Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas Lt“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4547-1069/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas Lt“ ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad administravimo išlaidos bankroto byloje yra patiriamos visada, nepaisant to, ar atsakingi asmenys dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi laiku, ar pavėluotai. Todėl civilinės atsakomybės forma gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020; 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022). Todėl, teismo vertinimu, ieškovei galėtų būti priteisiamos ne visos nemokumo proceso administravimo išlaidos, o tik ta jų dalis, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu.

8. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gali būti atlyginama tik bankroto administratoriaus patirta žala jo turėtų išlaidų, o ne negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma. Negautas administratoriaus atlyginimas vadovaujantis šia teisės norma negali būti išieškomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022). Teismas nusprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 3 210,00 Eur administratorės atlyginimo suma, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pripažintina ieškovės negautomis pajamomis, todėl šios ieškovės reikalavimo dalies netenkino.

9. Vertindamas ieškovės reikalavimo dalį dėl kreditorių susirinkimo metu patvirtintos 2 500,00 Eur administravimo išlaidų sąmatos sumos priteisimo teismas pažymėjo, jog remiantis anksčiau minėta kasacinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, būtina nustatyti, kiek dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, išaugo ieškovės administravimo išlaidų dydis, lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų buvusios patirtos, jei bankroto byla įmonei būtų buvusi iškelta laiku (anksčiau).

10. Teismas nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti ne ieškovės faktiškai patirtas, o kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sumą. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta nemokumo administravimo išlaidų sąmata (2 500,00 Eur neįskaitant bazinio atlygio), tačiau nutarta ir tai, kad bus atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų (2021 m. gruodžio 15 d. protokolo Nr. 1 nutarimas Nr. 6). Siekdama pagrįsti turėtas administravimo išlaidas ieškovė teikė teismui archyvo ir buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, sąskaitas faktūras (PENK Nr. 22036; ALB Nr. 22036, 22037) ir jų apmokėjimo dokumentus, tačiau minėti dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina, kad BMB „Jovista“ administravimui faktiškai patirtų išlaidų suma siekė tik 120,00 Eur. Kitų būtinų (reikalingų) administravimo išlaidų pagrįstumo ieškovė nepagrindė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Be to, prašydama priteisti administravimo išlaidas, ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kiek dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. nesikeipimo ir (ar) nesikreipimo laiku į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo įmonei, išaugo jos administravimo išlaidų dydis, lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų patirtos, jei nemokumo byla įmonei būtų inicijuota ne kreditorės VSDFV. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos prašoma priteisti (2 500,00 Eur) ir (ar) jos realiai patirta (120,00 Eur) administravimo suma būtų buvusi mažesnė (ar nurodytos išlaidos apskritai nebūtų buvusios patirtos), jei teisme MB „Jovista“ nemokumo byla būtų inicijuota anksčiau, nei tai padarė įmonės kreditorė VSDFV. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022) bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų (administratorė neįrodė, kad jos nurodytos / turėtos išlaidos būtų buvusios mažesnės (ar tokios išlaidos apskritai nebūtų buvusios patirtos), jei įmonės vadovė esant nemokumo situacijai būtų nepažeidusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 ir 6 straipsniuose numatytos pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 710,00 Eur (3 210,00 Eur + 2 500,00 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovė, kaip buvusi MB „Jovista“ nemokumo administratorė, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi MB „Jovista“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore buvo paskirta ieškovė. Ta pačia teismo nutartimi buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nustatant ieškovės, kaip MB „Jovista“ nemokumo administratorės, atlyginimą – 3 210,00 Eur. Taip pat 2021 m. gruodžio 15 d. įvykęs bankrutuojančios MB „Jovista“ kreditorių susirinkimas patvirtino 2 500,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą (į šią sumą nebuvo įskaitytas ieškovės, kaip nemokumo administratorės, bazinis atlyginimas 3 210,00 Eur). MB „Jovista“ buvusi vadovė – atsakovė – ieškovei (nemokumo administratorei) neperdavė nei šios įmonės turto, nei dokumentų, nors jai teismas dėl to taikė sankcijas: Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei, kaip MB „Jovista“ vadovei, skirta 100,00 Eur bauda už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei (ieškovei). Kadangi atsakovė, kaip buvusi MB „Jovista“ vadovė, šios įmonės nemokumo administratorei (ieškovei) neperdavė jokio turto, todėl ne tik kad kokia nors dalimi nebuvo galimybės tenkinti šios įmonės kreditorių nepatenkintų reikalavimų, bet jokia dalimi nebuvo galimybės dengti šios įmonės bankroto administravimo išlaidų. Nors teismas ir konstatavo, kad atsakovė įstatymų numatytą pareigą inicijuoti įmonės nemokumo procesą pažeidė (2023 m. spalio 6 d. sprendimo 18, 19 punktai), tačiau nepagrįstai žalos atlyginimo ieškovei nepriteisė.

