- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-865-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Ieškovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo atstovei adv. J. R.-B.
trečiajam asmeniui A. J.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo D. V. ieškinys Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl 2009 m. balandžio 30 d. vykdomojo įrašo Nr. 8-3429 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas D. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. vykdomąjį įrašą Nr. 8-3429.
Nurodė, kad ieškovas D. V., 2009 m. balandžio 22 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį, vekselio turėtojas, A. J., 2009 m. balandžio 30 d. pateikė notarei R. V., padariusiai jame vykdomąjį įrašą Nr.8-3429 ir jį gražinusi vekselio turėtojui A. J.. A. J. vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui R. B., kuris 2009 m. gegužės 20 d., ieškovui įteikė 2009 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl akcijų arešto, pranešimą dėl turto arešto ir 2009 m. gegužės 19 d turto arešto aktą, vykdomojoje byloje Nr. 0085/09/00829. Notarės padarytas vykdomasis įrašas neteisėtas, nes buvo šiurkščiai pažeista reikalavimo apmokėti vekselį pateikimo, vekselio pateikimo vykdomajam įrašui daryti bei vykdomojo įrašo padarymo procedūra. Vekselio turėtojas, A. J., privalėjo 2009 m. balandžio 27 d. arba per dvi po šios datos einančias darbo dienas pateikti ieškovui vekselį apmokėjimui, tačiau vekselio nepateikė ieškovui. Vekselio turėtojas, prašyme privalėjo nurodyti ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojantiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas. Vekselyje buvo nurodytas žodis ,,neprotestuotinas“, todėl vekselio turėtojas privalėjo vekselio davėjui pranešti, jog jis neapmokėtas ir neakceptuotas per keturias dienas po vekselio pateikimo akceptuoti ar apmokėti. Nurodytų veiksmų vekselio turėtojas A. J. neatliko, todėl neteko reikalavimo teisės atsirandančios ir dėl vekselio neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo bei grubiai pažeidė vekselio pateikimo apmokėti ir reikalavimų neapmokėjus vekselio procedūras.
Notarė, padarydamą vykdomąjį įrašą Nr. 8-3429, pateiktame vekselyje, neįvertino nurodytų aplinkybių ir vykdomąjį įrašą padarė nepagrįstai, nes ji, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, patvirtintos ,,Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ 4 straipsnio 4.8 punktu bei 8 straipsniu, turėjo įsitikinti ar vekselio turėtojas atliko visus būtinus veiksmus prieš pateikdamas vekselį, vykdomojo įrašo padarymui. Nenustačiusi, jog visi būtini veiksmai vykdomojo įrašo padarymui atlikti, notarė turėjo pareigą atidėti notarinio veiksmo atlikimą, bei nurodyti kuriam laikui jis yra atidedamas, o to nepadariusi pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988, 8 straipsnio reikalavimus. Notarė neįsitikino, jog reikalavimas vekselio davėjui yra teisėtas ir galiojantis, nepatikrino ar vekselio turėtojas turi reikalavimo teisę, atsirandančią dėl vekselio neapmokėjimo ir neakceptavimo. Nurodytais argumentais prašė teismo panaikinti 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. vykdomąjį įrašą Nr. 8-3429, kaip neteisėtą. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str., 55 str. 2 d., 47 str. 1 d., 79 str. 1 d. 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos 1999-09-13 nutarimu Nr.988 patvirtintos „Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ nuostatomis
Atsiliepimas
Atsakovė, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti; priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. ir 47 str. reikalavimus vekselis turėjo būti pateiktas (bet ne įteiktas) apmokėjimui pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui bei pranešta vekselio davėjui apie neapmokėjimą. Įstatymas nenustato pranešimo būdo. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pranešimas galimas bet kokia forma. Nesutiko su ieškovo tvirtinimu, kad pranešimai turi būti įteikti pasirašytinai laikantis Civilinio proceso kodekso reikalavimų. Registruoti pranešimai išsiųsti atsakovo adresu, kuris nurodytas vekselyje. Vekselio turėtojo pareiga yra tik laiku išsiųsti pranešimus. Notarė visus veiksmus atliko laikydamasi visų įstatymo reikalavimų. Aplinkybė, kas pasirašė dėl pranešimo gavimo – pats ieškovas, ar kiti asmenys – teisiškai nereikšminga.
