- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-123-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00564-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 31 d. sprendimu už akių nuspręsta priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Talismanas LT“ iš atsakovės J. R. 5 710,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2022-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2022 m. lapkričio 10 d. teisme gautas atsakovės J. R. prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti bei peržiūrėti sprendimą už akių. Prašyme atsakovė nurodė, jog informacijos apie tai, kad Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose yra pradėtas procesas civilinėje byloje Nr. e2-1598-750/2022 neturėjo, negavo pranešimų, procesinių dokumentų iš kurių galėtų sužinoti apie ieškovės UAB „Talismanas LT“ pradėtą procesą, nes dar 2019 m. liepą deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Atsakovė gyvendama ne Lietuvoje neskaitė viešai paskelbto Teismo sprendimo priimto už akių. Teigia, kad ieškovė nebuvo iki galo sąžininga ir nedėjo visų prieinamų pastangų, kad atsakovę pasiektų procesiniai dokumentai su pareikštu ieškiniu. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui už akių, kai 2022 m. spalio 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas antstoliui vykdyti atsakovė sužinojo apie priimtą sprendimą. Ieškovė atsakovę informuoti apie procesą turėjo ir anksčiau, tačiau sąmoningai vengė tą padaryti norint pasunkinti atsakovės teisinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės J. R. prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo atsiliepimui pateikti į pareikštą ieškinį ir dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1598-750/2022. Teismo argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme.
2.2. Teismas nustatė, kad atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. juos paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė net keletą aplinkybių: 1) kad jau nuo 2019 m. liepos mėnesio deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir tuo pagrindu pranešimų neskaito; 2) jos deklaruota gyvenamoji vieta yra formali ir pranešimų niekas negauna ir jų neskaito; 3) atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutiko todėl, kad duomenų apie tai, jog atsakovė būtų deklaravusi išvykimą iš Lietuvos nebuvo. Be to, teismas įvertino tai, jog atsakovė prašyme atnaujinti terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti bei dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ne gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste adresą, o būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas pažymėjo, jog atsakovei nurodžius, kad mažoji bendrija (toliau – MB) „Rgėlės” prekybą gėlėmis vykdo PC “Rimi”, Vingio g. 31, Klaipėda, galiojantis teisinis reguliavimas nustato pareigą juridiniam asmeniui atskleisti įstatymu nustatytą esminę informaciją Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 pažymėjo, kad juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis JAR apie savo buveinę, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti siunčiamą korespondenciją, taip pat ir procesinius dokumentus. Duomenų apie buveinės adresą neatnaujinimas JAR reiškia tai, kad juridinis asmuo elgiasi nerūpestingai ir sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir kartu riziką prarasti teisę būti išklausytam. Juridinis asmuo prisiima visą atsakomybę už esminės informacijos visuomenei neatskleidimą ir neigiamus jos neatskleidimo padarinius. Teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai į atsakovės darbovietę buvo siųsti būtent JAR nurodytu MB “Rgėlės” adresu.
2.4. Nepaisant to, kad dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jie papildomai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje – www.teismai.lt/Teismų pranešimai. Atsakovė teigė, kad ji pranešimo neskaitė, nes gyvena ne Lietuvoje. Vėliau nurodė, kad gyvena Klaipėdos mieste. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės versijos nesutampa, į tai, kad nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nuo 2019 m. gyvena ne Lietuvoje, teismas, šiuos jos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad atsakovės prašyme nurodomos termino praleidimo priežastys šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikomos nepakankamomis atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti į pareikštą ieškinį bei prašymui peržiūrėti sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1598-750/2022. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms teismas atsakovės prašym o netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atsakovė J. R. (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl termino atnaujinimo atsiliepimui į UAB ,,Talismanas LT” pareikštą ieškinį pateikti bei peržiūrėti sprendimą už akių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės priteista 5 710,00 Eur žalos atlyginimo. Teigia, kad ji dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. kad nebuvo tinkamai informuota, nežinojo apie savo procesinę kaip atsakovės padėtį civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, negalėjo apginti savo pozicijos ir pateikti prieštaravimų. Atsakovės manymu, ieškovė UAB „Talismanas LT“ nebuvo iki galo sąžininga ir nedėjo visų prieinamų ieškovei pastangų, kad atsakovę pasiektų procesiniai dokumentai su pareikštu ieškiniu. Apeliantės teigimu, tik įsiteisėjus 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui už akių, kai 2022 m. spalio 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas antstoliui vykdyti, ji sužinojo apie minėtą sprendimą už akių, nors lyg šiol apie vykstantį teisminį procesą nieko nežinojo, nes nebuvo tinkamai informuota. Ieškovė atsakovę informuoti apie procesą turėjo ir anksčiau, tačiau sąmoningai vengė tą padaryti norint pasunkinti jos teisinę padėtį.
3.2. Teigia, kad ieškovė dėl akivaizdžių priežasčių, t. y. kad atsakovė negalėtų ginčyti nepagrįstų finansinių reikalavimų dėl 5 710,00 Eur žalos atlyginimo, nepranešė ir nebandė susisiekti su buvusia mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Jovista” vadove, siekdamas formaliai įrodyti ,,neva” padarytą žalą, kurios iš esmės ieškovė nepatyrė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir sprendė apie UAB ,,Talismanas LT” patirtą žalą, t. y. nemokumo administratoriaus atlyginimą 3 210,00 Eur ir bankroto proceso administravimo išlaidas 2 500,00 Eur. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 1 dalimi bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Teismas nevertino suformuotos teismų praktikos nuo JANĮ įsigaliojimo, kur teigiama, kad kai ieškovas savo rizika prisiėmė pareigą įmonę administruoti, t. y. ieškovas žinojo, iš dokumentų ir likviduojamos įmonės laikotarpio duomenų matė, kad įmonė veiklos nevykdo, turto ir piniginių lėšų neturi, todėl ir neturi ką administratoriui perduoti. Ieškovė duodama sutikimą administruoti UAB “Jovista” bankrotą, kaip numato JANĮ 23 straipsnio 2 dalis “nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų”, žinojo, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų, bankroto proceso administravimo išlaidas apmokės UAB “Talismanas LT”.
3.3. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų kartu su ieškiniu, kokias išlaidas ir kada patyrė, todėl šis ieškovės prašymas dalyje dėl žalos atlyginimo išvis turėjo būti nesvarstytas, kadangi jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuris įvyko 2021 m. gruodžio 15 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį pilna apimtimi ir atitinkamos aplinkybės nevertino, kas liudija apie sprendimo neteisėtumą. Apeliantės nuomone, atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratoriui teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 54 punktas; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019, 26 punktas; ir kt.).
3.4. Apeliantės nuomone, įvertinus faktines aplinkybes ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą akivaizdu, kad buvo vertinami tik formalūs įrodymai (teismo nutartys, kreditorių susirinkimo protokolas), kurie buvo pateikti su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas neprašė pateikti papildomų įrodymų pagrindžiančių reikalavimą, todėl priteista 5 710,00 Eur suma yra akivaizdžiai neproporcinga BMB ,,Jovista” bankroto byloje esantiems kreditoriniams reikalavimams, nes kaip jau buvo nurodyta kreditoriniai reikalavimai viso sudaro 1 845,65 Eur, todėl apeliantė šiuo atveju mano, kad buvo pažeistos jos teisės, kadangi prašoma atlyginti ,,žala” būtent nemokumo administratoriui yra kelis kartus didesnė už pačius įmonės kreditorius reikalavimus ir yra neproporcinga, nėra konkrečių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl sprendimas iš esmės neteisėtas.
3.5. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-284/2013).
3.6. CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį (atsiliepimo į ieškinį pateikimo) padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškimo turinys leidžia teismui konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantės teigimu, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ji nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą teisme ir apie teismo sprendimą už akių sužinojo tik iš MB ,,Rgėlės” vadovės, kuri informavo Atsakovę J. R. apie vykdomąją bylą 2022 m. spalio 28 d.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Talismanas LT“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas. Susipažinus su atsakovės 2022 m. lapkričio 17 d. atskiruoju skundu matyti, jog jame, pirma, iš vis nėra jokių argumentų, dėl ko, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartyje padarytos išvados yra nepagrįstos ar neteisingos, antra, praktiškai visas minimo atskirojo skundo turinys nėra susijęs su pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi bei joje išspręstu konkrečiu klausimu (dėl termino atlikti procesinį veiksmą atnaujinimo).
4.2. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai). Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.
4.3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymo nustatytais terminais procesiniams veiksmams atlikti siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo, todėl praleisti procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik išimtiniais atvejais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2022 m. rugpjūčio 31 d., o 2022 m. lapkričio 10 d. gautas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti bei peržiūrėti sprendimą.
4.4. Nepagrįstai atsakovė atskirajame skunde teigia, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie teisminį procesą. Dėl šių atsakovės argumentų pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartyje pasisakė, o atsakovės atskirajame skunde nėra jokių argumentų, kodėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas aptarė bei įvertino ir atsakovės nurodytas priežastis, kurias ji nurodė kaip pagrindą atnaujinti terminą procesiniam veiksmui atlikti. Teigia, kad ieškovė visus turimus duomenis apie atsakovę nurodė ieškinyje, o tokie duomenys pačios atsakovės buvo viešai deklaruoti kaip teisingi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės J. R. pareiškimas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (ne)atnaujinimo
8. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
9. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai – galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
10. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
11. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas.
13. Apeliantė, teikdama pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš ją civilinę bylą ji buvo informuota tuomet, kai 2022 m. spalio 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas antstoliui vykdyti, o apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo iš vykdomąją bylą vedančio antstolio, kuris elektroninėmis ryšio priemonėmis informavo ją apie tokį teismo sprendimą.
14. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko keturis kartus. Pirmiausia ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2022 m. balandžio 25 d. buvo išsiųsti atsakovei (paštu) (su nuoroda saugoti 30 d.) į deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri sutampa su ieškinyje nurodyta gyvenamąja vieta. Kadangi procesinių dokumentų nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti atsakovei (paštu) į darbovietę, tačiau ir šiuo atveju procesinių dokumentų atsakovei nepavyko įteikti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, siekdamas užtikrinti atsakovės neginčijamą procesinę teisę gauti procesinius dokumentus, jai ieškinį ir jo priedus) įteikė papildomai ir viešo paskelbimo būdu. 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas sprendimas už akių 2022 m. rugpjūčio 31 d. išsiųstas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti.
15. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakydamas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad procesiniai dokumentai ir sprendimas už akių atsakovei buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), teismui išnaudojus visas atsakovės informavimo apie pradėtą teisminį procesą galimybes, bei konstatavo, kad atsakovės prašyme nurodomos termino praleidimo priežastys yra nepakankamos atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti į pareikštą ieškinį ir prašymui peržiūrėti sprendimą už akių.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, per atsakovės darbovietę ar kitą gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinių dokumentų, išsiųstų asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija.
18. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju procesiniai dokumentai atsakovei faktiškai (realiai) nebuvo įteikti, atsakovė neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ne tik nebuvo susipažinusi su šio sprendimo turiniu, bet apskritai nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą.
19. Vadovaujantis nutarties 16 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamai situacijai CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas netaikytinas, o ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovei J. R. turi būti atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip užtikrinant atsakovės teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja ir leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleistas bei šio termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas pareiškimo priėmimo stadijoje (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi tik pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės J. R. prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą (CPK 287 straipsnio 1 dalį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas atsakovės pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Atskirąjį skundą patenkinus, ieškovės UAB „Talismanas LT“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės J. R. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.