- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- 2-17852-854/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai
- Advokatai
- Algauda Šimkūnienė
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorei Eidivaldai Meškienei bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Vilijai Jonikaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas pareiškė ieškinį dėl neteisėtais veiksmais, nepagrįstai jį patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ir apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai nuteisiant, taip pat nepagrįstai ilgą laiką kalinant, padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 16 493 Eur turtinės žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Paprašytas savo viršininko T. B., kuris paaiškino, kad jo draugai skrenda lėktuvu, todėl negali pasiimti visų reikalingų daiktų, paėmė parvežti į Lietuvą krepšius. Padėjo juos krovininio automobilio kabinos gale, kas jų viduje, nežiūrėjo.
2. 2011 m. gruodžio 2 d. muitiniam tikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis, kurį vairavo ieškovas. Vilkiko kabinoje už vairuotojo sėdynės buvo aptikti keturi pilni kelioniniai krepšiai, kuriuose buvo stačiakampiai paketai, apvynioti lipnia juosta, kuriuose buvo supakuota narkotinė medžiaga. 2011 m. gruodžio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Ieškovas buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 1 dalį, kitą dieną – 2011 m. gruodžio 3 d., jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama maksimalų BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą aštuoniolikos mėnesių terminą. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ieškovas paleistas 2013 m. gegužės 30 d., kai prokuroras privalėjo pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, t.y. pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
3. Suėmimas buvo grindžiamas iš esmės tik tuo, kad ieškovas įtartas sunkaus nusikaltimo padarymu ir neprisipažįsta. Ieškovui skirta kardomoji priemonė nebuvo individualizuota. Ji taikyta maksimaliai ilgai dar ir dėl to, kad kitam bylos įtariamajam paskirta ekspertizė, kas su ieškovu visiškai nesusiję. Procesinės prievartos priemonės, taip pat ir sunkiausioji iš jų - suėmimas, negali būti naudojamos kaip psichologinės prievartos priemonė, žeminanti žmogaus garbę ir orumą kaip ir jo artimųjų garbę ir orumą. Ieškovas tyrimui niekada netrukdė, tačiau yra įsitikinęs, kad jo pozicija nesutinkti su pareikštais įtarimais netenkino pareigūnų, todėl bylos tyrėjai ir prokuroras, pasinaudodami stipresniojo galimybėmis, siekė ieškovą palaužti, prašydami tęsti suėmimo terminą. Teismas, tenkindamas prokuroro prašymus, pažeidė ieškovo teises, suteikdamas perdėtą pranašumą kaltinačiajai šaliai. Ieškovas pažymėjo, kad suėmimo metu pasimatymai su artimaisiais buvo uždrausti, net ir prašymą leisti paskambinti žmonai prokuroras atmetė. Kitiems šios bylos įtariamiesiems V. D. ir organizatoriui T. B. skirtos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. T. B. suimtas 2012 m. gegužės 14 d., paleistas 2012 m. rugpjūčio 7 d., nors apie jo planuojamą sunkų nusikaltimą, pasinaudojant ieškovu pareigūnams buvo žinoma dar 2011 metais, kuomet buvo leista klausytis šios asmens pokalbių.
4. 2013 m. balandžio 23 d. ieškovui įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko aštuoni teismo posėdžiai. 2014 m. spalio 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-211/2014 buvo paskelbtas nuosprendis kuriuo ieškovas išteisintas.
5. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują nuosprendį, ieškovą pripažino kaltu, paskyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu nuosprendžiu į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., be to ieškovui paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos. Vykdant nuosprendį I. K. buvo sulaikytas 2017 m. vasario 28 d. ir nusiųstas atlikti bausmę Pravieniškių pataisos namuose.
6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeitė, panaikino nuosprendžio dalį, kuria ieškovas nuteistas, konstatavusi teismo padarytus esminius pažeidimus, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas išteisintas. Vykdant šią nutartį ieškovas iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2017 m. lapkričio 24 d.
Šalies argumentai
7. Ieškovas teigia, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas netinkamai. Jo metu surinkti duomenys nebuvo išsamiai, vispusiškai ir kvalifikuotai ištirti (BPK 2 str.), dėl ko pasirinkta netinkama tyrimo kryptis, suteikiant perdėtą pranašumą aiškiai prieštaringai liudijusio T. B. parodymams, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo pat pirmosios apklausos tvirtino nežinojęs jam perduotų paketų turinio. Maža to, kai pareigūnai rado narkotines medžiagas jo vairuotame vilkike, ieškovas teigia siūlęsis jiems padėti, siūlė važiuoti iš paskos ir sumti tuos, kas ateis krepšių pasiimti, tačiau vietoje buvo sulaikytas būtent ieškovas. Ieškovo įsitikinimu byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų buvęs atliekamas objektyviai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, kadangi jau ikiteisminiame tyrime buvo akivaizdu nesant jo kaltės, nebuvo duomenų dėl ieškovo tiesioginės tyčios įvykdyti nusikalstamas veikas.
8. Reikalaujama turtinė žala susideda iš 8430 Eur išlaidų advokato pagalbai viso vykusio baudžiamojo proceso metu. Ieškovas taip pat prašo 8063 Eur negautų pajamų, kurias apskaičiavo kaip minimalų buvusį darbo užmokestį jo kalinimo metu.
9. Neturtinę žalą kildina iš to, kad būdamas priverstas kalėti daugiau nei dvejus metus už labai sunkias veikas, kurių nepadarė, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė gyvenimo pilnatvės ir prasmės netekimu, didžiuliu nerimu dėl savo bei savo artimųjų dabarties bei ateities. Patyrė gilius neigiamus išgyvenimus dėl įprastinės gyvenamosios aplinkos pasikeitimo, dėl galimybės bendrauti su artimaisiais bei pažįstamais netekties, negalėjimo užsiimti įprasta darbine ir mėgstama veikla. Tai neigiamai paveikė ieškovo emocinę būklę, įprastą savijautą. Nuo pat sulaikymo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, jautė netikrumą dėl savo likimo, dėl žmonos, nepilnametės dukters ir kitų artimųjų likimo, kas iš esmės priklausė nuo proceso baigties. Pažymėjo, kad procesas užsitęsė beveik šešerius metus: nuo 2011 metų gruodžio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė su ieškiniu sutinkančios iš dalies. Sutiko, kad suėmimas ieškovui taikytas nepagrįstai ilgai. Tačiau reikalavimai atsakovo atstovių teigimu tenkintini tik dėl galimai patirtos 3 420 Eur turtinės žalos už negautas pajamas laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu bei ne daugiau nei 6 000 Eur neturtinės žalos.
Procesiniuose dokumentuose Teisingumo ministerija buvo nurodžiusi, kad:
1. Baudžiamasis procesas net ir tuomet, kai asmuo išteisinamas, savaime nelaikytinas neteisėtu. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Šiuo atveju buvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškovas buvo padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tuo labiau kai liudytojas L. M., Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodė, kad sustabdžius automobilį matėsi, kad vairuotojui dreba rankos, jis elgėsi nenatūraliai.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Ieškovas buvo sustabdytas vežantis didelį narkotikų kiekį. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skirtingai nurodė minėtų krepšių paėmimo aplinkybes, nors ir nuosekliai tvirtino nežinojęs, kad šiuose krepšiuose gabena narkotines medžiagas, tokiu būdu pats ieškovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo veiksmais teisėsaugoms institucijoms trukdė išaiškinti asmenis padariusius nusikaltimus.
3. Reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos. Prašomos priteisti negautos pajamos nurodomos su mokesčiais, tuo tarpu teismo priteista žala nebus apmokestinta.
