Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-974-383/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2012-02-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-374-946/2017Nutartis · 2017-06-08Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-12Kauno apygardos teismas
  4. T-777-359/2017Nutartis · 2017-11-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-07Kauno apygardos teismas
  6. T-708-946/2018Nutartis · 2018-04-18Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-17Kauno apygardos teismas
  8. T-1937-946/2018Nutartis · 2018-09-13Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-15Kauno apygardos teismas
  10. T-273-946/2019Nutartis · 2019-02-11Kauno apylinkės teismas
  11. TS-22-482/2019Nutartis · 2019-03-28Marijampolės apylinkės teismas
  12. T-550-537/2019Nutartis · 2019-10-17Marijampolės apylinkės teismas
  13. T-188-610/2020Nutartis · 2020-04-21Marijampolės apylinkės teismas
  14. TS-180-482/2020Nutartis · 2020-12-30Marijampolės apylinkės teismas
  15. T-162-482/2021Nutartis · 2021-04-01Marijampolės apylinkės teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
1S-974-383/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00568-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-974-383/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00568-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-196 taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 5 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį subendrintos, paskirta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga 2020 m. gegužės 17 d.Komisijos 2017 m. spalio 9 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis K. B. prašo, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, jog su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo skundžiama nutartimi nesutinka. Atkreipia teismo dėmesį, jog Komisija priimtu nutarimu, nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 12 dienų, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Komisijos išvadas apie nuteistąjį. Nuteistojo teigimu Komisijos nariai žino apie nuteistojo elgesį, kadangi su juo bendrauja, todėl sprendžia ar jis pasitaisė ar ne. K. B. teigimu, jis nėra linkęs nusikalsti, kadangi pataisos namuose galiojančių nuobaudų neturi, jo elgesys geras, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra nustatyta žema t.y. 30 balų. Prašo atsižvelgti į Komisijos išvadas ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis K. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 7 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 5 d.), pataisos įstaigoje dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, išėjęs į laisvę turės tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis K. B. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką 3 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, jog nuteistasis buvo ir du kartus pažeidęs nustatytą vidaus tvarką ir rėžimo reikalavimus, už ką baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito tik nežymiai, nuo 34 balų sumažėjo iki 30 balų (pagal OASys) iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma: 22 balai. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu bet ir asmenybę. Apylinkės teismas pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu didinančiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tik išlieka: mąstymas ir elgesys. Nuteistasis toliau iš dalies pritaria nuteistųjų propaguojamai subkultūrai, nes tai jo nuomone įneša tvarkos pojūtį, o bendros apklausos metu išryškėja diskriminacinės prielaidos. Tai, kad nuteistasis K. B. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis K. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos (neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ir platinimas), pilnai nesuvokia, jos nepripažįsta, iš esmės nesigaili. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę K. B. atžvilgiu, nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieką už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo minėta, K. B. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas