Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė Z. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą

kartu su motina Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje;

1.2. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 390 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį me?nesi? iki einamojo me?nesio 10 (dešimtos) dienos į Z. B. nurodytą sąskaitą banke;

1.3. paskirti ieškovę Z. B. nepilnamečiam vaikui M. B. priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.4. nustatyti tokią atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B. tvarką:

1.4.1. A. B. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos (pvz. kai ugdymo procesas nevyksta ar dėl kitų priežasčių) ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 18 val.

1.4.2. A. B. su dukra gali bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį, arba kitą pasirinktą savaitės dieną (pastaruoju atveju privalo informuoti vaiko motiną iš anksto ir suderinti bendravimo laiką), pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos nuo 17 val. ir gražindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

1.4.3. A. B. su dukra gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo tėvui ir dukrai priimtinu metu ir periodiškumu, išskyrus atvejus, kai nuotolinio bendravimo su vaiku tėvas siekia po 21 val. Lietuvos laiku.

1.4.4. Vaikų vasaros atostogų metu (kai dukra mokysis pagal bendrojo ugdymo programą) A. B. gali praleisti su dukra ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, apie tai, bei apie numatomo bendravimo pobūdį, vietą ir laiką, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios.

1.4.5. A. B. gali praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę vaiko mokslo metų atostogų, esančių rudenį, žiemą ir pavasarį (kai dukra mokysis pagal bendrojo ugdymo programą), apie tai ir apie numatomo bendravimo pobūdį, vietą bei laiką pranešdamas vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios.

1.4.6. Bendravimas vaiko gimtadienio dieną nustatomas atskiru Šalių (tėvų) susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus ir poreikius bei tėvų interesus ir galimybes.

1.4.7. Visais atvejais tėvo bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į jo norus, poreikius ir interesus. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

1.4.8. Šalims susitarus tėvo bendravimas su dukra gali vykti ir kitu, nei nustatyta, laiku, arba nukrypstant nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai pateisinama ir būtina atsižvelgiant nepilnamečio vaiko pageidavimus, poreikius bei interesus, šalių galimybes ir / ar kitas svarbias aplinkybes (pvz., vaiko liga ir kt.).

1.5. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, jog informacinės sistemos eSPIS duomenimis Z. B. ir atsakovo A. B. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Pažymėtina, kad ieškovės Z. B. šeima Skyriui yra žinoma nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. dėl galimų vaiko teisių pažeidimų M. B. atžvilgiu, išnagrinėjus pranešimą, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, Skyriaus vyriausioji specialistė 2025 m. sausio 27 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė Z. B. su mažamete M. B. gyvena bendrabučio tipo 1 kambario bute, priklausančiame Ieškovės motinai. Būstas su daliniais patogumais, vonios kambarys yra bendro naudojimo patalpa, kuri yra koridoriuje. Mažametė M. B. ir ieškovė gyvena viename kambaryje, kuriame yra minkštas kampas, vaikiška lovytė, komodos, spinta, kuria atskirta virtuvės patalpa. Kambarys yra tvarkingas, yra visi reikiami baldai, vaikiški žaislai, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Būstas tvarkingas. Namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad viskas išdėstyta ieškinyje, papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovas mažametei išlaikymo neteikia, tačiau siūlo nupirkti maisto produktų, su mažamete M. B. mažai bendrauja – 1 kartą per savaitę paskambina ir telefonu paklausia apie mergaitę, mergaitę bendravimui pasiima dažniausiai seneliai (atsakovo tėvai), atsakovo tuo metu nebūna. Vadovaudamasi Teismo pavedimu, 2025 m. sausio 21 d. Skyriaus vyriausioji specialistė mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) mėgino susisiekti su atsakovu dėl apsilankymo atsakovo šeimoje, jo gyvenamoje vietoje pabendrauti su atsakovu dėl ieškinio bei užpildyti patvirtinto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, 2025 m. sausio 21 d. atsakovui buvo išsiųstas sms pranešimas, kad susisiektų su Skyriaus specialiste, 2025 m. sausio 22 d. pakartotinai buvo mėginama susisiekti su atsakovu mobiliuoju telefonu, tačiau atsakovas neatsiliepė, neperskambino. Atsakovas nurodytu telefonu neatsiliepė, į sms žinutę neatsakė ir neperskambino, todėl Skyriaus vyriausioji specialistė neturėjo galimybės išklausyti atsakovo nuomonės dėl ieškinio bei surašyti patvirtinto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto.

4. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad Z. B. netinkamai vykdytų savo motinos pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad mažametė M. B. faktiškai gyvena su motina, o taip pat atsižvelgiant į mažą mažamečio vaiko amžių, Skyrius neprieštarauja mažametės M. B. gyvenamosios vietos nustatymui su motina Z. B. ir tai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenų bazės išraše nenurodyta, kad ieškovei ir atsakovui būtų nustatytas dalyvumas. Nustačius mažametės M. B. gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Skyriaus nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių mažamečiam vaikui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis (390 Eur per mėnesį) mažametei M. B., užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir tokio dydžio išlaikymas labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, o tikslesnio dydžio nustatymas yra Teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir į tėvo pareigą bendrauti su mažamete dukra, Skyriaus pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka turi pirmiausia užtikrinti vaiko geriausius interesus, keičiant bendravimo tvarkos sąlygas turi būtų atsižvelgta į mergaitės dienos režimą, amžių, jos užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai mažametės interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su mažamete dukra iš esmės nėra, todėl Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

7. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė parodė, kad palaiko išvadą.

8. Apie vykstantį teisminį procesą atsakovui panešta tinkamai. Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinys, teismo pranešimas ir teismo šaukimai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra nepilnametės M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Šalys susituokusios nebuvo. Šalys kartu negyvena nuo 2023 m. birželio mėn. Dukra M. B. nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina ieškove. Ieškovei su atsakovu pradėjus gyventi skyrium dukra liko su ieškove. Atsakovas nuo 2023 m. birželio mėn. jokio išlaikymo mažametei dukrai neteikia. Ieškovė prašo nustatyti mažametės M. B. gyvenamąją vietą kartu su motina Z. B., motinos gyvenamoje vietoje, priteisti iš atsakovo A. B. mažametei M. B. po 390 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos į Z. B. nurodytą sąskaitą banke, paskirti ieškovę Z. B., mažamečiam vaikui M. B. priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti atsakovo ir mažametės M. B. bendravimo tvarką.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina Z. B. nekilo. Skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su mažamete M. B. gyvena bendrabučio tipo 1 kambario bute, priklausančiame ieškovės motinai. Kambarys yra tvarkingas, yra visi reikiami baldai, vaikiški žaislai, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Būstas tvarkingas. Namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad Z. B. netinkamai vykdytų savo motinos pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė faktiškai gyvena su motina, o taip pat atsižvelgiant į mažą mažamečio vaiko amžių, Skyrius neprieštarauja mažametės gyvenamosios vietos nustatymui su motina Z. B. ir tai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Remiantis išdėstytu, šalių nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

11. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

13. Kaip nustatyta, ieškovės ir atsakovo santuoka nebuvo įregistruota, šalys kartu negyvena. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad iš ieškovės pusės jokių trukdymų atsakovui bendrauti su dukra nėra. Atsakovas turi teisę ir net privalo dalyvauti vaiko auklėjime, tačiau pats atsakovas nelabai linkęs lankyti dukrą ir su ja bendrauti. Todėl, ieškovės manymu yra tikslinga nustatyti bent minimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Skyrius išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su mažamete dukra iš esmės nėra, todėl Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

14. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą bei į Skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

16. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Kartu pažymėtina, jog formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas nurodytų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

19. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo mažametei M. B. po 390,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke, paskirti ieškovę mažamečiam vaikui priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma vaikui per mėnesį yra protingo dydžio ir atitinka vaiko realius poreikius. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 390,00 Eur į mėnesį, kas sudaro iš esmės pusę MMA sumos.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 2024 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo 811 Eur (el. b. failas 1, p. 24). Taip pat ieškovė gauna valstybės skiriamą išmoką vaikui – 152,9 Eur (el. b. failas 1, p. 13). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. failas 1, p. 25). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vidinių apdailų paruošėja, į rankas gauna 800-900 Eur, už vaiką iš valstybės gauna 150 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi bei gyvena su dukra ieškovės motinos bute.

21. Kaip nustatyta iš Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Iš Liteko išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, matyti, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš VĮ Registrų centro 2025 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.

22. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, neginčijo vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl objektyvių aplinkybių negalėtų mokėti tokio dydžio išlaikymo vaikui.

23. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

24. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 390,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį me?nesi? iki einamojo me?nesio 10 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke (CK 3.208 straipsnį).

25. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

27. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

28. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 105,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (8.28Mr.)ATP-C-2024-08125, kuriuo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas išlaidas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 352,08 Eur dydžio sumą.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

32. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 105,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 352,08 Eur išlaidos, patirtos už ieškovei suteiktą antinę teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas byloje patyrė 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios taip pat išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (su visais vėlesniais pakeitimais)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. sausio 14 d.) priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį me?nesi? iki einamojo me?nesio 10 (dešimtos) dienos į Z. B. nurodytą sąskaitą banke.

Paskirti ieškovę Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B. tvarką:

1. A. B. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos (pvz. kai ugdymo procesas nevyksta ar dėl kitų priežasčių) ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 18 val.

2. A. B. su dukra gali bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį, arba kitą pasirinktą savaitės dieną (pastaruoju atveju privalo informuoti vaiko motiną iš anksto ir suderinti bendravimo laiką), pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos nuo 17 val. ir gražindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3. A. B. su dukra gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo tėvui ir dukrai priimtinu metu ir periodiškumu, išskyrus atvejus, kai nuotolinio bendravimo su vaiku tėvas siekia po 21 val. Lietuvos laiku.

4. Vaikų vasaros atostogų metu (kai dukra mokysis pagal bendrojo ugdymo programą) A. B. gali praleisti su dukra ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, apie tai, bei apie numatomo bendravimo pobūdį, vietą ir laiką, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios.

5. A. B. gali praleisti su dukra ne mažiau kaip pusę vaiko mokslo metų atostogų, esančių rudenį, žiemą ir pavasarį (kai dukra mokysis pagal bendrojo ugdymo programą), apie tai ir apie numatomo bendravimo pobūdį, vietą bei laiką pranešdamas vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios.

6. Bendravimas vaiko gimtadienio dieną nustatomas atskiru Šalių (tėvų) susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus ir poreikius bei tėvų interesus ir galimybes.

7. Visais atvejais tėvo bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į jo norus, poreikius ir interesus. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

8. Šalims susitarus tėvo bendravimas su dukra gali vykti ir kitu, nei nustatyta, laiku, arba nukrypstant nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai pateisinama ir būtina atsižvelgiant nepilnamečio vaiko pageidavimus, poreikius bei interesus, šalių galimybes ir / ar kitas svarbias aplinkybes (pvz., vaiko liga ir kt.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidas), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 352,08 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 08 ct) už antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.