Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. B. gynėjos Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-10-30 nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2012-09-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme - 18 MGL, t. y. 2340 Lt dydžio bauda, įskaitant į bausmės laiką visiškai atliktą šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtąją bausmę ir laikoma, kad paskirta bausmė - 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai 24 (dvidešimt keturios) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš M. B. 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 3000 (trys tūkstančiai) Lt turtinės žalos atlyginimo Ž. C. naudai. Taip pat priteista iš M. B. 9576 (devyni tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt šeši) Lt ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2015-03-04 nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendis pakeistas ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinta su baudos bausme, paskirta 2012-09-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įskaitant baudos bausmę į laisvės atėmimo bausmę, paliekant nuosprendžiu paskirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas.

Kauno apylinkės teisme 2015-04-08 buvo gautas nuteistojo gynėjos prašymas dėl BK 75 str. taikymo M. B. atžvilgiu.

Kauno apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi gynėjos prašymas buvo atmestas.

Nuteistojo M. B. gynėja, nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-19 nutartį ir prašymą tenkinti – atidėti M. B. jam likusios bausmės vykdymą, t. y. taikyti BK 75 str. 1 d.

Gynėja savo skunde nurodė, kad BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą,.

Gynėjos nuomone, teismas taip pat turėjo įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes, kad M. B. yra vienintelis vaikas šeimoje, jo abu tėvai yra neįgalūs, jiems reikalinga priežiūra. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai didelis laiko tarpas, nuteistasis padarė išvadas, dėl prieš 10 metų padarytos nusikalstamos veikos labai galisi, nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat svarbu, jog paties nuteistojo sveikatos būklė yra prasta, jis ilgai gydėsi psichiatrijos ligoninėse.

Gynėjos teigimu, nuteistojo atžvilgiu nėra jokių teisinių kliūčių taikyti BK 75 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. gynėjos advokatės A. Ručienės skundas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. priimtu įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 str. 1 d. nuostata, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir iki jų įsigaliojimo nuteistų asmenų atžvilgiu.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra ypatinga bausmės įgyvendinimo forma galima tuomet, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismo turi būti įvertinta ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

M. B. Kauno apylinkės teismo 2014-10-30 nuosprendžiu, nuteistas už du sunkius nusikaltimus, priskiriamus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nors tai formalus pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors nuteistasis teisme savo kaltę pripažino ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertintina ir tai, kad M. B. anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, jam buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas, tačiau tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog nuosprendyje buvo konstatuota, kad jis išvadų dėl savo poelgių nedarė, toliau pažeidinėjo įstatymus, tai leido daryti išvadą, kad jis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padarytos nusikalstamos veikos įvertintos kaip dėsningas nusikalstamas elgesys, rodantis neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, garbę bei sveikatą. Tai įvertinęs teismas sprendė apie bausmės dydį, numatytą BK 149 str. 150 str. 1 d. ir artimą sankcijų vidurkiui.

Aukštesnysis teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis nuospendžiu paskirtosios bausmės apeliacine tvarka neskundė. Nuosprendį skundė nukentėjusioji, prašydama dėl patirtos visokeriopos žalos nuteistajam paskirtąją bausmę griežtinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis šiuo metu stengiasi atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nėra, kaip nėra jokių duomenų įrodančių jo pastangas patvirtinančias jo elgesio pozityvią kaitą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam M. B. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tenkinti nuteistojo gynėjos skundą ir M. B. taikyti naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.