Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.1.8.10.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.4; 2.4.6.4.1; 2.5.1

2025 m. gegužės 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. vasario 21 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. kovo 4 d. pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. kovo 10 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. kovo 11 d. pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (1 (vienerių) metų laisvės atėmimo) pridedant švelnesnių bausmių dalis ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, A. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. kovo 4 d. 11 val. iki 2023 m. kovo 5 d. 9.27 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktiško šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B. atmestas.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. M. (V. M.) civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. B. V. M. naudai priteista 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.

UAB „Iki Lietuva“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai bei iš A. B. UAB „Iki Lietuva“ naudai priteista iš viso 914,47 Eur (devyni šimtai keturiolika eurų 47 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2023 m. vasario 19 d., laikotarpyje nuo 14 val. iki 15.30 val., užėjęs į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo sekcijos paėmė V. M. priklausančio automobilio „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir šiuo rakteliu atrakinęs prie namo stovintį minėtą automobilį įsėdo į jį ir išvažiavo. Taip pagrobė 1 500 Eur vertės svetimą V. M. priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to A. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2023 m. vasario 21 d., apie 20.32 val., UAB „Iki Lietuva“ prekybos centre „Iki“, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pasiėmė dvi 179,40 Eur vertės Rokiškio sviesto dėžes, kuriose buvo 60 vnt. pakelių „Rokiškio“ sviesto, kurio vieno pakelio kaina 2,99 Eur; vieną 129,48 Eur vertės „Dallmayr promodo“ maltos kavos dėžę, kurioje buvo 12 vnt. pakelių po 500 g „Dallmayr promodo“ maltos kavos, kurios vieno pakelio kaina 10,79 Eur bei į 0,39 Eur vertės parduotuvės UAB „Iki Lietuva“ maišelį susidėjęs prekes: 4,90 kg bananų, bendros 8,77 Eur vertės, kurių 1 kg kaina 1,79 Eur; 2,10 kg mandarinų bendros 5,22 Eur vertės, kurių 1 kg kaina 2,49 Eur; 1,6 kg geltonųjų melionų bendros 3,98 Eur vertės, kurių 1 kg kaina 2,49 Eur; 3,30 kg „Conference“ kriaušių bendros 8,21 Eur vertės, kurių 1 kg kaina 2,49 Eur; 1,48 kg „Pomelo“ greipfrutų bendros 2,94 Eur vertės, kurių 1 kg kaina 1,99 Eur; 4,17 Eur vertės 3 vnt. žalumynų, kurių vieno vnt. kaina 1,39 Eur; 2 vnt. indelių po 400 g braškių bendros 9,98 Eur vertės, kurių vieno indelio kaina 2,49 Eur; 3 vnt. „Vilkyškių“ jogurto indelių bendros 5,67 Eur vertės, kurių 1 vnt. kaina 1,89 Eur; 400 g „Ilzenbergo“ varškės sūrio 6,99 Eur vertės, du butelius po 1 l talpos „Leader“ alaus bendros 3,18 Eur vertės, kurio vieno butelio kaina 1,59 Eur; 2 vnt. vienkartinių plastiko pakuočių bendros 0,20 Eur vertės, kurių vienos pakuotės kaina 0,10 Eur; 1 vnt. „Ilzenbergo“ desertinio varškės sūrio 6,99 Eur vertės, ir iš parduotuvės išėjo praėjęs pro kasas nesusimokėjęs už prekes. Taip savo veiksmais A. B. pagrobė UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 375,57 Eur nedidelės vertės turtą ir padarė minėto dydžio turtinę žalą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Be to A. B. nuteistas už tai, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2023 m. kovo 4 d., apie 10 val., būdamas UAB „Iki Lietuva“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grasino minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojui A. R.: tai yra, paėmęs butelį ir laikydamas jį rankoje, užsimojo ir reikalavo atidaryti duris, šaukė, kad jei jam neatidarys durų, jis sudaužys duris ir grasino sakydamas, kad jei prisiartins prie jo, jis suduos buteliu bei sudaužys galvą. Po to, išbėgęs iš UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės, nubėgo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, iš kurios išėjęs, dešinėje rankoje laikydamas peilį, juo grasino A. R. sakydamas: „(Duomenys neskelbtini), aš tave papjausiu“. Taip sudarė nukentėjusiajam A. R. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įgyvendintas. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, t. y. 2023 m. kovo 4 d., 10.38 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų skyriuje į kuprinę susidėjęs 2 vnt. 0,2 l talpos „Jameson“ viskio, kurio 1 vnt. kaina 7,99 Eur, bendros 15,98 Eur vertės; 3 vnt. 0,5 l talpos „Jameson“ viskio, kurio kaina 16,99 Eur, bendros 50,97 Eur vertės; 2 vnt. 1 l talpos „Bushmils“ viskio, kurio 1 vnt. vertė 26,95 Eur, bendros 53,90 Eur vertės, bei rankose nešdamasis alkoholinius gėrimus: 2 vnt. 1 l talpos „Jagemeister“ likerio, kurio 1 vnt. vertė 26,95 Eur, bendros 53,90 Eur vertės; 1 vnt. 0,7 l talpos „Jagemeister“ likerio, kurio kaina 17,99 Eur ir 2 vnt. 0,7 l talpos „Ballantines“ viskio, kurio 1 vnt. kaina 18,99 Eur, bendros 37,98 Eur vertės, matant apsaugos darbuotojui bei aplinkiniams žmonėms iš parduotuvės išėjo pro kasą nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo A. R. Taip savo veiksmais A. B. pasikėsino atvirai pavogti svetimą UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 230,72 Eur vertės turtą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2023 m. kovo 10 d., 18.19 val., norėdamas pagrobti svetimą turtą, UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose į 2,99 Eur vertės UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės terminį maišelį susidėjo: 1 kg mandarinų, kurių vertė 2,49 Eur, 1 kg didžiųjų kriaušių „Conference“, kurių vertė 2,49 Eur, penkias 125 g pakuotes aviečių, kurių bendra vertė 14,95 Eur, 4 vnt. „Užkandžio su dešrele ir sūriu“, kurių bendra vertė 5,95 Eur, 400 g „Alvo kepintos sūdytos pistacijos“ pistacijų, kurių vertė 8,99 Eur, 4 vnt. picos užkandžio „Vesuvis su saliamiu ir šonine“, kurių bendra vertė 4,36 Eur, 6 vnt. bandelių su braškių ir vanilės skonio įdaru, kurių bendra vertė 4,74 Eur, 1 kg didžiųjų apelsinų, kurių vertė 2,49 Eur, 1 kg torto su maskarponės sūriu, kurio vertė 14,99 Eur, 6 vnt. vytintos dešros „Fuet Imperial“, kurių bendra vertė 17,94 Eur, 5 vnt. vienkartinių metalo pakuočių, kurių bendra vertė 0,50 Eur; 4 vnt. 0,568 l talpos „Švyturio ekstra“ alaus skardinių, kurių bendra vertė 5,96 Eur, 4 vnt. veganiškų kruasanų su braškių įdaru, kurių bendra vertė 2,60 Eur, tris gėlių puokštes, kurių bendra vertė 17,97 Eur, 0,5 l talpos „Moster Lewis Hamilton“ energetinio gėrimo skardinę, kurios vertė 1,49 Eur, 0,7 l talpos „Bumbu The Original Rum“ romo butelį, kurio vertė 34,95 Eur, 2 vnt. 0,7 l talpos „Don Papa Rum“ romo butelių, kurių bendra vertė 73,90 Eur, o vėliau iš krepšelio išėmęs į abi striukės rankoves įsidėjo 1 l talpos „Jack Daniels“ viskio butelį, kurio vertė 29,95 Eur, ir 2 vnt. 0,7 l talpos „Don Papa Rum“ romo butelius, kurių bendra vertė 107,80 Eur. Maišelį su prekėmis pastatė prie įėjimo vartelių bei, sulaukęs kada į parduotuvę užėjo pirkėjas ir atsidarė durys, 18.26 val. išėjo iš „Iki“ parduotuvės nesusimokėjęs už prekes. Taip pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „Iki Lietuva“ priklausantį, 387,47 Eur vertės turtą padarydamas minėto dydžio turtinę žalą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Be to A. B. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, t. y. 2023 m. kovo 11 d., apie 10.50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), alkoholio skyriuje į parduotuvės 2,99 Eur vertės terminį maišelį susidėjo alkoholinius gėrimus: 3 vnt. „Williams Pel 408“ viskio, kurio 1 vnt. vertė 19,49 Eur, bendros 58,47 Eur vertės; 6 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Finliandia“, kurio 1 vnt. vertė 14,99 Eur, bendros 89,94 Eur vertės, visų alkoholinių gėrimų vertė – 151,40 Eur. Po to, pažeidęs parduotuvės vidaus taisykles, įsibrovė į tarnybines patalpas ir ten parduotuvės darbuotojų prašė leisti atidaryti sandėlio išėjimo duris, tačiau parduotuvės darbuotojai iškvietė apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojui K. G. pareikalavus alkoholinius gėrimus padėti į vietą arba už juos susimokėti, A. B. parduotuvės salėje pro vaisių skyrių išbėgo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už prekes, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo K. G. Šiais savo veiksmais A. B. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 151,40 Eur vertės turtą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to A. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2023 m. kovo 14 d., apie 12.32 val., prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės mieste, nuo alkoholinių gėrimų lentynos pasikėsino pagrobti UAB „Maxima“ priklausantį turtą: 5 vnt. 0,7 l talpos „Martell“ konjako butelių VSOP dėžutėse, kurių bendra vertė 229,95 Eur; 3 vnt. 0,7 l talpos „Martel“ konjako butelių VSOP dėžutėse, kurių bendra vertė 104,97 Eur, ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo K. V. Taip savo veiksmais pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB „Maxima“ priklausantį, 334,92 Eur vertės turtą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pašalinti byloje esančius trūkumus. Apeliantas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, nes jis yra per griežtas ir, nors buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, jis kaltę pripažino visiškai, todėl jam turėjo būti pritaikytas BK 64 straipsnis ir paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu (teismo pastaba – BK 64¹ straipsnis). Be to, skunde nurodoma, kad nebuvo apklaustas paskutinis liudytojas, nes šis neatvyko į teismą.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad iš esmės nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei paskirtų bausmių rūšių, tačiau apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodoma, kad paskutinis liudytojas, kuris neatvyko į teismą, nebuvo apklaustas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą A. B. už jam inkriminuotų vagysčių padarymą nuteisti galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme netaikant BK 64¹ straipsnio nuostatų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už kitus nusikaltimus, be pagrindo taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą. Todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

6. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas – liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

7. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. pirmosios instancijos teisme teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pilnai pripažino savo kaltę dėl vagysčių iš visų parduotuvių, tačiau nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti ir tai, kad nuteistasis išreiškė norą duoti savo parodymus po to, kai bus apklausti visi nukentėję ir liudytojai. Taip pat į teisėjos klausimą atsakė, kad nesutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Po ko pirmosios instancijos teismas nutarė atlikti pilną įrodymų tyrimą (5 t., b. l. 34-38). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas, apklausti nukentėjusieji V. M., A. R., liudytojai K. M., A. S., A. B., K. G., M. G., K. V., G. K., R. T., UAB „Iki Lietuva“ atstovas M. U. (dėl civilinio ieškinio) (5 t., b. l. 34-38; 78-83; 98-101; 162-166). Iš 2025 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po liudytojo R. T. duotų parodymų, pradėjus byloje esančių vaizdo įrašų peržiūrą, apeliantas pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta ir pageidauja duoti parodymus. Atsakydamas į teisėjos klausimus parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl vagysčių iš parduotuvių, tačiau tikrai negrasino, nerėkė ant A. R., kad jį užmuš ar kažką, peilis buvo jo rankose, bet su peiliu jam negrasino (5 t., b. l. 162-166). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. nors nuteistasis A. B. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo, tačiau, kaip jau minėta, baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji, liudytojai, tirta rašytinė bylos medžiaga. Taip pat baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Nesant aptartame straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, BK 64¹ straipsnio nuostatos apeliantui pagrįstai nebuvo pritaikytos ir paskirta galutinė bausmė šiuo pagrindu nebuvo mažinta. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

9. Be kita ko, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiame 2025 m. sausio 15 d. garso įraše užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs prokurorės bei nuteistojo gynėjo advokato pozicijas dėl liudytojo F. Š. apklausos, nutarė šio asmens nekviesti apklausai, kadangi A. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl turto pagrobimo iš parduotuvių. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys dėl to, kad šis liudytojas nebuvo apklausas, nesudaro pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminį BPK pažeidimą. Pastebėtina, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, be kitų nuosprendyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į tai, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (viena veika) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi bei laikė tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas nors nesudarė pagrindo mažinti bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tačiau turėjo reikšmės bausmių rūšių, jų dydžių nustatymui.

10. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad nusikalstamas veikas A. B. padarė, būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nurodyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš nurodytos teisės normos matyti, jog yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, nagrinėjamoje byloje taikytina BK 27 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti A. B. teisinę padėtį, ir iš naujo vertinama, ar jis gali būti laikomas recidyvistu.

11. Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje A. B. pripažintas recidyvistu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. B. šioje byloje nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) padarymą, dviejų baigtų nusikalstamų veikų, priskiriamų baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis) padarymą, pasikėsinimą padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 5 dalis) ir dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), taip pat apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų įvykdymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nedirbantis, sistemingai baustas administracine tvarka, dauguma atveju už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. anksčiau paminėtas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su apelianto asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, tiek ir tai, kad apeliantas A. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino (dėl vagysčių).

Dėl bausmių bendrinimo.

13. BK 63 straipsnyje numatytos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019). Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012).

14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Kaip jau paminėta, šiuo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs du baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsinimą padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, bei pasikėsinęs padaryti du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tai yra, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas A. B., skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis), todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi taikytinas bausmių apėmimo būdas. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismui, aptartos praktikos kontekste, buvo suteikta galimybė taikyti ir dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau toks sprendimas, ypač kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų rūšims (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas), turėjo būti motyvuotas. Šiuo konkrečiu atveju nuosprendyje jokių motyvų, kodėl buvo pasirinktas A. B. nepalankesnis bausmių bendrinimo būdas, nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 10 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės už du baudžiamuosius nusižengimus bei pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą bendrintinos apėmimo būdu su pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. kovo 11 d. pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą) paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už du baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą buvo pridėta po 10 parų arešto, todėl pritaikius paminėtą bausmių apėmimo būtą A. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė ? laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai, pagrindo jų keitimui nėra.

Dėl faktinių aplinkybių patikslinimo.

15. Skundžiamame nuosprendyje aprašant 2023 m. kovo 10 d. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodyta, jog bendra pagrobto turto vertė yra 387,47 Eur, tačiau atlikus aritmetinius skaičiavimus ir sudėjus faktinėse aplinkybėse nurodytų pagrobtų prekių vertes, ši suma yra neteisinga (gaunama 357,50 Eur suma). Aprašant įrodytomis pripažintas šios nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodoma, jog tokią pagrobtų prekių sumą patvirtina byloje pateiktas UAB „Iki Lietuva“ pareiškimas, kuriame nurodyti pagrobtų prekių rūšys ir kiekiai bei bendra suma; vaizdo įrašas, iš kurio matyti kokios konkrečios prekės buvo paimtos. Iš tiesų, iš byloje esančio UAB „Iki Lietuva“ pareiškimo matyti, jog pagrobto turto vertė yra 387,47 Eur (t. 3, b. l. 23-24).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, aprašydamas pagrobtas prekes ir jų bendrą sumą 387,47 Eur, neįrašė pagrobtos prekės 0,7 l talpos romo butelio „Navy Island XO Reserve Rum“, kurio vertė 32,95 Eur, nurodydamas 4 vienetų „Užkandžio su dešrele ir sūriu“ bendrą sumą nurodė 5,95 Eur, nors turėjo būti 5,96 Eur, bei nurodydamas galutinę pagrobtų prekių vertę nepridėjo maišelio vertės ? 2,99 Eur, dėl to padarė aritmetinių skaičiavimų ir rašymo apsirikimo klaidų. Šios klaidos taisytinos, faktinėse aplinkybėse nurodant, kad A. B., be kitų nurodytų prekių, pagrobė ir 0,7 l talpos romo butelio „Navy Island XO Reserve Rum“, kurio vertė 32,95 Eur, bei galutinė pagrobto turto vertė yra 390,46 Eur. Šie patikslinimai nesunkina A. B. teisinės padėties bei neturi reikšmės nei jo veiksmų teisinei kvalifikacijai, nei priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiui, nes UAB „Iki Lietuva“ nereikalavo atlyginti pagrobto maišelio vertės.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

17. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. APD-2025-04461 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 235,42 Eur už A. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

18. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Nors apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris netenkinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirbantis, jam paskirta subendrinta galutinė – 1 (vienerių) metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, jog jo materialinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. vasario 21 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo) paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023 m. kovo 10 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo) paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį paskirtą 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2023 m. kovo 11 d. pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą) paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir nustatyti subendrintą bausmę ? laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. kovo 4 d. pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą) ir A. B. nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Patikslinti nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant 2023 m. kovo 10 d. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, jog A. B., be kitų nurodytų prekių, pagrobė 0,7 l talpos romo butelį „Navy Island XO Reserve Rum“, kurio vertė 32,95 Eur, 4 vienetų „Užkandžio su dešrele ir sūriu“ bendra suma 5,96 Eur, pagrobto turto bendra suma 390,46 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. B. nepriteisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.