- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-8253-1003/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03725-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- D. M., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. M., pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, nedalyvaujant pareiškėjui A. T., suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M., A. T. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Teismui pateiktu patikslintu pareiškimu pareiškėjai D. M. ir A. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie tinkamai priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų motina I. B. susituokė su J. B. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos I. B. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno ji su pareiškėjais, o po santuokos sudarymo, gyveno ir J. B.. I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą paveldėjo J. B., kadangi pareiškėjai dėl teisinių žinių stokos nežinojo kaip kreiptis į teismą ir tinkamai priimti palikimą. J. B. pažadėjo butą palikti pareiškėjams testamentu, jį pateikė tvirtinti 2012-01-25 notarų biure. Testamentu J. B. įsipareigojo perleisti pareiškėjams butą ir žemės sklypą, kurį paveldėjo asmeniškai. Pareiškėjai neinicijavo teisminio proceso dėl to, kad 2012 metais buvo sudarytas testamentas, kuris atitiko pareiškėjų lūkesčius. Testamentas buvo panaikintas 2013-07-01 dėl neaiškių priežasčių. Pareiškėjai nesikreipė į teismą dėl teisinių žinių stokos. Po I. B. mirties visą turtą (įskaitant ir turtines teises) nepraleidus trijų mėnesių termino faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjai ir J. B.. Po J. B. mirties visą turtą (įskaitant ir turtines teises) tinkamai valdė ir prižiūrėjo D. M. ir A. T.. Abu pareiškėjai, gyvendami kartu su motina I. B., ja rūpinosi, po jos mirties laidojimo išlaidomis rūpinosi A. T.. Po J. B. mirties jo laidojimo išlaidomis pasirūpino pareiškėjai. Pareiškėja D. M. iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Pareiškėjas A. T. taip pat buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Be to, pareiškėjai rūpinasi minėtu turtu, remontuoja butą, moka mokesčius. Daugiau jokių paveldėtojų J. B. neturi.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje pareiškėja D. M. patvirtino patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad kreipėsi į notarą po J. B. mirties, tačiau jiems pasakė, kad jis yra patėvis ir patarė kreiptis į teismą. J. B. ją augino nuo 8 mėnesių amžiaus. Ji nebuvo J. B. įvaikinta. Rūpinasi butu, mokėjo ir moka mokesčius. J. B. testamentu jai buvo užrašęs butą ir žemę, tačiau vėliau jam pablogėjo sveikata ir jis panaikino testamentą. Mano, kad testamentas buvo panaikintas, nes jie apsipyko. Vėliau J. B. norėjo atnaujinti testamentą, nes pats matė, kad nėra kam daugiau juo rūpintis ir kam paveldėti, tačiau naujas testamentas nebuvo sudarytas. Mirus motinai(duomenys neskelbtini) m., visą mirusios turtą paveldėjo J. B.. Žemės sklypą jis paveldėjo iš savo motinos. Nesikreipė dėl motinos palikimo priėmimo, nes buvo šoke, praleido terminą, tada kreipėsi į teismą, tačiau teismas atmetė prašymą. J. B. sakė, kad jis testamentu jiems viską paliks. Šiuo metu nėra nei asmeninio, nei rašytinio oficialaus testamento. J. B. laikė savo tėvu, jis juos laikė savo vaikais. Mano, kad atsižvelgiant į patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjai paveldėjo J. B. turtą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto neprieštarauja, jei teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (71-72 b. l.).
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė jo netenkinti. Mano, kad pareiškėjai negali būti J. B. įpėdiniai, neturi teisės į palikimą, kadangi J. B. nėra jų tėvas, o patėvis, jie nebuvo įvaikinti. Pareiškimo argumentai, kuriais grindžia teisę paveldėti turtą, yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi (76-78 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
6. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
7. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie tinkamai priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, J. B. po sutuoktinės I. B. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas J. B. nuo (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai nurodyto turto paveldėjimo tinkamumą grindžia argumentu, kad J. B. turtą jie paveldėjo pradėję faktiškai jį valdyti, t. y. pareiškėja D. M. gyvena bute, kuris Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis priklauso J. B., pareiškėjai moka mokesčius, rūpinasi butu, jį remontuoja, taip pat prižiūrėjo J. B., rūpinosi jo laidojimo išlaidomis. Be to, J. B. 2012-01-25 testamentu butą ir žemės sklypą buvo užrašęs pareiškėjai D. M., tačiau testamentą 2013-07-01 panaikino. Ši aplinkybė, pareiškėjų manymu, įrodo J. B. valią, kad jis norėjo turtą palikti pareiškėjams.
8. CK 5.2 straipsnis numato, kad įpėdinio statusas įgyjamas dviem paveldėjimo pagrindais - pagal testamentą, o jei nėra testamento ar jis negalioja, pagal įstatymą. Palikimą pagal įstatymą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis):1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
9. Pareiškėjai nurodo, kad paveldėjo J. B. turtą pradėję jį faktiškai valdyti, t. y. kad jiems kaip įpėdiniams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymą nuostatos. CK 5.11 straipsnyje nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Pažymėtina, kad pareiškėjai nėra J. B. vaikai, jis yra jų patėvis, jų nesieja giminystės ryšiai, nors mirusysis laikė juos savo vaikais, o pareiškėjai jį laikė savo tėvu. Taigi, pareiškėjai negali būti laikomi J. B. įpėdiniais pagal įstatymą, kadangi neįeina į CK 5.11 straipsnyje nustatytą įpėdinių eilės sąrašą, o paveldėjimas pagal testamentą nėra galimas, kadangi J. B. galiojančio testamento nėra sudaręs.
10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai tinkamai priėmė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jie nelaikytini J. B. įpėdiniais nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, pareiškėjai neturi teisės priimti J. B. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
11. CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Įvertinus, kad patikslintas pareiškimas nenagrinėtinas teisme, vadovaujantis CPK 444, 445 straipsnių nuostatomis, civilinė byla pagal pareiškėjų D. M. ir A. T. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 293 str. 1 p., 295 str., teismas
nutaria:
nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. ir A. T. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.