Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžiu) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) 2 (dviems) mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, prabūtas I. Š. sulaikius ir suėmime nuo 2012-09-03 iki 2013-06-27 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2015 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi atmetė nuteistosios I. Š. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nuteistoji I. Š. prašo taikyti jai BK 64¹ straipsnį ir BK 75 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad nuteistoji labai gailisi, teismo metu savo kaltę pripažino. Turi sergančia dukrą, kuri turi klausos negalią – yra kurčia.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. Š. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog BK 75 straipsnis gali būti taikomas tik priimant nuosprendį, tačiau ne nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsta. Pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė, kad pasikeitusi BK 75 straipsnio 1 dalis negali būti interpretuojama kaip įstatymo nuostata, panaikinanti veikos nusikalstamumą, švelninanti bausmę arba kitokiu būdu lengvinanti veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir tuo labiau taikoma nuteistajam, kuris, priimant nuosprendį, buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kas nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“, veiką padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu būdu palengvina įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan., taigi laikytina, kad BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, naujoje šio straipsnio redakcijoje nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu I. Š. nuteista už dviejų tyčinių sunkių smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su kitais asmenimis. Be to, ji ankščiau teista už tyčinį smurtinį nusikaltimą, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jos atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš skundo medžiagos, pirmos instancijos teisme nuteistoji pilnai neprisipažino, buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, buvo apklausiami liudytojai, todė,l nesant formalaus įstatymo taikymo pagrindo, BK 64¹ straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju I. Š. atžvilgiu negali būti taikomos, todėl prašymas sušvelninti paskirtą bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį atmetamas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymo nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad BK 75 straipsnio pakeitimai neturi grįžtamosios galios, tačiau priėmė teisingą sprendimą ir nuteistosios skundą atmetė, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios I. Š. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.