- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2YT-11491-291/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05241-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- A. T., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini)dieną tinkamai palikimą (butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 5454/0003:4, esantis (duomenys neskelbtini)) priėmė A. T. ir D. M..
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama I. B.. Pareiškėjai jau kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.: e2YT-2513-1028/2020, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T. ir D. M. po I. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Šiuo Sprendimu Pareiškėjai kreipėsi į notarų kontorą, tačiau jie gali pretenduoti tik į ½ dalį nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjai siekia priimti visą palikimą, kadangi valdo ir valdė turtą visu jo buvimo laikotarpiu. I. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. B.. I. B. įgijo butą iki santuokos su jos vyru J. B., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. J. B. mirė (duomenys neskelbtini)dieną. J. B. santuoka su I. B. buvo vienintelė ir jie daugiau vaikų neturi ir neturėjo. A. T. kartu su I. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos. Nurodytu adresu A. T. buvo deklaravęs savo gyvenamą vietą. D. M. bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyveno kartu su mama I. B. ilgą laiką prieš jos mirtį, gyvena ir šiuo metu (deklaruotas gyvenamosios vietos adresas). Abu pareiškėjai gyvendami kartu su mama I. B. ja rūpinosi. Po mamos mirties A. T. rūpinosi mamos laidojimo išlaidomis. Po J. B. mirties A. T. ir D. M. rūpinosi J. B. laidojimo išlaidomis. Butą I. B. gavo asmenines nuosavybes teise iš darbovietės senais laikais ir šis butas buvo skirtas I. B.. Bute gyveno pareiškėjai su I. B., o vėliau ir jos vyras. Kai I. B. mirė, vyras šį butą paveldėjo, kadangi pareiškėjai nežinojo (dėl teisinių žinių stokos) kaip kreiptis į teismą ir tinkamai priimti palikimą. I. B. vyras pareiškėjams pažadėjo, kad kreiptis į teismą nereikia ir šį butą paliks pareiškėjams. Pareiškėjai neatsisakė palikimo pas notarą, tačiau ir nesikreipė dėl priėmimo, todėl palikimą priėmė J. B.. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), I. B. vyras santuokoje paveldėjo asmeniškai. Šį žemės sklypą testamentu I. B. vyras taip pat buvo perrašęs D. M., tačiau vėliau savo valią pakeitė.
Pareiškėjai turi teisę paveldėti žemės sklypą, kadangi jie rūpinosi visu turtu (Butu ir Žemės sklypu), remontuoja butą, moka ir mokėjo mokesčius. D. M. iki šio laiko vis dar gyvena šiame bute. Daugiau jokių paveldėtojų I. B. vyras neturi ir neturėjo (taip pat ir giminaičių). J. B. 2012-01-25 dieną pateikė tvirtinti notarų biure testamentą, kurio pagrindu įsipareigojo pareiškėjams perleisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir žemės sklypą. Testamentas panaikintas 2013-07-01 dieną dėl neaiškių priežasčių ir atšauktas pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjai turėjo teisėtus lūkesčius į testamentą ir nurodytą butą. Po I. B. mirties butą valdyti buvo priėmę pareiškėjai ir J. B.. Po J. B. mirties visą turtą nepraleidus trijų mėnesio termino faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutinka.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimui neprieštarauja.
Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai yra I. B. vaikai. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). I. B. palikimą priėmė ir paveldėjo sutuoktinis J. B.. Paveldėtinas butas suteiktas I. B., jos gyventame bute buvo registruoti pareiškėjai ir J. B.. J. B. (duomenys neskelbtini)mirė. Po J. B. mirties byla dėl jo turto paveldėjimo Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure nėra užvesta. J. B. 2012-01-25 buvo sudaręs testamentą, kurį 2013-07-01 panaikino. Po J. B. mirties pareiškėjai rūpinosi rūpinimąsi paveldėtinu turtu. Pareiškėjai nėra mirusiojo J. B. paveldėtojai pagal įstatymą, o J. B. testamentas, nors ir buvo sudarytas pareiškėjos naudai, yra panaikintas jo valia.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principas, kuris inter alia reiškia, kad turto savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių yra teisė disponuoti turtu savo nuožiūra. Turto palikimas testamentu yra vienas iš turto perleidimo tretiesiems asmenims būdų. Savininkas laisva valia savo turtą ar jo dalį gali palikti testamentu kam jis nori. Priėmęs testamentą, gali jį keisti ar panaikinti.
Vadovaujantis pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais ir surinktais įrodymais galima daryti išvadą, kad pareiškėjų pareiškimas nepagrįstas. Pareiškėjai yra I. B. vaikai, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jie po savo motinos I. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. J. B. nebuvo jų biologinis tėvas, buvo motinos sutuoktinis, taigi įstatyminiu pagrindu pareiškėjams paveldėti turtą po J. B. mirties nėra pagrindo. Nors J. B. ir buvo 2012-01-25 sudaręs testamentą pareiškėjų naudai, tačiau pats 2013-07-01, testamentą panaikino, todėl pareiškėjai negali priimti palikimo ir pagal testamentą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad negali būti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą (butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 5454/0003:4, esantis (duomenys neskelbtini)) priėmė A. T. ir D. M., netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.