- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-323-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18563-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. E. dėl įpareigojimo leisti į patalpą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą leisti ieškovui patekti į patalpą, esančią adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti sąlygas patalpoje atlikti vandentiekio tinklų įvado keitimo darbus, priteisti ieškovui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ieškovas ir jo šeima gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 30/100 dalių pastato-parduotuvės ir kitų statinių, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas). Kitos 70/100 dalių pastato priklausė J. G.. J. G. 2013 m. liepos 26 d. jam priklausančią patalpų dalį pardavė atsakovui. Ieškovui priklausančios parduotuvės patalpos naudojamos kaip gyvenamoji patalpa. Pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ieškovas gyvena antrame patalpų aukšte (palėpėje), o atsakovui priklauso patalpos, esančios pirmame aukšte. Pastatas yra itin prastos būklės, neprižiūrimas atsakovo. 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje ieškovo patalpose dingo vanduo, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. Avarinei tarnybai atvykus į vietą, ji užsuko gatvėje vandenį, pakeitė sklendę, nurodė, kad reikia keisti įvadą į ginčo pastatą. Ieškovas siekia iš naujo prijungti jam priklausantį butą prie vandens tiekimo inžinerinių tinklų, tačiau negali įgyvendinti šių darbų dėl atsakovo veiksmų, nes atsakovas užrakino patalpą, kurioje yra pagrindinis vandens stovas, ir į ją ieškovo neįleidžia. Šiuo metu ieškovas neturi vandens, todėl negali kūrenti ir katilo, nes šildymo sistemą reikia papildyti vandeniu. Ieškovas, negalėdamas patekti į pirmą aukštą, negali išvalyti ir namo kamino sistemos. 2020 m. spalio 19 d. registruotu paštu ieškovas siuntė atsakovui prašymą leisti patekti į pirmame aukšte esančias patalpas, tačiau atsakovas neatsakė. Tai vertina kaip atsakovo trukdymą ieškovui naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Vandentiekio sistemos dalis – stovas, yra namo dalis, o ne atskiras statinys, todėl atsakovas turi pareigą leisti ieškovui naudotis vandens tiekimo sistema kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Planuojami atlikti darbai užtikrins abiejų bendrasavininkų interesus. Kiekviena diena ieškovui ir jo šeimai sukelia itin didelių nepatogumų ir išgyvenimų. Ieškovas turi pirkti geriamąjį vandenį, ieškoti alternatyvų praustis, skalbti drabužius, gaminti maistą, negali šildytis šaltuoju sezonu. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę nurodytos sumos priteisiant atsakovui. Nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės kelia abejonių, nes ieškovas atstovavimo sutartį su advokato padėjėju sudarė 2020 m. spalio 22 d., apie 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovui dingo vanduo, o praėjus dviem savaitėms ieškovo atstovas padavė ieškinį teismui. Atsakovas negavo ieškovo prašymo patekti į jo patalpas. Ieškovas neįrodė aplinkybių dėl vandentiekio avarijos, jos likvidavimo bei avarinės tarnybos iškvietimo. Atsakovas, kaip ir buvęs pastato dalies savininkas J. G., ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl namo tvarkymo darbų plano aptarimo, tačiau pats ieškovas nesileido į kalbas, neatsakė į siunčiamus raštus. Ieškovas pats nevykdo savo kaip pastato bendrasavininko pareigų ir pažeidžia atsakovo teises, savavališkai stato pastatus, tveria tvoras, taip trukdydamas atsakovui naudotis bendra teritorija. Ieškovo pageidaujami įvado pertvarkymo darbai galimi tik parengus atitinkamą projektą ir suderinus jį su UAB „Kauno vandenys“. Šalys neturi bendrai naudojamų vandens linijų. Ieškovui vanduo yra užsuktas, įvadas trukęs ties sklypo riba, o ne pastate. Siekiant pataisyti įvadą, ieškovui nebūtina patekti į pastatą, todėl atsakovas netrukdo jam remontuoti įvadą. Ieškovui turi būti paskirta 5 000 Eur bauda, pareiškus teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį, nurodant melagingas aplinkybes apie vandentiekio įvado naudojimą ir trūkimą pastate.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia patekti į atsakovo naudojamas patalpas dėl to, jog nori atlikti specialiuosius statybos (mechanikos) darbus – įrengti vandentiekį į savo naudojamas patalpas pro atsakovo naudojamas patalpas, kuriose yra nefunkcionuojantis vandens apskaitos mazgas. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisė naudotis vandentiekio sistema yra pažeista. Ieškovas nuo 1995 m. naudojosi atskira vandens linija, nutiesta nuo pagrindinio įvado. Vandentiekio avarija (įvado įtrūkimas) įvyko ne ginčo pastate, bet žemės sklype, priklausančiame valstybei. Iš liudytojų A. J., D. G. parodymų nustatė, kad ieškovui, siekiant toliau naudotis vandeniu, būtina atlikti remonto darbus žemės sklype. Pagal sutartį, ieškovas turi pareigą remontuoti įvadą. Atsakovui tokia pareiga nekyla, nes jis nėra vandens vartotojas. Byloje nebuvo įrodymų, kad ieškovas ėmėsi veiksmų, jog atliktų įvado remonto darbus, t. y. kad kreipėsi į žemės sklypo savininkę (valstybę) dėl žemės kasimo darbų, į atsakovą – dėl bendrųjų inžinerinių sistemų remonto. Laikė, kad ieškovas neturi galimybės šiuo metu naudotis vandeniu ne dėl atsakovo atsisakymo įleisti ieškovą į atsakovo naudojamas patalpas, bet dėl savo nenoro remontuoti trūkusį įvadą teisės aktų ir sutartyje su UAB „Kauno vandenys“ nustatyta tvarka.
6. Teismas pažymėjo, kad netgi konstatavus, jog ir atsakovo naudojamose patalpose turi būti atlikti vandentiekio įrengimo darbai, tai nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo. Taip būtų be teisėto pagrindo pažeistos atsakovo kaip pastato bendrasavininko teisė naudotis jam priklausančia pastato dalimi nusistovėjusia bei šalių suderinta tvarka. Ieškovas nereiškė reikalavimo pakeisti nusistovėjusią pastato naudojimosi tvarką, priskiriant patalpas, kuriose yra nefunkcionuojantis vandens apskaitos mazgas, bendram naudojimui. Pagrįstais laikė ir atsakovo motyvus, kad, negavęs iš UAB „Kauno vandenys“ techninių sąlygų, ieškovas negali atlikti vandentiekio įvado keitimo darbų, dėl kurių galbūt būtina patekti į atsakovo naudojamas patalpas. Nustatė, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl sutikimo techninėms sąlygoms gavimo, o iš karto pareiškė negatorinį ieškinį, prašydamas panaikinti nesamą teisių pažeidimą. Reikšminga laikė aplinkybę, kad ieškovas, kreipdamasis į atsakovą, nenurodė jokių konkrečių duomenų apie būtinus atlikti darbus. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė įleisti ieškovą į jo naudojamas patalpas. Juo labiau, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovo naudojamose patalpose vanduo seniai yra atjungtas ir atsakovas neketina atnaujinti vandens tiekimo, pirmame aukšte įrengtas vandens apskaitos mazgas nefunkcionuoja. Teismas sprendė, kad ieškovo teisė naudotis ginčo pastato vandentiekio sistema nebuvo pažeista, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo išgyvenimai ir patiriami nepatogumai dėl negalėjimo naudotis vandeniu buvo ne atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė, bet ieškovo neveikimas.
8. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą, reikšdamas ieškinį, kuris šioje byloje atmestas, negali būti vertinamas kaip jo piktnaudžiavimas procesu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimą priėmė neišanalizavęs visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
9.2. Teismas neanalizavo aplinkybių, kad prieš dvi savaites Kaune, (duomenys neskelbtini), dingo vanduo. Ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ avarinę tarnybą, kuri gatvėje užsuko vandenį, nurodė, kad reikia keisti įvadą į pastatą – Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia jam priklausantį butą naujai prijungti prie vandens tiekimo inžinerinių tinklų, tačiau darbų negali įgyvendinti dėl atsakovo veiksmų, kuris užrakino jam priklausančią patalpą, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), kurioje yra vandentiekio pagrindinis stovas. Atsakovas, neleisdamas atlikti naujo vandens įvado keitimo darbų, suvaržo ieškovo teises ir laisves. Dėl atsakovo veiksmų (neleidimo patekti į patalpas), ieškovas šiuo metu neturi geriamo vandens, šildymo sezonu negali kūrentis, be to, negali išvalyti namo kamino sistemos. Atsakovas neatlieka savo kaip statinio bendraturčio teisių ir pareigų, dėl šių priežasčių ieškovui ir jo šeimai gresia materialinė ir nematerialinė žala.
9.3. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. teismas pripažino atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 2021 m. spalio 21 d. baigiantis teismo posėdžiui teismas atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu panaikino, dėl šio spendimo nutarties nepriėmė. Ieškovas reikšdamas prašymą pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu nurodė priežastis ir klausimus, į kurios gali atsakyti tik atsakovas. Ieškovas neturėjo galimybės užduoti klausimus atsakovui, nes pastarasis į teismo posėdį neatvyko. Mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, atsakovas liko neapklaustas byloje, jo atstovė atsakė ne į visus klausimus, kai kuriuos klausimus atsakė netiksliai, nežinodama realios situacijos.
9.4. Teismas neatsižvelgė, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis patalpų perplanavimas 1997 m. lapkričio 25 d. atliktas savavališkas, t. y. be bendraturčio sutikimo. Patalpų pirmame aukšte perplanavimo metu buvo demontuotos pagrindinės laikančios konstrukcijos (sienos), kurios stabilizavo visą namo konstrukciją, pakeista pastato pirmo aukšto patalpų paskirtis. Teismas nevertino ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukų.
9.5. Teismas nesivadovavo STR 1.12.05:2002, STR 2.07.01:2003 X skirsnio 63 straipsniu, XI skirsnio 69 straipsniu. Pagal STR 2.07.01:2003 vandens apskaitos mazgas pastate gali būti įrengtas tik vienas, o šiuo atveju jis įrengtas pastato viduje. Be atsakovo sutikimo ieškovas negali atkurti vandens tiekimo, negali būti įrengtas naujas vandens apskaitos mazgas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek nagrinėdamas įrodymų visetą, ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovas nenurodo, kodėl teismo padarytos išvados yra neteisingos. Bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui yra patiesta atskira vandens linija, per kurią jam buvo teikiamas vanduo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo tariamą teisių pažeidimą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad įvadas yra trūkęs ties sklypo riba, todėl tam, kad pašalinti avarijos padarinius, nereikia patekti į pastato vidų (pirmą aukštą). Ieškovas, norėdamas remontuoti vamzdyną, turi gauti žemės savininko (patikėtinio) sutikimą. Ieškovas turi visas galimybes pats, be pastato bendrasavininko sutikimo, pašalinti avarijos padarinius. Apie vandentiekio avariją atsakovas sužino tik gavęs ieškinį iš teismo.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovo nurodoma teismų praktika, pagal kurią bendraturčiai turi bendradarbiauti, o savininkas privalo prižiūrėti statinį, juo rūpintis, nėra aktuali šiuo klausimu. Atsakovas siekė, kad statinys būtų sutvarkytas, prižiūrėtas, tačiau to padaryti nepavyko, nes nepavyksta susitarti būtent su ieškovu. Atsakovas yra suinteresuotas sutvarkyti statinį, atlikti valstybinės žemės sklypo formavimo darbus bei išsinuomoti (ar nusipirkti) valstybinę žemę, skirtą statiniams eksploatuoti, tačiau ieškovas nesutinka. Ieškovas piktnaudžiauja savo kaip bendraturčio teisėmis, kliudo atsakovui naudotis turtu.
10.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl privalomų statinio reikalavimų pagal STR 1.12.05:2002, STR 2.07.01:2003. Pirmasis reglamentas taikomas gyvenamųjų namų savininkams, tuo tarpu šalims priklausantis statinys yra prekybos paskirties, t. y. pastatas-parduotuvė. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi ir STR 2.07.01:2003 69 straipsniu, pagal kurį vandens apskaitos mazgas gali būti įrengtas pastate, kuriam tiekiamas vanduo, arba už pastato ribų. Ieškovas ignoruoja aplinkybę, kad vandens apskaitos mazgas įrengtas ieškovo ūkiniame pastate, pirmajame pastato aukšte vandens apskaitos mazgas neįrengtas.
10.4. Ieškovas nurodo naują aplinkybę, kad siekia naujai prijungti jam priklausantį butą prie vandens tiekimo inžinerinių tinklų. Tačiau tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, jeigu ieškovas nori statyti naujus inžinerinius (vandentiekio) tinklus, turėtų parengti projektą, gauti technines sąlygas ir tik tada, jeigu būtų suplanuota naujus tinklus tiesti per atsakovui priskirtą naudotis statinį, gauti jo sutikimą. Gavęs visus reikalingus duomenis, atsakovas įvertintų ieškovo prašymą. Pažymi, kad ieškovas daugiau nei 20 metų naudojasi jam patiesta atskira vandentiekio linija, kuri nesikerta per pirmajame aukšte esančius vamzdžius. Todėl ieškovas gali naudotis savo vandentiekio linija, nepažeidžiant ir nesikišant į statinio bendraturčio nuosavybę.
10.5. Teismas pagrįstai atšaukė nutartį dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, priimdamas motyvuotą protokolinę nutartį. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu dėl to, jog reikėjo išsiaiškinti tam tikras faktines aplinkybes dėl atsakovui priklausančių patalpų ir vandens naudojimo šiose patalpose. Teismas, panaikindamas atsakovo dalyvavimą būtinu, įvertino tai, kad nurodytas aplinkybes galėjo paaiškinti teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, buvęs ginčo pastato bendrasavininkas J. G.. Atsakovas buvo atstovaujamas advokatės, todėl teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovui. Be to, 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne tik dėl to, kad atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, bet ir dėl to, kad ieškovas pageidavo teikti papildomus dokumentus. Ieškovas nenurodė, kokius klausimus norėtų užduoti atsakovui asmeniškai. Ieškovas norėjo pakalbėti su bendrasavininku dėl namo nepriežiūros, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
10.6. Ieškovas nurodo, kad namo paskirtis savavališkai buvo pakeista 1997 m. lapkričio 25 d., tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovas turtą įsigijo 2013 m. liepos 26 d. Ieškovo kitos nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad teismas nevertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kad 2015 m. spalio 16 d. nebuvo leista patekti į pastatą, nėra susiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą leisti ieškovui patekti į patalpas bei užtikrinti sąlygas patalpoje atlikti vandentiekio tinklų įvado keitimo darbus bei priteisti neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
13. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jo visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Ieškovas apeliaciniame procese, t. y. 2022 m. vasario 14 d., pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, nepagrįstai neįvertino ieškovo ir jo atstovo pateiktų paaiškinimų ir argumentų. Pažymėjo, kad ieškovas siekia prijungti jam priklausantį butą (patalpas) prie vandens tiekimo inžinerinių tinklų, tačiau darbų negali įgyvendinti dėl atsakovo veiksmų, nes pastarasis yra užrakinęs patalpą, kurioje yra vandentiekio pagrindinis stovas. Ieškovas šiuo metu neturi vandens, negali šildyti patalpų, negali išvalyti kamino ir kt. Atsakovas, neleisdamas patekti į jo naudojamas patalpas, suvaržo ieškovo teises ir laisves. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus.
17. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas sprendimas yra iš esmės teisingai motyvuotas – pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė šalių, jų atstovų paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išdėstytomis, jam nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar tai, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai: ieškovui priklauso 30/100 dalys minėto pastato, o atsakovui – 70/100. Pastatas yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovas gyvena minėtame pastate nuo 1955 m. Atsakovas pastato dalį įsigijo 2013 m. liepos 26 d. iš J. G., kuris 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Iš ieškovo, jo atstovo, atsakovo atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių yra nusistovėjusi pastato naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovas naudojasi pastato antrame aukšte esančiomis patalpomis (butu Kaune, (duomenys neskelbtini)), atsakovas – pirmame aukšte esančiomis patalpomis (butu Kaune, (duomenys neskelbtini)). Šių aplinkybių ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo.
20. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „Kauno vandenys“ avarinėje tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), yra vandens bėgimas. Nuvykus į vietą, buvo nustatyta, kad vandens bėgimas nestiprus, todėl vanduo nebuvo užsuktas. 2020 m. rugsėjo 17 d. UAB „Kauno vandenys“ avarinė tarnyba vėl gavo pranešimą, kad adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), yra vandens bėgimas. Nuvykus į vietą, buvo nustatyta, kad yra trūkęs vandentiekio įvadas į pastatą ties sklypo riba. Kadangi pagal sutartį įvadą įsipareigojo remontuoti abonentas, vandens tiekimas pastatui buvo atjungtas, siekiant išvengti didesnių nuostolių. Tai, kad vandens tiekimas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo atjungtas dėl vandentiekio įvado avarijos, patvirtino ir D. G. bei A. J., kurie 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu buvo apklausti kaip liudytojai. Liudytojas D. G. papildomai nurodė, kad vandentiekio avarija įvyko ant žemės sklypo ribos. Pažymėjo, jog tam, kad sutaisyti įvadą, nereikia patekti į Kaune, (duomenys neskelbtini), esantį pastatą, nes avarija yra ne pastate, o lauke, žemės kasimo darbai turi būti padaryti žemės sklype. Liudytojas A. J. papildomai nurodė, kad trūko tinklas už įvado į sklypo pusę. Tinklą reikia atkasti ir pakeisti surūdijusią dalį. Pažymėjo ir tai, kad vandens proveržis atėjo iš po žemės.
21. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Kauno vandenys“, nustačiusi vandens pratekėjimą, įvertinusi situacijos rimtumą ir siekdama išvengti didesnių nuostolių, užsuko vandens tiekimą adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantys įrodymai, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir tai, kad ieškovas neturi galimybės naudotis vandeniu dėl vandentiekio įvado trūkimo, atsiradusio ties valstybei priklausančio žemės sklypo riba.
22. Ieškovas, kaip minėta nutarties 16 punkte, siekia iš naujo prijungti jo naudojamas pastato antro aukšto patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), prie vandens tiekimo inžinerinių tinklų, einančių tiesiogiai pro atsakovo naudojamas pirmo aukšto patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini) (tarp jų ir nefunkcionuojantį vandens apskaitos mazgą). Ieškovas teigia, kad į jo naudojamas patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo veiksmų (draudimo patekti į patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nėra tiekiamas vanduo, dėl ko jis neturi ne tik geriamo vandens, bet ir negali šildyti patalpų turimu kietojo kuro katilu, taip pat atsakovo veiksmai jam sukelia daug kitų nepatogumų ir apsunkinimų.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.98 straipsnis numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas atsakovo veiksmus (draudimą patekti į patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini)) sieja su jo, kaip pastato dalies savininko, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu neigiamu poveikiu pastatui (negalėjimu iš naujo prisijungti prie vandens tiekimo inžinerinių tinklų), konstatuoja, kad ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys. Pažymėtina, kad negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, todėl šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, siekia apginti savo, kaip pastato savininko, teisę nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi pastatu pagal paskirtį (kaip minėta anksčiau, ieškovas tvirtina, kad dėl atsakovo veiksmų negali prisijungti prie vandentiekio inžinerinių tinklų, dėl ko į jo naudojamas patalpas po įvykusios avarijos iki šiol nėra atnaujintas vandens tiekimas).
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas ir kt.). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).
26. CK 4.82 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pažymėtina, kad Statybos įstatymas (toliau – ir SĮ) skiria inžinerinės sistemos ir inžinerinių tinklų sąvokas. Pagal SĮ 2 straipsnio 52 punktą, inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. SĮ 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Pagal SĮ 2 straipsnio 22 punktą, komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai kartu su bendrais maitinimo šaltiniais, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, o pagal SĮ 2 straipsnio 111 punktą vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalys yra pastato inžinerinės sistemos, tame tarpe ir vandentiekio, bendrasavininkės. Tačiau, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir nutarties 19–21 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad tarp šalių kilo ginčas ne dėl vandentiekio sistemos, bet dėl vandentiekio inžinerinių tinklų ir galimybės prie jų ieškovui prisijungti iš naujo tam, kad būtų atnaujintas vandens tiekimas.
27. Kaip minėta nutarties 26 punkte, SĮ 2 straipsnio 111 punkte numatyta, kad vietiniai (tame tarpe ir vandentiekio) inžineriniai tinklai gali būti skirti patenkinti tiek vieno, tiek kelių vartotojų poreikius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į atsakovo naudojamas patalpas vandens tiekimas buvo nutrauktas nuo 2008 m. sausio 4 d. ir iki šiol nėra atnaujintas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (1994 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo vandens įvado situacijos planas) patvirtina, kad į ieškovo patalpas vanduo buvo tiekiamas per atskirą vandens liniją, kuri yra paklota nuo esamos vandens magistralės Kaune, (duomenys neskelbtini), pro ūkinį pastatą, kuriame yra ir atskiras vandens apskaitos skaitiklis. Ieškovas 1995 m. vasario 22 d. dėl vandens tiekimo į jo naudojamas patalpas sudarė sutartį su Kauno valstybinės vandens tiekimo įmone (dabar – UAB „Kauno vandenys“). Minėtos sutarties kitose sąlygose nurodyta, kad vandentiekio linija nuo įvado (duomenys neskelbtini) iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra abonento. Sutarties 11 punkte numatyta, kad abonentas įsipareigoja remontuoti vandentiekio įvadą nuo jo prijungimo vietos ir kanalizacijos išleidėją; susiamortizavus vandentiekio ir kanalizacijos įvadams, perkloti įvadus naujai pagal suderintą projektą.
28. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vanduo į ieškovo naudojamas patalpas iki vandentiekio tinklo avarijos buvo tiekiamas per atskirą vandentiekio liniją (vietinius inžinerinius tinklus), kuri prijungta prie pagrindinio įvado. Kaip minėta nutarties 27 punkte, į atsakovo naudojamas patalpas vanduo nėra tiekiamas nuo 2008 m. Be to, kaip minėta nutarties 20 punkte, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad vandentiekio avarija (įvado įtrūkimas) įvyko atsakovo naudojamose patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), ir (ar) vietiniuose inžineriniuose tinkluose, kurie būtų skirti patenkinti bendrus šalių poreikius. Priešingai, nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko vandentiekio linijoje, kuri yra nutiesta tam, kad būtų tiekiamas vanduo į ieškovo naudojamas patalpas.
29. Be to, iš A. J. ir D. G., kurie 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu buvo apklausti kaip liudytojai, parodymų nustatyta, kad ieškovui, siekiant toliau naudotis vandeniu, būtina atlikti vandentiekio tinklų remonto darbus valstybei priklausančiame žemės sklype, o ne pastate. Kaip minėta nutarties 27 punkte, ieškovas 1995 m. vasario 22 d. sudarytoje sutartyje dėl vandens tiekimo įsipareigojo remontuoti vandentiekio įvadą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi kažkokių veiksmų tam, kad suremontuotų trūkusį vandentiekio tinklą, t. y. kad jis kreipėsi į žemės sklypo savininkę dėl žemės kasimo darbų, į atsakovą dėl vandentiekio tinklų ir (ar) sistemos remonto. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neturi galimybės šiuo metu naudotis vandeniu ne dėl atsakovo atsisakymo įleisti ieškovą į patalpas Kaune, (duomenys neskelbtini), bet dėl savo veiksmų (neveikimo) ir (ar) nenoro remontuoti trūkusį vandentiekio įvadą.
30. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovas, prašydamas leisti atlikti vykdyti statybos darbus turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius bei rezultatus (Vilniaus apygardos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2028-577/2016; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-391-425/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas, kreipdamasi į atsakovą dėl patekimo į jo naudojamas patalpas bei sąlygų įvado keitimo darbams sudarymo, nenurodė jokių konkrečių būtinų atlikti statybos darbų ir nepateikė įrodymų, kad tokius darbus būtina atlikti tam, kad atnaujinti vandens tiekimą į jo naudojamas patalpas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė bei šiuo metu pagrįstai atsisako įleisti ieškovą į jo naudojamas patalpas.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo teisė naudotis vandentiekio inžineriniais tinklais yra pažeista dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija ieškovo argumentus, kad atsakovo veiksmai (neįsileidimas į jo naudojimas patalpas tam, kad būtų galima iš naujo prisijungti prie vandentiekio inžinerinių tinklų) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl jam nesuprantamų priežasčių 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu panaikino atsakovo pripažintą dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo dalyvavimą būtinu, nepriėmė jokios nutarties, neišdėstė jokių motyvų. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, nes atsakovas taip ir liko neapklaustas, o jo atstovė teismo posėdžio metu neatsakė į visus klausimus, o į kai kuriuos atsakė netiksliai, nežinodama realios situacijos. Ieškovas prašė apklausti atsakovą teismo posėdyje tam, kad būtų galimybė sužinoti bendrasavininko tikruosius ketinimus ir kodėl pastarasis nesirūpina savo namo dalimi, dėl ko nukenčia ieškovo teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais, juos atmeta kaip nepagrįstus.
33. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu pripažino atsakovo dalyvavimą būtinu, atidėjo teismo posėdį, kitą teismo posėdį paskyrė 2021 m. spalio 21 d. (2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 34 sek. – 58 min. 15 sek.). Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio datą ir vietą, į jį neatvyko, jo atstovė advokatė prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovė, prašydama nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, pažymėjo, kad atsakovas nieko papildomai nei tai, kas surašyta dokumentuose, paaiškinti negali, kadangi tuo metu, kai jis tapo nekilnojamojo turto savininku, atskiras vandens įvadas (vandens linija) jau buvo nutiestas. Atsakovo atstovė prašė apklausti liudytoju J. G. iš kurio atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą ir kuris geriau nei atsakovas žino ir gali paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Ieškovo atstovas su prašymu nesutiko, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, skirti kitą teismo posėdį ir į jį kviesti atsakovą (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 35 sek. – 4 min. 24 sek.)
34. CPK 290 straipsnis numato, kad: teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (1 dalis); teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis (2 dalis); rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo (3 dalis).
35. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu panaikinimo priėmė žodinę (protokolinę) nutartį, ją tinkamai pagarsino. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis panaikino atsakovo pripažintą dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, bylą buvo galima išnagrinėti ir atsakovui nedalyvaujant, kadangi atsakovas prašė apklausti liudytoju J. G., kuris buvo pastato savininkas ir galėjo geriau nurodyti visas žinomas ir bylai reikšmingas aplinkybes, nei atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad atsakovas užtikrino prašomo apklausti liudytojo atvykimą į teismo posėdį (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 34 sek. – 7 min. 20 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutikti su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo pripažinimo būtinumu panaikinimo nepriėmė jokios nutarties, jos tinkamai nemotyvavo, neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu, prašydamas atidėti teismo posėdį ir apklausti atsakovą, nenurodė ir jokių klausimų, kuriuos pageidautų užduoti ieškovui ir (ar) aplinkybių, kurias galėtų paaiškinti į teismo posėdį atvykęs asmeniškai atsakovas. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurias, kaip nurodo, ieškovas siekė išsiaiškinti apklausiant atsakovą (žr. nutarties 32 punktą) nėra bylai reikšmingos aplinkybės, bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo tirtos, įrodinėjamos ir vertinamos.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.
39. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 1 089 Eur atstovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.), nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.