- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-194-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05241-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- A. T., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. T. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11491-291/2020 pagal pareiškėjų A. T. ir D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. T. ir D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) tinkamai palikimą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priėmė A. T. ir D. M..
2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama I. B., kuri (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. B.. I. B. įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki santuokos. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo santuoka su I. B. buvo vienintelė ir jie daugiau vaikų neturėjo.
3. Pareiškėjai nurodė, kad A. T. kartu su I. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos. Šiuo adresu A. T. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. D. M. bute gyveno kartu su mama I. B. ilgą laiką prieš jos mirtį, gyvena ir šiuo metu (deklaruotas gyvenamosios vietos adresas). Abu pareiškėjai, gyvendami kartu su mama, ja rūpinosi. Po mamos mirties A. T. rūpinosi laidojimo išlaidomis. Po J. B. mirties A. T. ir D. M. rūpinosi J. B. laidojimo išlaidomis.
4. Pareiškėjai nurodė, jog butą I. B. gavo asmeninės nuosavybės teise iš darbovietės, šis butas buvo skirtas jai. Bute gyveno pareiškėjai su I. B., o vėliau ir I. B. vyras. Kai I. B. mirė, J. B. šį butą paveldėjo, kadangi pareiškėjai nežinojo, kaip kreiptis į teismą ir tinkamai priimti palikimą. J. B. pareiškėjams pažadėjo, kad kreiptis į teismą nereikia ir šį butą paliks jiems.
5. Pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), J. B. santuokoje paveldėjo asmeniškai.
6. Pareiškėjai pažymėjo, kad J. B. (duomenys neskelbtini) dieną pateikė tvirtinti notarų biure testamentą, kurio pagrindu įsipareigojo pareiškėjai perleisti butą ir žemės sklypą. Testamentas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) dėl neaiškių priežasčių. Pareiškėjai akcentavo, jog turėjo teisėtus lūkesčius į testamentą, tačiau J. B. pakeitė savo valią. Pareiškėjai neinicijavo teisminio proceso dėl to, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas testamentas, kuris atitiko pareiškėjų lūkesčius, po (duomenys neskelbtini) panaikinimo į teismą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos.
7. Pareiškėjai nurodė, kad po I. B. mirties butą valdė pareiškėjai ir J. B.. Pareiškėjų vertinimu, jie turi teisę paveldėti turtą, kadangi jie rūpinosi visu turtu (butu ir žemės sklypu), remontuoja butą, moka ir mokėjo mokesčius, D. M. iki šio laiko vis dar gyvena bute, daugiau jokių paveldėtojų J. B. neturi ir neturėjo (taip pat ir giminaičių). Pareiškėjai yra vieninteliai galimi įpėdiniai, o turtą valdė esant I. B. gyvai ir po J. B. mirties. Pareiškėjai nurodė, jog nors palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jie priėmė savo patėvio palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjai pateiks papildomus įrodymus, kad jie turi teisę pretenduoti į J. B. palikimą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog iš dalies prieštarauja pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjai nėra J. B. įpėdiniai paveldint pagal įstatymą.
10. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl buto priėmimo faktiniu valdymu prieštaravimų nereiškia. Civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. ir D. M. po I. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai yra tikri I. B. vaikai, tuo tarpu J. B. nebuvo jų biologinis tėvas. Pareiškėjai kartu su motina ir J. B. gyveno jiems suteiktame bute dar nuo tarybinių laikų; pareiškėjai disponuoja daugybe dokumentų, įrodančių, kad įvairiais laikotarpiais buvo rūpinamasi ginčo butu. D. I. B. palikimo paveldėjimo į notarą kreipėsi tik J. B., tačiau vien tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik J. B., nereiškia, jog tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjų teisė paveldėti I. B. palikimą, ir kad jie palikimo nepriėmė.
11. Dėl pareiškėjų teisės faktiniu valdymu priimti J. B. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad žemės sklypą asmenine nuosavybės teise valdė J. B. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjai nėra jo įpėdiniai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Nesant teisėtų įpėdinių, kurie būtų oficialiai priėmę palikimą, žemės sklypą turėtų paveldėti valstybė. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8253-1003/2019 bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-720-856/2019 buvo atmestas pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po J. B. mirties pareiškėjai priėmė jo palikimą (butą ir žemės sklypą). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei procedūros dėl J. B. vardu registruoto 6,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Tarnyboje nebuvo pradėtos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu nuspręsta pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą (butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė A. T. ir D. M., netenkinti.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra I. B. vaikai, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jie po savo motinos I. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. J. B. nebuvo jų biologinis tėvas, buvo motinos sutuoktinis, taigi įstatyminiu pagrindu pareiškėjams paveldėti turtą po J. B. mirties nėra pagrindo.
14. Teismas pažymėjo, jog nors J. B. ir buvo (duomenys neskelbtini) sudaręs testamentą pareiškėjų naudai, tačiau pats (duomenys neskelbtini) testamentą panaikino, todėl pareiškėjai negali priimti palikimo ir pagal testamentą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
15. Pareiškėjai (apeliantai) A. T. ir D. M. skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą, t. y nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) tinkamai palikimą (butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)) priėmė A. T. ir D. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pareiškėjai jau kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2513-1028/2020, kurio pagrindu nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. ir D. M. po I. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjai kreipėsi į notarų kontorą, pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jie gali pretenduoti tik į dalį nekilnojamojo turto, todėl pareiškėjai siekia priimti visą palikimą, kadangi valdo ir valdė turtą visu jo buvimo laikotarpiu. Pareiškėjai yra vieninteliai galimi įpėdiniai, o turtą valdė esant I. B. gyvai ir po J. B. mirties.
15.2. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog paveldėjimo byla po J. B. mirties būtų užvesta, darytina išvada, kad nors pareiškėjai, nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po patėvio mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jie priėmė savo patėvio palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti. Pareiškėjai perėmė butą valdyti iš karto po I. B. mirties, pradedami faktiškai jį valdyti kartu su J. B., todėl ir buvo sutartas testamento tekstas dėl buto perleidimo pareiškėjams, tačiau vėliau testamentas buvo panaikintas. Po J. B. mirties turtą ir toliau tinkamai valdė pareiškėjai. Į notarę dėl I. B. palikimo priėmimo pareiškėjai nesikreipė, todėl laikytina, kad pareiškėjai priėmė palikimą, pradėdami turtą valdyti.
15.3. Teismas pareiškėju atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, kuris yra neteisingas. Teismas sprendimą priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu, nesiremdamas jokiais įrodymais, kurie buvo pateikti į bylą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pagrindiniu pareiškėjų reiškiamu reikalavimu, taip pat motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis, dėl kurių jiems negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas į paveldimus nekilnojamojo turto objektus.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pareiškėjų apeliacinis skundas netenkintinas. Pažymėjo, jog pareiškėjai, neturintys giminystės ryšių su J. B., negali būti laikomi jo įpėdiniais pagal įstatymą; J. B. sudarytas testamentas, kuriuo pareiškėjams paliekamas jo turtas, (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir negalioja, todėl pareiškėjai neturi galimybės būti jo įpėdiniais ir pagal testamentą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjai nėra mirusiojo įpėdiniai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai A. T. ir D. M. yra I. B. vaikai. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). I. B. palikimą priėmė ir paveldėjo jos sutuoktinis J. B.. J. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Po J. B. mirties byla dėl jo turto paveldėjimo nėra užvesta.
20. J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą (pareiškėjos D. M. naudai), kuris buvo panaikintas (duomenys neskelbtini).
21. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-2513-1028/2020 pagal pareiškėjų A. T. ir D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjų pareiškimą tenkinti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. ir D. M. po I. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
22. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-8253-1003/2019 pagal pareiškėjų D. M., A. T. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarta civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. ir A. T. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai tinkamai priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jie nelaikytini J. B. įpėdiniais nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, pareiškėjai neturi teisės priimti J. B. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis palikta nepakeista.
Dėl ginčo esmės
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
24. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).
25. CK 5.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (1 punktas); paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus (2 punktas); 3) paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią (3 punktas). Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės (CK 5.5 straipsnio 2 dalis).
26. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (1 punktas); antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (2 punktas); trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai (3 punktas); ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (4 punktas); penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) (5 punktas); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) (6 punktas). Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Aptartų normų nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. T. ir D. M. nėra J. B. vaikai, jų nesieja giminystės ryšiai. Darytina išvada, kad pareiškėjai negali būti laikomi J. B. įpėdiniais pagal įstatymą, kadangi jie neįeina į CK 5.11 straipsnyje nustatytą įpėdinių eilės sąrašą. Pareiškėjai, neturintys giminystės ryšių su J. B., negali būti laikomi jo įpėdiniais pagal įstatymą.
28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą (pareiškėjos D. M. naudai), tačiau jis buvo panaikintas (duomenys neskelbtini).
29. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (CK 5.35 straipsnio 1 dalis).
30. Nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir negalioja, tad pareiškėjų paveldėjimas pagal testamentą nagrinėjamu atveju nėra galimas.
31. Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai A. T. ir D. M. nelaikytini J. B. įpėdiniais nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
32. Pareiškėjai nurodė, kad po I. B. mirties butą ir J. B. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemės sklypą priėmė pareiškėjai (faktiniu valdymu) bei I. B. sutuoktinis J. B. (kreipdamasis į notarą), tačiau faktas, kad po J. B. mirties pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė J. B. palikimą, teisinės reikšmės neturi, kadangi pareiškėjai nėra mirusiojo įpėdiniai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Pareiškėjai neturi teisės priimti J. B. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai nurodė, jog negali būti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti.
34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.