Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2004-10-27 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. l d., 290 str., 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas l m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, 2005-09-16 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti bausmės;2005-08-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d., 22 str. l d., 178 str. 2 d.. 10 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus bausmę su 2004-10-27 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė l m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;2005-12-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., l m. laisvės atėmimo, subendrinus paskirtą bausmę su 2005-08-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė 2 m.6 mėn., 2006-06-20 LAT nutartimi nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuosprendžio vykdymas atidėtas, laisvės atėmimo bausmė paskiria atlikti pataisos namuose, likusi nuosprendžio dalis nepakeista; 2006-09-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., l m. 6 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2005-12-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;2009-06-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 80 parų arešto; 2010-11-30 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str., 1 d. 3 epizodai, 138 str. 2 d. 8 p., 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. 2011-05-19 Kauno apygardos teismas Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nuosprendį pakeitė: S. R. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. skyrė laisvės atėmimą 1 m., pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 2012-06-11 paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikus bausmę.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., 144 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. J. 2013-03-27 apie 20.10 val., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r. kelyje Vilijampolė - Žeimiai - Sėta ir, važiuodamas nuo Lapių link Kauno, ties 5 km. 900 m. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14p, 125p, reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o važiavo priešingos krypties eismui skirta kelio puse dėl ko susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu automobiliu „Audi A2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „Audi A2“ vairuotojas M. S., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir keleiviai R. P., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, T. P. ir Ū. P., kuriems nustatyti nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.;