Generalinė prokuratūra procesiniuose dokumentuose teigė:
1. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas esant pagrįstam įtarimui, kad padarytos nusikalstamos veikos, tai yra kontrabanda ir neteisėtas disponavimas didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis. Duomenų, kad procesinės prievartos priemonės taikytos neteisėtai, nėra. Ikiteisminio tyrimo trukmė buvo sąlygota tyrimo aplinkybių: baudžiamosios bylos sudėtingumo, kurį pagrindžia nusikalstamų veikų specifiškumas, pasižymintis ypatingu latentiškumu; buvo išanalizuota informacija, gauta pritaikius procesines prievartos priemones, gautos specialistų išvados, atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės, ir šiam sudėtingam darbui atlikti reikėjo daug laiko. Ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, atlikta daug ir savalaikiai ikiteisminio tyrimo veiksmų, renkami tyrimui reikalingi duomenys, kurie susiję su tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymu. Nors kiekvienas asmuo turi į greitą procesą, tačiau akcentuotina, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko.
2. Nagrinėjamoje byloje sąskaitų, nustatyta tvarka išrašytų ieškovui už teisines paslaugas baudžiamajame procese, nepateikta. Todėl laikytina, kad baudžiamosios bylos išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai šioje byloje nepateikti.
3. Reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neprotingas ir neadekvatus ieškovo nurodomiems pažeidimams, jei jie visgi būtų nustatyti ir pripažinti pakankamais žalai sukelti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Baudžiamajame procese Nr. 1-40-1-00011-2011-2 ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., t.y. tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent: 2011 m. lapkričio mėn., Lietuvos Respublikoje, veikdamas organizuotoje grupėje su S. J., T. B., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 391 str. pagrindu (t.y. kaip asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė su T. B. gabenti neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas bei neturint leidimo disponuoti Lietuvos Respublikoje labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Po to, pagal S. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus nusikalstamų veikų planus, T. B., vykdydamas jam paskirtą vaidmenį, t. y. surasti narkotinių medžiagų gabenimui reikalingą transporto priemonę bei vairuotoją, šią užduotį įvykdė ir suteikė vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei rado vairuotoją I. K., kuriam susitikimo, vykusio 2011 m. lapkričio 25 d. metu, nurodė pergabenti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas. I. K., vykdydamas T. B. ir nenustatytų asmenų nurodymus, gautus mobiliojo ryšio telefonu, 2011 m. gruodžio 2 d., apie 20.40 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Salapėraugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav., A5 kelio 97 km, vykdamas krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiko kabinoje, už vairuotojo sėdynės, keturiuose krepšiuose, neturėdamas leidimo, gabeno iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas – Nyderlandų Karalystėje nenustatytų asmenų jam perduotą labai didelį kiekį – 8 979,15 g kanapių dalių ir Lenkijos Respublikoje nenustatytų asmenų jam perduotą labai didelį kiekį – 49 866,16 g kanapių dervos, kurias jis toliau neteisėtai laikė ir gabeno minėtoje transporto priemonėje Lietuvos Respublikoje, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios Salapėraugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav., A5 kelio 97 km, iki buvo sulaikytas muitinės pareigūnų 2011 m. gruodžio 2 d., apie 21.15 val., aptikus minėtas narkotines medžiagas.
2014-10-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas (b.l. 14-27). Teismas konstatavo, kad I. K. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo tiesioginę tyčią disponuoti narkotine medžiaga bei jo tiesioginę tyčią tokią medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu. Kaltinamasis I. K. neneigė, kad jam inkriminuojamu laiku ir vietoje, jis buvo Nyderlandų karalystėje, kad vežė krovinį vilkiku, pripažįsta priėmęs parvežti paketus į Lietuvą, tačiau nuosekliai neigė žinojęs, kas tuose paketuose yra. Kaltinamajam I. K. pareikšti kaltinimai iš esmės buvo grindžiami T. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis patvirtino, kad I. K. žinojo, kad veža narkotikus, kurių dalį jis paėmė Nyderlandų karalystėje, o kitą dalį Lenkijoje. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas T. B. paneigė savo ankstesnius parodymus, paaiškindamas, kad su I. K. tarėsi dėl papildomo krovinio - paketų priėmimo Olandijoje, po to ir Lenkijoje, tačiau nurodo, kad šis tikrai nežinojo, kad paketuose bus narkotinės medžiagos. Šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, galėtų būti vertinami kaip tinkamas kaltinimą patvirtinantis įrodymų šaltinis, jei tokius jo parodymus, patvirtintų kiti įrodymų šaltiniai, kurių byloje nėra. Nei užfiksuotuose pokalbiuose, nei SMS nėra jokios informacijos, kad kaltinamasis I. K. priėmė pervežimui paketus, žinodamas, kad juose yra narkotikai.
2017-01-30 Lietuvos apeliacinis teismas 2014-10-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovas išteisintas, panaikino, pripažino jį kaltu inkriminuotus straipsnius ir paskyrė jam subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, paskyrė kardomąją priemonę suėmimą, nusprendė bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant priimtą nuosprendį, dienos (b.l. 28-61). Teismas pažymėjo, kad I. K. parodymai prieštaringi, išteisintasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skirtingai nurodė minėtų krepšių paėmimo aplinkybes. Nors nuosekliai tvirtino nežinojęs, kad šiuose krepšiuose gabena narkotines medžiagas, tokie parodymai atmesti kaip gynybinė versija, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi (b.l. 62-72) panaikino 2017-01-30 Lietuvos apeliacinis teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovas nuteistas ir paliko galioti 2014-10-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo ieškovas išteisintas. Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl valstybės atsakomybės
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).
Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Taigi, oficialių pareigūnų veiksmai teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).
Tačiau pažymėtina, kad net ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad prokuroras ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Todėl teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. tai reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi gali būti atvejų, kai, atlikus ikiteisminį tyrimą pagal pagrįstą įtarimą, asmuo nėra nuteisiamas ar yra išteisinamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.
Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą dėl žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo, vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t.y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šios priežasties teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja šių veiksmų galimą neteisėtumą: neteisėtą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtą nuteisimą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nepagrįstai ilgą kardomąjį kalinimą.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas, ar buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, teismas pažymi, kad iekovas buvo sulaikytas savo vairuojamame vilkike per sieną vežantis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nors ieškovas viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino nežinojęs, kad veža narkotikus, jis, duodamas parodymus skirtingai aiškino apie krepšių perdavimo jam vežti aplinkybes. Liudytojas T. B., nors teisme parodymus ir pakeitė, ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ieškovas žinojo, jog gabena narkotines medžiagas, ir su tuo sutiko. Taigi duomenų, leidžiančių įtarti ieškovą nusikalstamos veikos padarymu bei vykdyti jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, buvo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgment of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgment of 24 November 2009; kt.). Taigi faktai, kurie gali sukelti įtarimą šios nuostatos prasme, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti (e. g. I. Mammadovv. Azerbaijan, no. 15172/13, judgment of 22 May 2014; Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994, § 55).
Šioje byloje svarbu pažymėti, jog pagrindo išvadai, kad ieškovą nuteisęs Lietuvos apeliacinis teismas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra. Jau minėta, kad valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiranda dėl procesinių teisinių veiksmų. Taigi šioje byloje vertintina, ar baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas kaltu, o kasacinio teismo išteisintas, paliekant galioti jo atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos teimo nuosprendį, nagrinėjusių teismų procesiniai veiksmai atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje byloje turi būti išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Padarytos veikos kvalifikavimas nusikalstama atliekamas vertinant, ar padaryta veika atitinka konkrečiame baudžiamajame įstatyme, šiuo atveju BK 199 straipsnio 2 dalyje ir ir 260 straipsnio 3 dalyje, aprašytų nusikalstamų veikų visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tuo tarpu bent vieno iš jų nebuvimas lemia išvadą, jog nusikalstama veika nepadaryta. Be to, būtent padarytų veikų analizė baudžiamajame įstatyme aprašytų nusikaltimų sudėties elementų aspektu leidžia atriboti nusikalstamą veiką nuo kitų teisės šakų normų pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovą nuteisęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovui inkriminuoti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, tuo tarpu ieškovo tyčia byloje neabejotinai neįrodyta, t.y. neįrodyta, kad jis suprato neteisėtai disponavęs labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais bei padaręs kontrabandą ir norėjo taip veikti.
Tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytos įžvalgos bei išvados leidžia spręsti apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas ieškovą tinkamai neįvertino jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, BPK pažeidimų, dėl ko buvo padaryta teisės taikymo klaida. Tokie teismo veiksmai gali suponuoti valstybės atsakomybę CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme, esant kitiems civilinės atsakomybės požymiams.
- dėl nepagrįstai ilgo kardomojo kalinimo
Ieškovas buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 2 d. (baudž. bylos. t. 9, l. 46), 2011 m. gruodžio 3 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas (baudž. bylos. t. 9, l. 70-71), kuri buvo tęsiama maksimalų įstatyme nustatytą terminą – 18 mėnesių. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ieškovas paleistas 2013 m. gegužės 30 d.
Tai, kad pagrindas sulaikyti ieškovą bei atlikti pirminius ikiteisiminio tyrimo veiksmus buvo patvirtino ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu. Įvertinus pagrindus, kuriais pradėtas ieškovo baudžiamasis perskiojimas, baudžiamosios bylos tyrimo tikslus, spręstina, kad 2011 m. gruodžio 3 d., objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai. Nors prokurorui prašant suimti ieškovą 3 mėnesiams teismas, motyvuodamas tuo, kad įtariamasis anksčiau neteistas, dirbo, turi šeimą, gyvenamąją vietą, nustatė jam 2 mėnesių suėmimo terminą, vis gi nesama konkrečios argumentacijos, kodėl suėmimas ieškovui buvo paskirtas būtent tokiam terminui. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vėliau suėmimas ieškovui buvo tęsiamas iš esmės tais pačiais formaliais pagrindais, suėmimo pratęsimas baudžiamojo proceso metu nebuvo grįstas reikšmingais ir pakankamais pagrindais, kurių buvimas būtų pakankamai motyvuotas, priežastys tinakmai individualizuotos (baudž. bylos. t. 9, l. 78-79, 91-92, 99-100, 120-122, 139-141, 161-163, 177-179, 187-189,).
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu sutiko, kad ieškovui taikyto kardomojo kalinimo trukmė buvo pernelyg ilga, maža to, iš dalies sąlygota veiksnių, nesusijusių su ieškovu, kaip antai aplinkybė, jog kitam itariamajam toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2012-05-31 nutartyje teismas konstatavo atliekamo ikiteisminio tyrimo intensyvumo stoką (baudž. bylos. t. 9, l. 120-121).
Lietuvos apeliacinio teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nutarė taikyti ieškovo atžvilgiu kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokio savo sprendimo teismas atskirai neargumentavo.
Teismų praktikoje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ir neatleidžia teismo nuo pareigos tokį taikymą motyvuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; kt.). Tai neatitinka Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) reikalavimų, kad teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ieškovas buvo sulaikytas 2017 m. vasario 28 d. ir paleistas 2017 m. lapkričio 24 d. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad ieškovo suėmimas šiuo laikotarpiu nebuvo pagrįstas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais.
Nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad sprendžiant ieškovo suėmimo klausimus valstybės pareigūnai neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas nurodo jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso metu turėjęs 8430 Eus išlaidų advokatės pagalbai.
Į bylą pateikto keturios teisinių paslaugų sutartys (b.l. 106-109), sudarytos su advokate dėl ieškovo gynybos. 2012-01-05 sutartyje dėl gynybos ikiteisminiame tyrime ir teismuose sutartas užmokestis 1500 Lt (atitinka 434,43 Eur). 2013-06-05 sutartyje sutartis 15 000 Lt (atitinka 4344,30 Eur) užmokestis. 2015-01-05 sutartyje pavesta ginti ieškovą Lietuvos apeliaciniame teisme, sutartas 2000 Eur užmokestis. 2017-01-30 sutartyje pavesta surašyti kasacinį skundą, ginti kasacinės instancijos teisme už 2000 Eur. Taigi už gynybą baudžiamajame procese ieškovas įsipareigojo advokatei sumokėti 8778,73 Eur.
