Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo R. E. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1142,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo R. E. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė tik į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pasak nuteistojo, Komisija neįvertino jo teigiamo pasitaisymo, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Skunde nurodoma, kad nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programose, 6 kartus skatintas, dengia priteistus ieškinius, ankščiau dirbo, tačiau šiuo metu dėl savo sveikatos būklės dirbti negali.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Nustatyta, kad R. E. teistas 2010-12-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK ) 260 str. 3 d., 302 str. 1 d., 302 str. 1 d., 201 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinus su 2010-07-22 nuosprendžiu 10 metų laisvės atėmimo. Pagal 2012-02-27 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2010-12-03 nuosprendis ir pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su BK 302 str. 1 d. (2 ep.), 201 str. 3 d. bei su 2010-07-22 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 22 dienos.

2020 m. lapkričio 26 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1142 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl ko buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau jos buvo grubaus pobūdžio (alkoholio vartojimas, mobilaus ryšio telefono turėjimas) ir tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas teigimai. Komisija teigia, kad net ir būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis yra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką. Ankščiau nuteistajam buvo taikyti pataisos darbai, bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas. Visa tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei pokalbio metu išsakytas mintis, galima teigti, kad veikla, kurioje jis dalyvavo yra susijusi su jo nusikalstamumu. Paskutinis nusikaltimas buvo įtakotas atsiradusių pažinčių atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Lengvai pasidavė kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinėje veikloje. Savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, perkeliant atsakomybę aplinkai ir aplinkiniams. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 62 balai. Komisija nutarime taip pat nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Nors nuteistasis skunde ir teigia, kad Komisija priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, iš priimto nutarimo matyti priešingai. Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis 6 kartus skatintas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau-BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 10 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-1122 nurodyta, kad nuteistasis įgautų pranašumą, pokalbio metu teigė neprisimenantis kai kurių faktų iš savo gyvenimo, kurie galėtų turėti reikšmės vertinant nusikalstamą elgesio riziką. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, nusikaltimo pobūdį manytina. kad linkęs pasielgti rizikingai, negalvojant apie būsimas pasekmes. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad priimdamas sprendimus negeba įvertinti būsimų pasekmių, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, perkeliant atsakomybę aplinkai ir aplinkiniams. Tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Finansines savo problemas linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu nuteistasis linkęs racionalizuoti, minimizuoti savo elgesį, turi savitą savo nusikalstamo elgesio paaiškinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.

Bylos duomenimis, nuteistasis ankščiau teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Praeityje nuteistajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepadarė teigiamų išvadų dėl savo elgesio ir vėl nusikalto. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus. Paskutinis nuteistojo padarytas nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas net 9 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat pažymėtina, kad paskutinį kartą, nuteistasis baustas drausmine tvarka šiais metais, nuobauda panaikinta prieš terminą paskatinimu, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis negeba laikytis nustatytos tvarkos ir yra nepasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 62 balai, iš kurių net 37 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos asmuo tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas 6 kartus. Bausmės atlikimo metu dirbo bibliotekos tvarkiniu apie 5 metus. Šiuo metu dėl sveikatos problemų nedirba. Pataisos namuose įgijo tekintojo specialybę. Palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo R. E. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 81/04-1142 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.