be to, turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 231.4p., 231.5p., įvykus eismo įvykiui, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, palikęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, sukėlęs pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais, kai grėsė realus pavojus M. S. gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 144 str.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. dėl LR BK 281 str. 3 d. prisipažino visiškai, dėl LR BK 144 str. kaltu neprisipažino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, parodė, kad avarija įvyko jam važiuojant nuo Lapių miestelio link Kauno. Jam tuo metu buvo būtina važiuoti iš Lapių į Kauną, į gimdymo namus, kur prieš dvi dienas jam buvo gimęs vaikas. Jo teta gyvena Lapėse. Iš jos jis paėmė pinigų, kad sumokėti už palatą gimdymo namuose. Važiavo vienas jam priklausančiu automobiliu „Peugeot“ ir pajuto smūgį. Tuo metu buvo tamsu. Daug laiko žmona gimdė, todėl buvo pavargęs, nemiegojęs. Prieš jį joks automobilis nevažiavo. Matomumas nebuvo labai geras. Jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Nepamena, kokia buvo tuo metu kelio danga. Buvo blaivus. Važiuodamas jis tik pamatė šviesas ir pajuto smūgį. Neatkreipė dėmesio, ar paskui jį kas nors dar važiavo. Po avarijos jam buvo šokas. Jis važiavo daugiau kairiąja kelio puse, pripažįsta, kad buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Neprisimena, kas buvo po smūgio, neprisimena, ar buvo išlipęs iš automobilio. Pradėjo orientuotis tik tada, kai jį vežė link Klinikų nepažįstamas vyras. Nežino, iš kur jį paėmė tas vyras, kuris vežė į Klinikas. Vyras jį paleido prie Klinikų, tačiau jis nuėjo pas žmoną, kuri gulėjo Mažylio gimdymo namuose, esančiuose Putvinskio g. Iki gimdymo namų ėjo pėščias. Ten žmona gulėjo nuomotoje palatoje, kur jis ir prabuvo visą vakarą. Žmonai sakė, kad buvo įvykis. Tuo metu jam buvo stresas, šokas. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Ketina pagal galimybes juos atlyginti. Jam vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas, kai jam buvo 18 m. už tai, kad vairavo neblaivus. Įvykio metu jam buvo praskelta galva, tačiau nesikreipė į gydymo įstaigą. Praėjus parai po įvykio jis nuėjo į policiją ir pasakė, kad buvo avarija. Apie įvykio pasekmes sužinojo tik policijoje. Jis niekur nesislapstė. Pas nukentėjusiuosius nebuvo galimybės tada nueiti. Gimdymo namuose neprašė, kad jam būtų suteikta pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad tą dieną buvo miręs jo diedukas ir buvo šermenys. Jie važiavo iš šermenų su šeima, kalbėjo apie buitinius reikalus. Prieky jų važiavo minivenas. Jis vairavo žmonos automobilį, greitis buvo 71 km/h, atstumas iki kito automobilio saugus. Bevažiuojant minivenas pradėjo sukti į vieną pusė, į kitą pusę, po to suko į dešinę ir įvykio įvykis. Kai minivenas nusuko, jis tik tada pamatė šviesas. Įvykio negalėjo išvengti. Kelio danga buvo šlapia. Jis iškrito iš automobilio. Kaltinamasis nebuvo priėjęs prie automobilio. Buvo tik vaikai, žmona ir liudytojai priėję prie jo. Jo berniukas taip pat iškrito pro langą. Po kiek laiko atvyko greitoji. Po įvykio buvo sąmoningas. Smūgis buvo į kairę kūno pusę, todėl viskas kairėje pusėje buvo sužalota. Dešinė pusė liko sveika. Buvo prisisegęs saugos diržą. Jis rėkė, nes skausmas buvo nežmoniškas. Širdis, plaučiai, kepenys, blužnis buvo plyšę. Dabar paeina tik su ramentais. Buvo sutrupinta jo gūžduobė. Reikia keisti sanarį. Dar nesugijusi širdis, yra daug uždegimų. Tik tada, kai sugis šie organai, bus galima keisti sąnarį. Po įvykio liko darbingas tik 40 proc., tačiau realiai nieko negali dirbti. Palaiko civilinį ieškinį. Draudimas išmokėjo turtinę žalą ir 5000 eurų neturtinę žalą. Iki įvykio buvo dirbantis. Mano, kad jam draudimo bendrovė turėtų sumokėti negautas pajamas iki to laiko, kai tapo invalidu. Nematė, kurioje vietoje po įvykio buvo automobilis „Peugeot“. Jis po įvykio buvo šalia automobilio. Nepastebėjo, kad priešpriešinis eismas būtų buvęs intensyvus. Tyrėja jam pranešė, kas yra avarijos kaltininkas ir, kad jis prisistatė po dviejų parų po įvykio. Po to jis vėl dingo.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad važiavo link Smiltynų k. Važiuojant ji sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, todėl kelią matė gerai. Prieš juos važiavo minivenas, kuris pradėjo sukti tai į vieną pusę, tai į kitą pusę, o po to staigiai nusuko. Tada atlėkė „Peugeot“ automobilis ir įvyko susidūrimas. Nuo smūgio automobilis apsisuko. Ji neteko sąmonės. Atgavusi sąmonę ji pasėdėjo kelias minutes automobilyje, o po to išlipo iš jo. Kažkoks vyras priėjo prie jų ir pasakė, kad iš „Peugeot“ automobilio pasišalino vyrai. Sakė, kad buvo ne vienas. Mano, kad ten nebuvo kur automobiliui pravažiuoti, todėl jie turėjo laukais nueiti. Po autoįvykio buvo užtvertas visas kelias. Įvykio pasėkoje lūžo jos dubens kaulai, gaktikaulis, nosies pertvara, plyšo kelių meniskai. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

Liudytojas M. G. parodė, kad 2013-03-27 važiavo su tėčiu iš Kauno į Lapių mstl. Prieš jį važiavo automobilis. Taip pat iš priekio tuo metu važiavo automobilių kolona. Važiuodamas staiga pamatė prieš jį atvažiuojantį automobilį „Peugeot“. Norėdamas išvengti susidūrimo, jis pasuko į dešinę kelio pusę, kur yra išvažiavimas per mišką. Girdėjo, kad įvyko avarija, t.y. automobilis „Peugeot“ trenkėsi į už jo važiuojantį automobilį. Sustojęs jis nuėjo prie to automobilio, kur važiavo šeima. Padėjo moteriai išlipti iš automobilio. Vairuotojas gulėjo prie automobilio, po to atsistojo. Prie kito automobilio jis priėjęs nebuvo. Kažkoks vyriškis neleido atsikelti „Peugeot“ vairuotojui. Po įvykio eismas vyko viena puse, t.y. lėtai važiavo automobiliai. Atvažiavę policijos pareigūnai nuėjo ir prie vieno, ir prie kito automobilio. Nukentėjusiąją su vaikais pareigūnai nusivedė į automobilį, užsirašė jo duomenis. „Audi“ automobilis buvo arčiau jo automobilio. Matė, kad šio automobilio keleiviai buvo labiau sužaloti. „Audi“ automobilis buvo pusiau griovyje, o „Peugeot“ buvo atsisukęs į laukus. „Audi“ buvo apsisukęs.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Tuo metu dirbo patrulių rinktinėje. Galėjo būti, kad gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis ir yra sužalotų asmenų. Atvykę rado apgadintas dvi transporto priemones, daug automobilių. Jis nuėjo prie automobilio, kuris buvo dešinėje, važiuojant nuo Kauno. Prie automobilio rado du vaikus, moterį ir prie automobilio gulintį vyrą. Vyrą jis paguldė į saugią padėtį. Bendravo su moterimis ir vaikais. Jie buvo labai susijaudinę. Buvo šalta, todėl juos nuvedė į tarnybinį automobilį. Po kiek laiko atvyko medikai, kurie tvarstė gulintį vyrą. Tada jis nuėjo prie kito apgadinto automobilio. Jame nieko nebuvo. Žmonės sakė, kad vairuotojas įsėdo į kitą automobilį ir išvyko į Kauno pusę.

Liudytojas K. B. parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą. 2013-03-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jiems atvykus į įvykio vietą, rado ten gulintį vyrą, daug žmonių, automobilių. Jis reguliavo eismą. Po to buvo su vaikais tarnybiniame automobilyje. Atvyko dvi greitosios. Kažkas kalbėjo, kad visi iš vieno automobilio nubėgo į mišką.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-03-27 dirbo su 3-čio būrio patruliu A. K.. Apie 20.17 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno rajone ties SB „Radikiai" yra įvykęs eismo įvykis ir yra sužalotų asmenų, todėl vyko į nurodytą vietą. Tarnybinį automobilį vairavo jis. Atvykus minėtu adresu rado dvi sugadintas transporto priemones, iš kurių viena, t.y. „Audi“ markės, buvo nuvažiavęs nuo kelio į kairę pusę, t.y. priekiu link Kauno, o automobilis „Peugeot“ markės stovėjo dešinėje pusėje, skersai važiuojamosios dalies, priekiu link miško, abiem priekiniais ratais užvažiavęs ant kelkraščio. Tuo metu įvykio vietoje jau buvo prisirinkę labai daug žmonių ir sustojusių pravažiuojančių transporto priemonių. Iš tarnybinio automobilio pirmas išlipo Andrius ir nuėjo prie „Audi“ automobilio. Jis pastatęs automobilį taip pat nuėjo prie „Audi“ automobilio. Matė, kad prie jo tuo metu buvo du mažamečiai vaikai, moteris, o šalia gulėjo vyras. Po to jis nuėjo prie „Peugeot“ markės automobilio. Jame jau nieko nebuvo, o prie aulomobilio kelkraštyje sėdėjo jaunuolis, kuris matėsi, kad yra apsvaigęs ir patyręs traumą. Buvo kruvinas jo veidas. Prie minėto vaikino tuo metu buvo kažkoks vyras, kuris pasakė, kad su juo nevažiavo, o tik neleidžia jam atsistoti, kad nebūtų rimtesnių traumų. Netrukus atvažiavo du greitosios med. pagalbos automobiliai, kurie iš karto nuvažiavo prie „Audi“ automobilio nukentėjusiųjų, kurie tuo metu jau buvo susodinti pas juos į tarnybinį automobilį, nejudintas buvo tik „Audi“ vairuotojas. Tai pamatęs jis nuėjo prie vieno iš greitosios med. pagalbos vairuotojų, kad pasakyti, jog reikia paimti ir dar vieną sužalotą. Padėjo greitosios med. pagalbos medikams ir nukentėjusiesiems sulipti į automobilius bei surinkti jų daiktus. Netrukus atėjo viena iš medikių ir pasakė, kad neranda prie „Peugeot“ automobilio buvusio jaunuolio. Įvykio vietoje buvę pašaliniai žmonės pasakė, kad jį išvežė kažkokia pakeleivinga mašina, kurios nei markės, nei valst. numerio nežino. Įvykio vietoje buvo tik vienas žmogus, kuris sutiko duoti savo anketinius duomenis ir paliudyti ką matė (b.l. 52-53).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas K. B. nurodė, kad reikia remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Papildomai nurodė, kad esant įvykio vietoje, žmonės kalbėjo apie tai, kad vairuotojas pabėgo į mišką, tačiau nuėjęs iki miško su prožektoriumi pažiūrėti, nieko nematė. „Peugeot“ automobilio vairuotojo nenustatė.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1.145/13 (02) matyti, kad M. S. konstatuota politrauma: širdies ir plaučių sumušimas, daugybiniai kepenų plyšimai, peripankreatinė hematoma, kairių V,VI.VII,Vili.IX šonkaulių lūžiai, vidinis kraujavimas į kairę krūtinplėvės (1200 ml) ir pilvaplėvės (100 ml) ertmes, kairio sėdynkaulio šakos, kairio šeivikaulio galvutės skeveldrinis, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžiai, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairio sėdyninio nervo neuropatija, odos nubrozdinimai veide, rankose, poodinė kraujosruva krūtinėje. Dėl širdies sumušimo, plaučių sumušimo, dėl ko išsivystė ūmus užsitęsęs intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos reikalavęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, daugybinių kepenų plyšimų, dėl ko buvo atlikta laparolomija, vidinio kraujavimo į kairę krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir šoku, bei dėl ko buvo taikytos masyvios kraujo transfuzijos, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.1.64-66).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1140/13(02) matyti, kad R. P. nustatyta šie sužalojimai: veido ir abiejų kelių sumušimai, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose, nosies pertvaros išnirimas ir iškrypimas, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, abiejų kelių meniskų plyšimai. R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio gaktikaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (1 t., b.1.68).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1141/13(02) matyti, kad Ū. P. padaryta odos nubrozdinimai krūtinėje, krūtinės ir pilvo sumušimai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.1.70).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1142/13(02) matyti, kad T. P. padaryti odos nubrozdinimai veide ir abiejose plaštakose, kairės plaštakos 111 delnakaulio lūžimas. T. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes kairės plaštakos III delnakaulio lūžimas nepatvirtintas renlgenologinio tyrimo duomenimis bei nėra duomenų, kad jo sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (1 t., b.1.72-73).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad plane fotolentelėje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-03-27. (1 t., b.l. 5-7, 12-20)

