Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2012-07-02 Kauno miesto apylinkės nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. tris nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d. ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d. paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis A. T. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą peržiūrėti jo bylą ir vadovaujantis LR BK 75 str. redakcija (2015-03-19 Nr. XII-1554) atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 nutartimi nuteistojo A. T. prašymas taikyti jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą atmestas, motyvuojant tuo, kad LR BK 75 str. gali būti taikomas tik priimant nuosprendį, tačiau ne nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti LR BK 75 str. ir vadovaujantis naująja LR BK 75 str. redakcija atidėti laisvės atėmimo bausmė vykdymą. Skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo ir bausmės atlikimo metu atlygino visiems civiliniams ieškovams priteistą žalą, 2012-07-02 ir nuosprendžio įsiteisėjimo laikotarpiu, šį nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi tuo metu veikusia teismų praktika, kurioje buvo numatyta už sunkaus nusikaltimo padarymą paprastai skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas, prieštarauja pagrindinei BK 3 str. 2 d. nuostatai, kurioje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusios asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią. Teismas nors ir surengęs teismo posėdį prašymo iš esmės nenagrinėjo, neišsprendė klausimo dėl apelianto dalyvavimo teismo posėdyje. Teismas užtikrino tiktai prokuroro dalyvavimą, tačiau visiškai ignoravo apelianto, kaip nuteistojo ir atliekančiojo bausmę laisvės atėmimo vietoje teisę į gynybą,

Atsiliepimas į nuteistojo skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. prašymas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nuteistojo nurodytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalis).

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią ir pagal įstatymo prasmę gali būti taikomas asmenims, kurie yra nuteisti laisvės atėmimo bausme, tačiau nepradėję vykdyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės. Įstatymas nenumato galimybės atidėti paskirtosios bausmės dalį, kuri nėra atlikta, ar įskaityti atliktosios bausmės dalį. Šiuo atveju nuteistasis A. T. yra atlikęs nuosprendžiu daugiau nei pusę bausmės, o tai reikštų jog teismas privalėtų atidėti ir tą dalį bausmės, kuri jau yra atlikta nuosprendžiu, ir taip tik pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį, ką draudžia daryti baudžiamasis įstatymas. Todėl pirmos instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje yra pagrįsti.

Kaip jau minėta, A. T. nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžia 2013-04-12 (b.l.66). Vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p. jis jau šiuo metu turi teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo nuo bausmės atlikimo taikymo atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis A. T. yra nuteistas už vieno sunkaus ir penkių apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, už kurių padarymą jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė būtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo A. T. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant A. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – jis nuteistas už vieno sunkaus ir penkių apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, tai yra nusikaltimų daugetą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs nuteistojo skundą 2013-03-26 nutartimi (T.3, b.l. 72-76), įvertinęs skirtos bausmės pagrįstumą sprendė, jog A. T. nusikalstami veiksmai – sistemingas antivisuomeninis elgesys, t.y. nepavykus pabaigti vienos nusikalstamos veikos, jis ėmėsi kitos, tuo demonstruodamas įgūdžius padaryti eilę nusikaltimų per trumpą laiko tarpą, be to, daromų nusikaltimų metu neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, rodo jo polinkį nusikalsti. Be abejo nusikalstamų veikų skaičius turi būti vertinamas ir sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymo atidėjimu gali būti pasiekti bausmės tikslai ir ar nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nekviesdamas jo į teismo posėdį, atmestinas. Vadovaujantis BPK 362¹ str.3d. prašymui ar teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus teismui. Taigi šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismui nuteistojo šaukimas į teismo posėdį nebuvo privalomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-04-14 nutartimi pagrįstai netaikė, todėl nuteistojo A. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo A. T. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.