- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-392-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00568-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. B. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos, ir paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 17 d. Komisija 2018 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio3 dalį.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas K. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, atkreipdamas dėmesį, jog pagrindinis motyvas, kuriuo remiantis žemesnės instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo jo neprisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis teigia, jog nusikalstamos veikos nepadarė, todėl neprisipažino, bei nurodo, jog narkotines medžiagas į kišenę jam įkišo policijos pareigūnai, ant pakuotės su narkotine medžiaga jo DNR ar antspaudų nerasta. K. B. pažymi ir tai, jog bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis bei teigia, kad net Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pabrėžtinai akcentuoja, kad dirbantiems, gerai besielgiantiems ir lengvosios grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra taikomas lygtinis paleidimas.2018 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo K. B. skundo papildymas, kuriame dėstomos aplinkybės, susijusios su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš sugyventinę), taip pat neigiant šios nusikalstamos veikos padarymą, bei nurodoma, jog atliekant bausmę, 2015 m. rugpjūčio 17 d. lūžo jo kairės kojos kelio sąnarys. Iš karto nesuteikus reikiamos pagalbos, vėliau sąnarį teko laužyti, pjaustyti, dėl ko šiuo metu jis koją valdo tik dalinai, kenčia pastovų skausmą, vaistų jam nusipirkti neleidžia, reikalinga reabilitacija, todėl prašo įpareigoti atitinkamas tarnybas išsiaiškinti šią situaciją. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog K. B. vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuo 2013 m. kovo 14 d. dirba valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininku, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, su pataisos įstaigoje kalinčiais kitais nuteistaisiais elgiasi mandagiai, dalyvauja pataisos įstaigoje vykdomose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, dalyvavo biliardo ir krepšinio turnyruose. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be to, dirba, kas, jo manymu, sudaro pakankamą pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas su tokia nuteistojo nuomone sutikti negali, kadangi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintina eilė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neapsiribojant vien keliais teigiamai nuteistąjį apibūdinančiais faktais. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą, teismas vertina konkretaus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo keturis kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rodo, jog nuteistojo elgesys nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo daroma pažanga jau šiuo metu sudaro pakankamą pagrindą jo lygtiniam paleidimui. Darydamas tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į nuteistojo dedamas pastangas mažinti jam nustatomą kriminogeninį veiksnį, jo nuostatas, susijusias su nuteistųjų propaguojamos subkultūros vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, kadangi nuteistasis neigia savo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tokią pačią poziciją nuteistasis išdėstė ir dėl skundžiamos nutarties pateiktame skunde bei skundo papildyme, pateikdamas gynybines versijas, dėstydamas faktus, kurie jo manymu, patvirtina, jog jis minėtų nusikalstamų veikų nepadarė. Aukštesnės instancijos teismas šių skundo argumentų neanalizuoja, kadangi nuteistojo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir aukštesnės instancijos teismo. Nusikalstamų veikų padarymo neigimo faktas yra itin svarbi ir vertintina aplinkybė svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vis dar pritaria nuteistųjų propaguojamai subkultūrai, nes tai jo nuomone įneša tvarkos pojūtį, taip pat nurodo, jog praeityje jo draugų būryje buvo asmenų, priklausančių nusikalstamoms grupuotėms. Tokios K. B. nuostatos neleidžia teismui daryti išvados, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų, ir rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Abejonių, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, sugebės laikytis visuotinai priimtinų moralės ir elgesio normų, sukelia ir tai, jog K. B., kaip pats nurodė pokalbio su socialinio tyrimo išvadą rengusiu specialistu metu, vis dar pritaria nuteistųjų propaguojamai subkultūrai bei nekuria jokių ateities planų. Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę, kurioje turi draugų, priklausančių nusikalstamoms grupuotės, ir, susidūręs su finansiniais ar kitokiais sunkumais, K. B. gali lengvai pasiduoti jų daromai įtakai ir pakartotinai nusikalsti. Skundo papildyme nuteistasis taip pat nurodo, jog laisvės atėmimo vietoje patyrė traumą, kuri nėra tinkamai gydoma, todėl prašo įpareigoti atitinkamas tarnybas išsiaiškinti šią situaciją. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo K. B. skundą tik patikrina skundžiamos nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo jam galimybės, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl šis nuteistojo skundo papildyme nurodytas prašymas ir nurodyti jo motyvai, niekaip nesusiję su skundžiama nutartimi, aukštesnės instancijos teismo nevertintini ir dėl jų nepasisakoma. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis K. B. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 18 nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.