- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- eA-1361-552/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10054-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220887 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Skunde pareiškėja nurodė šias aplinkybes:
2.1 Pareiškėja 2018 m. bei 2020 m. dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini), jaučia baimę reikšti savo politines pažiūras, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra žodžio laisvės. Pareiškėja yra homoseksuali, todėl jai kyla grėsmė būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ne tik dėl jos opozicinių pažiūrų ir veiklos, bet ir kentėti neapykantą dėl jos seksualinės orientacijos.
2.2 Migracijos departamentas neįvertino perspektyvinės pareiškėjos persekiojimo rizikos galimybės ir taip netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes prieglobsčio suteikimo galimybės kontekste. Atsakovas nenustatė, jog pareiškėjos socialinio tinklo turinys galėtų būti atsidūręs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratyje. Tokią išvadą padarė be jokių objektyvių motyvų, vien remdamasis tikėtinumu ir prielaida. Pareiškėjos vertinimu, esminės reikšmės reakcijų į įrašą socialiniame tinkle kiekis neturi, svarbu tai, jog pareiškėja socialiniame tinkle reiškia savo nuoseklią politinę poziciją, kuri yra kritiška vadovaujančiai valdžiai. Šios aplinkybės, jeigu nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statuso, tai sudaro pagrindą suteikti papildomą apsaugą.
2.3 Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, todėl Migracijos departamento Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šias aplinkybes:
4.1 Pareiškėja buvo apklausta Migracijos departamente 2022 m. gruodžio 1 d., įvertinti jos pateikti dokumentai (duomenys neskelbtini) pilietės pasas; nuotraukos ir kiti dokumentai). Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) ir nemažiau kaip 80 kitų šaltinių). Įvertinus visus pirmiau nurodytus duomenis buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėja yra kilusi iš (duomenys neskelbtini) ir kartu su savo partnere priklauso LGBT bendruomenei. Šis materialinis faktas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos prašymu, tačiau nenustatyta jokios pareiškėjos išorinės veiklos (iki išvykimo iš šalies ji gyveno (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) etninės kilmės, nedalyvavo formaliose arba neformaliose LGBT organizacijose arba politinėje (teisinėje) veikloje, neužsiiminėjo aktyvizmu), kurią tikėtinas persekiojimo subjektas (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos) galėtų traktuoti kaip „LGBT propagandą“ arba „ekstremizmą“, ir pareiškėjai pritaikyti teisinę atsakomybę. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponavo išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu. Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, kad (duomenys neskelbtini), į tai, kad pabėgėlių teisėje taikytinas „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standartas, kuris reiškia, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju dėl priežasčių, aprašytų aukščiau, pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“.
4.2 Sprendime buvo ištirta ir pateiktos motyvuotos išvados apie pareiškėjos dėstomas politines pažiūras. Tyrimo metu nustatyta, kad jos politinis aktyvumas susideda iš politinio turinio skelbimo savo asmeninės Instagram paskyros trumpalaikėse žinutėse bei dalyvavimo dviejuose mitinguose praeityje (2018 m. ir 2020 m.). Taigi pareiškėjos politinis aktyvumas iki išvykimo iš kilmės valstybės ir buvimo Lietuvoje metu buvo retas, ribotos apimties, nepastebėtas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų. Nenustatyta pagrįstos tikimybės pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje dėl jos socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio. Nenustatyta pagrindo prielaidai, kad beveik nebūdama politiškai aktyvi gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu pareiškėja grįžimo atveju taps tiek aktyvi, jog tai galėtų pritraukti teisėsaugos pareigūnų dėmesį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl to, jog šalyje „yra neįmanoma viešai reikšti savo nuomonės“ taip pat vertinama kaip išimtinai hipotetinė ir nelaikytina pagrįsta.
4.3 Pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina pagrįsta. Sprendime įvertinta pareiškėjos perspektyvinė rizika jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl pareiškėjos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
4.4 Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad 2018 m. bei 2020 m. dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini), jaučia baimę reikšti savo politines pažiūras, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra žodžio laisvės. Pareiškėja yra homoseksuali, todėl jai kyla grėsmė būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ne tik dėl jos opozicinių pažiūrų ir veiklos, bet ir kentėti neapykantą dėl jos seksualinės orientacijos.
7. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).
8. Teismas nurodė, kad atlikdamas tyrimą, atsakovas vertino pareiškėjos pasakojimo patikimumą.
9. Teismas pažymėjo, kad remiantis pareiškėjos pasakojimu, kilmės valstybėje apie jos seksualinę orientaciją buvo žinoma jos aplinkos žmonėms. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta ir tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėja patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus, neslėpdama savo seksualinės orientacijos nuo savo aplinkos. Teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu. Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, kad (duomenys neskelbtini) LGBT atstovai, (duomenys neskelbtini) nėra persekiojami vien dėl savo orientacijos, taip pat į tai, kad pabėgėlių teisėje taikytinas „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standartas, kuris reiškia, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe, nagrinėjamu atveju, dėl priežasčių, aprašytų aukščiau, pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“.
10. Vertinant pareiškėjos individualią situaciją, konstatuota, kad jos politinis aktyvumas susideda iš politinio turinio skelbimo savo asmeninės Instagram paskyros trumpalaikėse žinutėse, bei dalyvavimo dvejuose mitinguose praeityje (2018 m. ir 2020 m.) Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos politinis aktyvumas tiek iki išvykimo iš kilmės valstybės, tiek buvimo Lietuvoje metu, buvo retas, ribotos apimties, ir visiškai nepastebėtas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų. Atitinkamai, tyrimo metu nenustatyta jokios pagrįstos tikimybės pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje dėl jos socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio, taip pat nenustatyta pagrindo prielaidai, kad, beveik nebūdama politiškai aktyvi savo gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu, pareiškėja grįžimo atveju taps tiek aktyvi, jog tai galėtų pritraukti teisėsaugos pareigūnų dėmesį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl to, jog šalyje „yra neįmanoma viešai reikšti savo nuomonės“ vertinama kaip išimtinai hipotetinė ir nelaikytina visiškai pagrįsta.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjos perspektyvinę riziką jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas.
12. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendime atlikta išsami ne tik pareiškėjos pateiktos informacijos, bet ir viešai prieinamos informacijos analizė bei pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai, t. y. tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja savo Instagram paskyroje kartais skelbia trumpalaikes žinutes („stories“) su informacija apie politinius įvykius (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, nurodančių, jog pareiškėjos socialinės medijos šiuo metu yra patekusios į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį bei kad teisėsauga bandytų imtis veiksmų dėl jose skelbiamo turinio. Pati pareiškėja nenurodė, kad šios trumpalaikės žinutės galėjo tapti žinomos (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Pareiškėja turi galimybę matyti, kokie asmenys yra peržiūrėję kiekvieną iš jos paskelbtų trumpalaikių žinučių, todėl, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad jos žinutes matė asmenys, dėl kurių pareiškėjai gali kilti grėsmė, ši grėsmė laikytina išimtinai hipotetine. Remiantis kilmės valstybės informacija, tiek Instagram, tiek Facebook, nėra visiškai kontroliuojami (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, ir, skirtingai nuo (duomenys neskelbtini) sukurtų ir registruotų socialinių tinklų bendrovių, nelaiko savo duomenų (duomenys neskelbtini) esančiuose serveriuose. Įvertinus pareiškėjos socialiniuose tinkluose skelbiamą nuolatinį, o ne trumpalaikį, turinį, konstatuota, kad šis turinys yra išimtinai asmeninis, ir nepasireiškia politinio tipo pareiškimais. Pareiškėjos paskyrų populiarumas ir susidomėjimo lygis yra žemas, ir sulaukia įprastoms privačių asmenų paskyroms būdingų dėmesio ir populiarumo kiekių (Pareiškėjos Instagram paskyra turi 383 sekėjus ir sulaukia nuo keliolikos iki keliasdešimties „patiktukų“; prieglobsčio prašytojos Facebook paskyra yra uždaryta nuo į draugus nepriimtų asmenų) (žiūrėta 2023 m. gruodžio 4 d.), šiose paskyrose vykstantis aktyvumas yra paremtas interakcija su jau esamais pareiškėjos draugais ir sekėjais, o ne turinio sklaida naujoms potencialių žiūrovų grupėms. Teismas pažymėjo, kad grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
13. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, darė išvadą, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą dėl jos nurodytų motyvų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, Migracijos departamente apklausos metu pateiktus argumentus, motyvus, duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, darė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos atžvilgiu jos kilmės valstybėje būtų imtasi persekiojimo veiksmų. Pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.
15. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios suponuotų papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Be to, pareiškėja prieglobsčio prašymo negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ginkluotu konfliktu.
16. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai nepatenkintas.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.
18. Nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
20. Pareiškėja E. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
21.1 Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, susijusias su prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimu Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, neteisingai aiškino situaciją, susijusią su žmogaus teisių pažeidimu (duomenys neskelbtini).
21.2 Po (duomenys neskelbtini) situacija dėl prieglobsčio suteikimo asmenims, pabėgusiems iš (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė, todėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos aiškintinos platesne prasme, atsižvelgiant į naujus (duomenys neskelbtini) priimtus įstatymus, pažeidžiančius žmonių teises ir pagrindines laisves, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, bei į (duomenys neskelbtini), kaip teroristinės valstybės, statusą.
21.3 Priešingai negu nurodė teismas, kad „beatodairiškai smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, apeliantės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas)“, tarptautinė bendruomenė, Europos Sąjunga, dar iki (duomenys neskelbtini), nurodė visiškai priešingą situaciją, susijusią su žmogaus teisių pažeidimais (duomenys neskelbtini).
21.4 Pareiškėja yra netradicinės seksualinės orientacijos, nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo, 2018 ir 2020 metais dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini) prieš žodžio laisvės ribojimą. Dėl šių jos pažiūrų, socialinio statuso (duomenys neskelbtini), priešingai negu nurodė teismas, yra pagrįstos baimės, kad ji (pareiškėja) gali būti persekiojama, su ja gali būti nežmoniškai elgiamasi.
21.5 Aplinkybė, kad pareiškėja paliko (duomenys neskelbtini), pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad anketoje aiškiai nurodė, jog jos gimtoji valstybė, (duomenys neskelbtini), yra teroristinė valstybė, sudaro pagrįstą manymą, kad pareiškėjai nesuteikus politinio prieglobsčio ir ją grąžinus į (duomenys neskelbtini), ten ji bus persekiojama, su ja bus nežmoniškai elgiamasi. Šią baimę sustiprina (duomenys neskelbtini) galiojantys baudžiamieji įstatymai.
Atsiliepimas
22. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad buvo ištirtos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti ir motyvuoti sprendimai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento. Nei pirmosios instancijos teisme, nei Migracijos departamento atliktame tyrime nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realią riziką pareiškėjai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 23S220887, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
26. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos nurodytas individualias aplinkybes ir naujausią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymų prijungti naujus įrodymus, pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o, kaip nurodyta, priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).
29. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė rimtų priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
31. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
32. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
33. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
35. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
36. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
37. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
38. Aptardama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad priklauso LGBT bendruomenei ir kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, neabejojo pareiškėjos pasakojimo nuoseklumu ir atitikimu tikrovei, nenurodė, jog jos pasakojimas prieštarautų specifinei ir bendrai informacijai apie kilmės šalį, pripažino pareiškėją esant pažeidžiamu asmeniu dėl savo seksualinės orientacijos, tačiau laikė, jog LGBT atstovai per se nėra persekiojami pareiškėjos kilmės šalyje, o pareiškėjos politinis aktyvumas bei (duomenys neskelbtini) palaikymas yra menkas. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Sprendimo teisėtumo ir atsakovo tinkamai ir išsamiai atlikto pareiškėjos situacijos vertinimo.
41. Teisėjų kolegijos nuomone, nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteikė tinkamo dėmesio vis blogėjančiai LGBTQ bendruomenės narių padėčiai (duomenys neskelbtini) ir ypač aktualiems teisėkūros pakeitimams, įvykusiems 2023 m. pabaigoje. (Duomenys neskelbtini) teismas 2023 m. lapkričio mėnesį pripažino tarptautinį LGBT judėjimą ekstremistine ir teroristine organizacija, o (duomenys neskelbtini) įtraukė šią organizaciją į ekstremistų sąrašą, taip iš esmės sukurdama prielaidas aktyvius šios bendruomenės atstovus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nors atsakovas ginčijamame sprendime mini šią kilmės šalies informaciją bei kartu pažymi, jog asmuo neturėtų būti verčiamas slėpti savo seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo, tačiau toliau apsiriboja konstatavimu, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nevykdė išorinės veiklos, kaip LGBTQ bendruomenės narė, todėl jai neturėtų grėsti persekiojimas. Atsižvelgus į kasdien stiprėjančias valdančio režimo represijas prieš (duomenys neskelbtini) gyventojus, kurių pažiūros bei gyvenimo būdas neatitinka valdžios institucijų oficialiai deklaruojamų vertybių, neigiamą visuomenės nusiteikimą tokių asmenų atžvilgiu, manytina, kad skundžiamame Migracijos departamento sprendime atliktas pareiškėjos situacijos individualus vertinimas kelia abejonių jo išsamumu ir objektyvumu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja kelios kumuliatyvios sąlygos, galinčios iššaukti pareiškėjos persekiojimą arba nežmonišką elgesį, orumo žeminimą. Todėl papildomai vertintina, ar LGBTQ bendruomenės atstovas, pasisakantis (duomenys neskelbtini) bei nuo 2022 metų pasišalinęs iš (duomenys neskelbtini) nepatirtų persekiojimo, kaip jį apibrėžia Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis, jei būtų grąžinamas / deportuojamas į kilmės šalį.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą ir priimdamas Sprendimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjos prašymui objektyviai išnagrinėti ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei Sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. To nepadaręs, Migracijos departamentas padarė esminį administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinį pažeidimą, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
43. Nagrinėjamu atveju konstatuoti Sprendimo motyvuotumo ir išsamumo trūkumai negali būti pašalinti ginčo nagrinėjimo teisme metu, nes teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų administracinių aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tokie papildymai kokybiškai keičia ginčijamo akto pagrindimą, o tuo pačiu – plečia bylos nagrinėjimo ribas. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, vien sutikdamas su Sprendime atsakovo išdėstytais motyvais. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas, Migracijos departamento sprendimas naikinamas, o atsakovas atitinkamai įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.
45. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Ši teismo nutartis priimta pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
46. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos pateikė prašymą priteisti 858,25 Eur sumą, sumokėtą kaip žyminį mokestį bei jos atstovui advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DF-00043, 2024 m. vasario 12 d. išrašas iš Luminor banko sąskaitos, kvitas).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas ir jai priteistinas apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos E. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220887 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjai E. M. 858,25 (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus dvidešimt penkis centus) EUR teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.
Sprendimas neskundžiamas.