- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2-716-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00777-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- A. K., Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Allied Wallet Limited“, G. R., A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bill“, uždarajai akcinei bendrovei „International Fintech“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ ieškinį atsakovams Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Allied Wallet Limited“, A. K., G. R., A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bill“, uždarajai akcinei bendrovei „International Fintech“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spectro finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Allied Wallet Limited“ (toliau – AW), A. K., G. R., A. S., UAB „Baltic Bill“, UAB „International Fintech“ 697 018,67 Eur, 97 964,54 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės UAB „Spectro finance“ reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. K. ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 794 983,21 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-11-370/2022) minėtos nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui A. K., palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkintas atsakovų A. K. ir A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
3. Teisme 2022 m. gegužės 12 d. gautas atsakovo A. K. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo A. K. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti nutartį vykdyti skubiai. Prašymą atsakovas grindė šiais argumentais:
3.1. po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo buvo nustatytos aplinkybės, lemiančios pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnykimą. Ieškinys yra nepagrįstas ir negalės būti patenkintas, pateiktas formaliai. Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 697 018,67 Eur nuostolių priteisimo laikytinas kylančiu iš AW nemokumo bylos arba yra glaudžiai su ja susijęs. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė galimai nėra AW sąskaitoje laikomų lėšų savininkė, o tikrieji savininkai yra (buvo) ieškovės klientai. Ieškovė neįrodė, kad jos finansinis reikalavimas AW nemokumo procese, kuris dar nėra užbaigtas, nebuvo patenkintas. Aplinkybė, kad atsakovas A. K. Sutarties vykdymo metu buvo AW vadovas ir akcininkas savaime nelemia jo atsakomybės ieškovei už Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovė AW yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta įmonė, todėl tokio juridinio asmens akcininkų ir (ar) valdymo organų atsakomybės klausimai gali būti vertinami tik pagal taikytiną Anglijos ir Velso teisę, tačiau ieškovė neatskleidė, ar jos aprašyti atsakovų veiksmai yra neteisėti Anglijos ir Velso teisės aspektu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo A. K. ir kitų atsakovų disponuojamos lėšos yra ieškovės lėšos. Net jeigu kiti atsakovai ir būtų pasisavinę 697 018,67 Eur, tai už šią sumą objektyviai nebūtų galėję sumokėti 770 000 Eur užstato į Lietuvos Respublikos prokuratūros depozitinę sąskaitą, 2015 – 2017 m. paaukoti politikams ir įsigyti nekilnojamojo turto bei kitų daiktų, kadangi pati ieškovė tik 2018 metais pirmąkart pervedė lėšas į AW atidarytą sąskaitą.
3.2. Byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir AW sudarytos Sutarties šalys susitarė dėl išimtinės Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijos ir ginčų sprendimo vietos bet kuriam iš šios sutarties kilusiam ginčui. 2020 m. kovo 20 d. Jungtinės Karalystės Aukštasis teisingumo teismas vadovaudamasis, be kita ko, Nemokumo įstatymu, nutarė AW likviduoti, kas pagal Nemokumo reglamento bei Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) nuostatas reiškia, jog jurisdikciją nagrinėti šią bylą ir visus tiesiogiai iš jos kylančius bei glaudžiai su ja susijusius ieškinius turi Jungtinės Karalystės teismai. Ieškovei pareiškus 697 018,67 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, AW nemokumo byloje yra sprendžiamas ieškovės AW atidarytoje sąskaitoje laikytų lėšų (tų pačių 697 018,67 Eur) grąžinimo jai klausimas. Ieškovės interesais veikianti Jungtinės Karalystės advokatų kontora kreipdamasi į AW su reikalavimu grąžinti ieškovei 697 018,67 Eur sumą pripažino bylos teismingumą Jungtinės Karalystės teismams. AW jungtiniai likvidatoriai patvirtino, kad Anglijos teisė, taip pat ir ES teisė, draudžia be Anglijos teismo sprendimo (leidimo) pradėti bet kokią procedūrą kitoje jurisdikcijoje (įskaitant Lietuvą) prieš likviduojamą bendrovę, todėl bet koks priimtas sprendimas šioje byloje AW atžvilgiu negalės būti vykdomas Jungtinės Karalystės teismuose.
3.3. Atsakovo A. K. nesąžiningumas buvo konstatuotas neteisėtai surinkto ir į bylą pateikto įrodymo – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 1S-241-929/2020, pagrindu.
3.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo principo. Ieškovė šiuo metu nėra patyrusi žalos.
3.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra naudojamos ne pagal paskirtį, o kaip priemonė rinkti įrodymus ir informaciją. Antstolis, aprašęs atsakovo turtą, ėmėsi tokių veiksmų, kurie nėra susiję su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas A. K. prašyme iš esmės nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
6. Nenustačius pasikeitusių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl teismo jurisdikcijos, nėra pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašyme nurodė daug aplinkybių, kurios susijusios su ieškinio pagrįstumo, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, kuris sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo) klausimą nėra atliekamas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl prašyme nurodyto argumento dėl atsakovo nesąžiningumo vertinimo teismas pažymėjo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi; nutarties argumentai atsakovui buvo žinomi, jis pasinaudojo teise pateikti atskirąjį skundą. Atsakovo nurodyta aplinkybė nelaikytina pasikeitusia. Kita vertus, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo grėsmė buvo vertinama atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes.
Šalies argumentai
9. Taip pat teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) negali lemti antstolio veiksmai. Manydamas, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, atsakovas savo pažeistas teises gali ginti pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas A. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi, panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. teismas nepagrįstai nevertino po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo papildomai surinktų duomenų bei įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas. Po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių teismas dar nėra išsprendęs. Minėtuose procesiniuose dokumentuose yra nurodyti argumentai, sudarantys pagrindą manyti, kad ieškinys yra nepagrįstas: 1) ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 697 018,67 Eur nuostolių priteisimo laikytinas kylančiu iš AW nemokumo bylos, kadangi AW nemokumo byloje yra sprendžiamas tų pačių 697 018,67 Eur lėšų grąžinimo ieškovei klausimas; 2) ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimas AW nemokumo procese buvo patvirtintas; 3) ieškovė neįrodė, kad jos finansinis reikalavimas AW nemokumo procese, kuris dar nėra užbaigtas, nebuvo patenkintas; 4) AW yra juridinis asmuo, kuris negali būti tapatinamas ne tik su akcininkais, bet ir valdymo organais; 5) AW yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta įmonė, todėl tokio juridinio asmens akcininkų ir (ar) valdymo organų atsakomybės klausimai gali būti sprendžiami vadovaujantis Anglijos ir Velso teisę; 6) byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo A. K. ar šalutinių atsakovų disponuojamos lėšos yra ieškovės lėšos; 7) jeigu kiti atsakovai ir būtų pasisavinę 697 018,67 Eur, tai už šią sumą objektyviai nebūtų galėję sumokėti 770 000 Eur užstato į Lietuvos Respublikos prokuratūros depozitinę sąskaitą, 2015 – 2017 m. paaukoti politikams ir įsigyti nekilnojamojo turto bei kitų daiktų, kadangi pats ieškovas tik 2018 m. pirmąkart pervedė lėšas į AW atidarytą sąskaitą.
10.2. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino atsakovo procesiniuose dokumentuose (prašyme palikti ieškinį nenagrinėtą bei prašyme prijungti papildomus įrodymus) nurodytų aplinkybių, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, motyvuodamas tuo, kad šie prašymai dar nėra išnagrinėti. Toks teismo argumentas yra nesuderinamas su sąžiningo proceso principu bei teismų pagrindine funkcija vykdyti teismingumą. Minėtuose procesiniuose dokumentuose (prašyme palikti ieškinį nenagrinėtą bei prašyme prijungti papildomus įrodymus) buvo nurodyti argumentai, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams: 1) ieškovės ir atsakovo AW sudarytoje Sutartyje šalys susitarė dėl išimtinės Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijos; 2) Sutarties sąlyga dėl jurisdikcijos apima visiems atsakovams pareikštą reikalavimą priteisti 697 018,67 Eur nuostolių, kadangi AW atžvilgiu šis reikalavimas kyla tiesiogiai iš Sutarties, o kitų atsakovų atžvilgiu – iš tariamų deliktų, neatsiejamai susijusių su Sutartimi; 3) 2020 m. kovo 20 d. Jungtinės Karalystės Aukštasis teisingumo teismas priėmė nutartį, kuria nurodė likviduota AW, o tai reiškia, kad jurisdikciją nagrinėti šią bylą ir visus tiesiogiai iš jos kylančius bei glaudžiai susijusius ieškinius turi Jungtinės Karalystės teismai; 4) ieškovei pareiškus reikalavimą, AW nemokumo byloje yra sprendžiamas ieškovės AW atidarytoje sąskaitoje laikytų lėšų (tų pačių 697 018,67 Eur) grąžinimo jai klausimas; 5) šioje byloje priimtas sprendimas negalės būti vykdomas Jungtinėje Karalystėje.
10.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo nesąžiningumą paneigianti aplinkybė nelaikytina pasikeitusia. Atsakovo nesąžiningumas, priešingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, buvo konstatuotas neteisėtai surinkto ir į bylą pateikto įrodymo – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties byloje Nr. 1S-241-929/2020 – pagrindu. Šio įrodymo teisėtomis priemonėmis ieškovė negalėjo gauti. Aplinkybė, kad šis įrodymas buvo gautas neteisėtai, atsakovui reiškiant atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo žinoma. Teismas skundžiama nutartimi iš esmės paneigė sąžiningą ir teisingą procesą bei legitimizavo neteisėtų įrodymų apyvartą civilinėse bylose.
10.4. Teismas nevertino atsakovo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitikimu proporcingumo principui. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė visai ieškinio sumai tik vieno iš šešių atsakovų atžvilgiu, nors atsakovas A. K. gali būti vertinamas tik kaip vienas iš šalutinių atsakovų. Be to, ieškovė šiuo metu dar nėra patyrusi žalos.
10.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tesiekia surinkti įrodymus, o ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmais vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Spectro finance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo A. K. atskirąjį skundą, skirti atsakovui A. K. 5 000,00 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos sprendžiant atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar masto sumažinimo. Atskiruoju skundu jau ketvirtą kartą identiškais motyvais keliami reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovas nepateikė jokių motyvų dėl geros savo finansinės padėties ir galimybių ieškinio tenkinimo atveju atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo padėtis yra bloga.
11.2. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra niekaip pasikeitusios nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Tai, kad atsakovas teikia vis naujus argumentus, dėl kurių būtų galima pasisakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, neturi reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui ir galiojimui.
11.3. Atsakovas atskirajame skunde analizuoja 2017 m. gegužės 10 d. išankstinio mokėjimo kortelės paslaugų sutartį, apie kurią ieškovė, neva, nutylėjo, tačiau sąmoningai nutyli, kad Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01465-22 yra 2022 m. vasario 21 d. gauta eksperto išvada, kad minėtoje sutartyje matomas V. K. parašas yra sukurtas montažo būdu. Tačiau atsakovas ir toliau nurodo žinomai melagingas aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui turi būti skiriama 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
11.4. Atskirajame skunde atsakovas nurodo tuos pačius teiginius dėl bylos teismingumo, kuriuos ieškovė jau yra paneigusi savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovo teiginiai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta neva vienintelio neteisėtai gauto įrodymo pagrindu, yra nepagrįsti, kadangi atsakovo atlikti nusikaltimai yra išsamiai aprašyti viešai prieinamuose šaltiniuose – ieškovės teikiamuose procesiniuose dokumentuose daugybė nuorodų į tiesioginius šaltinius, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartyje byloje Nr. 1S-241-929/2020 pateikta glausta atsakovo nusikalstamų veiksmų santrauka, pobūdis. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuolat vykdo nusikalstamas veikas, kas patvirtina, kad egzistuoja reali ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.
11.6. Atskirajame skunde nurodytus teiginius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo principą, paneigia byloje esantys duomenys. Visi antstolio patvarkymai yra teisėti. Už antstolio patvarkymų nevykdymą yra skiriamos baudos. Jei atsakovas mano, kad antstolio patvarkymai yra neteisėti, jis turi teisę reikšti skundus dėl antstolio veiksmų. Byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
11.7. Ieškovės pareikštas ieškinys, priešingai, nei nurodo atskirajame skunde atsakovas, yra prima facie pagrįstas ir tai yra konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1002-330/2021.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo (neteisėtumo)
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikintos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Minėtoje teisės normoje nėra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019, kt.).
16. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybių, sudariusių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitimą (išnykimą), turi pareigą įrodyti asmuo, prašantis panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, lyginant su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi tokį ieškovės prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1002-330/2021 išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grąžino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams A. K., G. R., A. S., UAB „Balticbill“, UAB „International Fintech“ pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nurodęs, kad teismas nepagrįstai nevertino galimos grėsmės UAB „Spectro Finance“ interesams, susijusiems su jos teikiamu teisme ieškiniu šiems atsakovams. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės UAB „Spectro finance“ trečios eilės reikalavimams užtikrinti bendrai neviršijant 794 983,21 Eur sumos, areštavo atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. K. ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 794 983,21 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui A. K., paliko nepakeistą.
18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo yra pasikeitusios aplinkybės, sudariusios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip pasikeitusias aplinkybes apeliantas nurodo tai, kad apeliantas byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuose yra išdėstyti argumentai, paaiškėję bylos nagrinėjimo metu, kad ieškinys yra nepagrįstas, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
19. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, negali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu, o turi įrodinėti dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, susiję su ieškinio prima facie pagrįstumu bei grėsmės (atsakovo A. K. nesąžiningumo) būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo nebuvimu, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamam klausimui.
20. Pažymėtina, kad dėl apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio nepagrįstumu bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vertinamas tik preliminarus pareikštos ieškinio pagrįstumas. Šiuo atveju, dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo abejonių nėra – ieškinio prima facie pagrįstumą patvirtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1001-330/2021, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl nutarties pašalinti ieškinio trūkumus, pastarąją nutartį panaikino, t. y. konstatavo ieškinio trūkumų jo priėmimui nebuvimą, inter alia (tuo pačiu) preliminariai įvertinus ir ieškinyje nurodytus argumentus dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Ieškinys bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija priimtas nagrinėti bei 2021 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytos apelianto atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės. Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė ir 2022 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022. Pastarojoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 782 straipsnyje teismui nustatyta pareiga ex officio (pagal pareigas) vertinti tarptautinį bylos teismingumą ir nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, palikti ieškinį nenagrinėtą, nėra siejama su konkrečia proceso stadija.
21. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad būtų gautas atsakovo AW, kurio pozicija dėl bylos teismingumo yra reikšminga, atsiliepimas į ieškinį, byloje taip pat nėra duomenų apie procesinių dokumentų šiam atsakovui įteikimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nėra išsprendęs apelianto į bylą pateiktų prašymų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo vertinti, kad byloje yra pasikeitusios aplinkybės, susijusios su viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prima facie ieškinio pagrįstumu.
22. Apelianto argumentai dėl jo nesąžiningumo konstatavimo neva neleistinai gauto įrodymo pagrindu, vertintini kritiškai. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas instancine tvarka. Apeliantas atskirajame skunde dėl minėtos nutarties šio argumento nereiškė, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliantas nebegali kvestionuoti įsiteisėjusios nutarties.
23. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad tik vieno atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinųjų apsaugos priemonės yra neproporcingos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu taip pat neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas šešiems atsakovams: AW, A. K., G. R., A. S., UAB „Baltic Bill“ ir UAB „International Fintech“, ieškiniu prašoma 697 018,67 Eur sumą bei 97 964,54 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 procentų procesines palūkanas priteisti iš visų atsakovų solidariai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Atsižvelgiant į tai, nenustačius kitų atsakovų nesąžiningumo, laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos visai ieškinio sumai. Pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė taip pat nėra pasikeitusi nuo 2021 m. spalio 20 d., kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir apeliantas šia aplinkybe nesirėmė ginčydamas pastarąją nutartį.
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad ieškovė teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tesiekia surinkti įrodymus, o ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šią aplinkybę apeliantas sieja su nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdančio antstolio veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra susiję su pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o yra susiję su antstolio veiksmų teisėtumu. Pažymėtina, kad pagal CPK 594 straipsnį antstolio procesinę veiklos kontrolę atlieka apylinkės teismai, o antstolio veiksmų (priimamų patvarkymų) teisėtumo kontrolė yra atliekama CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi antstolio veiksmų galimas neteisėtumas taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui nepateikus jokių naujų duomenų apie aplinkybių, sudariusių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitimą bei neįrodžius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
27. Apeliantui išaiškintina, kad jam yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei iš esmės pasikeistų aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
28. Ieškovė UAB „Spectro finance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui A. K. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant ieškovei.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
30. Nagrinėjamu atveju, atsakovas A. K. pareiškė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d., t. y. siekia instancine tvarka patikrinti nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sieja su neteisingų (melagingų) aplinkybių nurodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės yra susijusios su ieškinio pagrįstumo vertinimu, dėl kurio bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima įvertinti apelianto procesinį elgesį. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti baudą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ prašymo dėl baudos atsakovui A. K. skyrimo.