Tretysis asmuo A. J. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, atsakovės nurodytais motyvais.
Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai siekia aidėti skolos išieškojimą ir vekselį paversti paprastu skolos rašteliu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Atsakovės notarės R. V. naudai iš ieškovo D. V., priteista 1160 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 46 Lt pašto išlaidų; Panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-08 ir Vilniaus apygardos teismo 2009-11-10 nutartimis pritaikyta laikinoji apsaugos-priemonė vykdymo veiksmų sustabdymas.
Teismas pažymėjo, kad vekselis yra specialus kreditavimo instrumentas, skirtas užtikrinti operatyvią civilinę apyvartą – skolų grąžinimą ir išieškojimą ir Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio ir 47 straipsnio reikalavimus aiškino atsižvelgdamas į minėtą vekselio instituto paskirtį bei remdamasis precedentinę reikšmę byloje turinčiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo, atitinkamai, 2008-11-19 ir 2009-01-16 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr.3K-3-477/2008 ir Nr.2A-513/2009, suformuota praktika. Teismas sprendė, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio ir 47 straipsnio nustatytas vekselio pateikimas apmokėjimui ir pranešimo siuntimas gali būti vykdomas bet kokia forma, bet būtina tai daryti vekselio davėjo nurodytu adresu. Ieškovo aiškinimas, kad pranešimai turi būti įteikti tik asmeniškai atsakovui pasirašant apie pranešimo gavimą, teismo nuomone, reikštų, kad nustatomi griežtesni formos reikalavimai už nustatytus įstatyme, nes toks aiškinimas prieštarautų vekselio kaip specialios priemonės, kuri skirta užtikrinti kuo operatyvesnį skolų fiksavimą ir išieškojimą, prigimčiai. Teismas nustatė, kad pranešimai buvo siunčiami paties vekselio davėjo (ieškovo) vekselyje nurodytu adresu Gaižiūnų g.15, Kaune, todėl konstatavo, kad notarė ir tretysis asmuo tinkamai išsiuntė pranešimus. Teismo vertinimu, ieškovas vekselyje nurodęs savo adresą, prisiėmė atsakomybę prieš vekselio turėtoją priimti visus pranešimus, kurie siunčiami nurodytu adresu (CK 2.15 str., 2.17 str. 3 d.). Tretysis asmuo vekselį apmokėjimui ir pranešimus pateikė ieškovui įstatymu nustatytais terminais, ką patvirtino Lietuvos pašto kvitai ir raštas, todėl teismas padarė išvadą, jog tretysis asmuo nepažeidė LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino - per dvi darbo dienos nuo apmokėjimo dienos pateikti vekselį apmokėjimui. Teismo vertinimu, tretysis asmuo taip pat tinkamai įvykdė LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimą per keturias darbo dienas po mokėjimo termino įteikti pranešimą apie neapmokėjimą. Nenustatęs, jog notarė padarydama vykdomąjį įrašą pateiktame vekselyje, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr.988 patvirtintos „Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ nuostatas, teismas sprendė, jog vykdomasis įrašas padarytas teisėtai. Nurodytais argumentais ieškinys buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškovo ieškinį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant proceso teisės normas. Teismas sprendime nenurodė įrodymų, kuriais grindė padarytas išvadas ir nenurodė, argumentų dėl nesutikimo su ieškovo pateiktais įrodymais bei argumentais, ko pasekoje teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir nepagrįstais trečiojo asmens tvirtinimais.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendime nenurodytas ne vienas motyvas, kodėl teismas vienpusiškai ir nepalankiai ieškovui vertino ir taikė 1999 m. kovo 16 d. ,,Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 ir 47 straipsnių nuostatas (Nr. VIII-1087), todėl priimant skundžiamą sprendimą buvo šiurkščiai pažeistos Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio normos bei neatskleista bylos esmės. Teismo išvada, jog vekselio gavėjas tinkamai įvykdė pateikimo apmokėti vekselį pareigą vien tik išsiųsdamas pranešimą, kuris nenumatytas įstatyme ir kurio ieškovas negavo, aiškiai prieštarauja LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau- Įstatymo) 40, 47,48 ir 55 straipsnių nuostatoms ir yra neteisinga, nes pagal Įstatymą, vekselio davėjas turi vekselį gauti į rankas arba vekselis apmokėjimui turi būti pateiktas fiziškai ir betarpiškai. Šuo atveju, vekselio grąžinti nereikia, tačiau vekselio davėjas turi matyti ir įsitikinti, kad vekselis iš tikrųjų yra, jį turi vekselio gavėjas ir jis turi galiojančią reikalavimo teisę pagal pateiktą vekselį ir tik esant nurodytoms salygoms pateikus vekselį apmokėjimui, atsiranda pareiga jį apmokėti, ir tik įvykdžius šią salygą ir pateikus pateikimo apmokėti įrodymus, notaras turi teisę padaryti vykdomąjį įrašą. Tokios nuostatos neprieštarauja ir teisingumo, sąžiningumo vei protingumo principams, kuriais turėjo vadovautis teismas priimdamas sprendimą. Aplinkybę, jog vekselis turi būti pateiktas vekselio davėjui betarpiškai, patvirtina Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismo išvada, kad vekselio gavėjas tinkamai įvykdė pranešimo apie neapmokėjimą pareigą vien tik išsiųsdamas pranešimą, kurio ieškovas negavo, aiškiai prieštarauja Įstatymo 47 ir 48 straipsnių nuostatoms, nes pranešimo išsiuntimas ir įteikimas nėra identiškos sąvokos, kadangi žodis ,,įteikti“ suprantamas vienareikšmiškai, kaip fizinis, betarpiškas pranešimo padavimas vekselio davėjui. Teismas neįvertino, kad tretysis asmuo neįrodė, jog ieškovui buvo išsiųsti į bylą pateikti pranešimai, todėl negalėjo vertinti trečiojo asmens į bylą pateiktų pateiktų pranešimų, kaip tinkamų įrodymų šioje byloje. Nepagrįsti ir teisinės reikšmės bylai neturi teismo argumentai dėl ieškovo nurodyto adreso ir atsakomybės už adreso pakeitimą ar pačio vekselio neteisėtumo, kadangi šiais argumentais bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesirėmė. Bylai reikšminga tik tai, kad ieškovas jokių laiškų negavo, nes dalis laiškų buvo įteikti kitiems asmenims, o kitoje dalyje suklastotas ieškovo parašas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartys, kurias nagrinėtoje byloje teismas pripažino precedentinėmis šioje byloje, tokios reikšmės neturi, kadangi teisinės situacijos nagrinėtos paminėtose bylose iš esmės skyrėsi faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėtos bylos. Kadangi vekselio gavėjas nepateikė vekselio, vekselio davėjui apmokėti numatytu laiku ir neįteikė pranešimo, kad vekselis neapmokėtas, notaras negalėjo padaryti vykdomojo įrašo, todėl yra pagrindas skundžiamąjį įrašą panaikinti kaip neteisėtą. Be to, teismas negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės ir priimti galutinio procesinio sprendimo, nes apeliacinės instancijos teisme neišnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas, dėl teismo nutarties kuria atsisakyta skirti rašysenos ekspertizę, todėl bylą išnagrinėjus tik pagal dalį pateiktų duomenų, teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovė, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovė, prieš padarydama vykdomąjį įrašą vekselyje, atliko visus būtinus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 nutarime Nr. 988 ,,Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ 6 ir 8 punktuose, o atsakovas priešingai neįrodė, todėl vykdomasis įrašas padarytas teisėtai ir jo naikinti nėra pagrindo. Ieškovas neįvertino, jog Įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog apie vekselio neapmokėjimą galima pranešti bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį, todėl A. J. atsakovui pateiktas 2009 m. balandžio 30 d. pranešimas ir prie jo priėti AB ,,Lietuvos pašto“ kvitai pripažintini pakankamais įrodymais, kad Įstatymo 47 straipsnyje numatyta pareiga buvo įvykdyta. Nepagrįstas ieškovo argumentas, dėl sąvokų ,,pateikti“ ir ,,įteikti“ aiškinimo, nes įstatyme vartojama sąvoka ,,pateikti“. Įstatymas neapibrėžia, kaip vekselis turi būti pateiktas apmokėti vekselio davėjui, todėl turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 1.22 sraipsnio nuostatomis. Be to, aplinkybę, kad vekselis neturi būti pateiktas apmokėti asmeniškai patvirtina ir Įstatymo 40 straipsnio 2 dalis. Ieškovo pateikiamas Įstatymo 40 ir 47 straipsnio aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008 byloje ir Lietuvos apeliaicnio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-513/2009 suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai, bei prieštaruja nusistovėjusiai vykdomųjų įrašų darymo doktrinai. Argumentas, jog ieškovui galėjo būti siunčiami kiti dokumentai, nepagrįsti, nes A. J. buvo suinteresuotas, kad jam būtų sumokėta skola. Ieškovo argumentai, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, atmestini, nes nėra šis argumentas yra abstraktus. Nurodytais argumentais prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą
Tretysis asmuo A. J. asiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; pavesti kompetetingoms institucijoms ištirti ar ieškovo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių.
Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir remiasi tik samprotavimais, kurie yra nelogiški, žinomai melagingi, išgalvoti ir klaidinantys teismą, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.), sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo šalių materialinį teisinį santykį, todėl kaip atitinkantis Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais, jų nebekartoja.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2009 m. balandžio 22 d. išdavė tečiajam asmeniui, šioje byloje A. J. paprastą (neprotestuotiną) vekselį 105 000 Lt sumai, pagal kurį įsipareigojo A. J. sumokėti 105 000 Lt sumą. 2009 m. balandžio 27 d. suėjus mokėjimo terminui, A. J. pareikalavo, kad D. V. įvykdytų prievolę pagal minėtą vekselį. Taigi, prievolės atsiradimo momentu, tiek skolininkas, privalantis apmokėti vekselį, tiek ir vekselio turėtojas nepasikeitė, taigi sutinkamai su Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1999-03-16 Nr. VIII-1087) (toliaus-ĮPVĮ) 18 straipsnio 1 dalį, A. J. laikytinas teisėtu vekselio savininku, turinčiu reikalavimo teisę, pagal ieškovo prisiimtą prievolę.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde apelianto aiškinamomis sąvokomis ,,pateikta“ ir įteikti“ (ĮPVĮ 40 str., 47 str., 48 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas turi būti aiškinamas sistemiškai. Įstatymo 41 straipsnis nustatantis vekselio mokėtojo teises, aiškiai nurodo, kad apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės, notarės R. V., veiksmus prieš išduodant vykdomąjį įrašą, nenustatė jos veiksmuose Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau-tvarka) 6 ir 8 punktų pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentais, jog tretysis asmuo A. J. įvykdė ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies, bei 47 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi įstatymo 47 straipsnio 4 dalis nustato, kad pranešimas, kurio būdą ginčiją apeliantas savo apeliaciniame skunde, gali būti atliktas bet kuria forma, tame tarpe ir paštu (47 str. 5 p.).
Į bylą pateikti įrodymai (CPK 178 str.), patvirtina, kad tretysis asmuo, įgyvendindamas savo teises elgėsi sutinkamai su ĮPVĮ normų reikalavimais, todėl atsakovė, notarė R. V. turėjo įstatyminį pagrindą išduoti vykdomąjį įrašą, registro Nr. 8-3429.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą, neatsižvelgęs į ieškovo atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, pažymi, kad teismo priimtų procesinių sprendimų apskundimas yra reglamentuotas Civilinio proceso įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Apskundimo teisė nepriklauso nuo konkretaus teisėjo valinio sprendimo. Skirti ar neskirti rašysenos ekspertizę yra teismo nagrinėjančio bylą diskrecijos teisė, todėl teismui atsisakius skirti tokią ekspertizę, įstatymas nenumato tos nutarties apskundimo teisės atskiruoju skundu.
Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija nebesvarsto ir nepasisako dėl šio apeliacinio skundo argumento, kaip neturinčio įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nurodytais argumentais, apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu iš apelianto, notarės R. V. naudai priteistinos 726,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, o Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, valstybės naudai priteistinos 14,80 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkti, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nesklebtini), Kaune, notarės R. V. naudai 726,00 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme, o valstybės naudai 14,80 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.