Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – skolininkai V. B. P., A. P. ir antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, tačiau neatsižvelgė į visus pateiktus duomenis apie skolos pagal notaro vykdomąjį įrašą išieškojimą, pritaikytą skolininkams turto arešto mastą, skolos ir turimo turto vertę, todėl neįvertino tam tikrų faktinių bylos aplinkybių ir priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pateikė išieškotojas UAB „Vilniaus energija“. Tiek išieškotojo pareiškime, tiek antstolio patvarkyme pasiūlyti kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo nurodyta, jog iš skolininkės V. B. P. išieškoma pagal 5 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus ir pagal 5 notaro vykdomuosius įrašus, o iš skolininko A. P. išieškoma pagal 6 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus.

Pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškojimas yra vykdomas iš abiejų skolininkų, teismo sprendimuose, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji raštai, yra nurodyta, jog abu sutuoktiniai yra UAB “Vilniaus energija” solidarieji bendraskoliai. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog abu sutuoktiniai yra skolininkai, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš abiejų skolininkų turto, o CPK 667 straipsnis nėra taikytinas, ir teisėtai atmetė prašymo dalį dėl skolininkų turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, vykdant išieškojimą pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus.

Tačiau išieškotojas taip pat nurodė, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės vykdomosiose bylose Nr. 0042/12/02596, Nr. 0042/13/0520, Nr. 0042/13/02521, Nr. 0042/14/02507 ir Nr. 0042/14/02508 pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus išieškotojui UAB “Vilniaus energija”. Šiuo atveju pripažintina, jog išieškojimas yra vykdomas tik iš skolininkės V. B. P. turto ir tai yra jos asmeninė prievolė. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo spręsti skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą.

Pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas yra tenkinamas trečiąja eile. Nei CPK 664 straipsnis, nustatantis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, nei CPK 754 straipsnis, nustatantis reikalavimų patenkinimo eilę, nenurodo jokių išimčių dėl bendraskolių solidarių, dalinių ar asmeninių skolų tenkinimo eiliškumo. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog kol antstolis nėra įvykdęs išieškojimo pagal bendras sutuoktinių prievoles UAB “Vilniaus energija”, tol nėra galimybės nustatyti ar nėra pažeisti CPK 677 straipsnio 2 dalyje nustatyti draudimai, negali būti pagrindu atmesti išieškotojo prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, turi būti vertinami visi nagrinėjamoje byloje bei pateiktoje antstolio vykdomojoje byloje esantys duomenys apie skolininkų skolų dydį bei jų turtui taikyto arešto mastą.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (LAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Vykdomojoje byloje Nr. 0042/12/00459 yra 2015 m. birželio 18 d. antstolio sudarytas skolininkų turto arešto aktas, kuriame nurodytas turto arešto mastas: 10.438,00 €, areštuotas butas. 2015 m. rugsėjo 4 d. antstolis patikslino turto arešto aktą, areštuodamas papildomai skolininkams priklausančius administracinį pastatą, žemės sklypą ir kitus du butus. Pagal antstolio pateiktus duomenis bendra iš skolininkės išieškoma suma pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus yra 14.357,46 Lt (4.158,21 €), pagal notaro vykdomuosius įrašus – 9.288,71 Lt (2.690,20 €), iš skolininko A. P. bendra išieškoma suma pagal teismo vykdomuosius raštus yra 11.260,42 Lt (3.261,24 €) (b.l. 4-6). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad skolininkams priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2013 m. sausio 30 d. buvo 143.072,00 €, negyvenamosios patalpos vidutinė rinkos vertė 2010 m. balandžio 6 d. buvo 112.662,00 €, pastato parduotuvės – 2008 m. sausio 21 d. – 388.091,00 €, dviejų butų 2007 m. rugpjūčio 10 d. – po 36.782,00 € (b.l. 30-36). Santuoką skolininkai yra sudarę (duomenys neskelbtini), visas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo. Žemės sklypo 684/1089 dalys yra registruotos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 405/1089 dalys kaip asmeninė skolininkės nuosavybė, taip pat šiam sklypui yra registruota hipoteka, nuo 2015 m. liepos 29 d. registruotas notaro vykdomojo rašto atlikimas. Negyvenamoji patalpa, parduotuvė su administracinėmis patalpomis yra registruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolio areštuotiems skolininkams priklausantiems butams yra registruota hipoteka, vienas butas yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo tarpu kito buto 2/3 dalys registruotos kaip skolininkės asmeninė nuosavybė, o 1/3 skolininko nuosavybė, nenurodant jos rūšies. Taigi, tiek civilinėje byloje, tiek antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0042/12/00459 yra gana daug duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie skolininkų bendros skolos bei asmeninės skolininkės skolos UAB „Vilniaus energija“ dydžius, jų turimo asmeninės nuosavybės teise bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto vertę. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis yra areštavęs ir aprašęs sutuoktinių turtą, iš kurio galima išieškoti, nurodęs bendrą areštuojamo turto mastą. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, ar nėra pažeisti CPK 677 straipsnio 2 dalyje nustatyti draudimai. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti. (LAT 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Taigi, teismas, gavęs išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje, turi diskrecijos teisę nustatyti skolininko dalį į tą išieškotojo prašyme bei antstolio arešto akte nurodytą turtą, kurio vertė yra pakankama išieškotojo reikalavimas patenkinti. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo visus duomenis, leidžiančius jam išspręsti UAB „Vilniaus energija“ prašymo dalį dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, vykdant išieškojimą pagal notaro atliktus vykdomuosius įrašus.

