Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovui įvykdyti Sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėja, prašydama pirmosios instancijos teismo sustabdyti Sprendimo vykdymą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde suformulavo procesinio pobūdžio prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovui įvykdyti Sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja skundo 3 dalyje „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo“ aiškiai įvardijo, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala būtų padaryta, jeigu prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, t. y. nesulaukus teismo sprendimo šioje byloje, pareiškėja bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), kur ji bus persekiojama, kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jos orumas, ji bus baudžiama kitokiu būdu. Pareiškėja jai galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą tuo atveju, jei Sprendimas būtų įvykdytas (t. y. ji būtų išsiųsta į kilmės valstybę), iš esmės grindžia įsitikinimu, kad ji atitinka reikalavimus prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti, tačiau Departamentas nepagrįstai priėmė pareiškėjai nepalankius sprendimus.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad:

1. pareiškėja 2022 m. birželio 7 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė baime, jog kilmės valstybėje bus susidorota su ja ir jos artimaisiais dėl pareiškėjos priklausymo LGBT bendruomenei ir politinių pažiūrų. Departamentas 2023 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S220888, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nustatęs, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 86 ir 87 straipsniuose nurodytų sąlygų;

2. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4901-473/2024 atmetė pareiškėjos skundą dėl Departamento 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 23S220888;

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą paliko nepakeistą;

4. pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu („kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą“), tvirtindama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, t. y. į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024, kurios faktinės aplinkybės yra tokios pačios, tenkino E. M. (pareiškėjos partnerės) apeliacinį skundą, panaikino dėl jos priimtą Departamento sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-39-1188/2024 priėmė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo;

5. Departamentas 2024 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S117870, kuriame nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, nes pareiškėja nustojo būti prieglobsčio prašytoja ir prarado teisę likti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja 2024 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį Departamento sprendimą. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai administracinėje byloje Nr. eI2-10747-362/2024 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, bet sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas pareiškėjos prašymas administracinėje byloje Nr. eP-39-1188/2024 dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 atnaujinimo;

6. Departamentas 2024 m. liepos 18 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė, be kita ko, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo dienos;

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-39-1188/2024 tenkino pareiškėjos prašymą ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties dalį dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamo ginčo dalykas, tačiau pažymi, jog pastaroji aplinkybė savaime nei patvirtina, nei paneigia aptariamo pareiškėjos procesinio pobūdžio prašymo pagrįstumą. Skundžiamoje 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties dalyje nėra kitų sprendimo netenkinti šio pareiškėjos prašymo motyvų.

Akcentuotina, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (t. y. iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovui įvykdyti Sprendimą) yra susijęs su materialiuoju skundo reikalavimu (t. y. panaikinti Sprendimą). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad iš esmės sutampa galimo (pareiškėjos pageidaujamo) teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, nes pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia, kad Sprendimas nebūtų įvykdytas tol, kol jo teisėtumas ir pagrįstumas nebus patikrinti teismine tvarka, o ne Sprendimo panaikinimo. Taigi, šiuo aspektu nėra kliūčių tenkinti aptariamą pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimo panaikinti Sprendimą pagrįstumą: nenustatyta, kad egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys tenkinti tokį pareiškėjos reikalavimą, ir pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą su tokiu materialiuoju reikalavimu; pareiškėja skunde išdėstė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo (pvz., atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 ir todėl pareiškėja negali būti išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos tol, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. eP-39-1188/2024) ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjos pateikti prima facie argumentai dėl ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumo šioje proceso stadijoje išsamiau nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos egzistavimo, pažymi, kad pareiškėja siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eP-39-1188/2024 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, kurioje kilo ginčas dėl Departamento atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjai (2023 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 23S220888), negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjos teiginiai, kad, jei Sprendimas būtų įvykdytas, kilmės valstybėje ji galbūt patirtų persekiojimą, kankinimus ir / ar kitokį netinkamą elgesį ir kad pareiškėjai palankių teismo sprendimų įvykdymas taptų apsunkintas arba neįmanomas, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad tuo atveju, jei nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės formuluotė nėra visiškai tinkama, pavyzdžiui, nors pareiškėja prašo uždrausti atsakovui vykdyti Sprendimą, sprendimus dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos paprastai vykdo ne Departamentas, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (žr. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 str. 5 d., Sprendimo 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, taip pat į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pritaikytos ir teismo iniciatyva (ABTĮ 70 str. 1 d.), bei į teismo pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), pakoreguoja reikalavimo užtikrinimo priemonės formuluotę ir ją išdėsto taip – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes jis išsamiai, visapusiškai neišnagrinėjo ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjos V. V. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 24S169154 galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.