Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

7. Ieškovės UAB „P3 sistemos“ atstovas advokatas Darius Novikas iš esmės pakartojo aplinkybes, nurodytas pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Ieškovė sutinka su atsakovo pozicija, jog pirkimo pardavimo metu automobilio rėmas buvo pažeistas korozijos, tačiau nesutinka su aplinkybėmis, jog automobilio trūkumus galėjo pastebėti, nes šiuos trūkumus buvo galima pastebėti tik automobilį pasikėlus/įlipus į duobę/palindus po automobiliu, tačiau tai pirkimo metu nebuvo padaryta. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu automobilis būtų varytas ant duobės, tuomet automobilis nebūtų pirktas. Tiek ieškovės atstovas, tiek liudytojas L. B. teisme teigė, jog jeigu jie būtų žinoję, jog automobilis pažeistas korozijos ir/ar būtų pateikta ataskaita su nurodytais trūkumais, ir nebūtų galima automobilio remontuoti, nebūtų tokio automobilio pirkę. Teigė, jog ieškovės atstovas ir atsakovas apie esminį automobilio trūkumą – kėbulo koroziją, žodžiu nebuvo aptarę. Šį automobilio esminį trūkumą atsakovas nebuvo nurodęs ir automobilio skelbime. Pastebėjo, jog skelbime nurodyta informacija, kuri neatitinka realybės, atskleidė tik akimi matomus trūkumus, tačiau kiti trūkumai sąmoningai nutylėti. Jog automobilio esminis trūkumas yra korozijos pažeistas rėmas, dėl kurio automobilio negalima eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį ir jo remontuoti nėra galimybės, patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos, taip pat ir „Toyota“ atstovo Šiauliuose pateikta automobilio remonto sąmata ir nustatyti trūkumai/gedimai. Pastebėjo, jog pagal teisės aktus pirkimo – pardavimo sutartyje privaloma nurodyti tam tikrus trūkumus, šiuo atveju (prie automobilio trūkumų) nepadaryti jokie rašytiniai įrašai. Itin reikšmingą automobilio trūkumą, jog jis pažeistas korozijos ir jo neįmanoma eksploatuoti ir finansiškai neprasminga jo remontuoti, atsakovas žinojo, nes siekiant suteikti automobiliui tvirtumą, automobilis buvo ir yra suveržtas diržais. Kita svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, jog atsakovas, įsigijęs automobilį, jo neregistravo VĮ „Regitroje“, to neįmanoma padaryti, nes VIN kodas yra surūdijęs. Pirkėjas teiravosi, kodėl nėra techninės apžiūros, atsakovas nurodė, jog ji yra pasibaigusi ir neminėjo, jog techninės apžiūros negali pereiti, nes automobilio dugnas, rėmas, pakaba pažeisti korozijos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog automobilis nebuvo itin aidžiai apžiūrėtas, kadangi tarp šalių buvo pasitikėjimas, nes ieškovės atstovas ne kartą naudojosi atsakovo teikiamomis paslaugomis. Ataskaita nebuvo ieškovei pateikta, ji buvo slepiama, tai, jog ataskaita buvo pateikta ieškovei, turėtų įrodyti atsakovas. Automobilį pirko I. B. (UAB „P3 sistemos“), tokių sandorių sudaręs yra ne daug, todėl negalima jo laikyti asmeniu, turinčiu daugiau žinių šioje srityje. Atsakovo pateikti parduodamų automobilių skelbimai su I. B. telefono numeriu neįrodo, jog jis yra savo srities profesionalas, nes teisme tiek jis, tiek liudytojas L. B. paaiškino, jog L. B. negalint aprodyti perkamų automobilių, I. B. paprašo pagelbėti juos aprodant. I. B. tokiose sandoriuose nedalyvauja ir pajamų papildomų negauna. Neneigia aplinkybių, jog automobilis buvo pirktas Ukrainos kariamas, tačiau automobilis turi būti saugus, būtina įregistruoti Regitroje bei automobiliui važiuoti viešajame eisme turi būti galiojanti techninė apžiūra, o jos praeiti negalima.

