Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-05 · Administracinė byla Nr. eI2-2523-920/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI2-2523-920/2025Sprendimas · 2025-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
eI2-2523-920/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04283-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-2523-920/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04283-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Rusijos Federaciją, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

2. Skunde pareiškėja nurodo, kad nėra ginčo, jog LVAT 2024-04-17 galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-1464-415/2024 atmetė Pareiškėjos apeliacinį skundą ir atitinkamai ji nustojo būti prieglobsčio prašytoja bei prarado teisę likti Lietuvos Respublikoje. Bet Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką ir gyveno Lietuvoje su savo partnere E.M. partnerystės pagrindais (jos priklauso seksualinėms mažumoms), o atsižvelgiant į dabartinę situaciją Rusijos Federacijoje, ir išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos į Rusiją, yra rimtas pagrindas manyti, kad Pareiškėja dėl jos priklausomybės seksualinėms mažumoms, jos neigiamo požiūrio į Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainą, bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jos orumas, kitokiu būdu bus baudžiama.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024-12-17 nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024.

4. LVAT 2025-02-26 nutartimi 2024-04-17 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 palikta nepakeista.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiek pirmos instancijos teismas adm. byloje Nr. eI3-4901-473/2024, tiek LVAT adm. byloje Nr. eA-1464-415/2024 sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia pripažinti, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu. Taip pat tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, priešingai nei teigia pareiškėja skunde. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo ir LVAT sprendimais grindžia selektyviai atrinktomis aplinkybėmis, kvestionuodama išsamaus ir kompleksinio tyrimo dėl jos prieglobsčio motyvų tyrimo rezultatus, kuriuos jau patikrino, ir dėl kurių pasisakė Teismai. Tačiau duomenų ar kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento ir Teismų išvadas, kad jai nekyla persekiojimo grėsmė ar nežmoniškas elgesys kilmės valstybėje, pareiškėja nepateikė, todėl jos teiginiai šiuo klausimų atmestini kaip deklaratyvūs. Papildomai atkreipia dėmesį, kad priimant ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respubliką (pareiškėja nėra turėjusi leidimų gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu) ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių jos išsiuntimas negalėtų būti įvykdytas. Tuo tarpu pareiškėja daugiau nenurodė ir nepateikė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Rusijos Federaciją, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

7. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir rašytiniais šalių paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

8. 2022-06-07 pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą. 2023-12-10 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S220888 nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nesutikdama su minėtu sprendimu ji apskundė pirmos instancijos teismui, kuris 2024-02-27 adm. byloje Nr. eI3-4901-473/2024 jos skundą atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024-04-17 adm. byloje Nr. eA-1464-415/2024 nutartimi jos apeliacinį skundą atmetė. LVAT 2025-02-26 nutartimi 2024-04-17 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 palikta nepakeista.

9. 2024-05-08 pareiškėja buvo iškviesta į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, jai buvo išaiškinta, jog įsiteisėjus sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) ji prarado teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja išreiškė raštišką sutikimą savanoriškai išvykti į kilmės valstybę.

10. 2024-05-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta leisti pareiškėjai savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 kalendorinių dienų, bei nedrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

11. Pareiškėja neišvyko iš Lietuvos per sprendime nurodytą laiką.

12. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-18 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Rusijos Federaciją, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

Dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją

13. Pareiškėja savo prašymą grindžia tuo, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 130 straipsnio 1 dalį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (šio straipsnio 2 dalis).

14. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024.

15. Vertindamas pareiškėjos nurodytų aplinkybių pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos kilmės valstybėje homoseksualiniai veiksmai nėra kriminalizuoti. Kaip nurodo pati pareiškėja baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta atsakomybė už ekstremistinės organizacijos veiklos organizavimą, prie tokių (t. y. ekstremistinių) organizacijų nuo (duomenys neskelbtini) priskiriant LGBT judėjimą. Taigi nagrinėjamu atveju atsakomybė pareiškėjos kilmės valstybėje yra nustatyta ne už homoseksualinius veiksmus, o už LGBT judėjimo organizavimą. <...> Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė patikimų duomenų, patvirtinančių aktyvią jos veiklą (aktyvų prisidėjimą prie jos), kurią būtų galima vertinti kaip LGBT judėjimo organizavimą – pavyzdžiui, dalyvavimą steigiant, kuriant šios bendruomenės teises ginančias organizacijas, viešai ir atvirai dalinantis tokių organizacijų parengta informacija, simbolika, raginant prisijungti prie šių organizacijų veiklos ir pan. Pažymėtina, jog tokiais veiksmais nėra laikomas pareiškėjos, kaip homoseksualaus asmens, privatus gyvenimas kartu su kita moterimi, buvimas kartu viešose vietose, privačių emocijų, afekto rodymas. Kaip nustatyta byloje, pareiškėja savo socialinių tinklų paskyrose nebuvo itin aktyvi, jos skelbiamas turinys buvo privataus pobūdžio, be politinių pareiškimų, skirtas bendrauti su esamais draugais ir sekėjais, o ne viešai skleisti informaciją bei telkti LGBT bendruomenę palaikančius ir (ar) (duomenys neskelbtini) politikai nepritariančius asmenis. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog pareiškėja neįrodė, kad jos individuali (asmeninė) situacija suponuoja realią jos persekiojimo dėl seksualinės orientacijos riziką ar didelę žalą kilmės valstybėje ir kad dėl to jai turėtų būti teikiama Direktyvoje 2011/95/ES ir UTPĮ nustatyta tarptautinė apsauga (prieglobstis ar papildoma apsauga). Šios išvados nekeičia ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad vykdomos represijos ir taikoma atsakomybė žmonėms, nesutinkantiems su Rusijos valstybės vykdoma politika. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėja buvo ir (ar) yra politiškai aktyvi veikėja, reiškianti viešą nepritarimą kilmės valstybės vykdomai politikai kurioje nors srityje, be kita ko, dėl karo veiksmų Ukrainoje; taip pat kad pareiškėja būtų susidūrusi su kokiomis nors kilmės šalyje jai, kaip homoseksualiam, politiškai aktyviam asmeniui, ir (arba) jos artimai aplinkai taikomomis represijomis. Nesant nurodytų konkrečių priežasčių, dėl kurių tokios represijos pareiškėjai ir (arba) jos artimai aplinkai galėtų būti taikomos ateityje, t. y. neindividualizavus grėsmės, laikytina, kad pareiškėjos nurodoma galimo persekiojimo baimė yra hipotetinio pobūdžio (LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1039-525/2025 p. 37, 39).

16. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta, kad pareiškėja savo nesutikimą su 2024-07-18 sprendimu Nr. 24S169154 grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau pasisakė LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1039-525/2025, todėl šių aplinkybių vertinti kitaip teismas neturi teisinio pagrindo.

17. Kaip jau nurodyta, 2022-06-07 pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą, 2023-12-10 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos skundas dėl šio sprendimo buvo atmestas.

18. 2024-05-08 V. V. buvo iškviesta į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, ji išreiškė raštišką sutikimą savanoriškai išvykti į kilmės valstybę (MIGRIS Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

19. 2024-05-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta leisti V. V. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 kalendorinių dienų bei nedrausti V. V. atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau V. V. neišvyko iš Lietuvos per sprendime nurodytą laiką.

20. Vadovaujantis UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

21. Atsižvelgdamas į nurodytą UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, teismas pripažįsta, kad įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. V. neįvykdžius įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 kalendorinių dienų, Migracijos departamento priimtas sprendimas išsiųsti V. V. iš Lietuvos Respublikos, yra pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

22. Vertinant Spendimo dalies, kuria pareiškėjai nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublika 1 metams, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausias aptartinas aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

23. Remiantis Įstatymo (byloje taikytina aktuali Įstatymo redakcija) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 str. 3 d.).

24. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

25. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 44 punktu ir 44.2. papunkčiu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus, jeigu užsienietis buvo išsiųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

27. Byloje nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai atsižvelgė į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje, savo priimtame Sprendime iš esmės apsiribodamas tik Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje nurodytų nuostatų išvardinimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui V. V. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 1 metus, nėra tinkamai pagrįsta, todėl yra naikintina.

Dėl duomenų įvedimo į SIS

28. Kaip minėta, Sprendimu taip pat nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 1 metus.

29. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p., duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. b p., valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/E.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS II). Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

31. Byloje nėra nustatyta, kad Migracijos departamentas būtų įvertinęs įtraukimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) proporcingumą, taip pat, kad byloje būtų pagrįstai pasverti visi šioje konkrečioje situacijoje esami pareiškėjos interesai ir teisės.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, jei Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o Migracijos departamento sprendimai, kuriems trūksta motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstami neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024).

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 1 metus, nėra tinkamai pagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl 2024-07-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai V. V. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-07-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriuo nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai V. V. atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas BaublysJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė