Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, eA2-180-1119/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-22
Bylos Nr.: eA2-180-1119/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00647-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: D. M., A. T.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Advokatai: Silva Balčiūnienė

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. eA2-180-1119/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00647-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.1.5.1.1.; 2.1.5.4.; 2.5.3.; 2.5.9.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.3.4.4.; 3.3.4.5.; 3.4.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieškovei D. M., jos bei ieškovo A. T. atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovei I. B.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M. ir A. T. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei Gintarei Šatienei, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovai D. M. ir A. T. (toliau – taip pat ieškovai), atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020, pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino (el. b. medž. 1 t., 169-179 l.; 2 t., 111-113, 137-143 l.). Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo:

1.1. pripažinti negaliojančiu 2009-05-18 Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1457 (toliau- 1 Paveldėjimo teisės liudijimas), pagal kurį J. B., paveldėjo ½ dalį buto, su rūsiu 3,72 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat Butas);

Šalies argumentai

1.2. pripažinti negaliojančiu 2012-09-04 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. GŠ-3411, išduotą notarės G. Šatienės įstatyminiam I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniui, sutuoktiniui J. B. į paveldimą turtą – ½ dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB (toliau- 2 Paveldėjimo teisės liudijimas);

1.3. panaikinti nekilnojamojo daikto – ½ dalies buto, su rūsiu 3,72 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, atliktą pagal 2009-05-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1457;

1.4. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai po savo motinos I. B. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti;

1.5. atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ginčyti sandorį bei

1.6. priteisti iš atsakovės ieškovams visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų mama I. B.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų motina I. B. sudarė santuoką su J. B.. J. B. tai buvo vienintelė santuoka. Savo vaikų J. B. neturėjo nei iki santuokos su I. B., nei santuokoje su ja. B. nuo tarybinių laikų gyveno I. B. jos darbovietės suteiktame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį vėliau, jau gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pagal 1992-07-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-6454, sudarytą pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Po savo sutuoktinės I. B. mirties J. B. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarę Gintarę Šatienę, kuri jam išdavė 1 Paveldėjimo teisės liudijimą. 2012-09-04 J. B. buvo išduotas 2 Paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu „Swedbank“, AB jam išmokėjo 332,56 Lt (96,32 Eur).

3. Po motinos mirties ieškovai priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti - motinai I. B. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovai gyveno kartu su motina dar jai esant gyvai, liko gyventi bute ir po jos mirties, rūpinosi ir tebesirūpina motinos turtu, moka visus komunalinius mokesčius. Ieškovai gyvendami kartu su mama I. B. ja rūpinosi. Po mamos mirties A. T. rūpinosi mamos laidojimo išlaidomis. Po J. B. mirties A. T. ir D. M. rūpinosi J. B. laidojimo išlaidomis. Po kurio laiko ieškovas A. T. išvyko į užsienį uždarbiauti. Bute gyventi liko ieškovė D. M.. Ji moka mokesčius, remontavo butą, juo rūpinasi ir jį prižiūri jį kaip savo turtą. A. T. finansiškai jai padeda išlaikyti nekilnojamąjį turtą ir juo rūpintis.

4. Ieškovai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo įstatymo nustatyta tvarka raštu neatsisakė. Jie pasitikėjo J. B., kuris buvo pažadėjęs ieškovams po savo mirties testamentu palikti visą savo turtą. J. B. testamentas buvo patvirtintas 2012-01-25 notaro. Ieškovai buvo įsitikinę, kad abiejų B. palikimą pagal J. B. testamentą galės priimti po J. B. mirties.

5. (duomenys neskelbtini) mirė J. B. Ieškovai kreipėsi į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad minėtą testamentą J. B. panaikino 2013-07-01, todėl ieškovai, kaip testamentiniai įpėdiniai, paveldėti jo turto nebegali. Kadangi ieškovai nėra J. B. vaikai, todėl paveldėti pagal įstatymą jie taip pat negali. J. B. įstatyminių įpėdinių neturi, dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Taigi ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Nuo tada ieškovai ne kartą inicijavo civilines bylas su reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, sandorių nuginčijimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-05-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovai iš karto po mamos mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pasak ieškovų, 1 Paveldėjimo teisės liudijimas ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes J. B. priėmė ne tik jam, bet ir ieškovams priklausiusią palikimo dalį ir tokias savo veiksmais pažeidė ieškovų teises ir interesus. Nurodė, kad J. B. įtikino ieškovus, kad paveldėjimo dokumentų po motinos mirties tvarkyti nebūtina, nes jis parašysiąs ieškovams testamentą, o po jo mirties ieškovai galėsią vienu metu, neišlaidaudami paveldėti ir jo, ir savo motinos turtą. J. B. nuolat kartodavo ieškovams, kad jis nieko artimesnio už juos neturi, kad ieškovai jam kaip vaikai, kuriuos jis užaugino kaip tikras tėvas, todėl visą savo turtą nori palikti būtent jiems, o ne svetimiems žmonėms ar valstybei. Ieškovai rūpinosi Butu, visu motinos I. B. paliktu turtu bei patėvui J. B. Jų santykiai buvo geri. Ieškovams nekilo jokių abejonių, kad po J. B. mirties jie paveldės jo, o kartu ir savo motinos turtą. Dar J. B. esant gyvam, ieškovai konsultavosi su teisininkais dėl palikimo priėmimo būdų. Jiems buvo paaiškinta, kad palikimą galima priimti dviem būdais: faktiniu palikto turto valdymu arba pareiškimu kreipiantis į notarą. Tokiu būdu J. B. siekė užvaldyti po savo sutuoktinės mirties visą savo sutuoktinės turtą ir tapti viso turto savininku, nežiūrint to, kad bute gyvena ir motinos palikimą yra priėmę jos vaikai.

7. Kadangi apie savo teisių pažeidimą pareiškėjai sužinojo tik 2017 m. gruodžio mėnesį, jie yra praleidę įstatyme nustatytą 1 m. ieškinio senaties terminą ginčyti 1 Paveldėjimo teisės liudijimą ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimą, šį terminą ieškovai prašo atnaujinti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių.

8. Teismo posėdyje ieškovė D. M. ir ieškovų atstovė advokatė Silva Balčiūnienė palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė D. M. papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių paaiškino, kad jai buvo 15 m., kai visa šeima persikraustė gyventi į Butą, kur buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Ji Bute gyveno iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), o sudarius santuoką, kurį laiką gyveno pas uošvius adresu (duomenys neskelbtini). Tada jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota kaime pas vyro pusbrolį V., tačiau ten jos šeima niekada negyveno. Ji su šeima – sutuoktiniu ir 2 vaikais, nuolat gyveno su mama ir J. B., taip pat su jais gyveno ir jos brolis. Ieškovė nuo 2009 m. iki 2010-2011 m. dirbo Šiauliuose įmonėje (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis buvo minimali mėnesinė alga. Po to, vykdė individualią veiklą – užsiėmė butų remontais, tuomet jos pajamos buvo daug didesnės, nei 1 MMA. Mamą laidojo ji su broliu, J. B. apmokėjo už mamos antkapį. Po mamos mirties J. B. įtikino ją nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo taupumo sumetimais, kad nereikėtų leisti pinigų, sakė, kad jis sudarys testamentą, kuriuo viską paliks jai, susitarė, kad ji jį senatvėje prižiūrės ir juo rūpinsis. J. B. ją labiau mylėjo, nei jos brolį. J. B. testamento jai nerodė, o ji J. B. pasitikėjo. Po mamos mirties praėjus 2-3 mėnesiams ji pradėjo remontuoti butą – keitė santechniką, elektros instaliaciją, vamzdžius, tvarkė sienas, lubas, keitė langus, duris, pirko naujus baldus. Kvitų, patvirtinančių atliktus remonto darbus neturi. J. B. šiek tiek prieštaravo, kad ji daro remontus, siūlė pinigus taupyti. Brolis pervesdavo jai pinigus už remontus, mokesčiams. Mokesčius už butui teikiamas paslaugas mokėdavo ir ji, ir J. B., jis nešdavo mokesčių knygutes į parduotuvę apmokėti, senų knygučių ir kvitų neturi. Mano, kad J. B. pakeitė valią ir panaikino testamentą, nes greičiausiai čia buvo įsipainiojusi labai tolima J. B. giminaitė – L., žino, kad jos sūnus tuo metu neturėjo buto. Po mamos mirties praėjus 1 m. ji pradėjo lankytis pas juos namuose, apsilankydavo ir 1 kartą per mėnesį. Ji bendravo su J. B. iki 2015 m. ieškovė nebuvo susipykusi su J. B.. Neprisimena, kodėl jai notarė išdavė 2010-02-01 liudijimą. 2013 m. nebuvo kažkiek išskirtiniai, ji nieko nežino, ar antstolis A. Bložė taikė butui areštą, ar buvo panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas. J. B. ligoninėje gulėjo 8 mėnesius iki savo mirties. Ji juo kasdien rūpinosi, aplankydavo. J. B. palaidojo ji ir brolis. Šiuo metu Bute gyvena ji ir jos buvęs sutuoktinis.

9. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 1 t., 194-200 l.; 2 t., 149-154 l.), su kuriais nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad J. B. teisėtai kreipėsi į notarą dėl po I. B. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog nėra duomenų apie notarės veiksmų neteisėtumą. Taigi nėra pagrindo panaikinti Paveldėjimo teisės liudijimus. Nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą sandoriui ginčyti, nes ieškovai žinojo apie mamos mirtį ir kad po jos mirties atsirado palikimas, taip pat žinojo, kad palikimą priėmė J. B., ieškovei D. M. notarė išdavė 2010-02-01 liudijimą, kuriuo ji informuota apie tai, kad J. B. priėmė po I. B. mirties atsiradusį palikimą. Mano, kad pačių ieškovų neveikimas ir pasitikėjimas kito asmens žodžiais nėra laikytinos svariomis priežastimis atnaujinti daugiau nei 10 m. praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad vien gyvenimas Bute nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, kad ieškovai aktyviai naudojosi palikimu nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau jei teismui būtų pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovai priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, tokio fakto nustatymui VMI neprieštarautų. Nurodė, kad nėra pagrindo iš VMI ieškovams priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes VMI neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o apie 2 Paveldėjimo teisės liudijimą VMI sužinojo tik šioje byloje.

10. VMI atstovė I. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepimus, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovės paaiškinimai prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o būtent ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad jie bute gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji gyveno Bute, tuo tarpu ieškovo A. T. deklaruota gyvenamoji vieta 2010 m. buvo panaikinta J. B., jis yra išvykęs ir nuolat gyvena užsienyje. Ieškovė taip pat neprisiminė, kad jai buvo išduotas 2010 m. notarės liudijimas. Nors ieškovė teigė, kad A. T. mokėjo mokesčius, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką, nuo tada jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), kas paneigia ieškovės teiginį, jog ji nuolat gyveno Bute. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už Butui teikiamas paslaugas, kad Butas buvo remontuojamas ir ar jis ir šiuo metu yra suremontuotas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė neprisiminė, kad Butui buvo taikomas areštas, kas tuo metu įvyko, tačiau iš karto po turto arešto panaikinimo buvo panaikintas ir J. B. testamentas. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti sandorius, nes pagal ieškovės paaiškinimą J. B. nebuvo nesąžiningas ir netrukdė ieškovams priimti palikimą, jo pasiūlymas neišlaidauti neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tam, kad asmuo būtų laikomas priėmusiu palikimą faktiniu valdymu, asmuo turi būti aktyvus, turi atlikti aktyvius veiksmus. Be asmens valios priimti palikimą būtinas ir išviešinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovai neišviešino valios priimti palikimą.

11. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 2 t., 6-8, 160-162 l.), nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jei visapusiškai išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad ieškovai priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Atkreipė dėmesį į tai, jog VĮ Turto bankas dar nėra materialinių paveldėjimo teisinių santykių dalyvis, tačiau atmetus ieškinį, turės teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo. Prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgti į tai, kad VĮ Turto bankas neatliko veiksmų, kuriais būtų pažeistos ieškovų teisės, ir atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė bylą nagrinėti VĮ Turto bankas atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

12. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro notarė Gintarė Šatienė nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo nagrinėjama civiline byla, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje (el. b. medž. 2 t.,104, 107, 147 l.).

Atsiliepimas

13. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 1 t., 185-189 l.; 2 t., 164-168, 173-177 l.), su kuriais nesutiko, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad ginčijami Paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti J. B. piktnaudžiaujant teise, dėl suklydimo ar apgaulės, taip pat ieškovai nenurodė nei vienos svarbios priežasties atnaujinti terminą sandoriams ginčyti. Nurodė, kad tretysis asmuo nėra pradėjęs paveldėjimo procedūrų dėl J. B. palikimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdyje NŽT atstovas M. R. palaikė atsiliepimus. Nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus ieškovas A. T. negalėjo priimti palikimo.

15. Teismo posėdyje nedalyvavo VĮ Turto bankas atstovas ir notarė Gintarė Šatienė, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti civilinę bylą jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Priimtinas naujas sprendimas. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.

16. Šiaulių apylinkės teismo 2022-10-04 nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020. Prie civilinės bylos Nr. e2YT-2513-1028/2020 teismo 2020-05-13 nutartimi buvo prijungta civilinė byla Nr. 2-1209-841/2010.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai A. T. ir D. M. yra I. B. vaikai (el. b. medž. 1 t., 11-12, 13, 16, 19 l.). I. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (el. b. medž. 1 t., 60 l.). 1983-05-24 I. B. buvo išduotas orderis Nr. 007198, leidžiantis jai ir jos šeimos nariams J. B., A. T. ir D. M. (tuo metu T.) apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su I. B. 1985-02-26 buvo sudaryta nuomos sutartis dėl minėto Buto nuomos (el. b. medž. 1 t., 17-18 l.). I. B. deklaravo savo gyvenamąją vietą Bute 1983-05-05, J. B. 1983-07-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą Bute (el. b. medž. 2 t., 23, 29 l.). Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad 1992-07-11 buvo įregistruota I. B. ir J. B. bendroji dalinė nuosavybės teisė (po ½ dalį kiekvienam) į Butą pagal 1992-07-11 pirkimo – pardavimo sutartis pagal 19921-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (el. b. medž. 2 t., 50-53, 54 l.).

18. I. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su J. B. (el. b. medž. 1 t., 13, 46 l.). Po I. B. mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos banko sąskaitose, esančiose „Swedbank“, AB (el. b. medž. 2 t., 19, 56 l.).

19. Iš Testamentų registro išrašo, dokumentų esančių I. B. paveldėjimo byloje matyti, kad J. B. į notarą dėl palikimo, atsiradusio po I. B. mirties, priėmimo kreipėsi 2009-02-17 pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodyti ir kiti įpėdiniai – D. M. ir A. T. (el. b. medž. 61 l.; 2 t., 39 l. ). 2009-05-18 pareiškimu J. B. patvirtino, kad jam žinoma, jog kiti I. B. įpėdiniai D. M. ir A. T. turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (el. b. medž. 2 t., 49 l.). J. B. 2009-05-18 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1457 (el. b. medž. 1 t., 25, 153 l., 2 t., 55 l.), kuriame nurodyta, kad I. B. turto paveldėtojas yra J. B., o paveldimą turtą sudaro ½ dalis Buto. 1 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu J. B. įregistravo nuosavybės teisę į ½ dalį Buto, įrašas galioja nuo 2005-05-22 (el. b. medž. 1 t., 51-54, 55, 57, 150-151 l.). 2012-09-04 J. B. išduotas papildomas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį piniginių lėšų, esančių I. B. banko sąskaitose, esančiose „Swedbank“, AB (el. b. medž. 2 t., 58, 60 l.). J. B. pagal 2 Paveldėjimo teisės liudijimą išmokėta iš viso 332,56 Lt (96,32 Eur) piniginių lėšų (el. b. medž. 2 t., 109 l.).

20. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad J. B. (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje (el. b. medž. 1 t., 13, 42-43 l.). Po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) nėra užvesta paveldėjimo byla, nėra asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą, testamentai ar palikimo priėmimo faktai nebuvo registruoti Testamentų registre (el. b. medž. 1 t., 10, 56 l.).

21. Iš pažymų iš Gyventojų registro nustatyta, kad ieškovė D. M. nuo 2009-01-01 iki 2022-12-01 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas A. T. nuo 2009-01-01 iki 2010-01-10 deklaravo savo gyvenamąją vietą Bute, tačiau jo gyvenamosios vietos deklaravimas buvo panaikintas savininko (J. B.) prašymu, nuo 2010-01-29 iki 2010-09-02 jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių miesto sav., nuo 2010-09-03 deklaravo išvykimą į užsienio valstybes (el. b. medž. 2 t., 114-115 l.). Minėtos pažymos patvirtina tik vieno iš ieškovų – A. T. – faktinę gyvenamąją vietą, ko neginčijo ir patys ieškovai. Tačiau iš kitų byloje esančių įrodymų – ieškovės paaiškinimų, liudytojos D. Š. parodymų, kuriais nėra pagrindo netikėti, matyti, kad ieškovė D. M. nuolat gyveno Bute, o ieškovas A. T. gyveno Bute iki santuokos sudarymo, ją sudaręs išėjo gyventi kitur, tikriausiai iki I. B. mirties išėjo gyventi kitur, tačiau nuolat grįžta iš užsienio valstybės pasisvečiuoti. Tai, kad D. M. gyveno Bute iš dalies patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8292-901/2014 (el. b. medž. 2 t., 117-118 l.), iš kurio matyti, kad bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta D. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, kai santuoka sudaroma ir nutraukiama pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą. Taigi ieškovė D. M. įrodė, kad nepaisant gyvenamosios vietos deklaravimo kitoje vietoje, jos nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta buvo Bute.

22. Civilinėje byloje Nr. 2-1209-841/2010 pateikti kvitai patvirtina, kad už Butui 2009 m. sausio, rugsėjo, spalio mėnesį teiktas paslaugas buvo mokama I. B. vardu (16-17, 18, 19 b. l.), 2 kvituose ir 1 mokėjimo patvirtinime (14 b. l.) parašas yra panašus į ieškovės D. M. parašą. Šie įrodymai pagrindžia ieškovės paaiškinimus, jog ji taip pat mokėjo mokesčius už Butui teiktas paslaugas. Be to, 2009-02-05 pavedimo sutartimi A. T. pavedė UAB „Norgailė“ palaidoti I. B. (12 b. l.). Taigi šie įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iš karto po I. B. mirties ji mokėjo mokesčius už Butui teiktas paslaugas, kad jos brolis A. T. pasirūpino mamos I. B. laidotuvėmis.

23. Ieškovų civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020 pateikti kvitai patvirtina, kad 2016-08-23 (J. B. gydantis ligoninėje), 2017-02-27, 2017-05-22, 2017-07-22, 2018-05-18, 2018-07-19, 2018-07-16, 2018-08-18, 2018-08-24, 2018-10-12, 2018-12-29, 2019-01-14, 2019-02-15, 2019-04-17, 2019-03-30, 2020-01-29 (el. b. mež. 1 t., 26-41, 47-49, 73-74 l.) (po J. B. mirties) buvo mokami mokesčiai už Butui suteiktas paslaugas. Mokėjimo pranešimai patvirtina, kad už Butui teiktas paslaugas 2019-2020 m. nebuvo susidarę skolų (el. b. medž. 1 t., 70-72 l.). Sudarant 2019-12-18 vartojimo kredito sutartį Nr. C912269159 (el. b. medž. 1 t., 67-68 l.) ieškovė D. M. savo gyvenamąją vietą nurodė Bute. Iš 2018-10-10 kvito ir transporto paraiškos matyti, kad į Butą buvo pristatoma vonia (el. b. medž. 1 t., 69 l.).

24. Ieškovų civilinėje byloje Nr. eA2-180-1119/2023 pateikti išrašai iš mokesčių surinkimo ir administravimo paslaugas teikiančio tinklapio (el. b. medž. 2 t., 119-126 l.) patvirtina, kad D. M. nuolat deklaruoja skaitliukų parodymus bei apmoka už butui teiktas paslaugas. 2022-12-07 UAB „Paskirtis“ pažyma patvirtina, kad nėra susidariusių įsiskolinimų už Butui teiktas administravimo ir komunalines paslaugas (el. b. medž. 2 t., 127 l.).

25. Iš civilinės bylos Nr. 2-1209-841/2010 nustatyta, kad ieškovai (tuo metu pareiškėjai) kreipėsi į teismą su 2009-12-30 pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad jie faktiniu valdymu priėmė po mamos mirties atsiradusį palikimą. Šioje byloje yra Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės 2010-02-01 liudijimas, notarinio registro Nr. 351, kuriuo patvirtinama, kad po I. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė J. B., paduodamas 2009-02-17 pareiškimą dėl palikimo priėmimo (25 b. l.). Nors šio dokumento teismo posėdyje ieškovė neprisiminė, taip pat neprisiminė, kad dėl jo kreipėsi į notarę, tačiau akivaizdu, kad jis buvo reikalingas ieškovams nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1209-841/2010. Minėtoje civilinėje byloje yra ir 2010-03-25 pareiškėjų D. M. ir A. T. prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo, su kuriuo sutiko ir savo parašu sutikimą patvirtino J. B. (39 b. l.). Teismas 2010-03-25 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo tenkino ir paliko nenagrinėtą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Iš Testamentų registro matyti, kad J. B. 2012-01-25 sudarė pas notarą oficialųjį testamentą, kurį panaikino 2013-07-01 (el. b. medž. 1 t., 62 l.). Iš 2012-01-25 testamento matyti, kad J. B. paliko visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą D. M. ir įpareigojo ją palaidoti jį pagal galiojančius papročius bei prižiūrėti jo kapą (el. b. medž. 1 t., 107 l.).

27. Sprendimo 25-26 punktuose nurodyti rašytiniai įrodymai, ieškovės D. M. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo sudarytas susitarimas, kad ieškovai atsiims savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o J. B. testamentu paliks visą savo turtą ieškovei D. M..

28. Ieškovės D. M. teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie tai, kad J. B. sprendimą 2013-07-01 galėjo lemti tretysis asmuo ar kad ji Bute atliko remontą nėra galimybės patikrinti leistinais įrodymais, todėl laikytina, kad šios aplinkybės neįrodytos.

29. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo, sandorių pripažinimo niekiniais pagrįstumo ir dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

30. Nagrinėjamoje byloje VMI ir NŽT prašė taikyti 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.),nurodė, kad apie savo galimai pažeistas teises ieškovai sužinojo ne 2017 m. gruodžio mėnesį, o 2010-02-01, taigi ieškinio senaties terminas yra praleistas, o ieškovai nenurodė svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

31. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Pagal CK 1.118 straipsnio 1 dalį terminas (taip pat ir ieškinio senaties terminas) prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta kas kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

32. Ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 1-2 d.). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.

33. Ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015 ir kt.).

34. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pagal procesinę padėtį toks asmuo paprastai yra atsakovas, kadangi ginčo materialinio teisinio santykio šalis ir proceso dalis dažniausiai sutampa. Tačiau ginčo materialinio teisinio santykio šalis dalyvauti byloje gali būti patraukta taip pat trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatį prašo taikyti atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VMI ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT. Lietuvos Respublika bylos nagrinėjimo metu nėra materialinio teisinio santykio (paveldėjimo teisinių santykių) dalimi, ji įgis teisę priimti po J. B. mirties atsiradusį palikimą tik tokiu atveju, jei bus priimtas sprendimas, kuriuo patikslintas ieškinys atmestas. Taigi VMI ir NŽT šioje byloje neturi teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį.

36. Kita vertus, paminėtina ir tai, kad ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

37. Nagrinėjamu atveju, ieškovai teigia, kad jie yra įgyvendinę teisę priimti palikimą, atsiradusį po I. B. mirties, tačiau šią savo teisę jie įgyvendino ne kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo, o faktiniu valdymu. Taip pat ieškovai nurodė, jog jie sužinojo apie tai, kad jų teisės yra galimai pažeistos tik po J. B. mirties, sužinojimo faktą siedami išimtinai su tuo, kad paaiškėjo, jog J. B. panaikino testamentą. Tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl testamento panaikinimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovai prašo panaikinti 1 Paveldėjimo teisės liudijimą ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimą, kurie iš esmės užkirto galimybes ieškovams priimti palikimą. Taigi turi būti nustatyta, kada ieškovai sužinojo apie 1 Paveldėjimo teisės liudijimą ir apie 2 Paveldėjimo teisės liudijimą.

38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei D. M. buvo išduotas 2010-02-01 notarės liudijimas, kuriuo ji buvo informuota, jog po I. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė J. B. Šį dokumentą ieškovai pateikė civilinėje byloje Nr. 2-1209-841/2010 kartu su kitais dokumentais. Taigi ieškovai 2010-02-01 sužinojo apie 1 Paveldėjimo teisės liudijimą.

39. Nors ieškovai tik 2010-02-01 sužinojo apie 1 Paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau iš jų veiksmų akivaizdu, kad jie ne visiškai suprato ir/ar įvertino šio dokumento sukeliamas teisines pasekmes. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020 esančių įrodymų, ieškovai 2020-02-04 pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad priėmė po I. B. mirties atsiradusį palikimą – nustatymo. Pareiškimu ieškovai neprašė pripažinti negaliojančiu 1 Paveldėjimo teisės liudijimą ir šis klausimas priimant 2020-05-22 sprendimą liko neišspręstas. Įsiteisėjus sprendimui, pareiškėjai kreipėsi į notarą, kuris pareiškėjams išaiškino, kad jie negali priimti viso I. B. palikimo. Po to pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po J. B. mirties priėmė atsiradusį palikimą, tačiau 2020-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11491-291/2020 (sprendimas įsiteisėjo 2021-03-31) atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o civilinėje byloje Nr. e2-7138-641/2022 2022-06-06 nutartimi buvo išaiškinta pareiškėjams galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo, pareiškiant ieškinį dėl 1 Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Taigi pareiškėjams apie tai, kad jie negali priimti po I. B. atsiradusio palikimo paaiškėjo tik įsiteisėjus 2020-05-22 sprendimui (ne anksčiau nei 2020-06-23). Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad pareiškėjai apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo bei suprato tik 2020-06-23. Todėl 2022-10-19 pareiškus ieškinį teisme dėl 1 Paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo konstatuotina, kad ieškovai nėra praleidę 10 m. ieškinio senaties termino.

40. Apie 2 Paveldėjimo teisės liudijimą ieškovai sužinojo 2022-12-01 parengiamojo teismo posėdžio metu, kada buvo pranešta apie tai, kad išreikalautoje I. B. paveldėjimo byloje yra 2 Paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovai 2023-01-05 pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2 Paveldėjimo teisės liudijimą, taigi 10 m. ieškinio senatis 2 Paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti nėra praleista.

41. Nustačius, kad ieškovai nėra praleidę 10 m. ieškinio senaties termino, konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti patikslintą ieškinį.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

42. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

44. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovai yra I. B. pirmos eilės įpėdiniai. Jie Bute gyveno iki I. B. mirties, ką patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, tai iš dalies atsispindi ir pažymose apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji po I. B. mirties iki šiol gyvena Bute. Taip pat nors ieškovas A. T. yra išvykęs į užsienio valstybę, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas grįžta atostogauti į Lietuvą ir apsistoja Bute. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė D. M. nuo I. B. mirties iki šiol mokėjo mokesčius už Butui teiktas paslaugas, įrodymų, kad yra susidarę skolos – nėra, sudarydama sutartis su trečiaisiais asmenimis D. M. kaip savo gyvenamąją vietą nurodydavo Buto adresą, į Butą buvo pristatomi kilnojamieji daiktai. Ieškovas A. T. pavedė trečiajam asmeniui pasirūpinti I. B. laidotuvėmis. Ieškovė D. M. nurodė, kad ieškovas A. T. prisidėjo prie Buto išlaikymo pavedimu pervesdamas jai pinigus, civilinėje byloje Nr. 2-1209-841/2010 yra žyminio mokesčio įmokos mokėjimo kvitas, taigi A. T. prisideda prie bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose, susijusiose su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, padengimo, jis yra išdavęs įgaliojimą D. M., kuriuo pavedė atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su paveldėjimo procedūromis, atstovavimu teisme ir kt. Abu ieškovai teikė teismui 2009-12-30 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi abu ieškovai, mirus jų mamai I. B., pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiosios asmeninius daiktus, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kuriais faktiškai valdė ir naudojo palikėjos turtą kaip savo. Teise valdyti šį turtą ieškovai naudojasi iki šiol.

45. Tai reiškia, kad ieškovai palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos I. B. mirties, tačiau ieškovai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises.

46. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, ieškovams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

47. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai mirusiosios mamos I. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ir šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 270 str., 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Dėl sandorių nuginčijimo

48. Ieškovai ginčija 1 Paveldėjimo teisės liudijimą ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimą – vienašalius sandorius - vadovaudamiesi CK 1.81 straipsnio 1 dalimi.

49. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.).

50. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sandorio šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas; teisės klausimas – ar teisingai aiškinami sąžiningumo kriterijai atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str. 1 d.). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų.

54. Byloje nustatyta, kad 2009-02-17 J. B. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 mėnesių terminas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui išduoti baigėsi (duomenys neskelbtini). Iki minėto termino ieškovai notarei pareiškimų dėl palikimo priėmimo neteikė, į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesikreipė, tačiau liko gyventi Bute, mokėjo mokesčius, turtą tvarkė, prižiūrėjo. Notarė išdavė J. B. 1 Paveldėjimo teisės liudijimą 2009-05-18, taigi suėjus įstatyme nustatytam terminui. J. B. 2 Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2012-09-14 – taip pat pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Taigi nenustatyta, kad notarė Gintarė Šatienė, išduodama J. B. 1 Paveldėjimo teisės liudijimą ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimą, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.

55. Ieškovai teigė, kad galimai J. B. buvo nesąžiningas priimdamas visą I. B. palikimą, kad jis, žinodamas apie tai, kad I. B. palikimą faktiniu valdymu priėmė ir ieškovai, atliko veiksmus, kuriais iš esmės buvo užkirstas kelias ieškovams priimti palikimą ir įregistruoti nuosavybės teisę.

56. Iš paveldėjimo byloje esančio 2009-02-15 J. B. pareiškimo dėl palikimo priėmimo matyti, kad J. B., priimdamas I. B. palikimą, nurodė visus žinomus I. B. įpėdinius - D. M. bei A. T., taigi kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu inicijuodamas paveldėjimo procedūras J. B. buvo atidus ir rūpestingas, elgėsi sąžiningai.

57. J. B. 2010-02-05 (civilinėje byloje Nr. 2-1209-841/2010 esanti įteikimo pažyma, 29 b. l.) tapo žinoma, kad ieškovai pretenduoja į palikimą, atsiradusį po I. B. mirties. Taip pat žinoma, kad ieškovai 2010-03-25 atsiėmė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o J. B. patvirtino, kad neprieštarauja šiam prašymui. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. B. 2012-01-25 sudarė testamentą, kuriuo visą turtą po savo mirties paliko D. M.. Šių aplinkybių visuma iš esmės patvirtina, kad tarp ieškovų ir J. B. buvo susitarimas, kuriuo jis ir ieškovai stengėsi išspręsti susidariusią situaciją dėl palikimo po I. B. mirties priėmimo. Neatmestina ieškovės nurodyta tokio elgesio priežastis – kad buvo siekiama išvengti išlaidų priimant palikimą. Duomenų, kad J. B. turėjo aukštąjį teisinį išsilavinimą, kad jam buvo žinomos visos paveldėjimo teisės normos, byloje nėra.

58. Tačiau dėl nenustatytų priežasčių J. B. testamentą 2013-07-01 panaikino, taip atimdamas galimybę ieškovei po jo mirties paveldėti visą turimą turtą, taip pat ir ieškovams priklausiusią I. B. palikimo dalį. Įrodymų, kad tokį sprendimą J. B. priėmė tyčia, siekdamas apriboti ieškovams galimybes priimti bent po I. B. mirties likusią palikimo dalį, byloje nėra.

59. Taigi nors 1 Paveldėjimo teisės liudijimas ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimas patys savaime nėra prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau dėl vėlesnių J. B. veiksmų susidarė tokia situacija, kad ieškovai net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą – kad ieškovai priėmė po I. B. mirties atsiradusį palikimą – jie neturi teisinių galimybių įstoti į paveldėjimo procesą, gauti paveldėjimo teisės liudijimus ir jų pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į turtą, kol nėra nuginčyti minėti paveldėjimo teisės liudijimai. Kartu paminėtina ir tai, kad J. B. palikimą, nesant įpėdinių, tikėtina priims valstybė.

60. Turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose.

61. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).

62. Šiuo atveju ieškovai yra I. B. pirmos eilės pagal įstatymą įpėdiniai, jie savo valią priimti palikimą išreiškė pradėdami jį faktiškai valdyti. Todėl valstybė nagrinėjamu atveju paveldėtų nebent tuo atveju, jei būtų atmestas ieškovų reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, ir nepanaikinus 1 Paveldėjimo teisės liudijimo ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovai neturi galimybių įregistruoti nuosavybės teisės į jiems priklausančią turto dalį ir toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009-02-05 ieškovai gyvena Bute, jį išlaiko, prižiūri, moka mokesčius už jį, kad niekuomet nebuvo susidariusi neapibrėžta situacija dėl turto, ir visą laiką valstybė neturėjo pagrindo pradėti paveldėjimo procedūrų, taip pat neturėjo jokių išlaidų būsimam turtui išlaikyti ar kitų nepatogumų, nes turtas buvo prižiūrimas, nepaliktas kaip bešeimininkis, iš esmės neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, pažeistų ieškovų teisę naudotis savo nuosavybės teisėmis, jas visiškai įgyvendinti. Kita vertus, atmetus ieškinį, valstybė turėtų pagrindą pradėti paveldėjimo procedūras, tačiau tikėtina, kad kiltų klausimas dėl ieškovų patirtų nuostolių išlaikant turtą atlyginimo, galimai kiltų dar vienas ginčas.

63. Šiame kontekste yra aktualios CK nustatytos teisės normos, reglamentuojančios pergyvenusio sutuoktinio teisę paveldėti buvusio sutuoktinio palikimą. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pagal įstatymą palikimą paveldi lygiomis dalimis palikėjo vaikai. CK 5.13 straipsnyje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio <...> tik tokiu atveju, jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą turtą.

64. Paminėtina ir tai, jog nors ieškovai nesirėmė CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu sandorių nuginčijimo pagrindu, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.V. v. E.M.V.ir kt., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „ Skraida“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.Ž. v. J.V.V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007; ir kt.). Teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

65. Nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su sandorių 1 Paveldėjimo teisės liudijimo ir 2 Paveldėjimo teisės liudijimo negaliojimu. Minėtų sandorių negaliojimas yra akivaizdus, nes neatitinka CK 5.13 straipsnyje nustatytų teisės normų ir akivaizdžiai pažeidžia ieškovų teises naudotis nuosavybės teise į faktiniu valdymu priimtą palikimą. Taigi teismas turi teisę ex officio taikyti kitą sandorių negaliojimo pagrindą nei nurodė ieškovai.

66. Minėta, kad pagal 1 Paveldėjimo teisės liudijimą J. B. paveldėjo visą I. B. turtą, t. y., ½ dalį buto. Pagal 2 Paveldėjimo teisės liudijimą I. B. paveldėjo ½ dalį piniginių lėšų. Tačiau I. B. palikimą faktiniu valdymu yra priėmę ir ieškovai, todėl jie turi teisę į 3/8 dalis Buto ir į ¾ dalis piniginių lėšų. Taigi paveldėjimo teisės liudijimuose nenurodyti kiti I. B. įpėdiniai ir neteisingai nurodytos turto dalys, į kurias nustatoma nuosavybės teisė, kas neatitinka CK 5.13 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

67. Atsižvelgiant į pacituotas teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių paveldėjimo teisę, J. B. išduoto 1 Paveldėjimo teisės liudijimo dalies dėl 1/8 jo paveldėto turto naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti 2 Paveldėjimo teisės liudijimo dėl ¼ dalies paveldėtų piniginių lėšų. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir 1 Paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl 3/8 dalių Buto, o 2 Paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl ¼ dalies piniginių lėšų, nes iš dalies prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str. 1 d.) (dėl dalių nustatymo teismo sprendimu žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1866-577/2022 ir kt.; CPK 270 str.).

68. Tenkinus iš dalies patikslintą ieškinį, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl Buto teisinės registracijos panaikinimo (CPK 270 str.).

69. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus (nutartis). Kadangi šioje byloje iš dalies buvo tenkintas ieškovų ieškinys, kuriuo buvo reiškiami nauji reikalavimai, todėl byloje priimtinas naujas sprendimas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.). Teismui priėmus naują sprendimą netenka galios 2020-05-22 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020 (CPK 371 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Ieškovai, pareikšdami prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo iš viso 727,85 Eur žyminio mokesčio (47,48+2,52+41+636,85) (1 t., 132, 137, 152 l.). Pagal patikslintą ieškinį ieškovų mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro: 528,00 Eur (508,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl ½ dalies Buto – ginčo suma 22 550,00 Eur ir su tuo susijęs reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo + 20,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl 96,32 Eur piniginių lėšų), 50,00 Eur (reikalavimas, reiškiamas ypatingosios teisenos tvarka), iš viso 578,00 Eur. Kadangi ieškovai sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei nustato įstatymai, ieškovams grąžintina 221,85 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

71. Ieškovai prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, 2020,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 727,85 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

72. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

73. Nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Paminėtina tai, kad nenustatyta, kad Lietuvos Respublika būtų pažeidusi ieškovų teises, dėl ko jie būtų priversti kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu, taigi atsakovės kaltės nagrinėjamoje byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidos susidarė iš dalies dėl pačių ieškovų neatsakingo atstovų kitose bylose pasirinkimo, taip pat dėl per didelio pasitikėjimo buvusiu patėviu. Dėl šių priežasčių teismas nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir iš Lietuvos Respublikos ieškovams bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, atmetant šioje dalyje patikslintą ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti naują sprendimą.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė mamos I. B. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti iš karto po mamos mirties.

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1457, pagal kurį J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 3/8 dalis buto, su rūsiu 3,72 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. GŠ-3411, pagal kurį J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo1/4 dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB.

Panaikinti nekilnojamojo daikto – ½ dalies buto, su rūsiu 3,72 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, atliktą pagal 2009 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1457.

Grąžinti žyminio mokesčio mokėtojai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 221,85 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro, 85 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2022-09-12 mokėjimo nurodymu Nr. 132, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė