Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. E. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. kovo 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-232 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta R. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. Komisijos nuomone, nuteistajam tikslinga taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą – dengti kas mėnesį ne mažiau kaip 30 eurų ieškinio. Bausmės pradžia – 2009-11-17, pabaiga – 2021-11-17. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 22 dienos.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 5 kartus skatintas, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas. Nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (62 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Komisija įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu R. E. įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų - tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 62 balai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. E. ankščiau teistas 5 kartus. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs nusikalsti. Nurodytos aplinkybės rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą ir tai, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pakeitęs savo elgesį, kas leistų tikėti, kad jis laikytis nustatytų taisyklių, paminėti faktai leidžia teigti, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teigiamai vertintina tai, kad R. E. deda pastangas pasitaisyti, neišreiškia neigiamų nuostatų įstatymų ar priežiūros atžvilgiu, tačiau šiuo metu negalima pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. E. teistas 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 260 str. 3 d., 302 str. 1 d., 302 str. 1 d., 201 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinus su 2010-07-22 nuosprendžiu 10 metų laisvės atėmimo. Pagal 2012-02-27 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2010-12-03 nuosprendis ir pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su BK 302 str. 1 d. (2 ep.), 201 str. 3 d. bei su 2010-07-22 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 7 mėnesiai ir 22 dienos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. E. bausmę atlieka ne pirmą kartą. Ankščiau teistas 5 kartus, 3 teistumai išnykę. Nuteistajam taikyta pataisos darbai, bausmės vykdymo atidėjimas, bei lygtinis paleidimas. Bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus. Lygtinį paleidimą nuteistasis išbuvo be pažeidimų. Nusikaltimo modelio nėra, pastarasis teisės pažeidimas yra sunkesnis nei ankstesni teistumai. Teisės pažeidėjui yra būdingi nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, finansų sistemai, visuomenės saugumu, transporto eismo saugumu. Paskutinio nusikaltimo motyvai susiję su finansinės naudos siekimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daryti išvada, jog ankstesni teistumai ir teismo parodytas pasitikėjimas nuteistuoju, nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos, nes jo elgesys nepasikeitė ir jis vėl nusikalto.

R. E. pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis - 62 balai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio OASys tyrimo atlikto 2017-11-07 sumažėjo 10 balų. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro 37 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis gali sumažinti geru elgesiu bei aktyviu dalyvavimu pataisos procese. R. E. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų negerbė. Per bausmės atlikimo laikotarpį juos pažeidė 8 kartus. Be to, teisme gautas pranešimas iš Marijampolės pataisos namų, kad nuteistajam 2020-04-10 skirtas papeikimas. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, jis linkęs nesilaikyti režimo reikalavimų. Vien tik drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Atkreiptinas dėmesys, jog komisija sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieninga, 5 jos nariai balsavo „už“, 1 narys „prieš“ nuteistojo paleidimą lygtinai.

Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas 5 kartus. Bausmės atlikimo metu dirbo bibliotekos tvarkiniu apie 5 metus. Šiuo metu dėl sveikatos problemų nedirba. Pataisos namuose įgijo tekintojo specialybę. Palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai ir 22 dienos. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (12 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. kovo 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-232 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. E..

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.