9. Atstovo A. Z. atstovas advokato padėjėjas Ruslan Mirnyj iš esmės pakartojo aplinkybes, nurodytas pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atkreipė dėmesį į ieškovo reikalavimo pagrindą, ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad buvo surūdijęs automobilio dugnas. Šioje byloje svarbu, ar pirkėjas buvo atidus, ar galėjo atsisakyti pirkti prekę ir ar atsakovas buvo sąžiningas ir atkleidė visas sandoriui sudaryti reikalingas aplinkybes. Byloje esančios aplinkybės parodo, kad pardavėjas tiek skelbime, tiek susitikęs su pirkėjais atkleidė automobilio techninę būklę, tame tarpe ir trūkumus, kuriuos nurodo ieškovė. Kiekvienas atidus pirkėjas ne tik vizualiai vertina, bet ir turi domėtis, kodėl techninė apžiūra negalioja. Ieškovė yra pateikusi pardavėjo UAB „Brentora“ raštą, kuriame nurodyta, kad A. Z. buvo įteiktas techninės apžiūros ataskaitos originalas. Pasirašant sutartį ieškovei buvo perduotas ataskaitos originalas. Atsakovas su pretenzija pateikė ieškovei ataskaitos kopiją, kadangi atsakovas jos nebeturėjo, o ją gavo iš naujo. Koks tikslas slėpti ataskaitą, nes pirkėjas ją gali gauti bet kada, internetu. Ieškovė, matydama, jog perka daiktą su negaliojančia technine apžiūra ir neperdavus ataskaitos, automatiškai turi kelti klausimą, kodėl ji negalioja. Ieškovė nepaaiškina, dėl kokios priežasties atsakovas turėjo neįteikti/paslėpti ataskaitą. Dėl sudaromo sandorio pastebėjo, jog šiuo atveju ieškovė atskleidė pardavėjui perkamo automobilio tikslą – jis perkamas į Ukrainą. I. B. patvirtino, kad pirko automobilį į karą, todėl pačios ieškovės nurodytos aplinkės dėl automobilio registracijos, leidimo dalyvauti viešame eisme netenka prasmės, nes tikslas buvo automobilį perduoti kariams. Pardavėjas, žinodamas informaciją, jog automobilis perkamas kariams į karą, automobilis skirtas važiuoti grioviais, todėl techninė apžiūra negaliojanti netenka prasmės. Tiek I. B., tiek L. B. yra rinkos profesionalai, turintys specialių žinių, abu apžiūrėjo perkamą automobilį, buvo apžiūrėtas ir garaže, įvarant automobilį ant duobės. Jei pirkėjai automobilį apžiūrėjo „gyvai“, kyla klausimas, ar pirkėjas turėjo galimybę atsisakyti nepirkti tokį automobilį, manytina, kad turėjo. Tačiau vertinant perkamo automobilio tikslą, pirkėjui nesvarbios buvo aplinkybės, jog automobilis be galiojančios techninės apžiūros ir pan. Tai, kad pirkėjas po sandorio persigalvojo, tai visiškai nereiškia, jog atsakovas pažeidė sutartį. Taip pat atkreipė dėmesį, jog tiek I. B., tiek L. B. nurodė sandorio sudarymo aplinkybes skirtingas, todėl abiejų asmenų teisme teikti paaiškinimai turėtų būti vertinti kritiškai. Apibendrintai pažymėjo, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir priežastinio ryšio su pasekmėmis.

10. Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu teigė, jog su atsakovu keletą metų yra draugai. Žiemą po darbo buvo nuvykęs į A. garažą, kuriame tvarkėsi savo kompiuterį. Po kiek laiko į garažą atėjo A., nuėmė iki pusės lentas nuo duobės. Po to A. įvarė į garažą priekiu automobilį. Įvarius automobilį, į garažą įėjo du vyriškiai, kurie įlipo į duobę. Ką vyrai darė duobėje, nematė, tik matė, kad kažką švietė. Po kelių minučių išlipę iš duobės, išėjo į lauką, A. automobilį išvarė laukan ir daugiau nieko nematė, negirdėjo.

11. Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu teigė, jog su I. B. yra draugai, o atsakovą pažįsta tiek, jog yra tekę pirkti iš atsakovo valymo paslaugas. Dauguma atveju tiek ir užsienyje yra sąžiningumo principas ir tuo vadovaujasi. Tad visada elgiasi ir stengiasi veikti sąžiningai. Tačiau šiuo atveju taip neįvyko ir buvo parduotas netinkamas eksploatavimui automobilis. Koks I. perkamo automobilio tikslas buvo, nežino, galbūt Ukrainos kariams, galimai ir tikslu perparduoti ir užsidirbti. Su I. nuvyko apžiūrėti automobilį, jį apžiūrėjo vizualiai – lauke prie garažo (pakelta bagažinė, kapotas) ir pasidarė bandomąjį važiavimą. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta, tikriausiai vietoje, greičiausiai automobilyje. Kažkokių defektų rėme buvo, bet kokių konkrečiai nepamena. Kažkokių baisių trūkumų (kaip kiaurymių, skilusių lempų ir pan.), kad automobilį negalima būtų eksploatuoti nebuvo. Nupirkus automobilį jį iš karto išsivarė, bet nepamena kur, galimai į įmonės aikštelę, gal kitur išsivarė. Perkant automobilį, apžiūrėti automobilio dugną nebuvo galimybės. Pardavėjas minėjo, kad negaliojanti techninė apžiūra, tačiau priežasčių detalesnių neįvardijo. Pirkimo – pardavimo metu dalyvavo tik trys asmenys, pašalinių asmenų nebuvo. Dėl I. B. telefono prie skelbimų nurodymo, paaiškino, jog tuo atveju, jei liudytojas pats negali atsiliepti, jam pagelbėja būtent I.. VIN kodą ant rėmo galima pamatyti tik automobilį pasikėlus ant stendo. Automobilį po kurio laiko, ne sekančią dieną, nusivarė į autoservisą, esantį Serbentų g. Pasikėlus automobilį ant keltuvų, pamatė, jog rėmas suraišiotas diržais, paaiškėjo, jog nebėra VIN kodo. Teigė, jog ne pirmas kartas, kuomet automobilis perkamas iš skelbimo. Girdėjo, kad pardavėjas minėjo, jog automobilio techninė apžiūra negaliojanti. Kokiu tikslu ieškovės buvo patalpintas internete automobilio skelbimas dėl jo pardavimo, nežino, bet nurodė, jog skelbime jau buvo nurodyta, jog surūdijęs rėmas. Teigė, kitus automobilius visuomet pirkdavo tik vizualiai apžiūrėjus, tačiau po šio įvykio, pasitaiko atvejų, kuomet jau automobilį keliasi ant keltuvų ir apžiūri įdėmiau. Parduodant automobilį, jeigu defektų yra daugiau ir jie didesni, visuomet surašo šiuos trūkumus į sutartį. Yra pirkęs automobilį be galiojančios techninės apžiūros, tuomet sutartyje pažymi varnelę ir sutartyje yra nurodyti trūkumai, todėl juos surašo. Techninė apžiūra gali būti pasibaigusi ir gali būti su begalę trūkumų.

12. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pirkimo – pardavimo sutartis (toliau ir – Sutartis), kuria ieškovė įsigijo iš atsakovo automobilį už 6 000 Eur sumą. Sutarties skiltyje „Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra“ pažymėta varnelė, jog „negalioja“. Sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai“ nėra nieko pažymėta. Į bylą nėra pateiktas transporto priemonės Registracijos liudijimas. Ieškovė į bylą papildomai pateikė 2024 m. vasario 3 d. transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, kurioje užfiksuota, jog UAB „Brentora“ pardavė, o A. Z. nusipirko už 5 700 Eur sumą minėtą transporto priemonę. Minėtoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat pažymėta, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja, kiti transporto priemonės trūkumai nepažymėti. Tinklalapyje www.autoplius.lt atsakovas apie parduodamą automobilį skelbimą patalpino 2024 m. vasario 7 d. 18.19 val., kuriame nurodė, jog automobilio pirma registracija „2005-11“, techninė apžiūra iki „2024-02“, skelbime nurodyta, jog „naujos padangos, gera baterija, kėbulas neblogas, būklės apart galinio dangčio, kurį reiktų persidažyti; iš trūkumų, kaip minėjau bagažinės dangtis, automobilis su pasibaigusia technine apžiūra. Į ekspedicijas nekeliauta, miške per akmenis nelaužyta, buvo naudojama prie namų ūkio“. UAB „Brentora“ direktoriaus rašytiniame atsakyme nurodyta, jog pirkimo – pardavimo metu A. Z. nebuvo sakyta, kad su Toyota į ekspedicijas nekeliauta, kad ji miške per akmenis nelaužyta ir t.t., kadangi tokios informacijos neturėjo, o patys šį automobilį turėjo trumpą laiką. Pirkėjui buvo pranešta, jog automobilis stipriai pažeistas korozijos ir netinka eksploatuoti, įteikiant jam techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ 2024 m. sausio 12 d. atlikta Automobilio techninė apžiūra, išvadoje nurodant, kad nustatyti dideli ir nedideli trūkumai. Dideli trūkumai: pernelyg didelis korozijos poveiki, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas; skysčio nuotėkis. Nedideli trūkumai: žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų; priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją; gesintuvas, trikampis avarinio sustojimo ženklas, neatitinka nustatytų reikalavimų; pirmosios pagalbos rinkinys, nėra nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų. Tinklalapyje www.autoplius.lt ieškovės atstovas skelbime apie parduodamą automobilį nurodė, jog automobilio pirma registracija „2005-09“, taip pat skelbime nurodyta, jog „detalesnė informacija telefonu; surūdijęs rėmas“. Atsakovas į bylą taip pat pateikė kitų automobilių Toyota Land Cruiser skelbimų kopijas, kuriose nurodyti kitų parduotinų automobilių pagaminimo metai bei parduodamų automobilių kainos. Be to, pateikta automobilio techninės apžiūros galiojimo ir jo istorijos informacija, t. y. duomenys iš internetinės svetainės www.vta.lt, kurioje užfiksuota visos ginčo automobilio atliktos techninės apžiūros Lietuvoje ir nustatyti jo trūkumai/defektai. Atsakovas taip pat į bylą pateikė įvairių parduodamų automobilių skelbimų kopijas, kuriose užfiksuotas ieškovės atstovo telefono numeris ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė į bylą pateikė UAB „Sovli“ paruoštą remonto sąmatą, kurioje nurodyta, jog automobiliui Toyota Land Cruiser (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) atlikus kėbulo remonto diagnostiką, nustatyta, kad kėbulo rėmas stipriai pažeistas korozijos, vietomis jo nėra, esantis netinkamas eksploatavimui. Reikia keisti kėbulo rėmą, rėmo remontas negalimas. Rėmas – 11 508,75 Eur, rėmo keitimas – 1 680,00 Eur, viso 13 188,75 Eur su PVM.

13. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas, ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

14. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

15. Ieškovė reikalauja nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, teigdamas, kad automobilio trūkumai (surūdijęs rėmas) ne atsirado sutarties sudarymo metu, o jau buvo pasirašant sutartį, ir apie juos pirkėjas (ieškovės atstovas) buvo tinkamai informuotas. Be to, kėbulo korozija (rūdys) buvo akivaizdūs ir jų paslėpti (maskuoti) ar nepastebėti buvo neįmanoma.

Dėl perkamo automobilio trūkumų atskleidimo pirkėjui, trūkumų akivaizdumo ir t.t.

16. Byloje nėra ginčo, jog perkamo automobilio apžiūroje dalyvavo ieškovės atstovas I. B., atsakovas A. Z. bei liudytojas L. B., kurių paaiškinimai ir parodymai patvirtinta aplinkybes, jog prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovės atstovas apžiūrėjo automobilį, jį išbandė (padarydamas bandomąjį važiavimą), tačiau techninės automobilio būklės servise bylos šalys netikrino. Taip pat byloje nėra ginčo, jog atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje pažymėjo, t. y. uždėjo varnelę tieks grafa – „transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja“, tačiau transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje kitų žymų apie galimus transporto priemonės trūkumus nėra nurodyta.

17. Byloje atsakovas teigė, jog prieš sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį pirkėjas buvo informuotas apie parduodamo automobilio trūkumus, be to, automobilio trūkumai buvo akivaizdūs (surūdijęs rėmas/kėbulas), kuriuos perkant pirkėjas matė, kadangi automobilį apžiūrėjo ne tik vizualiai iš išorės, tačiau ieškovės atstovas ir jo draugas (liudytojas L. B.) buvo įlipę į garažo duobę ir žiūrėjo automobilio dugną. Tuo tarpu ieškovės įgaliotas asmuo, pirkęs automobilį, I. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog jei būtų žinoję, jog rėmas surūdijęs, tuomet nebūtų pirkę automobilio; be to, ir VIN kodas rėme yra nurūdijęs (tai paaiškėjo tik tuomet, kuomet nuo rėmo buvo nugramdyta spec. danga, kuri buvo padengta nuo korozijos) ir išvežant per muitinę, jiems nepakanka VIN kodo esančio lentelėje, o reikalauja VIN kodo rėme.

18. Visų pirma teismas pažymi, jog šioje byloje vertinant byloje dalyvaujančių asmenų teisme teiktus žodinius paaiškinimus, vertintini šalių tarpusavio santykiai: atsakovas A. Z. ir liudytojas D. R. draugai, kaip ir draugai yra ieškovės įgaliotas asmuo I. B. ir liudytojas L. B.. Akivaizdu, jog tiek vienos pusės kviestas liudytojas, tiek kitos pusės kviestas liudytojas gali būti suinteresuoti, jog sprendimas būtų palankus jų atstovaujamai pusei. Be to, pastebėtina, jog tiek ieškovės pusės asmenų teikti paaiškinimai teisme, tiek kitos pusės asmenų teikti paaiškinimai teisme nėra itin nuoseklūs, kai kurios nurodomos aplinkybės nesutampa/yra prieštaringos: atsakovas A. Z. negalėjo tiksliai pasakyti, ką automobilio pirkimo metu jo draugas veikė garaže, teigė, jog gali pasakyti kiek vėliau, gal ką šveitė, tuo tarpu liudytojas D. R. teisme nurodė, jog garaže tvarkėsi savo kompiuterį; atsakovas A. Z. teisme nurodė, jog skelbime nurodė aplinkybes „į ekspedicijas nekeliauta, miške per akmenis nevažiuota ir t.t.“, nes jam taip buvo sakyta, kuomet automobilį pats pirko, tuo tarpu buvusio automobilio pardavėjo UAB „Brentora“ rašytiniame atsakyme nurodyta, jog tokios aplinkybės A. Z. nebuvo nurodytos, nes tokios informacijos įmonė neturėjo. I. B. negalėjo tiksliai įvardinti kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis pasirašė sutartį, kategoriškai negalėjo atsakyti, kodėl sutartis pasirašyta P. Lukšo, nurodė, jog buvo kartą išvažiavę, paskui grįžo pas atsakovą, taip pat jis teigė, jog nupirktą automobilį nuvarė į autoservisą (meistras A.) dėl automobilio tvarkymo techninei apžiūrai; po kokios savaitės kuomet automobilį pradėjo tvarkyti, pradėjo „rūdis gaudyti“, pasikėlė keltu automobilį ir pasimatė visi trūkumai; tuo tarpu liudytojas L. B. teigė, jog pirkimo – pardavimo metu niekur papildomai nebuvo išvažiavę, tik nupirkus automobilį iš karto jį išsivarė, bet nepamena kur, galimai į įmonės aikštelę, gal kitur išsivarė; automobilį po kurio laiko, ne sekančią dieną, nusivarė į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini); pasikėlus automobilį ant keltuvų pamatė, jog rėmas suraišiotas diržais, paaiškėjo, jog nebėra VIN kodo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visų asmenų teiktais žodiniais parodymais ir paaiškinimais remiasi tik ta apimtimi, kiek tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai duomenys.

19. Byloje vertinant informacijos pateikimą apie parduodamo automobilio trūkumus, trūkumų akivaizdumą ir t.t., visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia buvo pateikta pirminė informacija apie parduodamą automobilį. Atsakovas, patalpindamas skelbimą internetiniame portale, deklaravo, jog jo parduodamas automobilis yra su pasibaigusia technine apžiūra, naudotas prie namų ūkio, kėbulas neblogos būklės, apart galinio dangčio, kurį reiktų persidažyti. Taip pat skelbime nurodyta, jog techninė apžiūra iki 2024 m. vasario mėnesio (nors techninė apžiūra pasibaigusi buvo 2024 m. sausio 21 d.). Be to, automobilio pirma registracija yra 2005 m. kovo 10 d., tuo tarpu skelbime atsakovas registraciją nurodė 2005 m. lapkričio mėn. Taigi, automobilio skelbimu siekta sukurti įspūdį, kad automobilis pakankamai geros techninės būklės, juolab, jog skelbime nurodyta mažesnė nei buvusi automobilio rida (nurodyta mažesnė 9 563 km rida ir automobilis „jaunesnis“ 8 mėnesiais, nei iš tiesų yra), taip pat nėra nurodyta, jog automobilio ne tik kėbulas yra su trūkumais, tačiau ir automobilio rėmas ir dugnas yra prastos būklės. Atsakovo patvirtinimai dėl automobilio naudojimo/priežiūros nėra patikimi, nes nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Priešingai, nors atsakovas teisme teigė, jog skelbime dalį aplinkybių nurodė tas, kurias jam sakė buvęs automobilio savininkas, tačiau byloje nustatyta, jog skelbime nurodytos aplinkybės „į ekspedicijas nekeliauta, miške per akmenis nelaužyta, buvo naudojama prie namų ūkio“, buvęs automobilio savininkas UAB „Brentora“ patvirtino, jog tokių aplinkybių A. Z. nenurodė, nes tokios informacijos įmonė neturėjo. Taigi, atsakovas jau talpindamas parduodamo automobilio skelbimą iš esmės neatskleidė visų automobilio trūkumų bei nurodė dalį aplinkybių, kurios buvo išgalvotos, galimai siekiant sukurti parduodamo automobilio pakankamai geros būklės įspūdį (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22. Byloje nėra ginčo, jog šalys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sudarė galiojant teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumo, o kitoje grafoje, kurioje yra prašoma nurodyti informaciją apie įvykius ir trūkumus, taip pat nėra nurodytas joks trūkumas. Atsakovas A. Z. teigė, jog visi automobilio trūkumai buvo aptarti su pirkėju vietoje apžiūrint automobilį, be to, minėjo, kad kėbulas surūdijęs, todėl automobilio pirkėjai automobilio būklę apžiūrėjo iš apačios, nes automobilį įvarė į garažą ant duobės; duobėje buvo abu I. B. ir L. B., pats nelipo į duobę. Automobilio pirkėjas ieškovės įgaliotas asmuo I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog, pardavus automobilį, kartu pardavėjas perdavė techninį pasą ir raktelius, o techninės apžiūros lapo neperdavė, tik buvo pasakyta, jog apžiūra yra pasibaigusi; tai, jog buvo bandyta automobilį varyti techninei apžiūra, paaiškėjo pradėjus su atsakovu ginčą. Nagrinėtinu atveju iš esmės šalims priešingai / skirtingai teigiant kas konkrečiai apžiūrint automobilį buvo žodžiu aptarta, kokie konkrečiai automobilio trūkumai aptarti, taip pat skirtingai nurodant privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (ne)perdavimo aplinkybes, siekiant įrodyti, jog būtent minėtame dokumente buvo nurodyti automobilio dideli trūkumai ir jie automobilio pirkėjui buvo tokiu būdu atskleisti, kurios nėra nei patvirtintos, nei paneigtos kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl jos teismo iš viso nevertintinos (CPK 178, 185 straipsniai) ir teismas remiasi kitais byloje esančiais įrodymais.

23. Įstatymų leidėjas imperatyviai yra nustatęs, kokie duomenys sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį turi būti nurodomi. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1.5. punkte nustatyta pareiga nurodyti – ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Pastebėtina, jog įstatymo leidėjas nėra numatęs išimčių, kad pažymėjus, jog parduodamos transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra negaliojanti, toliau nebereiktų nurodyti konkrečių transporto priemonės trūkumų. Priešingai, nepaisant ar techninė apžiūra galiojanti ar ne, imperatyviai įvirtinta (2 d.), jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 2.1. stabdžių sistemos; 2.2. vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 2.3. apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų ir t.t..

24. Atsakovas A. Z. teismo posėdžio metu teigė, jog pirkimo – pardavimo sutartyje varnelę – kur negalioja techninė apžiūra – uždėjo jis pats; o kadangi nebuvo įvykio, todėl nieko ir nepildė; automobilio trūkumų buvo tiek daug, kad visus juos aptarė žodžiu ir jų nerašė; be korozijos buvo begale kitų trūkumų: radijas neveikė, lempos nešvietė ir t.t., per daug, kad būtų verta visus rašyti. Atsakovės atstovas I. B. teisme nurodė, jog pats pirkimo – pardavimo sutartyje pildė skiltyje: pirkėjas, kur įrašyta 6 000 Eur, varneles jis pats nedėjo; pardavus automobilį kartu pardavėjas perdavė techninį pasą ir raktelius, o techninės apžiūros lapo neperdavė, tik buvo pasakyta, jog techninė apžiūra yra pasibaigusi. Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu teigė, jog girdėjo, kad pardavėjas minėjo, jog automobilio techninė apžiūra negaliojanti.

25. Nagrinėtinu atveju, pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio trūkumai nėra nurodyti. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog papildomai trūkumų nežymėjo, nes jų buvo tiek daug, kad visus juos aptarė žodžiu bei pirkėjui padavė techninės apžiūros baltą lapą, kuriame buvo nurodyti visi automobilio trūkumai, tačiau tai neatleidžia pardavėjo nuo pareigos jam žinomus automobilio trūkumus nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje. Nepaisant aplinkybių, ar techninė automobilio apžiūra galioja ar ne, pirkimo – pardavimo sutartyje transporto priemonių trūkumų nurodymas yra svarbus, nes gali būti, jog tiesiog, techniškai tvarkingam automobiliui, techninė apžiūra pasibaigus jo nustatytam laikotarpiui ir toks automobilis gali būti be trūkumų (techniškai tvarkingas), tačiau gali būti, jog techninė automobilio apžiūra nebegalioja/pasibaigęs nustatytas laikotarpis, tačiau automobilis yra su daug trūkumų, trukdančių toliau eksploatuoti automobilį ir pan. Tad, akivaizdu, jog pardavėjui nepakanka pareigos nurodyti, jog automobiliui yra negaliojanti techninė apžiūra, jam papildomai kyla pareiga nurodyti transporto priemonės trūkumus, to nepadarius/neatskleidus tinkamai pirkėjui, kyla pasekmės, t. y. leidžia spręsti, jog sandorio metu pardavėjas buvo nesąžiningas. Nagrinėtinu atveju, atsakovui parduodant automobilį ieškovei, buvo žinomi dideli automobilio trūkumai: jog automobilis yra stipriai pažeistas korozijos ir jis netinkamas eksploatuoti, kad pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui), jog būtent dėl šių pagrindinių trūkumų automobilis nepraeina techninės apžiūros ir t.t., tačiau šie dideli automobilio trūkumai, kurie nustatyti techninę apžiūra atliekančių specialistų, sutartyje nebuvo nurodyti.

26. Nors paprastai tokio pobūdžio bylose nėra vertinami transporto priemonės pardavėjo veiksmai, kodėl pardavėjas parduoda transporto priemonę ir pan., tačiau šioje byloje teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas ginčo transporto priemonę nebuvo deklaravęs savo vardu, t. y. jis automobilį nupirkęs nebuvo registravęs savo vardu (o tai padaryti atsakovas ir negalėjo, kadangi automobilis buvo be galiojančios techninės apžiūros), be to minėtą automobilį atsakovas turėjo iki savaitės laiko, o minėtas automobilis paties atsakovo buvo pirktas su tikslu jį parduoti. Šias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu atsakovas A. Z.. Iš į bylą pateiktų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių turinio matyti, jog atsakovas transporto priemonę iš UAB „Brentora“ 2024 m. vasario 3 d. įsigijo už 5 700 Eur, o ieškovei 2024 m. vasario 8 d. pardavė už 6 000 Eur, tad akivaizdu, jog atsakovas savo veiksmais turėjo tikslą automobilį parduoti, o perparduodamas transporto priemonę – užsidirbti. Sprendimo 19 punkte nustatytos aplinkybės, jog atsakovas iš dalies pateikė informaciją apie parduodamą automobilį, kuri neatitiko faktinių aplinkybių, be to ir vertinant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuotus duomenis matyti, jog atsakovas nebuvo itin objektyvus pateikdamas kitus transporto priemonės parametrus, t. y. sutartyje automobilio ridą nurodė – 330 000 km, kuri buvo nurodyta mažesnė, nei ji buvo užfiksuota automobiliui 2024 m. sausio 12 d. atliekant techninę apžiūrą (339 563 km), o kokia ji buvo pardavimo metu, byloje net nėra galimybės nustatyti. Tad šios byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog atsakovas galėjo nebūti/ nebuvo itin nuoširdus ir sąmoningai galėjo kai kurias aplinkybes/tam tikrus automobilio trūkumus pirkėjui nenurodyti ar nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, turėjo tikslą nutylėti tam tikrus automobilio defektus, tokiu būdu siekdamas greičiau parduoti automobilį ir papildomai gauti pajamas (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-193-421/2020).

28. Be to, pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

29. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybes, kad jis buvo informavęs pirkėją apie esminius automobilio trūkumus, be to, trūkumai buvo akivaizdūs, todėl pirkėjas juos pastebėjo, tokius trūkumus buvo pilnai įvertinęs. Atsakovas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės atstovas ir jo draugas yra savo srities profesionalai ir turėjo pakankamai žinių įvertinti ir pastebėti ir taip akivaizdžiai matomus automobilio kėbulo korozijos (rūdžių) pažeidimus, bei jų nepastebėti buvo neįmanoma. Bylos nagrinėjimo metu tiek I. B., tiek L. B., neneigė, jog apžiūrėdami automobilį matė kai kuriuos kėbulo korozijos trūkumus: liudytojas L. B. teigė, jog kažkokių defektų rėme buvo, bet kokių konkrečiai – nepamena, tačiau kažkokių baisių trūkumų (kaip kiaurymių, skilusių lempų ir pan.), kad automobilį negalima būtų eksploatuoti, nebuvo, ir I. B. teigė, jog prie garažo išoriškai apžiūrėjo (išorę): kėbulą, darė visas dureles, bagažinės dangtis buvo surūdijęs, priekinis bamperis aplaužytas, vizualiai buvo automobilis „padažinėtas“, tačiau kad automobiliui nėra rėmo, pamatė vėliau, nupirktą automobilį iš karto varė pas meistrą, ruošti automobilį techninei apžiūrai. Iš šių nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pirkėjas vizualiai ir lengvai pastebimus kėbulo trūkumus (pažeistas vietas) matė, juos įsivertino ir tokia automobilio būklė juos tenkino (CPK 185 straipsnis).

30. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis). Dėl to pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi, teisinis reglamentavimas ir teismų praktika nenumato pareigos ieškovei (pirkėjui) tikrinti, ar perkamas automobilis neturi paslėptų trūkumų.

32. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog tiek I. B., tiek L. B. yra savo srities specialistai (užsiima naudotų automobilių pirkimu-pardavimu), todėl jų žinios dėl automobilio pirkimo niuansų turi būti ir greičiausiai yra atitinkamo lygmens, todėl ieškovės argumentai dėl perkamo automobilio būklės nežinojimo, nepastebėjimo yra teisiškai neobjektyvūs ir gali būti apsimestiniai. Šios bylos įrodymų kontekste pažymėtina, jog ieškovės atstovas automobilį pirko ieškovės vardu, ieškovės veikla niekaip nėra susijusi su transporto priemonių pirkimu – pardavimu. Nors atsakovas į bylą pateikė pakankamai didelį kiekį skelbimų, patalpintų internetiniame portale, apie parduodamus automobilius, prie kurių yra nurodyti tiek I. B., tiek L. B. telefono numeriai, tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, jog pagrindinė I. B. veikla yra transporto priemonių pirkimas – pardavimas ir jog jis būtų savo srities profesionalas, ir jam turi būti keliami aukštesni, nei vidutiniam asmeniui, standartai (CPK 178, 185 straipsnio). Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu liko nepaneigtos I. B. ir L. B. nurodytos aplinkybės, jog I. B. gelbsti draugui, kuomet draugas negali aprodyti parduodamų automobilių, tačiau pats jokių aktyvių veiksmų susijusių su automobilių prekyba neužsiima.

33. Apibendrintai įvertinus sprendimo (22-32 punktuose nustatytas aplinkybes) teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, negalima konstatuoti, jog perkamo automobilio esminiai trūkumai (byloje iš esmės pagrindinis trūkumas dėl kurio yra/kyla pagrindinis ginčas – kėbulo/rėmo/dugno korozija) buvo akivaizdūs, o ieškovės atstovas I. B. buvo nerūpestingas (neatsargus) pirkėjas.

34. Atsakovas A. Z. ir jo atstovas advokato padėjėjas Ruslan Mirnyj bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovės atstovas, pirkdamas automobilį, pardavėjui (atsakovui) nurodė perkamo automobilio tikslą – automobilis buvo perkamas karui/kariams į Ukrainą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog I. B. akcentavo, jog jam automobilio techninė apžiūra nėra svarbi, kadangi automobilis bus eksportuojamas į Ukrainą į karo zoną. Ieškovės įgaliotas asmuo I. B. teismo posėdžio metu neneigė fakto, jog automobilio pirkimo tikslas (automobilio perdavimas į karą Ukrainos kariams) buvo įvardintas atsakovui, tačiau bet kuriuo atveju automobilis turi turėti draudimą ir galiojančią techninę apžiūrą.

35. Byloje įvertinus esančius įrodymus, nustatytas ieškovės iš atsakovo įsigyto automobilio kokybės trūkumų faktas. Dalis trūkumų buvo akivaizdžiai matoma net neturint specialių žinių bei dalį trūkumų ieškovės atstovas įsivertino (automobilis buvo padažinėtas, bagažinės dangtis buvo surūdijęs, priekinis bamperis aplaužytas, dalis šviesų įrengtos ne pagal keliamus teisės aktus ir t.t.). Vis dėlto esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Tik ieškovės atstovui automobilį nuvarius pas meistrus į servisą ir, kaip teigė I. B., pradėjus „gaudyti rūdis“, paaiškėjo, jog automobilio rėmas, kėbulas/dugnas yra itin pažeisti korozijos; automobilio rėmas yra papildomai sutvirtintas krovinio tvirtinimo diržu, kuris tikėtina automobilio konstrukcijai suteikia stabilumą (tvirtumą).

36. Įvertinus tai, jog UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ specialistai prieš sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, jau buvo nustatę didelius transporto priemonės trūkumus: pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas; skysčio nuotėkis, tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės teismas šiuo sprendimu padarė išvadą, jog apie šiuos trūkumus ieškovės atstovas nebuvo atsakovo tinkamai informuotas, šie trūkumai nebuvo pastebimi be atskiro specialistų įvertinimo, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad transporto priemonės nėra galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, bei ir tam tikrą laiką po automobilio perdavimo Ukrainos kariams.