11.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teigdamas, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai neatsižvelgė į šio individualaus ginčo labai reikšmingas aplinkybes: atsakovė, kaip buvusi MB „Jovista“ vadovė, nemokumo administratorei (ieškovei) neperdavė jokio turto bei dokumentų, tai reiškia, jog dėl to nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokio dydžio turtu disponavo MB „Jovista“ iki 2021 m. liepos mėnesio (tai yra iki to momento, kada teismas nustatė, jog atsirado atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl MB „Jovista“ bankroto bylos iškėlimo) bei kaip ta turto masė kito iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., kada MB „Jovista“ pagal jau kreditoriaus ieškinį buvo iškelta bankroto byla. Dėl to, kad atsakovė neperdavė nemokumo administratorei (ieškovei) šios įmonės dokumentų, būtent jai (atsakovei) teko įrodinėjimo pareiga (našta) įrodyti, kad jos neteisėtas neveikimas – nesikreipimas laiku į teismą dėl bankroto bylos MB „Jovista“ iškėlimo – nelėmė žalos atsiradimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir atsakovei neišsaugojus MB „Jovista“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neperdavus nemokumo administratorei (ieškovei) tik dėl atsakovės valios, įrodinėjimo našta dėl civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl administravimo išlaidų – nustatymas būtų įmanomas tik ieškovei tokią aplinkybę įrodžius konkrečiais dokumentais, padarytų tokių aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą (nes to būtent ir siekė atsakovė neperduodama nemokumo administratorei (ieškovei) MB „Jovista“ dokumentų) ir neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

11.3. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog pirmiau aptartu laikotarpiu MB „Jovista“ jokio turto nebeturėjo ir bankroto bylos neinicijavimas šiuo laikotarpiu nebelėmė žalos atsiradimo ar padidėjimo – nors dėl tos priežasties, kad atsakovė nemokumo administratorei (ieškovei) neperdavė jokių MB „Jovista“ dokumentų, tokių aplinkybių įrodinėjimo našta teko būtent jai (tai yra atsakovei). Remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

11.4. Administravimo išlaidos – tai nemokios įmonės skola, kuri susidaro dėl vykdomo bankroto proceso ir yra apmokama pirmiausia iš bankroto proceso metu surinktų lėšų. Atsiradus įstatyme nustatytoms įmonės nemokumo sąlygoms bei teisiniams pagrindams kelti bankroto bylą ir ją laiku iškėlus, įmonė įprastai turi galimybes apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir dalį, atskirais atvejais – visas skolas (kreditorių reikalavimus). Dėl to JANĮ normos ir įpareigoja (nustato pareigą) įmonės atsakingus asmenis nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau atskirais atvejais dėl pavėluoto kreipimosi į teismą ar kitų priežasčių įmonės nemokumas yra tokio lygio, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka ne tik kreditorių reikalavimams, bet ir administravimo išlaidoms padengti. Administravimo išlaidas sudaro ir atlyginimas nemokumo administratoriui už bankroto procedūrų administravimą (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis), tai yra nemokumo administratoriaus pajamos iš teisėtos veikos. Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodė, kad dėl to, jog ji pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesumažėjo realios galimybės padengti bankroto administravimo išlaidas, nors tokią įrodinėjimo pareigą turėjo būtent atsakovė. Kadangi atsakovė neteisėtai neveikė, neliko galimybės realiai tenkinti administravimo išlaidas, tai reiškia, jog ieškovei buvo padaryta reali žala. Šiuo atveju dėl atsakovės neteisėto neveikimo ieškovė (nemokumo administratorė) faktiškai negavo jokios dalies jai priklausančio atlyginimo, taip pat jokia dalimi nebuvo galimybės kompensuoti MB „Jovista“ bankroto administravimo išlaidų, o tai yra akivaizdi neigiama įtaka ieškovės (nemokumo administratorės) turtinei padėčiai, tai tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002) atitinka bendruosius žalos požymius.

11.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teigdamas, kad negali būti kaip žala priteistas negautas nemokumo administratoriaus atlyginimas (negautos pajamos), neįvardijo nė vienos teisės normos, kuria remdamasi taip nusprendė (nors pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Ieškovė, kaip MB „Jovista“ nemokumo administratorė, pagrįstai tikėjosi gauti atlyginimą iš teisėtos veikos (MB „Jovista“ bankroto administravimo), konkretus nemokumo administratorės (ieškovės) bazinis atlyginimas įtvirtintas tiek įstatyme, tiek patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-758-253/2021 (civilinės bylos Nr. eB2-268-524/2022). Bankroto administratoriaus teisės reikalauti bankroto administravimo išlaidų atlyginimo iš įmonės vadovo išplaukia iš bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių įmonės vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-239-881/2017). Nėra jokio įstatymo ir (ar) konkrečios teisės normos, kur būtų įtvirtinta įmonės valdymo organo (šiuo atveju – buvusios MB „Jovista“ vadovės) ribota atsakomybė dėl to, kad ji pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nei JANĮ, nei kitame teisės akte nėra įtvirtintos ribotos įmonės valdymo organo atsakomybės dėl to, kad jis pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

11.6. Atsiradus įstatyme nustatytoms įmonės nemokumo sąlygoms bei teisiniams pagrindams kelti bankroto bylą ir ją laiku iškėlus, įmonė įprastai turi galimybes apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir dalį, atskirais atvejais – visas skolas (kreditorių reikalavimus). Dėl to JANĮ normos ir įpareigoja (nustato pareigą) įmonės atsakingus asmenis nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau atskirais atvejais dėl pavėluoto kreipimosi į teismą ar kitų priežasčių įmonės nemokumas yra tokio lygio, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka ne tik kreditorių reikalavimams, bet ir administravimo išlaidoms padengti. Todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą, bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019). Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Dėl nesikreipimo į teismą iškelti bankroto bylą MB „Jovista“ laiku priežastiniu ryšiu susijusi teisiškai reikšminga žala padaryta jos kreditoriui – nemokumo administratorei (ieškovei), būtent dėl atsakovės vėlavimo inicijuoti bankroto bylą. Iškėlus bankroto bylą MB „Jovista“ nesumokėtas nemokumo administratorei (ieškovei) atlyginimas tapo ieškovės finansiniu reikalavimu, kurį privalėjo atlyginti bankrutavusi MB „Jovista“, o jai negebant sumokėti dėl to, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „Jovista“ iškėlimo, už tai atsakingas asmuo yra atsakovė, dėl kurios neveikimo ir atsirado žala. Dėl to, kas išdėstyta anksčiau, teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovei nepriteisė 3 210,00 Eur žalos atlyginimo (dėl atsakovės neteisėto neveikimo faktiškai (realiai) negauto atlyginimo).

11.7. 2021 m. gruodžio 15 d. įvykęs bankrutuojančios MB „Jovista“ kreditorių susirinkimas patvirtino 2 500,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą (į šią sumą neįskaitytas ieškovės, kaip nemokumo administratorės, bazinis atlyginimas). Taigi MB „Jovista“ kreditorių susirinkimas įvertino darbų apimtį ir nustatė, kad tokia išlaidų suma reikalinga atlikti MB „Jovista“ bankroto procedūras. Ieškovė, būdama MB „Jovista“ nemokumo administratore, atlikdama MB „Jovista“ bankroto procedūras, vykdė ir kitų įmonių bankroto procedūras, todėl praktiškai nėra įmanoma tiksliai priskirti išlaidų, tekusių MB „Jovista“ bankroto procedūrų vykdymui. Tuos įrodymus, kurie leidžia tiksliai išlaidas priskirti MB „Jovista“ bankroto administravimui, ieškovė pateikė bylai (120,00 Eur – be nemokumo administratorės atlyginimo). Tačiau išlaidų ieškovė administruodama MB „Jovista“ bankrotą turėjo gerokai daugiau, todėl mano, kad turi teisę į kreditorių patvirtintą 2 500,00 Eur administravimo išlaidų sumą, kuri nėra didelė (atsižvelgiant į tai, kad vykdant ir MB „Jovista“ bankroto procedūrą buvo reikalingos patalpos, orgtechnika, ryšio priemonės, transportas, kuras, kanceliarinės prekės ir kita).

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. MB „Jovista“ veiklą pradėjo nuo 2020 m. vasario 25 d., šios mažosios bendrijos vadovė (direktorė) nuo pat jos įregistravimo (2020 m. vasario 25 d.) paskirta atsakovė. Bankroto byla MB ,,Jovista” iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-758-253/2021 (civilinės bylos Nr. eB2-268-524/2022) nutartimi, VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimu. Karantino režimas Lietuvos Respublikoje neeiliniame Vyriausybės posėdyje 2020 m. kovo 15 d. paskelbtas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val. Dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos nuo 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto, Kauno miesto ir dalies kitų savivaldybių teritorijose buvo paskelbtas vietinis karantinas, o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvoje. Karantino režimas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. 24 val. MB ,,Jovista“ kaip tik minėtuoju laikotarpiu nuo įsteigimo momento iki bankroto bylos iškėlimo buvo paveikta karantino ribojimų, negalėjo vykdyti veiklos. Laikotarpiu nuo įsteigimo MB ,,Jovista“ veikla buvo ribojama, įmonė neturėjo turto, transporto priemonių.

12.2. Ieškovė teismo prašė atlyginti žalą, t. y. negautas pajamas, tačiau ieškovė šiuo atveju neįrodė patirtos žalos dydžio, t. y. nėra į bylą pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos buvimą būtent 5 710,00 Eur sumos. Remiantis JANĮ 73 straipsnio 1 dalimi, bankroto proceso išlaidas sudaro: bankroto proceso administravimo išlaidos; ūkinės komercinės veiklos išlaidos; kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Remiantis aktualia teismų praktika Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje kasacinėje praktikoje konstatavo, jog nors ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu gali kilti pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybės prisiėmusiam riziką administratoriui, pagal šią teisės normą administratorius gali kreiptis tik dėl savo lėšomis apmokėtų teismo bei administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Tai yra reikalauti atlyginti tik bankroto administratoriaus patirtą žalą dėl turėtų išlaidų, o ne dėl negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma. Negautas administratoriaus atlyginimas vadovaujantis šia teisės norma negali būti išieškomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog ĮBĮ nuostatos neįtvirtina garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė (kreditoriai) kompensuos visas jo patirtas administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022). VSDFV Klaipėdos skyrius kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo MB ,,Jovista“ pateikė įrodymus, kad įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitų lėšų neturi, iš to daroma išvada, kad nemokumo administratorė dalyvaudama atrankoje prisiėmė administruoti bankroto bylą savo rizika, t. y. žinojo, kad administratorės atlyginimas nebus jai išmokėtas kaip ir administravimo išlaidos, kurios ieškiniu yra nepagrįstos.

