- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- eI2-16800-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04386-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. S.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. S.) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. liepos 8 d. sprendimo Nr.21RE2-160(AG2-164/16-2025) „Neatnaujinti termino skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti, atsisakyti priimti dalį skundo, kitoje dalyje skundą priimti nagrinėti komisijoje“ dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-1704 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) panaikinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo.
2. Pareiškėja skunde nurodo šiuos argumentus:
2.1.Tarnyba sprendimu nustatė vaiko apsaugos poreikį, rizikos veiksnius bei nusprendė taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę – socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje su mama E. L..
2.2. Tarnybos sprendimas pareiškėjai įteiktas 2025 m. gegužės 26 d., jai apsigyvenus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Centras).
2.4. Pareiškėja nuo 2025 m. gegužės 16 d. buvo apgyvendinta Centre. Pareiškėja rašė skundus dėl gyvenimo sąlygų Centre. Gyvenant Centre, pablogėjo dukters ir jos pačios sveikata, gydėsi ligoninėje. Gyvendama centre, visą dėmesį skyrė dukros psichologinei būklei. Tuo pat metu teikė duomenis Tarnybai, policijai ir kitoms institucijoms. Pareiškėja fiziškai nepajėgė apdoroti visos informacijos ir skundams pateikti terminų. Šios priežastys yra svarbios.
Atsiliepimas
3. Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos ir jos vaiko tėvo tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. Tarnyboje yra gauti 67 pranešimai apie galimus pareiškėjos nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus. Dauguma pranešimų Tarnyboje gauti iš vaiko tėvo būtent dėl to, jog tarp vaiko tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku netinkamo vykdymo, nevykstančių vaiko susitikimų su tėvu.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjos nurodyta faktinė aplinkybė, jog jai vienai tenka didesnė našta rūpinantis nepilnamete dukra, yra netiksli, įvertinus tai, jog dažnai pati pareiškėja sudaro kliūtis įvykti tėvo ir vaiko susitikimams, kurių metu vaiko tėvas galėtų perimti visapusišką rūpinimąsi vaiku, o pareiškėja turėtų laisvo asmeninio laiko.
3.3. Tarnybos sprendime yra aiškiai nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo Tarnyba atliko net 16 pareiškėjos nepilnamečio vaiko situacijos vertinimų ir priėmė 16 vaiko situacijos vertinimo sprendimų, kurių vieną iš jų pareiškėja apskundė Komisijai, nesinaudodama atstovo pagalba. Pareiškėjai buvo žinoma Tarnybos priimtų sprendimų apskundimo tvarka ir terminai bei jos teisė skųsti Tarnybos priimtus sprendimus.
3.4. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys, kadangi tai nėra objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į Komisiją, bet subjektyvus vien nuo jos valios priklausęs pasirinkimas ginti savo teises, nepaisant ir to fakto, jog jos interesus atstovavo profesionali teisininkė, kuri, preziumuojama, yra susipažinusi su teisiniu reguliavimu. Subjektyvūs motyvai –asmens didelis užimtumas, neatidumas, klaidingas terminų supratimas – nėra laikytini pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą.
3.5. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Kitoks pareiškėjos situacijos ir jos pateiktų motyvų vertinimas suteiktų neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą I. S. grindžia šiais argumentais:
4.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra pareiškėjos dukters tėvas ir atstovas pagal įstatymą.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjos skundas grindžiamas subjektyviais teiginiais ir nepagrįstais pasiteisinimais, kurie neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja turėjo visas galimybes laiku pasinaudoti teisine gynyba – skundo pateikimo terminas buvo aiškiai žinomas, ji turėjo profesionalią teisinę pagalbą, todėl termino praleidimas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra pateisinamas.
4.3. Pats pareiškėjos elgesys nuo pat bylos pradžios rodo sistemingą ir piktybišką teismo sprendimų bei nutarčių nevykdymą, manipuliacijas dukters sveikatos būkle, siekiant sutrukdyti tėvo bendravimui su dukra. Šiuos veiksmus jau yra konstatavę tiek policijos pareigūnai, tiek teismai, tiek Tarnyba. Institucijų dokumentuose ne kartą fiksuota, kad motina nesudaro sąlygų palaikyti ryšį su tėvu, pateikia melagingus paaiškinimus, taip žalodama vaiko raidą ir psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
4.4. Šis skundas negali būti vertinamas kaip pagrįsta pareiškėjos teisinė gynyba – tai tik dar vienas bandymas vilkinti procesus, klaidinti institucijas ir išvengti atsakomybės už sistemingą vaiko teisių pažeidinėjimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. liepos 8 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį iš esmės, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja E. L., atstovaujama advokato padėjėjos, 2025 m. liepos 4 d. kreipėsi į Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių su skundu, be kita ko, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-1704 panaikinimo paduoti ir panaikinti Tarnybos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 5VSV-1704.
7. Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 10 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 5 dalimi, 22 straipsniu, 2025 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr.21RE2-160(AG2-164/16-2025) „Neatnaujinti termino skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti, atsisakyti priimti dalį skundo, kitoje dalyje skundą priimti nagrinėti komisijoje“, kuriuo nusprendė: 1) Netenkinti pareiškėjos E. L. prašymo atnaujinti skundo padavimo termino Tarnybos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimui Nr. 5VSV-1704 apskųsti; 2) Atsisakyti priimti pareiškėjos E. L. skundo dalį dėl Tarnybos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-1704 panaikinimo, nes atmestas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą; 3) Atsisakyti priimti skundo dalį dėl reikalavimų: įpareigoti Tarnybą pateikti susipažinti 2025 m. birželio 27 d. 08.04 val. ir 2025 m. birželio 27 d. 10.00 val. pokalbių įrašus telefonu (Tarnybos skyriaus specialistė G. R. bendravo su I. S.) bei nutraukti vaiko G. L. – S. ir motinos E. L. laikiną apgyvendinimą socialinių paslaugų įstaigoje, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai; 4) Nustatyti, jog byloje atsakove yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 5) Priimti nagrinėti pareiškėjos E. L. skundo dalį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui ir I. S. dėl Sprendimo Nr. 1 (Tarnybos Skyriaus 2025 m. birželio 27 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-22369), Sprendimo Nr. 2 (Tarnybos Skyriaus 2025 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 5SD-5247) ir Sprendimo Nr. 3 dalies (2025 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 5SD-5515 dalis dėl specialistės G. R. nušalinimo) panaikinimo; 6) Posėdį byloje skirti 2025 m. liepos 30 d. 10.00 val. Apie posėdžio vietą ir laiką informuoti bylos šalis, siųsti šio sprendimo nuorašą.
8. Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius sprendime nurodė, jog sprendimo dalis, kuria atsisakyta priimti skundą, per vieną mėnesį nuo priėmimo gali būti skundžiama Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kita sprendimo dalis neskundžiama.
9. Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundo dalį, sprendime konstatavo, jog pareiškėja skundą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą, o pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės yra tęstinės ir nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.
10. Pareiškėja su šia Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo dalimi nesutinka, prašo ją panaikinti.
11. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
12. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir pateiktą LVAT aiškinimą, šioje byloje visų pirma vertins pareiškėjos skundo dalies priimtinumo nagrinėti klausimą.
13. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
15. LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.).
16. Pagal LVAT praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.).
17. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).
18. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2025 m. gegužės 16 d. parengė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 5VSV-1704. Tarnyba sprendimą parengė atlikusi vaiko situacijos vertinimą pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalį. Tarnyba sprendimo 7 punkte nurodė rizikos ir apsaugos veiksnius. Tarnybos sprendimo 8 punktu nustatytas vaiko apsaugos poreikis, 9 punkte nurodyti nustatyti vaiko teisių pažeidimai, o 11 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį (vertinti pagalbos vaikui poreikį).
19. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. <...> Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.
20. Šio įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį, o 2 dalyje – kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (36² straipsnis).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjos prašomą panaikinti Tarnybos sprendimą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju skundžiamas Tarnybos sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas dėl to, jog buvo nustatyta būtinybė įvertinti pagalbos vaikui poreikį ir Tarnyba šiuo sprendimu neužbaigė tyrimo dėl vaiko situacijos vertinimo, imdamasi tolesnių veiksmų. Sprendimas būtų laikomas galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai užbaigus vertinimo procedūrą (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-822/2025 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje Tarnybos sprendimu nebuvo užbaigta vaiko situacijos vertinimo procedūra (buvo toliau inicijuota pagalbos vaikui poreikio vertinimo procedūra), o Tarnyba ėmėsi veiksmų, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² straipsnyje, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-822/2025 ir kt.).
22. LVAT taip pat yra akcentavęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.). Argumentai, dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024 ir kt.). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, pagrįstumą ir teisėtumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą užbaigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą, nes ginčo administraciniame teisme objektu gali būti tik galutinis sprendimas.
23. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dėl to, jog nebuvo tenkintas jos prašymas atnaujinti terminą, neteisingai išsprendė skundo priimtinumo klausimą.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius sprendimo dalį, konstatuojant, jog pareiškėjos skundo dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas ir teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
25. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo dalį pakeičia, o pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. liepos 8 d. sprendimo Nr.21RE2-160(AG2-164/16-2025) „Neatnaujinti termino skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti, atsisakyti priimti dalį skundo, kitoje dalyje skundą priimti nagrinėti komisijoje“ dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-1704 panaikinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-1704 panaikinimo pakeisti.
Atsisakyti priimti pareiškėjos E. L. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 5VSV-1704 panaikinimo kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.