Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendžiu R. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str. 3 d., 144 str., padarymą buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams. 2014-07-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str., padarymo išteisintas, nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios veikos. Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendžiu R. J. pagal BK 281 str. 3 d. skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta atlikti pataisos namuose.

2015-10-02 Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo R. J. prašymas taikyti jo atžvilgiu pasikeitusį BK 75 str., kaip nuteistojo padėtį lengvinantį įstatymą. Nurodė, kad jis turi mažametį vaiką, šeimą, kuriais turi rūpintis.

Posėdžio metu prokuroras siūlė prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. prašymas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 str., buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakeitimai įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Kitos BK 75 str. nuostatos minėtu įstatymu nebuvo pakeistos. Vadovaujantis formuojama teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1177-478/2015, 1S-1153-397/2015, 1S-870-530/2015), priėmus minėtą įstatymą laikytina, kad BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė būtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

Nuteistasis R. J. yra teistas 7 kartus, paskutinį kartą nuteistas už apysunkį neatsargų nusikaltimą, kurį padarė teistumui neišnykus. Anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, iki suėmimo nedirbo ir neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio. Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendyje yra konstatuota, kad atsižvelgiant į nuteistojo R. J. asmenybę bei bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jam skirtinos sankcijose numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, nes tik šios bausmės paskyrimas gali būti teisinga ir vienintele bausmės paskirtį atitinkanti bausmė, kuri neprieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad priimant Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendį teismas įvertino visas bylos aplinkybės, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe bei nustatė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, teismas konstatuoja, jog nuteistojo R. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti pakeisto BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, kadangi įstatymas nenumato galimybės atidėti dalies neatliktos bausmės vykdymo ir gali būti atidedamas tik visos bausmės vykdymas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-870-530/2015). Bylos duomenimis nuteistasis R. J. jau atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Šiuo atveju nuteistasis R. J. yra atlikęs dalį bausmės, o tai reikštų, jog teismas privalėtų atidėti ir tą dalį bausmės, kuri jau yra atlikta nuosprendžiu. Tokiu atveju būtų sunkinama nuteistojo teisinė padėtis, ką draudžia daryti baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, pasikeitusi BK 75 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma nuteistajam, kuris priimant nuosprendį buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ir ją jau atlieka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 str., 362¹ str. 5 d., 364 str.,

nutaria:

nuteistojo R. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos (suimtam nuteistajam - nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.