12.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinio dalyku, kadangi vertinant visas faktines aplinkybes kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 1 845,65 Eur, o administratorės prašoma atlyginti suma – 5 700,00 Eur – yra visomis prasmėmis neproporcinga ir prieštarauja teisėtumo principui. Be to, kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų suma – 2 500,00 Eur – nereiškia fakto, kad ji visa ir buvo panaudota, juolab nėra patvirtinančių išlaidas įrodymų. Ieškovė galėjo turėti administravimo išlaidų, tačiau kaip išlaidų pagrindimą privalėjo pateikti mokėjimo dokumentus, kam, kada ir už kokias paslaugas mokėjo, nes pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik kreditorių susirinkimo protokolas, kuris neįrodo tokių išlaidų realaus egzistavimo. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymi, kad karantino režimas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. 24 val., bankroto byla buvo iškelta 2021 m. rugpjūčio 13 d., visai po karantino atšaukimo, t. y. po pusantro mėnesio po karantino pasibaigimo, todėl toks ieškovės kaltinimas dėl to, kad atsakovė pažeidė savo imperatyvią pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas, susiklosčiusios situacijos laikas, t. y. pusantro mėnesio, nėra tas žymus laiko tarpas, kuris įrodytų vadovės kaltę dėl nesikreipimo laiku iškelti MB ,,Jovista“ bankroto bylą ir būtų susijęs su didelės žalos kreditoriams atsiradimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad MB ,,Jovista“ veiklą pradėjo (Juridinių asmenų registre įregistruota) nuo 2020 m. vasario 25 d., šios įmonės vadovė (direktorė) nuo 2020 m. vasario 25 d. buvo atsakovė (juridinio asmens MB „Jovista“ (305481761) juridinių faktų peržiūra (su istorija) CBP-1193). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-758-253/2021 (civilinės bylos Nr. eB2-268-524/2022) MB ,,Jovista“ iškelta bankroto (nemokumo) byla, nemokumo administratore buvo paskirta ieškovė UAB ,,Talismanas Lt“. Minėta teismo nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, numatanti nemokumo administratorės atlyginimą – 3 210,00 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Jovista“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (pirmosios eilės kreditorė – VSDFV, įsiskolinimo suma – 1 800,75 Eur; antrosios eilės kreditorė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), įsiskolinimo suma – 44,90 Eur). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei, kaip įmonės vadovei, skirta 100,00 Eur bauda už įmonės turto dokumentų neperdavimą bankroto administratorei. Bylos medžiaga patvirtina, kad nemokumo administravimo išlaidų suma – 2 500,00 Eur (neįskaitant bazinio atlygio). Atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų (BMB „Jovista“ 2021 m. gruodžio 15 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 6.1. punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-268-524/2022 dėl įmonės pabaigos, nurodytas LBMB „Jovista“ bankroto procese nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašas 1 845,65 Eur sumos (pirmosios eilės kreditorė – VSDFV (1 800,75 Eur); antrosios eilės kreditorė –VMI (44,90 Eur)).

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ir prievolės atlyginti bankroto administravimo išlaidas

17. Ieškovės vertinimu, atsakovės pasyvūs veiksmai, nevykdant teisės normų reikalavimų, – laiku pareikšti pareiškimą dėl nemokumo bylos MB „Jovista“ iškėlimo lėmė 5 710,00 Eur žalos (kurią sudaro: nemokumo administratorės atlyginimas (3 210,00 Eur) ir nemokomo administravimo išlaidos (2 500,00 Eur)), atsiradimą. Taigi šioje byloje ginčas kyla dėl įmonės vadovo pareigos sumokėti bankroto administravimo išlaidų atlyginimą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

19. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą padarė išvadą, kad konkrečiu atveju ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų. Apeliantė nesutikdama su paminėta teismo išvada apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai neatsižvelgė į šio individualus ginčo labai reikšmingas aplinkybes: atsakovė, kaip buvusi MB „Jovista“ vadovė, nemokumo administratorei (ieškovei) neperdavė jokio turto bei dokumentų, tai reiškia, jog dėl to nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokio dydžio turtu disponavo MB „Jovista“ iki 2021 m. liepos mėnesio (tai yra iki to momento, kada teismas nustatė, jog atsirado atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl MB „Jovista“ bankroto bylos iškėlimo) bei kaip ta turto masė kito iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., kada MB „Jovista“ pagal jau kreditoriaus ieškinį buvo iškelta bankroto byla. Dėl to, kad atsakovė neperdavė nemokumo administratorei (ieškovei) šios įmonės dokumentų, būtent jai (atsakovei) teko įrodinėjimo pareiga (našta) įrodyti, kad jos neteisėtas neveikimas – nesikreipimas laiku į teismą dėl bankroto bylos MB „Jovista“ iškėlimo – nelėmė žalos atsiradimo. Atsakovė nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais atsiliepime į jį nurodo, kad karantino režimas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. 24 val., bankroto byla buvo iškelta 2021 m. rugpjūčio 13 d., visai po karantino atšaukimo, t. y. po pusantro mėnesio po karantino pasibaigimo, todėl toks ieškovės kaltinimas dėl to, kad atsakovė pažeidė savo imperatyvią pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas, susiklosčiusios situacijos laikas, t. y. pusantro mėnesio, nėra tas žymus laiko tarpas, kuris įrodytų vadovės kaltę dėl nesikreipimo laiku iškelti MB ,,Jovista“ bankroto bylą ir susijęs su didelės žalos kreditoriams atsiradimu.

20. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

22. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad būtent jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, būtent juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo pažymėjo, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, tai matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (t. y., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, nors pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, siekdamas išieškoti įsiskolinimą, 2021 m. birželio 11 d. teikė įmonei įspėjimą (raginimą), tačiau įsiskolinimui likus nepadengtam, 2021 m. liepos 12 d. inicijavo nemokumo procesą teisme ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi MB ,,Jovista“ iškelta bankroto (nemokumo) byla. LITEKO duomenimis, pareiškime kreditorius nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė įmokų nemokėjo. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2020 m. birželio–rugpjūčio mėn. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021m. liepos 5 d. duomenimis, MB „Jovista“ apdraustųjų nėra nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021m. liepos 5 d. duomenimis, MB „Jovista“ nėra įtraukta į juridinių asmenų, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Teismo nutartyje akcentuota, kad iškėlus bankroto (nemokumo) bylą MB „Jovista“, įmonė jokio kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) lėšų banko sąskaitoje ar kasoje jau neturėjo ir teismas nenustatė duomenų apie vykdomą ūkinę veiklą ir (ar)generuojamas pajamas. MB „Jovista“ skola, dėl kurios įmonei iškelta bankroto byla, sudarė 1 734,50 Eur VSDFV biudžetui. Taigi konkrečiu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo MB „Jovista“ kreipėsi ne vadovė (atsakovė), bet vienas iš įmonės kreditorių – VSDFV. Tarp šalių ginčo nėra, kad MB „Jovista“ nemokumo momentu laikytina 2021 m. liepos mėnesio pradžia.

24. Atsakovė nurodė, kad karantino režimas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. 24 val., bankroto byla buvo iškelta po pusantro mėnesio, po karantino pasibaigimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., todėl ieškovės kaltinimas, kad ji pažeidė savo imperatyvią pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas, nes pusantro mėnesio nėra žymus laiko tarpas, kuris įrodytų vadovės kaltę ir būtų susijęs su didelės žalos kreditoriams atsiradimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovės argumentai nepaneigia atsakovei imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kylančios iš JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 nuostatų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė 2021 m. liepos mėnesį turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo, tačiau pareigos nevykdė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės (kaip buvusios įmonės vadovės) neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliantė taip pat kvestionuoja tai, kad atsakovė neperdavė nemokumo administratorei (ieškovei) MB ,,Jovista“ įmonės dokumentų, akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei, kaip įmonės vadovei, skyrė 100,00 Eur baudą už įmonės turto dokumentų neperdavimą bankroto administratorei. Atsakovė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-758-253/2021 (civilinės bylos Nr. eB2-268-524/2022) buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šiuo atveju remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis minėta teismo nutartimi atsakovei buvo skirta 100,00 Eur bauda už įmonės turto dokumentų neperdavimą bankroto administratorei. Atsakovė konkrečių aplinkybių dėl dokumentų neperdavimo nenurodė, tačiau nepaneigė, kad ji MB „Jovista“ nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (CK 12, 178 straipsnis). Sutiktina, kad atsakovė savo neveikimu pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas.

26. Ieškovės vertinimu, tai, kad atsakovė, kaip buvusi MB „Jovista“ vadovė, nemokumo administratorei (ieškovei) neperdavė jokio turto bei dokumentų, reiškia, jog dėl to nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokio dydžio turtu disponavo MB „Jovista“ iki 2021 m. liepos mėnesio (tai yra iki to momento, kada teismas nustatė, jog atsirado atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl MB „Jovista“ bankroto bylos iškėlimo) bei kaip ta turto masė kito iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., kada MB „Jovista“ pagal jau kreditoriaus ieškinį buvo iškelta bankroto byla, atsižvelgus į tai, kad įmonė turi įsiskolinimų, neturi turto, nevykdo veiklos. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo tikėtinai nuspręsti, kad nors atsakovė pažeidė pareigą perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus, dėl to atsakovei buvo paskirta bauda, tačiau nėra duomenų, kad įmonė vykdė veiklą, kad galėjo kisti turto masė, kad galėjo būti nustatytos šios ar kitos aplinkybės, jei dokumentai būtų buvę perduoti. Kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikti duomenys bankroto byloje Nr. eB2-268-524/2022 patvirtino tai, kad įmonė jokio kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) lėšų banko sąskaitoje ar kasoje jau neturėjo ir teismas nenustatė duomenų apie vykdomą ūkinę veiklą ir (ar)generuojamas pajamas (šios nutarties 23 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad per tokį trumpą laiko tarpą, t. y. nuo momento, kai paaiškėjo, jog įmonė tapo nemoki, iki bankroto bylos iškėlimo įmonė būtų generavusi kokias nors pajamas ar turėjusi kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovė būdama MB „Jovista“ administratore nenustatė ir nepateikė duomenų, kad galbūt MB „Jovista“ turėjo turto ar lėšų banko sąskaitose minėtu laikotarpiu, t. y. nuo momento, kai paaiškėjo, jog įmonė tapo nemoki, iki jai buvo iškelta bankroto byla. Apeliantės argumentai, kad tai, jog MB „Jovista“ vadovė nemokumo administratorei (ieškovei) neperdavė jokio turto, turėjo įtakos ne tik tam, kad nors dalimi nebuvo galimybės tenkinti šios įmonės kreditorių nepatenkintų reikalavimų, bet jokia dalimi nebuvo galimybės dengti šios įmonės bankroto administravimo išlaidų, nepagrįsti. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad dokumentų perdavimas administratorei būtų pakeitęs konkrečią situaciją. Nors atsakovė pažeidė įstatymo reikalavimus dėl to, kad dokumentų neperdavė, tačiau ši aplinkybė nėra priežastiniu ryšiu susijusi su žala nemokumo administratorei dėl negautų pajamų.

27. Konkrečiu atveju ieškovė patirtą žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kildina iš negautų pajamų administruojant MB „Jovista“ bankroto procesą. Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 710,00 Eur administravimo išlaidas, kurias sudaro: administratorės atlyginimas (3 210,00 Eur) ir kreditorių susirinkimo metu patvirtinta administravimo išlaidų maksimali sąmatos suma (2 500,00 Eur). Ieškovė teigia, kad dėl nesikreipimo į teismą iškelti bankroto bylą MB „Jovista“ laiku priežastiniu ryšiu susijusi teisiškai reikšminga žala padaryta jos kreditoriui – nemokumo administratorei (ieškovei), būtent dėl atsakovės vėlavimo inicijuoti bankroto bylą. Iškėlus bankroto bylą MB „Jovista“ nesumokėtas nemokumo administratorei (ieškovei) atlyginimas tapo ieškovės finansiniu reikalavimu, kurį privalėjo atlyginti bankrutavusi MB „Jovista“, o jai negebant sumokėti dėl to, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „Jovista“ iškėlimo, už tai atsakingas asmuo yra atsakovė, dėl kurios neveikimo ir atsirado žala.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pavėluotu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo žala gali būti padaroma tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, kurių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto proceso metu dėl to gali sumažėti. Asmenys, turintys teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės, plačiąja prasme taip pat laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais (CK 6.1 straipsnis), kurie, be kita ko, turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, jokio turto neturėjo, įmonė tapo nemoki nuo 2021 m. liepos mėnesio pradžios, kad atsakovė pažeidė pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, nes kreditoriaus, o ne vadovės pareiškimu 2021 m. rugpjūčio 13 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla, taip pat apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl vadovės neperduoto turto ir dokumentų nesuteikia pagrindo nuspręsti, kad ieškovės prašoma priteisti 3 210,00 Eur negauto atlyginimo suma turi būti priteisiama visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei galėtų būti priteisiamos ne visos nemokumo proceso administravimo išlaidos, o tik ta jų dalis, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad administravimo išlaidos bankroto byloje yra patiriamos visada, nepaisant to, ar atsakingi asmenys dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi laiku, ar pavėluotai. Todėl civilinės atsakomybės forma gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020; 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022).

30. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo ir tai, kad kasacinis teismas, nuspręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją prievolę atlyginti bankroto administravimo išlaidas dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, yra išaiškinęs, kad gali būti atlyginama tik bankroto administratoriaus patirta žala jo turėtų išlaidų, o ne negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma. Negautas administratoriaus atlyginimas vadovaujantis šia teisės norma negali būti išieškomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022). Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio dėl 3 210,00 Eur negauto atlyginimo.

31. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi dėl negautos 2 500,00 Eur administravimo išlaidų sumos, kuri buvo patvirtinta BMB „Jovista“ 2021 m. gruodžio 15 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad MB „Jovista“ kreditorių susirinkimas įvertino darbų apimtį ir nustatė, kad tokia išlaidų suma reikalinga atlikti MB „Jovista“ bankroto procedūras. Ieškovė, būdama MB „Jovista“ nemokumo administratore, atlikdama MB „Jovista“ bankroto procedūras, vykdė ir kitų įmonių bankroto procedūras, todėl praktiškai nėra įmanoma tiksliai priskirti išlaidų, tekusių MB „Jovista“ bankroto procedūrų vykdymui (išlaidos patalpoms, kur veikia nemokumo administratorius; komunaliniai mokesčiai; išlaidos transportui, kurui; išlaidos orgtechnikai; išlaidos ryšiui, jo priemonėms; išlaidos kanceliarinėms prekėms ir kitą) bei kitų įmonių bankroto procedūrų vykdymui. Tuos įrodymus, kurie leidžia tiksliai išlaidas priskirti MB „Jovista“ bankroto administravimui, ieškovė pateikė bylai (120,00 Eur – be nemokumo administratorės atlyginimo). Nurodė, kad išlaidų ieškovė administruodama MB „Jovista“ bankrotą turėjo gerokai daugiau, todėl mano, kad turi teisę į kreditorių patvirtintą 2 500,00 Eur administravimo išlaidų sumą.

32. Taigi konkrečiu atveju ieškovė prašė priteisti ne jos faktiškai patirtas, o kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sumą visa apimtimi, t. y. 2 500,00 Eur. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta nemokumo administravimo išlaidų sąmata (2 500,00 Eur neįskaitant bazinio atlygio). Pažymėtina, kad BMB „Jovista“ 2021 m. gruodžio 15 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 6.1. punkte nutarta ir tai, kad bus atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė teismui pateikė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis 2022 m. rugsėjo 9 d. ir PVM sąskaitas faktūras PENK Nr. 22036. ALB Nr. 22036, 22037, kurių bendrą sumą sudaro 120,00 Eur. Ieškovė kitų būtinų (reikalingų) administravimo išlaidų pagrįstumą patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). MB „Jovista“ Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-268-524/2022 buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi MB „Jovista“ veikla pripažinta pasibaigusia.

33. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti administravimo išlaidas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kiek dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. nesikreipimo ir (ar) nesikreipimo laiku į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo įmonei, išaugo jos administravimo išlaidų dydis, lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų patirtos, jei nemokumo byla įmonei būtų inicijuota ne kreditorės VSDFV. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Teismas įvertino konkrečias faktines aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos prašoma priteisti (2 500,00 Eur) ir (ar) jos realiai patirta (120,00 Eur) administravimo suma būtų buvusi mažesnė (ar nurodytos išlaidos apskritai nebūtų buvusios patirtos), jei teisme MB „Jovista“ nemokumo byla būtų inicijuota anksčiau, nei tai padarė įmonės kreditorė VSDFV.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nemokumo administratorė neįrodė ir teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių atsakomybė bei pareiga atlyginti žalą neatsiranda. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė deliktinės civilinės atsakomybės instituto teisės normas, JANĮ 13 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri suformuota aiškinant ir taikant Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.