Į bylą pateikti advokatės išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitai (b.l. 8-10), iš kurių matyti, kad 2012-01-05 L. K. sumokėjo advokatei 1500 Lt (atitinka 434,43 Eur), 2018-01-05 ieškovas sumokėjo advokatei 6000 Eur, o 2018-02-05 – dar 2000 Eur, iš viso 8434,3 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad pirmą kartą jai sumokėjo ieškovo žmona, nes jis buvo suimtas. Vėliau jie susitarė, kad klientas sumokės, kai galės, kadangi jis neturėjo pinigų, nes buvo netekęs galimybės dirbti. Todėl pinigai buvo sumokėti jau po to, kai ieškovas išteisintas grįžo į normalų gyvenimą ir pradėjo dirbti.
Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala.
Nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas yra konstatuotas, todėl yra pagrindas ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažinti turtine žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas EŽTK pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos, konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).
Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju kaip turtinę žalą ieškovas prašo priteisti jo išlaidas gynybai baudžiamojo proceso metu. Šios išlaidos realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo prašomų priteisti kaip žalos atlyginimą išlaidų dydį, konstatuotina, kad su gynėja sutartimis sulygtos sumos, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę (beveik 6 metai), apimtį ir atliktus procesinius veiksmus, yra protingos ir pagrįstos, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 8430 Eur priteisimo tenkintinas.
Be to, ieškovas prašo priteisti 8063 Eur jo kalinimo laikotarpiais negautų pajamų. Šią sumą apskaičiavo įvertinęs jo kalinimo mėnesiais Lietuvoje buvusį minimalųjį mėnesinį atlyginimą.
Ieškovas visą gyvenimą dirbo ir dabar dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (b.l. 110-113) duomenys patvirtina, kad iki sulaikymo ieškovas visą laiką dirbo ir gavo pajamas, dirbo ir laikotarpiu tarp suėmimų. Nors Sodros duomenimis jos ir nėra ypač didelės, viršijo tuo metu galiojusį MMA. Be to, teismas visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.) laiko tai, kad tolimųjų reisų vairuotojų didžiąją pajamų dalį sudaro jiems mokami komandiruotpinigiai. Todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina (CPK 176, 185 str.), jog tuo atveju, jei nebūtų suimtas, laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 3 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama maksimalų įstatyme mėn. iki 2013 m. gegužės mėn., bei nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., t.y. per beveik 27 mėnesius, jis būtų gavęs daugiau neto pajamų nei jo reikalaujama priteisti 8063 Eur suma.
Kitokio vertinimo nelemia ir tai, kad 2017-03-01 – 2017-11-24 laikotarpiu kalinant jam buvo sudaryta galimybė dirbti ir jis už visą šį laikotarpį gavo 1203,99 Eur (prieš mokesčius) pajamų, kaip ir tai, kad teismo priteista žalos atlyginimo suma ieškovui nebus apmokestinta kaip darbo užmokestis.
Nurodyti argumentai sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimus dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pilna apimtimi.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Jau minėtoje CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina visiškai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, šiai bylai aktualiais kriterijais: neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmė, ieškovui dėl to kilusios turtinės pasekmės, patirtų neigiamų išgyvenimų laipsnis, kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės. Teismas vadovaujasi ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu truko net šešerius metus, iš jų daugiau kaip dvejus metus ieškovas buvo kalintas, 18 mėnesių kalėjimo sąlygomis. Tokį laikotarpį teismas laiko pakankamai ilgu, jog asmens dvasinei būklei būtų padarytas ypač didelis neigiamas ilgalaikes pasekmes turintis poveikis. Teismo vertinimu svarbu ir tai, kad ieškovas iki tol nebuvo teistas.
Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas nuo 2007-05-04 gyvena santuokoje, šeima augina bendrą (duomenys neskelbtini) gimusią dukterį (b.l. 10-11). Liudytoja teismo posėdyje apklausta ieškovo žmona L. K. paaiškino, kad su vyru jie kartu 15 metų, santykiai artimi ir labai geri. Prieš jos sutuoktinį vykęs procesas ypač neigiamai paveikė tiek jį, tiek visą jų šeimą. Kai ieškovą suėmė, duktė ėjo į pirmą klasę, liudytojos tėvas sirgo insultu, todėl ji tuo metu nedirbo, ieškovas buvo šeimos maitintojas. Trūko pinigų, nebuvo iš ko gyventi. Kai kurie artimi žmonės nusisuko, patikėję ieškovo kaltumu. Užtruko, kol ji susirado darbą. Ir tuomet tekdavo prašytis, kad išleistų į teismo posėdžius, kad nors tumpam iš atstumo pamatytų vyrą, nes visus metus vyro negirdėjo, nei pasimatymų, nei skambučių neleido. Dukteriai melavo, kad tėtis išvažiavęs, sunku buvo vaikui paaiškinti, kas vyksta. Vėliau, kai jau pati važiuodavo į pasimatymus, reikėjo galvoti, kur palikti vaiką, kas juo pasirūpins. Kai ieškovas buvo išteisintas, gyvenimas lyg ir susitvarkė, nors ir jautėsi įtampa dėl tebevykstančio proceso. Tada vėl vyrą suėmė, buvo didelis stresas. Tada jau dukra buvo vyresnė, suprato, kas vyksta, piešė piešinius, laiškus rašė tėvui į kalėjimą. Viso proceso pasekoje ieškovui padidėjo ir anksčiau jaustas rankų, prisidėjo galvos drebulys. Jį kamuoja skrandžio, stuburo skausmai, nors į medikus kreiptis jis nelinkęs.
2012-04-16 nutarimu prokuroras atmetė prašymą leisti L. K. daugkartinius pasimatymus su ieškovu, taip pat leisti skambinti žmonai ir gynėjai telefonu (el.b.l. 12-13).
Ieškovas aiškino, kad viso proceso metu jis jautė netikrumą dėl savo likimo, dėl savo šeimos – žmonos ir nepilnametės dukters. Po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio krito į ypač didelę moralinę duobę.
Teismas sutinka, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad neturtinės žalosieškovas patyrė.
Kita vertus, spęsdamas priteistino žalos dydžio klausimą, teismas vertina ir paties ieškovo veiksmus.
Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai, asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas patyręs tarptautinių pervežimų srityje, turėjo ir galėjo suprasti, jog yra atsakingas už bet kokį per sieną gabenamą krovinį. Todėl neįsitikinęs, kad paprašytuose pervežti krepšiuose nėra daiktų, kuriuos gabenti draudžiama, elgėsi nerūpestingai, o tokie jo veiksmai buvo vėliau vykusio baudžiamojo persekiojimo paties ieškovo atžvilgiu sąlyga.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą dėl jo atžvilgiu neteisėtai taikyto kardomojo kalinimo vertina 9 000 Eur, dėl neteisėto nuteisimo – 1 000 Eur suma, konstatuojant, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 10 000 Eur neturtinė žala.
Teismas konstatuoja, kad nustatyta turtinė ir neturtina žala atsirado būtent dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese. Ji susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais kalinant ieškovą nepagrįstai ilgai bei jį nuteisiant apeliacinės instancijos teisme tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.247 str.), todėl priteisina ieškovui iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas, ieškinyje išdėstęs prašymą priteisti jam šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą 2019-02-14 atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate A.Šimkūniene (b.l. 7), taip pat įrodymus apie tai, kad jai sumokėjo 800 Eur sumą (b.l. 94).
Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 93 str. 2 d., įvertinus tai, kad patenkinta 39,84 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 16 493 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.