Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Priekulės sen., Klaipėdos rajono sav., Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-05-15 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie SADM, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) ir bendrauti su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025-05-02, apie 17.00 val., ties (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen., Klaipėdos r., būdamas neblaivus, vairavo keleivinį automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir įpuolęs į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen., Klaipėdos r., tvorą bei padaręs eismo įvykį, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kai į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jam 21.19 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas.

Apklaustas kaltinamuoju A. B. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio datos gerai nepamena, tačiau dieną vartojo alkoholį, buvo daug išgėręs. Po to norėjo nupjauti žolę, todėl reikėjo patraukti automobilį, nors žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus. Jo automobilis Audi A4, valstybinių numerių neatsimena. Automobilis nebuvo užrakintas. Automobilį nusipirko, nes norėjo išsilaikyti teises, bet iš pradžių automobilį davė sūnui. Važiuodamas, paspaudė greičio pedalą ir, važiuojant atbuline eiga, atsitrenkė į kaimynų tvorą. Jo adresas - (duomenys neskelbtini), o kaimyno (duomenys neskelbtini). Spaudė stabdžius, bet mašina nestojo. Sūnus buvo minėjęs, kad automobilyje prapuola stabdžiai. Teisių neturi. Po to pavažiavo atgal ir pastatė mašiną. Automobiliui nieko neatsitiko. Su kaimynu J. kalbėjosi dėl tvoros. J. žmona paprašė duoti 10 000 eurų ir žadėjo nekviesti policijos. Kadangi nesutiko, buvo iškviesta policiją. Po įvykio nuėjo iki parduotuvės ir nusipirko alkoholio, kurį išgėrė. Savo poelgį vertina blogai. Daugiau alkoholio nevartos. Į darbą dabar važinėja autobusu. Probacija apie įvykį žino. Jeigu būtų paskirta bauda, iškart jos negalėtų sumokėti, nes jo atlyginimas nėra pastovaus dydžio, be to, turi skolą antstoliams – moka po 300 eurų, dar moka 90 eurų alimentų. Įsipareigoja atlyginti žalą draudimui.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. kaltę taip pat prisipažino visiškai (b. l. 74-77, 126-128).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, grindžiama ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025-05-02 dirbant ekipaže L2010 su veiklos skyriaus vyresn. tyrėju A. D., iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos OVS budėtojų buvo gautas pranešimas apie tai, jog šiandien nuo 17 val. (kada tiksliai negali pasakyti) automobilis įvažiavo į namo vartus, juos apgadino ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen., Klaipėdos rajono sav., pasitiko pranešėja I. M., kuri nurodė, kad būdama namuose išgirdo lauke didelį garsą. Išėjusi į lauką pastebėjo, kad jų namo medinė šviesios spalvos tvora visa suvirtusi į kiemo vidų, o iš lauko pusės sulaužyta apatinė lenta ir visa tvora pasvirusi. Taip pat apžiūrėjusi įvykio vietą pastebėjo, prie vartų šviesios spalvos automobilio lempos stikliuką. Pranešėja nurodė, kad turi filmuotą medžiagą, bet joje nieko nesimato, girdisi tik automobilio važiavimo ir įpuolimo į tvorą garsas. Kaip nurodė pranešėja, kad šalia jos kiemo kitoje kelio pusėje, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, stovi raudonos spalvos automobilis „Audi A4“, v.n (duomenys neskelbtini) kuris galimai ir atsitrenkė į jos tvorą, kadangi rastas daiktas – automobilio galinės dešinės pusės lempos nukritusi dalis. Kaip teigė, pranešėja buvo nuėjusi pas asmenį pabendrauti, bet šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, į kalbas nesileido. Nuėjus į nurodytą namą (duomenys neskelbtini), namuose lovoje gulėjo, kaip vėliau nustatyta, automobilio vairuotojas A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, jam su alkotesteriu ALCOTEST 6810 ARFM - 0359 patikros Nr. 2266844 pirmu tikrinimu 20:55 val. nustatytas 2.54 prom. neblaivumas ir antru tikrinimu 21:19 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas. Asmens paklausus, ar šis vairavo transporto priemonę, pastarasis nurodė, kad buvo išgėręs, kai vairavo transporto priemonę, taipogi važiavo dar į parduotuvę nusipirkti alkoholio ir grįždamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), sukant į kiemą, dingo stabdžiai, dėl ko atsitrenkė su automobiliu „Audi A4“, v.n (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią medinę tvorą, taip ją apgadindamas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai (b. l. 1-5).

