Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. E. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 81/04-314 taikyti nuteistajam R. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. E. (toliau – ir R. E.) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pakeistas 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendis ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. E. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su BK 302 straipsnio 1 dalimi (2 veikos), 201 straipsnio 3 dalimi bei su 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 17 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2021 m. vasario 25 d.) – 8 mėnesiai 23 dienos.

3. Komisija 2021 m. vasario 25 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-314, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam R. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 81/04-314 taikyti nuteistajam R. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5. Nuteistasis R. E. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios pataisos namų administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesio ir požiūrio į padarytus nusikaltimus pokyčius. Pasitaisiusį nuteistojo elgesį patvirtina ne tik jo motyvacija, bet ir nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu. Skunde taip pat pažymima, kad teismų praktikoje nurodyta, jog lygtinis paleidimas nėra siejamas su konkrečiu likusiu neatliktos bausmės dydžiu ar padaryto nusikaltimo pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju R. E. yra atlikęs beveik 11 metų ir 6 mėnesius iš 12 metų jam paskirtos bausmės. Tokiu būdu, teismas, atsisakydamas R. E. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė vienos iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nagrinėjamu atveju priimta skundžiama nutartis grindžiama iš esmės formaliais argumentais, o ne teisingumo ir teisinio gėrio proporcingumo principais. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, laikėsi pataisos namų taisyklių, nors praeityje buvo padaręs drausmės pažeidimus, tačiau nuobaudos šiuo metu negaliojančios, taip pat, nuteistasis turi 6 paskatinimus. Anot skundo autoriaus, skundžiamoje nutartyje svarstomos hipotetinės prielaidos ir pamąstymai. Tuo tarpu daugelis labai svarių faktinių aplinkybių patvirtina, kad nuteistasis ne tik esamuoju metu laikosi priimtos tvarkos, bet ir ateityje laikysis susiformavusio požiūrio dėl privalomo taisyklių, įstatymų laikymosi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. E. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo ir nuteistajam R. E. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. E. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. vasario 20 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 81/04-283 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam R. E. nustatoma vidutinė – 62 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2020 m. kovo 3 d. atlikto vertinimo R. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesikeitė, o nuo pirminio vertinimo, atlikto 2017 m. lapkričio 7 d., sumažėjo 10 balų (buvo 72 balai), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo itin didelių pokyčių koreguojant elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai balai (37 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti R. E. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos ir užimtumo programose, pataisos namuose dirbo, įgijo tekintojo specialybę, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Teigiamai R. E. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas 6 kartus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. E. anksčiau teistas penkis kartus, trys teistumai išnykę. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, pastarasis teisės pažeidimas yra sunkesnis nei ankstesni teistumai, nusikaltimo motyvai susiję su finansinės naudos siekimu. Be to, praeityje nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau R. E. nevykdė jam paskirtų įpareigojimų ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taigi, anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia R. E. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Bet to, R. E. bausmės atlikimo metu net 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. E. ankstesni teistumai yra kriminogeninis veiksnys, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Sutiktina su skundo teiginiais, jog paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. E. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas R. E. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.

13. Be to teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad R. E. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, lėšų tvarkymas ir pajamos bei gyvenimo stilius ir draugai (paskutinis nusikaltimas buvo įtakotas atsiradusių pažinčių atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose), dalis kurių, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami R. E. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam likę atlyginti 13 257 Eur, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį po Lygtinio paleidimo komisijos svarstymo nuteistasis savanoriškai ieškinių nėra mokėjęs. Nors nuteistasis teigia, kad laisvėje pragyvendavo iš savo verslo gaunamų pajamų, tačiau paskutinės nusikalstamos veikos motyvai buvo susiję su finansinės naudos siekimu. Pažymėtina ir tai, kad paskutinis nusikaltimas buvo įtakotas atsiradusių pažinčių atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose. R. E. lengvai pasidavė kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Be to, pokalbio metu nuteistasis teigė, kad neprisimena tam tikrų faktų iš savo gyvenimo, kurie galėtų turėti reikšmės vertinant nusikalstamo elgesio riziką, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs save vertinti teigiamai, siekdamas naudos sau. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, nusikaltimo pobūdį, manytina, kad nuteistasis yra linkęs pasielgti rizikingai, negalvojant apie būsimas pasekmes. Pažymėtina, kad nuteistasis teigia, jog alkoholio vartojimas nėra susijęs su nusikalstamu elgesiu, o būdamas laisvėje alkoholį jis vartojo retai ir saikingai. Visgi, pataisos namuose buvo užfiksuoti 2 alkoholio vartojimo faktai, už ką R. E. buvo paskirtos nuobaudos. Minėtos aplinkybės, tame tarpe ir alkoholio vartojimo problemos, neabejotinai gali įtakoti R. E. nusikalsti ir ateityje.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus R. E. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Taigi, įvertinus R. E. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artinamaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad tokia aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. E. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nemotyvavo savo sprendimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde nurodomos teismų praktikos analizė. Kiekvieno nuteistojo atvejis yra individualus, todėl visais atvejais svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą yra vertinami būtent tik tą nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių R. E. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. E. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.