- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2-1471-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00024-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- P. K.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Antanui Lukošiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui P. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) Nustatyti A. K. ir V. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. Č.; 2) Priteisti iš atsakovo P. K. išlaikymą dukterims A. K. ir V. K. periodinėmis išmokomis po 300 eurų per mėnesį pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kiekviena iš dukterų sulauks pilnametystės, t. y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais; 3) Priteisti iš atsakovo P. K. išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimą – 1000 eurų už laikotarpį nuo 2025-11-01 iki 2026-01-01; 4) Vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti vaikų motiną – L. Č.; 5) Priteisti iš atsakovo P. K. valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu kelis metus gyveno šeimoje ir vedė bendrą ūkį. (Duomenys neskelbtini) gimė duktė A. K., (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. K. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pripažino tėvystę ir vaikų gimimo įrašuose yra įrašytas jų tėvu. Prieš keturis metus atsakovas išvyko dirbti į užsienį ir ten praktiškai nuolat gyveno. Bendru sutarimu atsakovas gera valia teikė dukterims išlaikymą, kurio dydis svyravo nuo 400 iki 500 eurų per mėnesį abiem dukterim. 2025 m. lapkričio pradžioje jis nustojo teikti joms išlaikymą ir nuo to laiko jokios paramos negauna, dukteris yra priversta išlaikyti viena. Išlaikymo nutraukimą atsakovas motyvavo tuo, kad, esą, jis nebeturi pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad šį laikotarpį viena išlaiko dukteris A. ir V. K., yra susidaręs išlaikymo vaikams įsiskolinimas, kurio dydis nustatytinas atsižvelgiant į minimalių poreikių užtikrinimo vertę, t. y. po 250 eurų per mėnesį. Nuo pat gimimo A. K. ir V. K. auga kartu su ja, yra jos prižiūrimos ir auklėjamos. Jas sieja artimas ryšys, nes mažametės dukterys yra labai prie jos prisirišusios, su tėvu bendrauja retai. Jai žinomi dukterų kasdieniai ir specialūs poreikiai, todėl joms yra saugiau gyventi su ja. Yra įsitikinusi, kad tarp jos ir atsakovo nekils ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaikais, nes nėra nusiteikusi daryti kokias nors dirbtines kliūtis tokiam bendravimui. Dėl šios priežasties nekelia jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Tačiau yra įsitikinusi, kad tėvas, jei pageidaus bendravimo su dukterimis, turės atlikti tam tikrus pasirengimus pas šeimos santykių specialistą. Atsakovas turėtų gauti specialistų pagalbą tikslu įgyti žinių kaip atnaujinti ryšius su dukterimis, o taip pat atsižvelgti į dukterų dienos režimą, išsivystymo lygį ir kitas esmines aplinkybes, kurios užtikrintų vaikui saugią ir sveiką aplinką.
3. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad lapkričio mėnesį išleido 1010 Eur, pirko mergaitėms dvi automobilines kėdutes, dvi lovas, akinius A., gruodžio mėnesį – 836 Eur, sausį – 628 Eur. Mergaitės yra sveikos, jokių sveikatos problemų neturi. Pajamos sudaro vaiko pinigai apie 250 Eur (apie 120 Eur už vieną vaiką), apie 160 išmoka dėl mažų pajamų (apie 80 Eur už vieną vaiką) ir atlyginimas apie 850 Eur per mėnesį. Dirba nuo liepos mėnesio, pagal neterminuotą darbo sutartį. Gyvena tėvų name. Abi mergaitės antrus metus lanko darželį, už abi mergaites susidaro 100 – 120 Eur išlaidos už darželį ir būrelius. Turi 2013 m. Opel Astra markės automobilį. Transporto išlaidos, vežant vaikus į darželį, siekia apie 15 Eur per mėnesį, iki darželio nuvežti parvežti mergaites susidaro 20 km. Nekilnojamojo turto neturi. 2026-01-31 atsakovas sumokėjo 50 Eur įsiskolinimą, todėl sutinka, kad įsiskolinimas būtų sumažintas iki 950 Eur. Atsakovas nerodo noro bendrauti su vaikais, ji pati kliūčių dėl bendravimo nedaro.
4. Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi pastovių pajamų ir pastovios gyvenamos vietos. Nedarbo socialinio draudimo išmoka šiuo metu neskirta. Iki šiol mokėjo už vaikų išlaikymą, tačiau dabar nemoka jau 3 mėnesius dėl netekto darbo, todėl šiuo metu neturi galimybių padengti visos ieškinio sumos. Sutinka padengti įsiskolinimą vaikams pagal savo realias galimybes, tačiau visos ieškinio sumos padengti negali. Yra pasirengęs mokėti už vaikų išlaikymą, 300 Eur pagal savo realias galimybes. Sutinka, kad būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta pas ieškovę, tačiau tai neturėtų riboti jo teisės matytis su vaikais bei juos pasiimti savaitgaliais, kai bus sudarytos sąlygos.
Šalies argumentai
6. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad nuo 2025 m. registruotas Užimtumo tarnyboje, yra bedarbis, neturi pajamų. Turi pagrindinį išsilavinimą, yra įgijęs autošaltkalvio specialybę. Anksčiau dirbo Olandijoje – rinko prekes. Sveikatos problemų neturi, yra visiškai darbingas. Nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės neturi, vairuotojo pažymėjimo taip pat neturi. Daugiausiai gali skirti abiem vaikam 340 Eur.
7. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad L. Č. šeima Skyriui nėra žinoma. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatytina ieškovės gyvenamojoje vietoje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui K. Č., kuriame be jos ir dukrų, dar gyvena jos mama I. Č. Minėtame bute yra du kambariai, visi patogumai, butas apstatytas visais buičiai reikalingais baldais. Butas šildomas kietu kuru. Skyriuje negauta duomenų, kad ieškovė L. Č. netinkamai rūpintųsi savo dukrų kasdieniais poreikiais, ugdymu ar sveikata, todėl mergaitėms gyventi su mama yra saugu. Iš pateiktų duomenų ir ieškinio turinio, bei ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas su vaikais neturi labai artimo emocinio ryšio. Skyrius mano, jog nustačius nepilnamečių A. K. ir V. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove vaikų interesai būtų užtikrinami geriausiai. Taip pat Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Antanas Lukošiūnas teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra absoliuti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
9. Byloje nustatyta, kad šalys L. Č. ir P. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai nuo pat gimimo gyvena su motina, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Tėvas su vaikais bendrauja minimaliai, nuo 2025 m. lapkričio mėnesio neteikia išlaikymo. Vaikai lanko Joniškio vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
10. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
11. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
12. Nagrinėjamos bylos duomenimis, vaikai A. K. ir V. K. gyvena kartu su ieškove, vaikų motina. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nes vaikai su ja gyvena nuo pat savo gimimo. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Institucijos teikiančios išvadą atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes toks vaikų gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams
13. Ieškovė prašo iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
14. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimu Nr. 700 nustatyta minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. yra 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846 Eur (atskaičius mokesčius), kas sudarytų po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.
16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
17. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena savo tėvų name, turi savo vardu įregistruotą transporto priemonę – 2013 m. Opel Astra Sports markės automobilį, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro darbo užmokestis apie 850 Eur, apie 250 Eur vaiko pinigai, 160 socialinė išmoka dėl mažų pajamų, iš viso apie 1260 Eur į mėnesį. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Šalių dukros sveikatos problemų, dėl kurių būtų patiriamos papildomos didesnės išlaidos, neturi, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas iš esmės neginčija pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiausiai abiejų vaikų išlaikymui galėtų skirti 340 Eur.
19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų fizinės ar psichinės sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų dirbti. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog jam įsidarbinti niekas netrukdo, tačiau iš Užimtumo tarnybos negauna tinkamų pasiūlymų, geriausiu atveju jis gautų darbą tik už minimalų atlyginimą, be to, ketina išvažiuoti gyventi į Kelmę, o ten išvis nėra darbų. Teismo vertinimu, atsakovo įsitikinimas, jog jis turi galimybes dirbti tik minimaliai apmokamą darbą arba išvis neturi galimybių įsidarbinti, negali būti pateisinama priežastis vaikams teikti išlaikymą iš dalies ir /ar jo neteikti visiškai (CPK 178, 185 str.). Pastebėtina, kad atsakovas pagal savo galimybes turi dėti maksimalias pastangas siekiant rasti jo fizines ir psichologines galimybes atitinkantį darbą, kad gautų pakankamas pajamas, reikalingas nepilnamečiams vaikams išlaikyti (CPK 178, 185 str.). Pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pareigos teikti vaikams išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos sąlygos vaikams vystytis, socializuotis, lavintis ir augti. Tuo atveju, jeigu atsakovas savo galimybių dirbti ir tinkamai užsidirbti neišnaudoja, vertintina kaip atsakovo sąmoningas vengimas teikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 str.).
20. Nustatydamas teiktino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Valstybė taip pat prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo – kiekvienam vaikui skiriama išmoka, kuri nuo 2026-01-01 siekia 129,50 Eur per mėnesį. Įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas toks, kuris, viena vertus, užtikrintų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, o kita vertus – atitiktų realias atsakovo galimybes vykdyti išlaikymo pareigą. Teismo vertinimu, pernelyg didelio išlaikymo dydžio nustatymas, neatitinkantis atsakovo turtinės padėties, galėtų apsunkinti sprendimo vykdymą ir lemti tai, kad išlaikymas faktiškai nebūtų teikiamas. Todėl, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina po 280 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194, 3.196, 3.208 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
21. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1000 Eur už laikotarpį nuo 2025-11-01 iki 2026-01-01.
22. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
23. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje, teikdavo vaikams išlaikymą, tačiau nuo 2025-11-01 išlaikymo vaikams nebeteikia. Nurodė, kad 2026-01-31 atsakovas sumokėjo 50 Eur įsiskolinimo dalį, todėl sutinka, jog bendras įsiskolinimo dydis būtų sumažintas iki 950 Eur. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl 1000 Eur išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 950 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teismas bylą sprendžia vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų principu, todėl netenkintinas atsakovo prašymas išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą dalimis, kadangi išlaikymas vaikams turi būti teikiamas reguliariai, o ne epizodiškai, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių.
24. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau įvertinant, kad iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti, civilinė byla buvo pradėta ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo valstybei priteistinas 213 Eur žyminis mokestis (paskaičiuotas už priteistas sumas), 287,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80, 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263, 265, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo P. K., a. k (duomenys neskelbtini), kiekvienam nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026-01-06 iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo P. K., a. k (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę L. Č. nepilnamečių vaikų A. K. ir V. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo P. K., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 213 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo P. K., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 287,50 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.