- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-28
- Bylos Nr.
- e2-313-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00060-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 551 278,06 Eur žalos atlyginimą, atsiradusį dėl teisėjų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas teigia, kad patyrė 551 278,06 Eur dydžio žalą, nes Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-260-856/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-536-790/2024 priimti: 1) pažeidus objektyvaus teisėjo nešališkumo principą, kai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas M. B., anksčiau priėmęs sprendimą byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-407/2018), iš kurios kilo ginčas, vėliau pats pirmininkavo kolegijai, nagrinėjusiai ieškovo apeliacinį skundą byloje dėl valstybės atsakomybės už tą patį sprendimą; 2) neįgyvendinus minimalaus teismo sprendimo motyvavimo standarto, nes neatsakė į esminius, bylos baigtį galinčius lemti ieškovo argumentus; 3) tyčia arba grubiai, aplaidžiai ignoravus esminius įrodymus, turinčius lemiamą reikšmę, sprendžiant dėl žalos, priežastinio ryšio ir teismų veiksmų neteisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-260-856/2024 išnagrinėjo ir atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo jis siekė, kad iš Lietuvos Respublikos jam būtų priteistas žalos atlyginimas dėl neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-790/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Teismas taip pat nustatė, kad tiek naujai pareikšto ieškinio, tiek pirmiau nurodytų bylų Nr. e2-260-856/2024, Nr. e2A-536-790/2024 šalys sutampa. Be to, ieškovas pareikštu ieškiniu siekia iš esmės tos pačios žalos (sumokėtų sumų pagal klaidingus teismų sprendimus, negrąžintos akcininko paskolos, nesumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartį, nesumokėto nuomos mokesčio, negrąžinto turto vertės), kurios priteisimo siekė civilinėje byloje Nr. e2-260-856/2024, tik didesnėmis sumomis (prašydamas priteisti ir kompensacines palūkanas) nei anksčiau nagrinėtoje byloje. Teismas, vertindamas, kad ieškinio dalyko padidinimas dėl išvestinių reikalavimų (priteisti palūkanas) nepaneigia bylose pateiktų ieškinių dalyko tapatumo, nusprendė, jog šios civilinės bylos ir anksčiau paminėtos civilinės bylos (Nr. e2-260-856/2024, Nr. e2A-536-790/2024) dalykas sutampa.
6. Įvertinęs šioje byloje pareikšto ieškinio turinį, teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra grindžiamas iš esmės tais pačiais jo nurodomais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais, Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022, kurie jau buvo išnagrinėti pirmiau paminėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-260-856/2024, Nr. e2A-536-790/2024). Aplinkybė, kad, ieškovo teigimu, civilinėje byloje Nr. e2A-536-790/2024 buvo nesilaikyta teismo nešališkumo principo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas šioje byloje suformulavo naują ieškinio pagrindą, nes pagrindinis ieškovo ieškinio tikslas išlieka gauti žalos atlyginimą, kuri, jo teigimu, kilo iš teisėjų neteisėtų veiksmų, Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022. Taigi, teismo nuomone, ieškovas šioje byloje iš esmės siekia, kad teismas iš naujo išnagrinėtų tas aplinkybes (tą ieškinio pagrindą), kuriomis jis grindė ieškinį nurodytoje civilinėje byloje, o jo nurodomos aplinkybės dėl galbūt neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-260-856/2024 ir Nr. e2A-536-790/2024 yra tik priemonė, kuria jis bando sukurti naujo (o ne tapataus) ieškinio regimybę.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas konstatavo ieškinių tapatumą remdamasis tik „tikslo“ (gauti žalos atlyginimą) tapatumu, tačiau neatskyrė reikalavimo nuo ieškinio pagrindo. Naujo ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės) iš esmės skiriasi nuo ankstesnės bylos ieškinio pagrindo. Ankstesnis ieškinys (2024 m.) buvo grindžiamas 2021–2022 m. teismų sprendimų priėmimo aplinkybėmis. Dabartinis ieškinys grindžiamas naujais savarankiškais neteisėtais veiksmais, atliktais 2024 m. teismo procesų metu: teisėjo M. B. dalyvavimas apeliacinėje instancijoje (byla Nr. e2A-536-790/2024) ir 2024 m. teismų padaryti procesiniai pažeidimai – visiškas įrodymų ignoravimas.
7.2. Teisėjas M. B. 2018 m. dalyvavo priimant sprendimą, kuriame nuomos sutartys pripažintos fiktyviomis. 2024 m. tas pats teisėjas pirmininkavo kolegijai, kuri išsprendė klausimą dėl valstybės atsakomybės už žalą, kildinamą iš to paties 2018 m. sprendimo pasekmių. Tai sukuria klasikinį interesų konfliktą – teisėjas negali objektyviai vertinti bylos, kurioje kvestionuojamos jo paties ankstesnio sprendimo pasekmės. Pagal CPK 185 ir 270 straipsnius, teismas privalo ištirti visus įrodymus ir sprendime nurodyti motyvus dėl jų atmetimo. Visiškas tylėjimas dėl esminių šalies argumentų pažeidžia teisę į teisingą teismą.
7.3. Skundžiama nutartis yra absoliučiai nemotyvuota. Neatsakyta į esminius ieškovo argumentus: nutartyje neanalizuojama, ar 2024 m. teismų veiksmai (ne 2021–2022 m.) gali būti savarankiškas ieškinio pagrindas. Teismas formaliai konstatavo tapatumą, remdamasis lingvistinėmis formuluotėmis („ieškovas siekia tos pačios žalos atlyginimo“), bet neįvertino, kad ginčijami skirtingi teismų aktai ir skirtingi neteisėti veiksmai.
7.4. Jei valstybė kiekvieną kartą pažeidžia procesines garantijas naujoje byloje, tai negali būti vadina „begaliniu bylinėjimusi“, o yra nuolatinis teisės pažeidimas, reikalaujantis gynimo. Tokia situacija, kai teismai siuntinėja skundėją „ratu“ be realios galimybės būti išklausytam, pažeidžia konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
7.5. Teismas neteisingai pritaikė res judicata (išspręsta byla) principą, nes naujo ieškinio faktinis pagrindas skiriasi nuo ankstesnės bylos. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartis pažeidžia teisę į teisingą bylos nagrinėjimą dėl atsisakymo nagrinėti bylą ir motyvavimo stokos, ir teisę į efektyvią teisinę gynybą, nes valstybė neužtikrina mechanizmo, kuriuo būtų galima gauti kompensaciją už teismų padarytą žalą, kai teismai patys save „saugo“ per res judicata institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį, nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14-15 punktai).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 18 punktas). Pažymėtina, kad pripažįstant ieškinius tapačiais turi būti nustatyti visi jų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno pirmiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai tapatūs ir dėl to ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo V. G. naujai pareikšto ieškinio dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, atlyginimo ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-260-856/2024 (2024 m. birželio 19 d. priimtas sprendimas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-790/2024 paliktas nepakeistas) šalys, ieškinio dalykas bei ieškinio faktinis pagrindas sutampa. Išaiškinęs, kad ieškinio dalyko (žalos dydžio) padidinimas ir faktinio pagrindo papildymas aplinkybėmis (dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo ir procesinių sprendimų motyvavimo stokos), ieškovui turint tą patį tikslą gauti žalos atlyginimą, kuri, jo teigimu, kilo iš teisėjų neteisėtų veiksmų, Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022, teismas konstatavo ieškinių tapatumą.
15. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neteisingai pritaikė res judicata principą, nes naujo ieškinio faktinis pagrindas (lot. causa petendi) skiriasi nuo ankstesnės bylos faktinio pagrindo – ankstesnis ieškinys buvo grindžiamas 2021–2022 m. teismų sprendimų priėmimo aplinkybėmis, o dabartinis ieškinys grindžiamas naujais savarankiškais neteisėtais veiksmais, atliktais 2024 m. teismo procesų metu (teisėjo M. B. dalyvavimu nagrinėjant bylą Nr. e2A-536-790/2024 ir 2024 m. teismų padarytais procesiniais pažeidimais). Lietuvos apeliacinis teismas šiuos skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas).
17. Kaip teisingai konstatuota apskųstoje nutartyje, tiek naujai pareikštame ieškinyje, tiek Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-260-856/2024 ieškovas siekia (siekė) gauti finansinį atlyginimą dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjų neteisėtų veiksmų ir neveikimo. Abiem atvejais apeliantas žalą grindė aplinkybėmis dėl Klaipėdos apygardos teismo priimto 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtos 2022 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022 pagrindu ieškovo sumokėtų sumų, prarastų nuomos pajamų, negrąžintų akcininko paskolų, negrąžinto turto vertės, kurių priteisimo apeliantas siekė civilinėje byloje Nr. e2-260-856/2024, tik naujame ieškinyje prašydamas priteisti ir kompensacines palūkanas bei nurodydamas, kad 2024 m. teismų sprendimai galutinai eliminavo šių pajamų atkūrimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pareikštame ieškinyje ieškovas, žalą grįsdamas teisėjų neteisėtais veiksmais ir neveikimu, Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022, aplinkybėmis apie objektyvaus teisėjo nešališkumo principo pažeidimą bei procesinių sprendimų motyvavimo stoką, priimant procesinius sprendimus Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-260-856/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-536-790/2024, papildė įsiteisėjusiu sprendimu jau išnagrinėtą ieškinį.
18. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 41 punktas). Ieškinio pagrindas gali susidėti tiek iš vienos aplinkybės (fakto), tiek ir iš tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų) junginio. Dažniausiai ieškinio pagrindą sudaro keli faktai, turintys juridinę reikšmę. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas).
19. Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, šioje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, kad ieškovas iš tiesų siekia pakartotinio tapataus ieškinio, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusioje byloje, išnagrinėjimo. Nors ieškinyje yra siekiama sudaryti įspūdį, kad būtent teisėjų 2024 m. teisminio nagrinėjimo metu atlikti veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą, nepaisant to ieškovas nurodo aplinkybes apie teisėjų atkliktus procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus ankstesniuose procesuose, susijusiuose su likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankrotu bei galiausiai, minėta, šios aplinkybės susiejamos su žala, kurią ieškovas nurodo patyręs dėl teisėjų veiksmų, priimant Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022. Kadangi reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją, nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovo nurodomi 2024 m. teisėjų veiksmai šiuo atveju galėtų būti savarankišku ieškinio pagrindu.
20. Atsižvelgdamas į visas pirmiau nustatytas aplinkybes, teismų praktiką ir jos pagrindų padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pagrįstai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl galbūt neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-260-856/2024 ir Nr. e2A-536-790/2024 yra tik priemonė, kuria jis bando sukurti naujo (o ne tapataus) ieškinio regimybę. Nagrinėjamu atveju apeliantui iš esmės neginčijant kitų ieškinio tapatumo aspektų, vertintina, kad tiek ieškinio dalyko, tiek bylos šalių tapatumą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.