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Taigi, pagal šią nuostatą pareiškėjas privalo pareikšti savo nuomonę dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (LAT 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Tačiau ši aplinkybė (naudojimosi žemės sklypu, pastatu bei butais tvarkos projekto nepateikimas) laikytinas teismui pateikto procesinio dokumento – prašymo, formos trūkumu, kuris teismo gali būti šalinamas taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje antstolis, būdamas suinteresuotu kuo greitesniu bei ekonomiškesniu būdu įvykdyti išieškojimą, nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus bei nebendradarbiavo su teismu ir kitais išieškotojais. Antstolis atsiliepime į išieškotojo pareiškimą nurodė, jog prašo jį tenkinti, papildomai informavo, jog skolininkai darbo užmokesčio negauna, kitų pajamų ar asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra (b.l. 26). Tik atskirajame skunde antstolis nurodė apie jo vykdomas 19 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininkų išieškotojui UAB „Vilniaus energija“, taip pat pateikė informaciją apie kitas vykdomąsias bylas dėl skolų iš abiejų skolininkų išieškojimo kitiems išieškotojams (b.l. 73-96). Šie duomenys nebuvo laiku pateikti pirmos instancijos teismui. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0042/12/00459 yra tik duomenys, jog prie išieškojimo iš skolininkės yra prisijungęs antstolis D. B. dėl 1.317,19 Lt skolos išieškojimo ir antstolė B. P. dėl 823,72 Lt skolos išieškojimo. Be to, antstolio pateiktame vykdomųjų bylų sąraše yra nurodyta, jog dalis išieškojimų iš skolininkų jau yra įvykdyta. Antstolis, siekdamas, jog skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje būtų nustatyta dėl visų jo vykdomų išieškojimų, privalo pasiūlyti visiems išieškotojams kreiptis į teismą su bendru prašymu, o taip pat tinkamai informuoti teismą apie visų ieškomų išieškojimų dydžius, nurodant, kokio dydžio yra hipotekos kreditoriaus reikalavimas, ar jis patenkintas ir kitą reikšmingą informaciją.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3926-807/2016 pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., V. B. P., dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo. Taigi, kiti skolininkų išieškotojai dėl turto dalies nustatymo į teismą kreipiasi savarankiškai, todėl nagrinėjamoje byloje yra spręstinas tik skolininkės turto dalies nustatymo klausimas, vykdant išieškojimą UAB „Vilniaus energija“ naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas išieškotojo prašymas dėl skolininkės V. B. P. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, išieškant UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro vykdomuosius įrašus, panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį dėl skolininkės V. B. P. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, išieškant skolą išieškotojui UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus, ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti klausimą iš naujo.