37. Byloje nustatyta, jog ieškovės atstovas (ieškovės vardu) automobilį pirko kariams, kariaujantiems Ukrainoje, naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas panaudoti kare. Negalima pritarti atsakovo atstovo teisme išdėstytai pozicijai, jog esant tikslui automobilį perduoti kariams į karą, netenka prasmės ieškovės nurodytos aplinkybės dėl automobilio registracijos, leidimo dalyvauti viešame eisme, nes automobilis skirtas važiuoti grioviais, todėl ir techninė apžiūra taip pat negaliojanti netenka prasmės. Atsakovas įvardindamas perkamos transporto priemonės tikslią, akcentavo transporto priemonės naudojimą pačioje Ukrainoje, kare, tačiau pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, jos ir nėra žinomos, kokiu būdu automobilį ketino ieškovė transportuoti iki Ukrainos (ar sava eiga automobilis būtų važiavęs, ar būtų gabenamas ant atitinkamos platformos ir pan.), todėl negalima daryti išvados, jog perkant automobilį į karą, nėra svarbios aplinkybės, jog automobilis yra be galiojančios techninės apžiūros, be tinkamos registracijos ir t.t. (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat galima daryti prielaidą, jog automobiliui važinėjantis karo fronte, nelabai lieka aktualu, ar transporto priemonei galioja techninė apžiūra, ar ne (galimai juos karo aplinkoje ir tikrina), tačiau plačiąją prasme vertinant transporto priemonę, kuri yra kaip susisiekimo (tam tikrų daiktų gabenimo ir kt.) priemonė, bet kuriuo atveju, ji turi būti techniškai tvarkinga, saugi ir patikima, t. y. nesitikėti, jog greitu laiku ji suges ir pan. Be to, įvertinus tai, jog perkama transporto priemonė yra visureigis su visais varančiais ratai (4*4) ir pan., akivaizdu, jog ši transporto priemonė kariaujančių kareivių daugiau turi būti/yra naudojama bekelėse, ne asfaltuotais keliais ir t.t., todėl automobilis, jo konstrukcija, rėmas, dugnas turi būti itin tvirti ir stabilūs, tuo tarpu šis automobilis, būtent minėtų savybių ir nebeturi, tad tikslas – tinkamai ir pakankamai ilgą laiką naudoti transporto priemonę kare, nėra ir negali būti įgyvendintas (CPK 178, 185 straipsniai).

38. Be to, vertinant aplinkybes, jog ieškovės nupirkta transporto priemonė turėjo būti gabenama už Lietuvos Respublikos ribų, akivaizdu, jog automobilyje turi būti ir jo VIN kodas, kuris pasienyje gali būti tikrinamas ir pan., tuo tarpu ginčo automobilyje VIN kodas rėme yra nurūdijęs. Tai, jog VIN kodas yra nurūdijęs, atsakovas šių aplinkybių neginčijo (CPK 185 straipsnis). Vertinant VIN kodo (ne)buvimą, ieškovės atstovas I. B. teisme parodė, jog tai, kad VIN kodas rėme yra nurūdijęs, paaiškėjo tik tuomet, kuomet nuo rėmo buvo nugramdyta spec. danga, kuri buvo padengta nuo korozijos; bei išvežant per muitinę, jiems nepakanka VIN kodo, esančio lentelėje, o reikalauja VIN kodo rėme. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, jog automobilis turėjo ir kitų trūkumų, kurie yra/buvo ieškovės atstovo nepastebėti, tačiau, nagrinėtinu atveju, yra aktualūs.

Dėl ieškovo teises ginti taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą gynimo būdą, taip pat priteisti iš atsakovo išlaidų atlyginimą.

40. Byloje nustatyta, jog dėl esminių/didelių automobilio trūkumų (pernelyg didelės korozijos, galimas automobilio konstrukcijos nestabilumas, dugnas nesaugus, netvirtas ir t.t.) pagal tiesioginę paskirtį automobilio negalima naudoti, automobilis tokios būklės negali būti gabenamas Ukrainos kariams. Automobilio trūkumų (automobilio rėmas ir rėmo keitimo) šalinimo preliminari kaina yra 13 188,75 Eur, o tai yra kiek daugiau nei dvigubai didesnė suma nei sutarties kaina. Šios aplinkybės dar kartą įrodo faktą, jog parduoto automobilio negalima naudoti pagal paskirtį nepatiriant pakankamai didelių finansinių išlaidų, o tai neatitinka ir protingumo/proporcingumo principų.

42. Nustatyta, kad ginčo automobilis jo nesuremontavus pagal paskirtį negali būti naudojamas. Preliminari automobilio remonto kaina yra kiek daugiau nei dvigubai didesnė suma nei sutarties kaina. Tokia ženkli suma iš esmės patvirtina ieškovės atstovo argumentą, kad žinodama apie tokius automobilio trūkumus, ieškovė nebūtų pirkusi sutomobilio; atitinkamai pagrįstai reikalauja nutraukti Sutartį ir taikyti abišalę restituciją, nes toks netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.