Iš Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti automobilių Peugeol 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (1 t., b.1.8-11)

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d.

Pagal LR BK 281 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 3 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G1145/13(02) nurodyta, kad nukentėjusiajam M. S. buvo konstatuota politrauma, ko pasėkoje nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 64-66). Be to, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pasėkoje buvo sutrikdyta ir kitų nukentėjusiųjų sveikata: R. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.68), Ū. P. - nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 70), T. P. - nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 72-73).

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi žmogaus sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 14, 125 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Pagal Kelių eismo taisyklių 125 punktą, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis R. J. nesilaikė. Be to, iš Eismo įvykio vietos plano matyti, kad toje vietoje yra nustatytas 70 km/h greitis, kai tuo tarpu tiek kaltinamąjį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, šis nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo 90 km/h.

Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju KET 125 punkto pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu R. J. vairuojamas automobilis nebūtų įvažiavęs į priešingą kelio dalį.

Teismas, atsižvelgęs į automobilių padėtis po įvykio, stiklo šukių ir detalių padėtis, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, mano, kad automobilių susidūrimas įvyko automobilio ,,Audi A2“ važiuojamosios kelio dalies pusėje. Kaltinamasis R. J. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 3 d. padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Taigi kaltinamojo veika atitinka LR BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str.

LR BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t.y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Kaltinamojo R. J. parodymus, kad jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos, tiesiog tuo momentu jam buvo šokas, jis neprisimena, kas buvo po smūgio, o pradėjo orientuotis tik tada, kai jį nepažįstamas vyras vežė į Klinikas, o po to jis nuėjo pas savo žmoną į Mažylio gimdymo namus, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad įvykio vietoje jam žmonės pasakojo, kad avarijos kaltininkas įsėdo į kitą automobilį ir išvažiavo Kauno pusę. Liudytojas K. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šalia automobilio „Peugeot“ dešinėje pusėje kelkraštyje sėdėjo jaunuolis, kuris matėsi, kad yra apsvaigęs ir patyręs traumą, vaikino veidas buvo kraujuotas. Šalia jo buvo kažkoks vyras, kuris pasakė, kad jis su jais nevažiavo, o yra iš pravažiuojančio automobilio ir neleidžia jam atsistoti, kad nebūtų rimtesnių traumų. Atvažiavus greitosios pagalbos automobiliams, jis nuėjo pakviesti medikų, tačiau grįžus vaikino neberado. Įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad jį išvežė kažkoks pakeleivingas automobilis. Taigi, bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis R. J. padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti keturi asmenys, šiems nepadėjo, nesiėmė jokių neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalvos, nepasirūpino, kad kiti asmenys nugabentų nukentėjusiuosius į ligoninę. Kaltinamasis R. J. net nesidomėjo jais, prie jų nepriėjo, neapžiūrėjo, t.y. pats neįsitikino jiems padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu, o priešingai- pasišalino iš įvykio vietos. Jokių aplinkybių, trukdžiusių kaltinamajam R. J. suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nenustatyta, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio pasėkoje kaltinamasis būtų turėjęs ribojančių fizinių sužalojimų ar psichinių sutrikimų.