Iš ROIK pranešimo Nr. 0125000244786 matyti, kad 2025-05-02 20 val. 31 min pranešėja I. M. pranešė, jog šiandien nuo 17 val., (kada tiksliai negali pasakyti) automobilis įvažiavo į namo vartus, juos apgadino ir pasišalino. Praneša savininkė, laukia namuose. Klaipėdos RPK ekipažo L2010 tyrėjas A. B. iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį „Audi A4“, vn (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., kuriam nustatyta pirmu pūtimu 2,54 promilių, antru pūtimu 2,40 promilių girtumo laipsnis. Automobilį nuvežė UAB „Ožys“ į Gobergiškės 18, Šlapšilės k.,. Klaipėdos r. Nuvežimo pagrindas – BK 281¹ str. (b. l. 6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Atvykus nurodytu adresu yra sodo sklypas, kuris aptvertas medine tvora. Nuo vartų į kairę už 1,2 m atstumu matosi tvoroje 30 cm aukštyje nuo pamato išlaužtos dvi medinės lentos, bei 50 cm aukštyje, nutrinti tvoros dažai. Taip pat nulaužti du mediniai tvoros stulpai. Ties sulaužytomis lentomis ant pamato mėtosi automobilio žibinto stiklo dalis. Kitoje gatvės pusėje, priešais sugadintą tvorą sklype Nr. 23 stovi automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio galinio bamperio matosi švieži nubrėžimai, bei išdaužtas dešinės pusės galinio žibinto dalis. Stiklo dalis rasta eismo įvykio vietoje prie sugadintos tvoros sutampa su automobilio žibinte trūkstamos stiklo dalies. Automobilis neužrakintas, jo viduje girtavimo pėdsakų nesimato (b. l. 11-13, 14-20).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas. Sodo sklypas aptvertas rudos spalvos medine tvora. Ties vieta kur eismo įvykio metu buvo sugadinta tvora ant betoninio tvoros pamato mėtosi automobilio galinio žibinto stiklo dalis, kuri paimta ir supakuota į paketą Nr. 580850. Įvykio vietoje kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 21-23).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta automobilio žibinto stiklo dalis, 2025-05-02 paimta įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 24-26, 27-29).??

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, daryti 2025-05-02 įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., Klaipėdos r. Užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Girdisi, kad vyras sako, jog išvertė vartus, neina atidaryti. Šalia stovi dar dvi moterys. Pasukus kūno kamerą matyti raudonos spalvos „Audi A4“ automobilis. Moteris nurodo, kad yra įrašas, bet yra tik garsas. Policijos pareigūnai nueina prie automobilio, nurodo, kad tai tas pats stiklas. Vyras nurodo, kad kas vairavo automobilį, nematė. Pareigūnai apžiūri raudonos spalvos automobilį ir eina į šalia esantį namą. Pareigūnas nurodo, kad ieško „Audi“ savininko. Girdisi vyriškas balsas, kuris pasako: „taip, aš“. Pareigūnas paklausia, ar pats vairavo automobilį į kaimynų tvorą, vyras atsako: „biškelį jo“. Girdisi, kad vyras, tyrimui žinomas kaip A. B. paaiškina, kad nebėra stabdžių. Pareigūnai paprašo A. B. prisėsti į tarnybinį automobilį. Pareigūnas paklausia, kodėl patraukė automobilį ir išėjo gulti, o A. B. atsako, kad dar nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti alaus. Parvažiavęs skambino jiems (tikėtina kaimynams), bet jų nerado. Tikrinant A. B. neblaivumą, nustatytas 2,54 promilės. A. B. pasako, kad dar ką tik alų gėrė. Nurodo pareigūnai, kad po 15 minučių girtumas bus tikrinamas antrą kartą. Pareigūnui nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo A. B. niekada neturėjo, automobilis registruotas jo vardu. Pareigūnai nusprendžia kviesti velką, pasako, kad bus ikiteisminis tyrimas ir reikės forminti įvykio vietą. Kitame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai sėdi automobilyje. Vienas jų, paėmęs alkotesterį, tikrina tyrimui žinomam A. B. neblaivumą. Šis pasako, kad bus, kad alų gėrė, „visą „bambalį“ susikratė“. Nustatomas 2,40 promilių neblaivumas. Automobilyje pareigūnai pildo asmens duomenis, užrašomi alkotesterio duomenys, patikrinimo rezultatai. Girdisi, kad vienas pareigūnas kolegai nurodo, kad „asmuo pripažino vairavęs, atsitrenkęs, išvažiuodamas iš kiemo dingo stabdžiai, atsitrenkė į tvorą, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alaus, toliau gėrė, apie eismo įvykį nieko neinformavo“ (b. l. 35-37).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. M. pateikė filmuotą medžiagą, kuri apžiūrėta, apžiūros rezultatus fiksuojant apžiūros protokole. Įrašuose matomas vaizdas į kiemą ir medinė rudos spalvos tvora. Jokio automobilio nematyti, fone girdisi vaikų balsai. Vaizdo įrašo gale matosi, kaip sujuda tvora ir girdisi didelis garsas. Automobilio nematyti. Po to matyti prie tvoros sustojęs raudonos spalvos, galimai „Audi A4“ modelio, automobilis. Nuo automobilio link tvoros eina vyras, tyrimui žinomas kaip A. B. (b. l. 44-45, 46-48). ???

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytoja I. M. į tarnybinį el. paštą atsiuntė žalos paskaičiavimą (1 lapą) dėl sugadintos tvoros eismo įvykio metu, kurį prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 53-54)

Iš liudytojos I. M. pateikto nuostolio paskaičiavimo lapo matyti, kad dėl tvoros sugadinimo padaryta 2685,89 Eur žala (b. l. 55).

Iš 2025-05-02 neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio parodymų matyti, kad A. B. pirmo tikrinimo metu 20.55 val. nustatytas 2,54 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 21.19 val., nustatytas 2,40 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. B. sutiko (b. l. 56, 57-58).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k. (b. l. 60).

Iš eismo įvykių registro duomenų matyti, kad 2025-05-02 20.31 val. fiksuotas eismo įvykis, adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., kai A. B., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisė vairuoti, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į tvorą (b. l. 61-63).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso A. B. (b. l. 64).

Iš „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM yra 880,00 Eur (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. B. 2025-05-02, apie 17.00 val., , ties (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen., Klaipėdos r., būdamas neblaivus, vairavo keleivinį automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir įpuolęs į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen., Klaipėdos r., tvorą bei padaręs eismo įvykį, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, kai į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jam 21.19 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Kadangi A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir padaręs eismo įvykį, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė baigiamojoje kalboje pateikė prašymą pripažinti A. B. recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, asmuo, net ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, negali būti savaime pripažintas recidyvistu pagal įstatymą, o pagal galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, įvertinus kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-167-870/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-148-885/2025, 1A-248-898/2025). Ir tik pripažinus kaltinamąjį recidyvistu, šią aplinkybę galima vertinti kaip atsakomybę sunkinančia.

Nors šiuo atveju A. B. anksčiau teistas, tačiau turi tik vieną neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą už nesunkų nusikaltimą, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltinamasis dirba, administracine tvarka nebaustas, vėl padarė nesunkų ir netapatų ankstesniam, nusikaltimą. Todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, A. B. nepripažintinas recidyvistu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę nuosprendžio paskelbimo dienai yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, pasižada daugiau nenusižengti, atsisakyti alkoholio, tai rodo, kad jis savo poelgį vertina neigiamai ir yra pasiryžęs pasitaisyti. Dėl padaryto nusikaltimo sunkių pasekmių nekilo, kaltinamasis dirba. Nurodo turintis finansinių įsipareigojimų, dėl kurių negalėtų iš karto sumokėti baudos, jeigu ji būtų paskirta. Įvertinus A. B. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių, kaltinamojo finansinę būklę, darytina išvada, kad jam paskyrus baudą, jis neturės galimybių įvykdyti tokios bausmės ir gali patirti neproporcingų neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas. Todėl teismo įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į A. B. charakterizuojančią medžiagą, tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirba, siekiant išlaikyti jo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima paskirtą arešto bausmę atidėti, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą ir skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, kurie, tikėtina, teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymų leidėjas pasirinko intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarką nustatyti Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir pavesti šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba, todėl teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024). Dėl ko teismas paskirtos intensyvios priežiūros termino nenustato.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.). Taip pat vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

A. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį, padaręs eismo įvykį, toliau vartojo alkoholį. Tokiu elgesiu jis kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkesnių pasekmių buvo išvengta. A. B. veiksmai buvo tyčiniai ir buvo nukreipti prieš transporto eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminui, atitinkančiam baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį – 3 metams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-05-05.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas, be to, sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

Šiuo atveju nusikalstamai veikai daryti A. B. panaudojo jam priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025-05-05 nutarimu A. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į keleivinį automobilį „AUDI A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, panaikintinas.

Proceso išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjos dalyvavimo šioje byloje yra 87,50 Eur. Spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kad gynėjos dalyvavimas šioje byloje nepriklausė nuo kaltinamojo A. B. valios, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-458-988/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-491/2022).

Kiti procesiniai klausimai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje; automobilio žibinto stiklo dalis, saugoma Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK daiktų saugojimo sandėlyje, paketo Nr. 58085 (b. l. 30-31, 32) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę – 45 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, A. B. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikyti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. B. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar gydymusi (sveikatos priežiūra) bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti jį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už Lietuvos Respublikos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (tris) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025-05-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „AUDI A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025-05-05 nutarimu A. B. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „AUDI A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Neišieškoti iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjos dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas –nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje; automobilio žibinto stiklo dalį, saugomą Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK daiktų saugojimo sandėlyje, paketo Nr. 58085 – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.