Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ieškovės BUAB „Būstas plius“ ir atsakovo V. G. 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutartis pripažinta nesudaryta ir taikyta restitucija, priteisiant iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „Būstas plius“ 17 348,24 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 7 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Likusi ieškinio dalis atmesta.

19. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas pakeistas – panaikinta sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, ir ši ieškinio dalis patenkinta: pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovės BUAB „Būstas plius“ ir atsakovo V. G. 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 09.06.02; 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1 ir 2010 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 1 pakeitimas bei taikyta restitucija, priteisiant iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „Būstas plius“ 16 945,67 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 19 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi taip pat panaikinta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „Būstas plius“ priteistos 965 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo V. G. priteistas 846 Eur žyminis mokestis valstybei, kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti V. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

21. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovas nurodo, kad teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas dėl paskolos suteikimo ir nuomos sutarties sudarymo fakto, dėl to buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai, kuriais jam padaryta turtinė žala. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino šių klaidų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Dėl baudos skyrimo

22. Ieškovas 2024 m. spalio 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl baudos skyrimo, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovė praleido terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir paskirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašyme ieškovas nurodo, kad atsakovė nesąžiningai pateikė procesinį dokumentą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl tai yra netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

23. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

24. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

25. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė praleido įstatyme nustatytą terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Ieškovo apeliacinis skundas atsakovės atstovei buvo išsiųstas 2024 m. liepos 17 d., todėl atsiliepimas į apeliacinį skundą galėjo būti pateiktas iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. (CPK 318 straipsnis). Atsakovės atstovė atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 23 d., tos pačios dienos teisėjos rezoliucija atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodyta išsiųsti į Lietuvos apeliacinį teismą ir ieškovui susipažinti.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovės atstovė atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė pavėluotai, praleidusi terminą šiam veiksmui atlikti, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, terminas buvo praleistas dėl to, jog atsakovės atstovė klaidingai skaičiavo termino pradžios momentą (termino pradžią atsakovės atstovė skaičiavo nuo civilinės bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos, o ne nuo apeliacinio skundo išsiuntimo atsakovės atstovei dienos). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmė ir išsiuntė į apeliacinės instancijos teismą, o pagrindo nuspręsti, kad pavėluotai pateiktas atsiliepimas užvilkino bylos nagrinėjimą ar sudarė kliūtis sklandžiai proceso eigai, nėra. Teisėjų kolegija neįžvelgia, kad atsakovės atstovė, pavėluotai pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl jos veiksmai neatitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bruožų. Nenustačius, kad atsakovės atstovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

27. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 16 punktą).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

29. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nenustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas ar Lietuvos apeliacinis teismas būtų veikę neteisėtai, pažeidę teisės normas, nesilaikę teismų formuojamos praktikos ir dėl to byla būtų išspręsta neteisingai. Tačiau, ieškovo teigimu, jis įrodė, kad teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas dėl paskolos suteikimo ir nuomos sutarties sudarymo fakto. Ieškovas pažymi, kad finansinės atskaitomybės dokumentai įrodė paskolos suteikimo faktą, tačiau teismai šių dokumentų neįvertino, neatsižvelgė į buvusio direktoriaus turimas avansines apyskaitas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodytas paskolos suteikimo faktas. Ieškovo teigimu, patalpų nuomos faktą įrodė tai, kad patalpose buvo laikomas BUAB „Būstas plius“ turtas, tačiau teismai, nenustatę, jog nuomos sutartis buvo sudaryta, padarė akivaizdžias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo argumentus ir aplinkybes, reikšmingas civilinei atsakomybei ieškovo nurodomu pagrindu taikyti. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusių civilines bylas Nr. e2-221-253/2021 ir Nr. e2A-113-467/2022, procesinius sprendimus, juose nustatytas aplinkybes, kurios, ieškovo įsitikinimu, lėmė jo teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą, bei, nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas neįrodė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

31. Teisėjų kolegija iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022 turinio nustatė, kad teismai, nuspręsdami, jog pagal 2009 m. birželio 4 d. BUAB „Būstas plius“ ir ieškovo sudarytą paskolos sutartį ieškovas neperdavė paskolos dalyko, tinkamai rėmėsi suformuota kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo momento ir įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismai nustatė, kad paskolos sutartyje nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktas, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą teko V. G. Teismai procesiniuose sprendimuose atliko išsamų byloje surinktų įrodymų įvertinimą, motyvavo, kodėl remiasi vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta, išvadas pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma. Teismai motyvavo, kodėl remiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus BUAB „Būstas plius“ dokumentus nėra duomenų apie 245 000 Lt piniginių lėšų gavimą iš paskolos davėjo V. G., nurodė argumentus, dėl kurių nesivadovavo 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvados duomenimis (dėl to, kad vėlesnė išvada yra išsamesnė, ankstesnėje išvadoje objektyviai negalėjo būti įvertinti 2017 m. spalio 2 d. atsakovo V. G. namuose vykusios kratos metu paimti su BUAB „Būstas plius“ veikla susiję dokumentai, o jis pats teigia, kad būtent tada paimtuose dokumentuose turėjo atsispindėti piniginių lėšų perdavimo įmonei faktas). Iš procesinių teismų sprendimų matyti, kad teismai išsamiai įvertino ir kitus į bylą pateiktus įrodymus (pvz., kasos išlaidų orderius Nr. BUS-36, BUS-31), motyvavo, kodėl jais nesiremia (prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu). Pagrindo teigti, kad teismai akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius ar pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pažeidė CPK 12 straipsnyje nustatytą rungimosi principą ar lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 17 straipsnyje, nėra.

32. Teisėjų kolegija iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022 turinio nustatė, kad teismas, pripažinęs, jog tarp BUAB „Būstas plius“ ir šios bendrovės akcininko V. G. bei A. G. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo fiktyvios, kaip prejudiciniais faktais rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1231-407/2018 (dėl atsakovo V. G. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje) nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartyje sprendimą remtis minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis išsamiai pagrindė (nurodė, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas V. G. ir BUAB „Būstas plius“ sudarytų nuomos sutarčių ir iš jų kylančių reikalavimų pagrįstumo klausimas, byloje dalyvavo abi šio sandorio šalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartyje akivaizdžiai neteisingai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. e2-1231-407/2018, ir tuo netinkamai pritaikė proceso teisės normą, reglamentuojančią prejudicinius faktus, įtvirtintą CPK 182 straipsnio 2 punkte, nėra.

33. Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022 turinio matyti, kad teismas ne tik rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-1231-407/2018 nustatytomis aplinkybėmis, jog BUAB „Būstas plius“ nuo 2010 m. kovo mėn. nemokėjo mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir turėjo skolų darbuotojams, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarime, priimtame administracinėje byloje Nr. A2.2-1476-795/2012, nustatyta, kad atsakovė jau 2009 m. buvo nemoki ir nevykdė realios veiklos, tačiau išsamiai įvertino kitus įrodymus dėl aplinkybės, ar BUAB „Būstas plius“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo metu realiai vykdė veiklą. Teismas rėmėsi 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvados duomenimis, kad BUAB „Būstas plius“ 2009 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, 2009 m. rugpjūčio 10 d. BUAB „Būstas plius“ prašymu suteikti elektros galią, Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A.2.2.-1476-795/2012 nurodytais buvusio vadovo V. S. paaiškinimais, kad įmonės veikla yra sustabdyta, nes nuo 2010 m. visi įmonės dokumentai yra paimti, ir kitais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartyje iš nustatytų aplinkybių visumos nusprendė, kad tarp BUAB „Būstas plius“ ir šios bendrovės akcininko V. G. bei A. G. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo fiktyvios, nesant nuostolingai veikiančiai įmonei objektyvaus poreikio negyvenamųjų patalpų nuomai, atsakovams siekiant pasisavinti įmonės lėšas, tariamai gaunamas kaip nuomos mokestį, ir tokiu būdu išvengti įsipareigojimų kitiems bendrovės kreditoriams vykdymo. Pagrindo teigti, kad teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, ieškovo nurodytus civilinio proceso principus, nėra.

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo šioje byloje pareikštame ieškinyje iš esmės reiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, atliktu Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2-221-253/2021 ir Nr. e2A-113-467/2022. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad analogiški sprendimo neteisėtumo argumentai, kaip ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, buvo nurodomi apeliaciniame skunde, kuriuo buvo skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d., o šiuos argumentus Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022 įvertino ir dėl jų pasisakė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti V. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nebuvo pagrįsta, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

35. Šioje byloje ieškovas iš esmės siekia tų pačių faktinių aplinkybių, kurios jau įvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-221-253/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-113-467/2022, pakartotinio nagrinėjimo ir įvertinimo. Taigi, ieškovas faktiškai siekia revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuri yra įsiteisėjusi ir dėl kurios paduotas kasacinis skundas buvo nepriimtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismų priimtais sprendimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, niekaip nepagrindžia teismų veiksmų neteisėtumo.

36. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nenustatyta, jog ieškovo nurodytas civilines bylas nagrinėję teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas, priėmė savavališkus, ignoruojant svarbiausius teisės principus, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, procesinius sprendimus. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad teismai padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo bei taikymo klaidas bei priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Priešingai nei nurodo ieškovas, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje atmetė ieškovo ieškinį, savaime nesuponuoja išvados, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, prieštaringas, neteisingas ir nepagrįstas, prieštarauja CPK normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams. Ieškovui neįrodžius valstybės (teisėjų) neteisėtų veiksmų, atsakomybė valstybei pagal ieškinio reikalavimus kilti negali.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

37. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

38. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo išankstinę nuomonę, todėl buvo šališkas. Ieškovas nurodo, kad bylos esmė liko neatskleista, visi byloje pateikti įrodymai buvo ignoruojami be jokio paaiškinimo, o pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai parodė savo suinteresuotumą bylos baigtimi atsakovės naudai.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Akcentuojama, kad ieškovui nepalankaus ar mažiau palankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų teisėjui nusišalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti jam nepalankaus sprendimo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo iš valstybės, tinkamai pritaikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra.

41. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo priešingą suinteresuotumą byloje turėjusi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, dėl to šis klausimas nenagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.