Be to, kaltinamasis nurodė, kad pakeleivingas automobilis jį nuvežė iki Kauno klinikų, tačiau į priimamąjį jis nėjo, o pėščiomis nuo Klinikų nuėjo iki Mažylio gimdymo namų, esančių V.Putvinskio g., kur gulėjo žmona. Teismas, įvertindamas tai, kad atstumas nuo Kauno klinikų (Eivenių g.) iki Mažylio gimdymo namų (V.Putvinskio g.) yra daugiau nei 3 km., į tai, kad R. J. nesikreipė į Kauno klinikų priimamąjį dėl medicininės pagalbos jam suteikimo, o visą naktį prabuvo pas žmoną gimdymo namų palatoje, mano, kad kaltinamojo R. J. būklė buvo visiškai gera, jis nepatyrė esminių sužalojimų, dėl kurių jis nebūtų galėjęs orientuotis aplinkoje ir ją suvokti, todėl jo parodymai, kad po eismo įvykio nieko nesuprato, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis sukėlęs pavojų nukentėjusiųjų gyvybėms ir turėdamas pareigą jiems padėti, šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad nukentėjusiajam gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 144 str., yra formalios sudėties, todėl laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo nepagelbėja nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiesiems ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti. Kaltinamojo R. J. veiksmai pagal LR BK 144 str. kvalifikuoti teisingai ir jo kaltė šios nusikalstamos veikos padarymu įrodyta visiškai.

Dėl bausmės paskyrimo.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamajam R. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 str. -61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų tyčinį ir vieną apysunkį neatsargų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4 d., 15 str., 16 str.), anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus (1 t., b.l. 85-95), šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus viešajai tvarkai (LR BK 284 str. 1 d.) ir žmogaus sveikatai (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.). Kaltinamasis R. J. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir du kartus už vairavimą neblaiviam bei pasišalinimą iš įvykio vietos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 81-84), iki suėmimo niekur nedirbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (1 t., b.l. 98), UAB „Medgintras“ psichikos sveikatos centre nėra registruotas (1 t., b.l. 80). Be to, jis šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus padarė, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti automobilį, kurios jis neturėjo, t.y. už šiurkščius pažeidimus ji iš jo buvo atimta. Iš to teismas sprendžia, kad R. J. yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo tolimesnio nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina griežčiausia BK LR 144 str., BK 281 str. 3 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str., 56 str. 1 d.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. J. padarė nusikaltimus prieš keturis asmenis, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasislėpė, dėl ko buvo paskelbta jo paieška (1 t., b.l. 108-109). Teismas sprendžia, kad R. J. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina sankcijoje už sunkesnį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 54 str. 2 d., 61 str.).

LR BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. J. nusikaltimus padarė, naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.

Į bausmės laiką R. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas, nuo 2013-10-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b.l. 116, 142-144, 2 t., b.l. 83-84) (BPK 140 str. 9 d.).

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė–suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant paskirtą bausmę.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji, civiliniai ieškovai M. S. ir R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2233,98 Lt turtinės ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo M. S. naudai ir 410,30 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. P. naudai (2 t., b.l. 28-29).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužaloti nukentėjusieji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jiems padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. J., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti 4 žmonės. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis M. S. patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus. Po patirtų sužalojimų jis sunkiai vaikšto, lanko reabilitacines procedūras sveikatos priežiūros įstaigose. Jis nuolat buvo kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, o kiekvienas pajudėjimas jam sukelia didelius nepatogumus ir skausmą.Dėl sunkaus sužalojimo pablogėjo visavertis gyvenimas, kadangi susiaurėjo galimybė bendrauti su draugais, artimaisiais. Sumažėjo galimybė dirbti.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. P. patyrė didelių nepatogumų ir išgyvenimų, jautė fizinį skausmą. Be to, eismo įvykio metu buvo sužaloti ir kartu su ja važiavę mažamečiai vaikai, dėl ko ji patyrė didelį stresą, kadangi šis įvykis yra giliai įstrigęs jų atmintyje. Karts nuo karto jie prisimena šį įvykį ir tai sukelia neigiamas jų emocijas.

Pagal teismų praktiką, asmeniui, veikiant neatsargiai, yra padaroma mažesnė neturtinė žala, nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turtinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose sunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad turi būti priteistina 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimo M. S. naudai ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. P. naudai.

Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str., yra 5000 eurų (kas atitinka 17 264 Lt) dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam M. S. buvo išmokėta 16 130,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 26, 31), nukentėjusiajai R. P. – 1 120,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš kurių 160,00 Lt už neturtinę žalą dėl T. P. sužalojimo (2 t., b.l. 137, 138) ir 960,00 Lt už jos patirtą neturtinę žalą (3 t., b.l. 23, 25).

Kadangi teismas pripažino, kad M. S. ir R. P. patirtos neturtinės žalos dydis kartu yra 53000 Lt (45000+8000), o draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino nukentėjusiesiems 17250 Lt neturtinės žalos (16130+1120), todėl laikytina, kad civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiųjų naudai turi atlyginti likusią 14 Lt neturtinės žalos dalį (17264-17250). Įvertinus kiekvieno nukentėjusiojo neturtinės žalos santykinumą bendroje sumoje, iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 11,89 Lt nukentėjusiojo M. S. ir 2,11 Lt R. P. naudai.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis yra 53000 Lt, tai iš šios sumos atimtina AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiesiems pripažinta suma neturtinei žalai atlyginti – 17264 Lt ir 35736 Lt suma laikytina neturtinės žalos suma, kurią turi atlyginti kaltinamasis nukentėjusiųjų naudai, atitinkamai 28 858,11 Lt (45000-16130-11,89) nukentėjusiojo M. S. ir 6877,89 Lt (8000-1120-2,11) R. P. naudai.

Nukentėjusysis M. S. prašė priteisti 2233,98 Lt turtinės žalos atlyginimui, kurią sudaro išlaidos medikamentams, medicinos paslaugoms, kelionės išlaidoms. Nukentėjusioji R. P. prašė priteisti 410,30 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro dėl jos sužalojimo pirkti vaistai bei procedūros. Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad M. S. yra atlyginęs 2464,00 Lt turtinės žalos už eismo įvykio metu sugadintus ir prarastus daiktus (2 t., b.l. 127, 128), 3889,76 Lt už negautas pajamas, 1990,20 Lt už gydymo išlaidas (3 t., b.l. 31), R. P. – 11510,00 Lt turtinės žalos už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę Audi A2 (2 t., b.l. 129, 130), 1434,00 Lt už eismo įvykio metu sugadintus ir prarastus asmeninius daiktus (2 t., b.l. 131-136), 652,84 Lt už negautas pajamas (3 t., b.l. 22), 174,67 Lt už gydymosi išlaidas (3 t., b.l. 25). Esant išdėstytam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11, 19 str. (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02)) bei 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (Nr. 122, 2008-02-13, Žin., 2008, Nr. 22-808 (2008-02-23)), teismas laiko, kad nukentėjusiem turtinė žala yra pilnai atlyginta.

Dėl proceso išlaidų.

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis M. S. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 74) ir pateikė Pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad advokatui K. G. už teisines paslaugas: atstovavimą byloje, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas viso buvo sumokėta 2000 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., 144 str. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 281 str. 3 d.-laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 144 str.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d, subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą R. J. sulaikius ir suėmus nuo 2013-10-15 iki 2014-04-08 ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taikyti R. J. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. J.:

28 858,11 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir 11 cnt) neturtinės žalos atlyginimui ir 2000 (du tūkstančius) Lt už advokato paslaugas nukentėjusiojo M. S. naudai.

6877,89 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 89 cnt) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios R. P. naudai.

Nukentėjusiųjų M. S. ir R. P. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kardomąją priemonę R. J.-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Šančių autoservisas“ aikštelėje Kranto al. 4, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti I. J..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam R. J.-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismui.