Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-356-650/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-30
Bylos Nr.: e2A-356-650/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02337-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: L. L. R.
Atsakovas: G. R., R. R., U. R., D. E. Č.
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-356-650/2024 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02337-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. S

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) L. L. R., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. R. ieškinį atsakovams G. R., R. R., R. R., U. R., D. E. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu (Nr. DOK-80987, II tomas, el. b. l. 52-60) prašė teismo: 1) atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu „A“ (137 m2 ploto) L. L. R. ir U. R., „B (135 m2 ploto) ir C (412 m2 ploto)“ – paliekant kitiems bendrasavininkiams: R. R., G. R., R. R., D. E. Č. Sklypo dalį „D (925 m2 ploto)“ – palikti bendram naudojimui; Arba nustatyti tokią naudojimosi tvarką: Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta indeksu „A“ (137 m2 ploto) naudojasi L. L. R. ir U. R., „B (135 m2 ploto) ir C (412 m2 ploto)“ – naudojasi kiti bendrasavininkiai: R. R., G. R., R. R., D. E. Č. Sklypo dalis „D (925 m2 ploto)“ – paliekama bendram naudojimui; 2) atidalinti gyvenamąjį namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: L. L. R. atidalinti 1/10 pastato, t. y. 52.74 m2, t. y. patalpas, pažymėtas plane: 1/2(R-1/19.65) + 1/2(1-8/4.67) + 1/2(1-9/24.68) + 1/2(1-14/26.93) + 1/2(1-22/2.65) + 1/2(1-23/8.27) + 1/2(1-24/3.54) + 1/2(1-25/15.08). U. R. atidalinti 1/10 pastato, t. y. 52.73 m2, t. y. patalpas, pažymėtas plane: 1/2(R-1/19.65) + 1/2(1-8/4.67) + 1/2(1-9/24.68) + 1/2(1-14/26.93) + 1/2(1-22/2.65) +1/2(1-23/8.27) + 1/2(1-24/3.54) + 1/2(1-25/15.08). R. R. atidalinti 1/10 pastato, t. y. 49,21 m2, t. y. patalpas, pažymėtas plane: 1/3(R-2/6.56) + 1/3(R-3/17 .00) + 1/3(R-4/6.68) + 1/3(R-5/2.53) + 1/3(R-6/6.25) + 1/3(1-3/5.70) +1/3(1-4/8.57) +1/3(1-5/7.58) + 1/3(1-6/4.21) + 1/3(1-7/14.82) + 1/3(1-10/18.90) + 1/3(1-11/19.90) + 1/3(1-12/28.92). R. R. atidalinti 1/10 pastato, t. y. 49,21 m2, t. y. patalpas, pažymėtas plane: 1/3(R-2/6.56) + 1/3(R-3/17.00) + 1/3(R-4/6.68) + 1/3(R-5/2.53) + 1/3(R-6/6.25) + 1/3(1-3/5.70) +1/3(1-4/8.57) +1/3(1-5/7.58) + 1/3(1-6/4.21) + 1/3(1-7/14.82) + 1/3(1-10/18.90) + 1/3(1-11/19.90) + 1/3(1-12/28.92). G. R. atidalinti 1/10 pastato, t. y. 49,20 m2, t. y. patalpas, pažymėtas plane: 1/3 (R-2/6.56) + 1/3 (R-3/17.00) + 1/3 (R-4/6.68) + 1/3 (R-5/2.53) + 1/3(R-6/6.25) +1/3(1-3/5.70) +1/3(1-4/8.57) +1/3(1-5/7.58) + 1/3 (1-6/4.21) + 1/3 (1-7/14.82) + 1/3 (1-10/18.90) + 1/3 (1-11/19.90) + 1/3 (1-12/28.92). D. E. Č. atidalinti 1/2 pastato, t. y. 244,98 m2, t. y. patalpas, pažymėtas plane: (1-1/8.23) + (1-2/4.38) + (1-13/27.69) + (1-15/28.66) + (1-16/6.56) + (1-17/18.66) + (1-18/3.46) + (1-19/28.96) + (1-20/7.60) + (1-21/13.92) + (M(l-20/11.49) + (M(l-21/11.13) + (M(l-22/2.70) + (M(l-23/18.84) + (M(l-24/9.23) + (M(l-25/10.94) + (1-26/7.82) +(1-27/17.66) + (1-28/4.97) + (1-29/2.08); 3) leisti ieškovui pastatyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – stoginę, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės, 6 m. ilgio ir 5,7 m. pločio, nesant bendrasavininkių sutikimo; 4) Atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu „A“ (2174 m2 ploto) atidalinti L. L. R. ir U. R., „B (3097 m2 ploto), C (3791 m2 ploto), “D – (1808 m2 ploto)“ – paliekant kitiems bendrasavininkiams: R. R., G. R., R. R., D. E. Č. Sklypo dalį „E (196 m2 ploto)“ ir „F (2781 m2 ploto)“ – palikti bendram naudojimui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų; dalis šios valdos priklausė jo tėvui, A. R.. Siekia įsirengti stoginę prie savo įėjimo į pastatą be kitų bendrasavininkų sutikimo, ir atsidalinti jam priklausančią nuosavybės dalį. Jis norėjo susitvarkyti priėjimą prie durų, turėti individualią zoną, kurioje laikytų savo automobilius. Stoginė apsaugotų esant blogoms oro sąlygoms, taip pat užtikrintų privatumą, nes prie įėjimo į jų namus švenčių metu buvo statomi kitų asmenų automobiliai. Prieš pradėdamas statyti stoginę su niekuo nesikalbėjo, nesiderino, kadangi jau daug metų santykiai su kitais bendraturčiais prasti. Nurodė, kad labiausiai nesutaria jo ir brolio sutuoktinės. Nesutinka ieškoti kitos vietos stoginei, nori stoginės prie savo įėjimo. Kieme jau yra įbetonuoti kuoliukai stoginei. Stoginė netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti, apsisukti. Ji numatyta dviem transporto priemonėms, mažinti nesutiktų. Detalesnio stoginės projekto, negu pateiktas į bylą, neturi. Teigė, kad sklype nėra jokios nestatymo zonos. Sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamąjį namą prašo atidalinti pagal faktinį naudojimą. Nenori bendrai mokėti komunalinių mokesčių, nori atsiskirti. Nurodė, kad atidalinti šį sklypą prašo pagal esamą faktinę naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad jo ir D. E. Č. tėvai žodiniu susitarimu nustatė tokią naudojimosi tvarką, kurios jie iki šiol ir laikėsi: Sklypo „95 A“ pusė link klojimo yra D. (A ir C dalys), o B dalis – jam ir broliui. Šiame sklype jis niekada neturėjo daržo, šiltnamio nebuvo pasistatęs. Pažymėjo, kad atsisako statinių Plane pažymėtų statinių 4IP, 3I1P, 2I1P, tai yra, jam priėjimo prie šių statinių nereikia, nes jis jais nesinaudoja. Nesitarė su bendraturčiais dėl stoginės statybos, nes jo niekas neklausė nuomonės dėl šiltnamių statybos. Nurodė, kad vasaromis pasistatydavo kilnojamą pavėsinę D. E. Č. priklausančioje dalyje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. R. paaiškino, kad per 30 metų nebuvo jokių nesutarimų dėl naudojimosi bendra nuosavybe tvarkos. Bendraturčiai vadovavosi naudojimosi tvarka, dėl kurios sutarė jo, ieškovo ir atsakovės D. E. Č. tėvai J. ir A. R.. Prieštarauja tiek žemės sklypų, tiek gyvenamojo namo atidalijimui. Sutiktų su ieškovu nusistatyti jiems priklausančios nuosavybės dalies naudojimo tvarką, tačiau, jo nuomone, į atsakovės teritoriją, kurią ji valdo pagal tėvų susitarimą, nereikia kištis. Patvirtino, kad anksčiau buvo kalbėta apie bendrą visų bendraturčių stoginę prie įvažiavimo į sklypą priešais ledainę, o brolio L. sprendimas, su niekuo nepasitarus pasistatyti savo stoginę, jam buvo staigmena. Iš brolio yra sulaukęs pretenzijų tik dėl svečių statomų automobilių prie jo įėjimo į namą, tačiau po pokalbio daugiau tokių situacijų nebuvo. Prašė ieškinį atmesti.

4. Atsakovas R. R. nurodė, kad yra atsakovo R. R. sūnus, turi aukštąjį išsilavinimą – Architektūros magistro laipsnį, yra (duomenys neskelbtini) tarybos narys. Nurodė, kad ieškovo parengti atidalijimo/naudojimo tvarkos nustatymo planai parengti vienpusiškai, nepasitarus su bendraturčiais, nederinant interesų. Sklypas 95 yra suformuotas gyvenamajam namui aptarnauti, jame yra visos reikalingos komunikacijos, tad jo atidalijimas yra apsunkinantis visų bendraturčių padėtį. Akcentavo, kad žemės sklypo forma yra sudėtinga, sunku nustatyti visų bendraturčių interesus atitinkančią naudojimosi juo tvarką. Neteikia savo sklypo naudojimosi tvarkos/ atidalijimo varianto, nes sklypas yra nedalus, pritaikytas bendram naudojimui. Komentuodamas Sklypo 95A planą nurodė, kad jis neatitinka realybės, nes F dalis yra nenaudojama dalis, miškas, šlaitas. Ten, kur nurodyta L. L. R. dalis, iš tiesų yra D. E. Č. dalis A ir dalis C dalies. A., jo seneliui, priklausė B dalis. Tuo tarpu D dalis yra reprezentacinė, jokia veikla ten nevyksta, ten yra saugoma pušis ir erdvė, kurioje dažniausiai laiką leidžia atsakovė su vaikais. Dėl gyvenamojo namo atidalijimo pažymėjo, kad jo paversti į daugiabutį neįmanoma, kadangi jo pagrindinė tikslinė paskirtis yra kitokia. Daugiabučio pastato reikalavimai žemės sklypui yra kitokie. Sklypo 95 paskirtis nėra daugiabučio, neatitinka daugybės reikalavimų, keliamų sklypui, kuriame statomas daugiabutis. Stoginė, kurią nori pasistatyti ieškovas, būtų statoma nestatymo zonoje, tai yra, prieštarautų Detaliojo plano sprendiniams. Nurodė, kad stoginę pasistatyti bendraturčiai jau svarstė ne kartą. Jai buvo numatyta vieta prie įvažiavimo, kad namas nebūtų apstatytas automobiliais. Tuo tarpu ieškovo nurodoma stoginės vieta yra nepatogi namo eksploatacijai ir nepriimtina iš estetinės pusės. Prašė ieškinį atmesti.

5. Atsakovas G. R. nurodė, kad yra atsakovo R. R. sūnus, atsakovo R. R. brolis, turi Architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Akcentavo, kad stoginės projektas yra visiškai neaiškus – nei vieta, nei gabaritai, nei medžiagiškumas, nei statinio kategorija. Žinojo apie senelių žodinį susitarimą ir ranka nubraižytą naudojimosi sklypais schemą. Iki teismo nebuvo jokių pretenzijų dėl naudojimosi tvarkos. Nurodė, kad Sklypo 95A išskyrimas viduryje neracionalus, nurodė, kad klojimas turėtų būti paliktas bendram naudojimui. Pažymėjo, kad stoginės pastatymas trukdytų naudotis išasfaltuota aikštele, apeiti aplink pastatą, jį remontuoti. Prašė ieškinį atmesti.

6. Atsakovė D. E. Č. nurodė, kad konfliktas kilo tada, kai mirė atsakovų tėvas A. R.. Iki tol ji su dėde A. R., po savo tėvo J. R. mirties buvo sutarusi naudotis žemės sklypu ir namu kaip iki tol. Nesutinka dėl stoginės pastatymo, nes ji gadina fasadą, trukdo naudotis kiemu. Ieškovas visiškai nederino stoginės statybos nei su ja, nei su kitais bendraturčiais. Pradėjo statybos darbus tuo metu, kai ji buvo išvykusi. Akcentavo, kad niekada nepretendavo ir nepretenduoja į palikėjo A. R. sklypo dalį, kuri buvo priešais namą. Mano, kad ieškovas dėl naudojimosi tvarkos turėtų tartis su broliu ir jo sūnumis. Tuo tarpu jai netinka ieškovo siūlymas dėl Sklypo 95, kad jai, turinčiai ½ nuosavybės teisių atitektų sklypas nevientisame vienete. Posėdžių metu nurodė, kad ieškovo Sklypo 95 atidalijimo/ naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra netinkamas dar ir dėl to, kad jai priskiriama pirtelės dalis, nors ji nėra pirties savininkė. Nurodė, kad ji pateikė į bylą pasiūlymą dėl Sklypo 95, tačiau akcentavo, kad tai nėra prašymas/pasiūlymas nustatyti naudojimosi tvarką ar atidalinti, o tik įrodymas, kad ieškovas atliko klaidingus paskaičiavimus savo Plane. Dėl Sklypo 95A taip pat yra pateikusi planelį kaip įrodymą apie netinkamus ieškovo paskaičiavimus, tačiau nereiškia reikalavimo atidalinti, nustatyti naudojimosi sklypu tvarkos, teikia jį kaip pavyzdį. Ieškovo reikalavimas atidalinti/nustatyti naudojimosi tvarką Sklypu 95 pažeidžia jos teises, nes ieškovas sau prisiskiria per didelį naudojimo plotą, užsidaro sau priėjimą prie visų bendrų komunikacijų; stoginė iškreipia gyvenamojo namo proporciją ir ją norima pastatyti nestatymo zonoje. Sklypo 95 A plane ieškovas dalina nenaudojamas/ nedalintinas sklypo dalis: klojimo plotą, miško plotą, „klombą“. Tuo tarpu H dalies visai į planą neįtraukia. Ieškovo prašoma pastatyti stoginė ne tik gadintų namo fasadą, bet ir trukdytų priėjimą prie jo, trečiojo aukšto langų, nėra aiškūs jos parametrai, kaip ji iš tiesų atrodys ir kiek vietos užims. Pažymėjo, kad ją tenkina dabartinė, per daugelį metų susiklosčiusi, tėvų valią atitinkanti naudojimosi sklypais ir gyvenamuoju namu tvarka, ji nenorėtų nieko keisti. Buvo oficialiai nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tačiau naudojimosi žemės sklypais tvarka buvo nustatyta žodiniu J. ir A. R. susitarimu, niekada nebuvo kalbama apie atidalijimą.

7. Atsakovas U. R. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad kartu su tėvais – ieškovu L. L. R. ir liudytoja D. R., gyvena (duomenys neskelbtini), nuo gimimo. Pažymėjo, kad automobiliai pradėti statyti tvarkingai bendroje aikštelėje prie namo tik įbetonavus kuoliukus ruošiantis stoginės statybai. Po kuoliukų įbetonavimo prie jų durų dabar automobilius stato tik tėvai. Nurodė, kad po visą sklypą yra ir buvo galima vaikščioti be apribojimų. Mano, kad stoginė nepažeistų bendraturčių interesų. Nurodė, kad jo tėvai šiltnamio neturi, o sklype stovi atsakovės ir atsakovo R. R. šiltnamiai.

8. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) administracija nurodė, kad ieškovo siekis atidalinti Detaliuoju planu suformuotus sklypus gali būti įgyvendinamas keičiant arba koreguojant Detalųjį planą. Detaliojo plano keitimas ar koregavimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kitais teritorijų planavimo procesą reglamentuojančiais teisės aktais. Detaliojo plano sprendiniai rengiami atsižvelgiant į kompetentingų institucijų išduotas planavimo sąlygas, derinimo ir svarstymo su visuomene metu suinteresuotų asmenų gautas pastabas. Būtent Detaliojo plano koregavimo metu kompetentingos institucijos (tame tarpe ir (duomenys neskelbtini)) vertins, ar galimi ieškovo pasiūlyti žemės sklypų atidalijimo sprendiniai ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Neatlikus Detaliojo plano keitimo ar koregavimo procedūrų, (duomenys neskelbtini) administracija negali iš anksto vienareikšmiškai pasisakyti, ar ieškovo pasiūlyti žemės sklypų atidalijimo būdai yra tinkami, nes teritorijų planavimo dokumento rengimo procese jie gali kisti ir neatitikti dabartinių Ieškovo pasiūlytų atidalijimo schemų. Nagrinėjamu atveju nei atsakovai, nei (duomenys neskelbtini) administracija, nei teismas negali iš anksto įvertinti ir pasisakyti, ar ieškovo siūlomas atsidalijimo būdas yra tinkamas ir galės būti įgyvendinamas pagal byloje pateiktas schemas.

9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad ieškovui šioje byloje tenka pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktoje inžinerinio statinio – stoginės schemoje nėra nurodytas statinio aukštis, atitinkamai todėl neįmanoma nustatyti, kokiai statinio kategorijai priklausytų ieškovo nurodytų techninių parametrų (5,7 m ilgio, 6 m pločio) stoginė. Ieškovas prie ieškinio prideda planuojamos statyti stoginės schemą, tačiau šioje schemoje nėra aiškiai nurodyta, kurioje žemės sklypo vietoje ieškovas planuoja statyti stoginę. Ieškovas ieškinyje tik deklaratyviai teigia, kad stoginę planuojama statyti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės, šalia įėjimo. Žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-95 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Pagal Detaliojo plano sprendinius žemės sklype yra užstatyti leidžiamos teritorijos, tačiau pagal ieškovo pateiktą schemą nėra galimybės nustatyti, ar planuojama statyti stoginė patenka į užstatyti leidžiamą teritoriją ar nepatenka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad žemės Sklypai 95 ir 95A yra suplanuoti detaliuoju planu (III tomas, el. b. l. 8). Žemės įstatymo 40 straipsnio 13 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami: teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai teritorijai parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 313, 316 punktai numato, kad detaliųjų planų keitimo/koregavimo iniciatyvos teisę turi fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų inicijavęs detaliojo plano keitimo procedūras.

12. Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino pateiktą žemėtvarkos darbų bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo sričių specialisto G. P. 2024 m. vasario 22 d. Komentarą, kuriame nurodyta, kad siekiant žemės sklypo atidalijimo pasiūlymą vertinti kaip techniškai ir procedūriškai priimtiną, turi būti rengiamas ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, o inicijuojama Detaliojo plano keitimo / koregavimo procedūra. Specialisto Komentare nurodyta, koks dokumentų rinkinys pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles sudaro koreguotą detalųjį planą ir, atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad ieškovo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „B.“ parengtas Sklypo 95 planas nėra Detaliojo plano korektūros brėžinys, be to, byloje nėra duomenų, kad tokios procedūros būtų pradėtos, todėl nėra aišku, ar Detaliojo plano keitimui / koregavimui apskritai egzistuoja koks nors pagrindas.

13. Įrodymo pareiga, kad pateiktas planas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus tokiam dokumentui, tenka ieškovui. Tačiau ieškovas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių jo pateikto plano atitiktį teisės aktų reikalavimams, neprašė apklausti specialisto, kurio komentaras buvo pateiktas į bylą, nesinaudojo jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kuriomis būtų teikęs priešingus argumentus specialisto komentarui. Teismas neturėjo pagrindo juo nesiremti. Tai, kad ieškovo pateiktas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, patvirtino ne tik specialisto komentaras, bet ir atsakovai R. ir G. R., turintys specialiųjų žinių (III tomas, el. b. l. 188).

14. Teismas nustatė, kad iš pateikto žemės Sklypo 95 plano, šis pasiūlymas neatitinka bendraturčių turimų nuosavybės dalių, kadangi į bendrą dalintiną plotą įskaitytas 223 m2 plotas. Pirtimi užstatytas plotas ir priėjimas prie jo, nors Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad atsakovė D. E. Č. nėra pirties bendrasavininkė. 177 m2 ūkiniais statiniais užstatytas plotas (ieškovo plane pažymėta indeksu „C“) priklauso visiems bendrasavininkams, tuo tarpu ieškovas Sklypo 95 dalį po šiais statiniais prašo palikti atsakovų bendrąja nuosavybe. Nors ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ūkiniais statiniais jis nesinaudoja, tačiau nesinaudojimas nepanaikina jo nuosavybės teisės, kuri apima ir valdymo bei disponavimo teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas atsižvelgęs į atsakovų paaiškinimus ir atliktus paskaičiavimus darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atidalinti žemės Sklypą 95 arba nustatyti naudojimosi tvarką yra neteisingas, nes neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Siūlymų dėl kompensavimo kitiems bendrasavininkams už didesnę jam tenkančią dalį, ieškovas byloje neteikė.

16. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotus reikalavimus tokio pobūdžio atidalijimo planams, teisės aktų reikalavimus, specialisto komentarą, atsakovų, turinčių specialiųjų žinių, paaiškinimus, apžiūrėjęs faktinę situaciją išvažiuojamojo posėdžio metu, tai yra, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad žemės Sklypo 95 atidalijimas pagal ieškovo pateiktą planą yra techniškai ir procedūriškai neįmanomas. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė teisės aktų reikalavimų atitinkančio dokumento, kuris leistų įvertinti realiai įgyvendinamas atidalijimo technines galimybes, pateiktas planas neatitinka bendraturčių turimų dalių nuosavybėje, yra neracionalus ir daro neproporcingą žalą daiktui, parengtas neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus, todėl reikalavimą atidalinti žemės Sklypą 95 atmetė kaip nepagrįstą.

17. Vertindamas ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, ar ieškovo pateikta žemės Sklypo 95 naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo kriterijų, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju iš ieškovo pateikto plano nėra galimybės nustatyti, kaip buvo paskaičiuotos bendraturčiams priskiriamos dalys ir kaip jos buvo susietos su turimos nuosavybės proporcija ir pastatų eksploatacijai reikalingu plotu. Teismas darė išvadą, kad ieškovo pateiktas planas, kai nėra atskirai ir tiksliai apskaičiuojamos kiekvieno statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys po pastatais, o po to pagrindžiamas likusių dalių paskirstymas ir dalių plotų, tenkančių kiekvienam bendraturčiui, paskaičiavimas, neatitinka aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų reikalavimų ir teisėtumo kriterijaus.

18. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad Sklypo 95 plotas ir konfigūracija užtikrina minimalius poreikius privažiuoti ir prieiti prie pastatų, juos apeiti, prižiūrėti, statyti automobilius, jais manevruoti, aptarnauti bendras inžinerines komunikacijas ir pan. Žemės Sklypo 95 dalis „A“ yra visų bendraturčių naudojamo kiemo – asfaltuotos aikštelės dalis. Kiemas/aikštelė yra reikalingas visiems bendraturčiams, tai yra pagrindinė automobilių statymo zona, tinkama manevravimui, apsisukimui, ši zona taip pat yra naudojama privažiavimui prie „C“ dalyje esančių pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ledainės, malkinės, sandėlio). Todėl ieškovui didžiąją dalį visiems bendraturčiams reikalingos teritorijos priskiriant asmeniniam naudojimui, apribojamas kitiems savininkams patekimas tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ledainė, malkinė, sandėlis).

19. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendė, kad žemės Sklypas 95 funkcionuoja kaip bendras kompleksas (jame išsidėstę objektai – gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai tinklai, kiemas, kurio didžiąją dalį sudaro asfaltuota aikštelė ir įvažiavimas), todėl jo išskaidymas būtų neracionalus ir neatitiktų visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros kriterijaus. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog jo pateikta sklypo 95 naudojimosi tvarka atitinka teismų praktikoje nustatytus kriterijus.

20. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovas šioje byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimą ir nepateikė galimumą tai padaryti patvirtinančių duomenų (projektinės dokumentacijos, specialisto išvados). Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto). Atsižvelgdamas į Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 4 punktą, kuriame nustatyta, kad žemės sklypuose, kuriuose parengti detalieji planai, naudojimo būdas keičiamas keičiant/koreguojant detaliuosius planus, bei į tai, kad specialiųjų žinių turintys atsakovai patvirtino, kad gyvenamojo namo atidalijimo būdas pagal esamą naudojimo tvarką nėra įgyvendinamas, nusprendė ieškovo reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo atmesti kaip nepagrįstą.

21. Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą leisti pastatyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – stoginę, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesant bendrasavininkių sutikimo, teismas nustatė, kad būtent stoginės statybos pradžia sukėlė atvirą konfliktą tarp bendraturčių, šią aplinkybę patvirtino liudytoja D. R., bei tai, kad ieškovas apie sprendimą pradėti stoginės statybą iš anksto kitų bendraturčių neinformavo. Esant konfliktui tarp bendraturčių teismas rezervuotai (ne visa apimtimi) vertino jų paaiškinimus dėl to, ar statinys pažeidžia jų teises/nepažeidžia jų teisių ir teikė pirmenybę į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams.

22. Teismas įvertinęs tai, kad iš ieškovo pateikto brėžinio sudėtinga identifikuoti statinį ir neįmanoma nustatyti jo kategorijos, bei tai, kad ieškovas nepateikė tokio statinio brėžinio, iš kurio būtų galimybė nustatyti ketinamo statyti statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams ir bendraturčių interesams, į tai, kad statinį ketinama statyti vietoje, kuri pagal šiuo metu galiojantį Detalųjį planą yra nestatymo zona, nusprendė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmetė.

23. Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ parengtą planą, pažymėjo, kad į bylą pateiktas „Sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas teisminiam nagrinėjimui” nėra atidalijimo planas, apie kurio esminę reikšmę sprendžiant tokio pobūdžio reikalavimą teismas išsamiai pasisakė spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šių argumentų nekartojo. Žemės Sklypas 95A, kaip ir žemės Sklypas 95, yra suplanuotas Detaliuoju planu, o tai reiškia, kad siekiant jį atidalyti būtina atlikti teritorijų planavimo procedūras – Detaliojo plano koregavimą/keitimą. Byloje nėra duomenų apie tokių procedūrų inicijavimą.

24. Žemės Sklypo 95A atidalijimas ieškovo pageidaujamu būdu prieštarauja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei, nes paliekamos bendros dalys, sukuriama teisinio neapibrėžtumo situacija, nes nenurodoma, ką siekiama padaryti su dalimis G ir H, sudaromos prielaidos nuosavybės teisių pažeidimui, nes neužtikrinamas teisėtas patekimas į nurodytus sklypus ir neatitinka bendraturčių interesų derinimo principo, nes priskiriamos nelygiavertės dalys.

25. Teismas netenkino tokio reikalavimo, kadangi ieškovas neįrodė galimybės atidalyti Detaliuoju planu suplanuotą žemės Sklypą 95A jo nurodytu būdu, taip pat nepagrindė, kodėl jo pageidaujamas atidalijimo būdas labiausiai atitiks visų bendraturčių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį, i priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą atidalinti sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), arba nustatyti naudojimosi tvarką juo, šį reikalavimą atmetė iš esmės motyvuodamas įrodymų kiekiu, o ne jų turiniu, bei padarydamas faktų nustatymo klaidų. Apelianto įsitikinimu teismas atlieka prieštaringą teisės aktų vertinimą - t. y. nurodo, kad reikalinga atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nepaisant to, kad ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas;

26.2. Šį reikalavimą atmesdamas pirmosios instancijos teismas rėmėsi G. P. komentaru, kuriame iš esmės nurodyta autoriaus nuomonė, kad byloje esantys įrodymai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju, apelianto nuomone, nei CPK nei CK, nenurodo, kokius kitų įstatymų reikalavimus turi atitikti bylos įrodymai, kad jie galėtų būti vertinami teisme. Be to, apelianto reikalavimas buvo atidalinti sklypo dalį, o ne leisti rengti atidalinimo dokumentus be bendraturčių sutikimo. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė;

26.3. nesutinkama su pirmosios instancijos išvada, kad byloje ieškovas nepateikė teisės aktų reikalavimų atitinkančio dokumento, kuri nėra pagrįsta bylos įrodymu išsamiu ištyrimu, o priimta vadovaujantis priimant atsakovų pozicijas kaip netikrinamus faktus, kurių paneigimo pareiga buvo perkelta apeliantui, tačiau į jo dėstomą argumentaciją nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, kad apelianto reikalavimas buvo atidalinti sklypo dalį, o ne leisti rengti atidalinimo dokumentus be bendraturčių sutikimo;

Žemesnės instancijos teismas

26.4. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, vertino naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą - teismas konstatavo, kad neturi galimybės atlikti skaičiavimus, apelianto įsitikinimu, tokiu būdu teismas prieštarauja pats sau ir aiškiai demonstruoja tai, kad įrodymai nebuvo tiriami byloje;

26.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo apelianto paaiškinimus ir faktinius duomenis, kad sklypo dalimi „A“ jis naudojasi nuo pat gyvenimo gyvenamajame name pradžios, ir dabartiniu metu jo šeimos automobiliai stovi šioje vietoje ir dėl šios vietos ginčų tarp bendrasavininkių nebuvo iki tol, kol apeliantui nekilo poreikis pastatyti stoginę. Todėl būtent tokia teismo pozicija neatitinka socialinės taikos ir priėjimo prie statinių kriterijaus;

Šalies argumentai

26.6. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė, kokius bendrasavininkių interesus pažeistų naudojimosi tvarkos nustatymas, bei ignoravo faktą, kad esama naudojimosi tvarka nesuderina bendraturčių interesų ir nuolat kyla ginčai dėl turto naudojimo, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienintelis racionalus sprendimas;

26.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškiniu apeliantas neprašė suformuoti naują turtinį vienetą - todėl tokio reikalavimo atmetimo grindimas STR reikalavimais - neteisėtas ir aiškiai parodantis, kad neatskleista bylos esmė. Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimas yra savo idealiąją nuosavybės dalį paversti realiąja. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis, kuri atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys;

26.8. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą leisti ieškovui (apeliantui) pastatyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį - stoginę, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesant bendrasavininkių sutikimo, atliko neteisėtą faktinės ir teisinės situacijų vertinimą. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis 2016-11-21 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymo Nr. 2016-27168 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau ir - STR) lentele Nr. 2 matyti, kad ieškovo prašoma leisti statyti stoginė - I kategorijos nesudėtingas statinys, kuris, iš to kas nurodyta, gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas. Tokiam statiniui statyti nėra reikalingas nei projektas, nei pasirašytas brėžinys, nei kokia nors privaloma dokumentacija. Jei susiklostytų tokia situacija, kad būtų pastatytas toks statinys, kuris neatitinka I grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų - tiek valstybės institucijos, tiek kiti proceso dalyviai galėtų kreiptis dėl tokios statybos pripažinimo neteisėta ir padarinių pašalinimo;

Žemesnės instancijos teismas

26.9. Pirmosios instancijos teismas dar kartą nurodė detaliojo plano sprendinius - „galimo užstatymo zonos“. Tačiau tokį deklaratyvų argumentą teismas turėtų pagrįsti. Šią argumentaciją palyginus su detaliuoju planu, vėl matyti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis išskirtinai atsakovų pozicijos atkartojimu, o ne bylos įrodymų ištyrimu;

26.10. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio reikalavimo atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apeliantas neprašo leisti rengti detalųjį planą be bendrasavininkių sutikimo, o prašo atidalinimo. Teismas neteisingai perkėlė įrodinėjimo pareigą apeliantui, t. y. šis buvo įpareigotas įrodyti, kad nepažeis tų atsakovų interesų, kurių net jie patys nenurodo.

Atsiliepimas

27. Atsakovai R. R., R. R. ir G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Atsakovai pažymi, kad joks įrodymas, įskaitant Specialisto komentarą, teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas užtikrino visoms bylos šalims vienodas galimybes teikti įrodymus, išklausė šalių paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų vertinimą atliko pagal savo vidinį įsitikinimą. Ieškovas nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie leistų abejoti teismo teise vadovautis byloje esančiu specialių žinių turinčio asmens Specialisto surašytu komentaru. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, jog teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl žemės Sklypo 95 atidalijimo, nepagrįstai rėmėsi komentaru;

27.2. Nurodo, kad kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė žemės Sklypo 95 „Naudojimosi tvarkos nustatymo planą teisminiam nagrinėjimui“, kuriuo remiantis, prašė atidalyti žemės Sklypą 95. Taigi, byloje apskritai nebuvo pateiktas žemės Sklypo 95 atidalijimo planas. Ieškovas savo reikalavimą atidalyti žemės Sklypą 95 „suplakė“ su reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką, nors šiems bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdams yra taikomi skirtingi reikalavimai;

27.3. Atsakovai nurodo, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą atidalyti Detaliuoju planu suplanuotą žemės Sklypą 95, privalėjo pateikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį atidalijimo planą, kurį dar prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu privalėjo suderinti su atitinkamomis institucijomis, bei įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad „šioje byloje ieškovas nepateikė teisės aktų reikalavimų atitinkančio dokumento, kuris leistų įvertinti realiai įgyvendinamas atidalijimo techninės galimybes“;

Žemesnės instancijos teismas

27.4. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo (apelianto) reikalavimą dėl žemės Sklypo 95 atidalijimo, yra teisėta ir pagrįsta. Buvo atsižvelgta į teismų praktikoje suformuotus reikalavimus tokio pobūdžio atidalijimo planams, teisės aktų reikalavimus, Komentarą, atsakovų paaiškinimus bei faktinę situaciją, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino išvažiuojamojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei pagrįstai nusprendė, kad žemės Sklypo 95 atidalijimas pagal ieškovo (apelianto) pateiktą planą yra techniškai ir procedūriškai neįmanomas;

Šalies argumentai

27.5. Ieškovo (apelianto) prašoma nustatyti žemės Sklypo 95 naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikoje išskiriamų kriterijų, pvz., naudojimosi daiktu racionalumo kriterijaus, racionalumo ir efektyvumo kriterijaus, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, socialinės taikos ir priėjimo prie pastatų kriterijų, proporcingumo kriterijaus, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus. Atsakovai pažymi, kad toks naudojimosi dalių paskirstymas, kai nėra atskirai ir tiksliai apskaičiuojamos kiekvieno statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys po pastatais, o po to pagrindžiamas likusių dalių paskirstymas ir dalių plotų, tenkančių kiekvienam bendraturčiui, paskaičiavimas, negali būti laikomas teisėtu, sąžiningu ir adekvačiu;

Žemesnės instancijos teismas

27.6. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės Sklypas 95 funkcionuoja kaip bendras kompleksas (jame išsidėstę objektai - gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai tinklai, kiemas, kurio didžiąją dalį sudaro asfaltuota aikštelė ir įvažiavimas), todėl jo išskaidymas būtų neracionalus ir neatitiktų visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros kriterijaus, todėl atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti apelianto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės Sklypu 95 tvarkos nustatymo;

Šalies argumentai

27.7. Atsakovai nesutinka su apelianto pozicija, kad ieškiniu nebuvo prašoma suformuoti naują turtinį vienetą, todėl tokio reikalavimo atmetimas remiantis STR reikalavimais yra neteisėtas, nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagristi jo suformavimo būdą. Pažymi, kad atsakovai nuo pat ieškinio pareiškimo kartojo ir akcentavo, jog ieškovas (apeliantas) privalo nurodyti turtinius vienetus, nes tik taip galima vertinti galimybę atidalyti gyvenamąjį namą, tokius savo argumentus atsakovai išdėstė procesiniuose dokumentuose ir išsakė bylos nagrinėjimo metu;

27.8. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su naudojimosi tvarkos nustatymu, tačiau daro visiškai nelogišką išvadą, kad tie argumentai pagrindžia atidalijimą. Pažymi, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Nurodo, kad gyvenamajame name yra trys atskiri įėjimai ir gyvenamajame name nėra patalpų, kuriomis bendraturčiai naudotųsi bendrai, ginčo atveju tinka vienintelis gyvenamųjų patalpų suformavimo atskirais nekilnojamojo turo objektais būdas - gyvenamosios (butų) paskirties patalpų suformavimas. Kitaip tariant, gyvenamojo namo atidalijimas galimas tik suformuojant atskirus butus;

27.9. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas (apeliantas) reikšdamas reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo privalėjo įvardinti konkretų atskirų turtinių vienetų suformavimo būdą ir pateikti tą būdą pagrindžiančią specialisto parengtą projektinę dokumentaciją. Ieškovui (apeliantui) neatlikus šių pareigų, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl nekilnojamojo turto, šiuo atveju Gyvenamojo namo atidalijimo, teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl Gyvenamojo namo atidalijimo kaip nepagrįstą;

Atsiliepimas

27.10. Atsakovai nesutinka su apelianto argumentais, kad stoginės statybai nėra reikalingas nei projektas, nei pasirašytas brėžinys, nei kokia nors privaloma dokumentacija, o jeigu ieškovas (apeliantas) pasistatytų teisės aktuose numatytus reikalavimus pažeidžiantį statinį, tiek valstybės institucijos, tiek atsakovai galėtų kreiptis dėl tokios statybos pripažinimo neteisėta ir jos padarinių šalinimo. Nurodo, kad byloje nėra tinkamai parengto stoginės brėžinio, iš kurio galima būtų nustatyti tikslius būsimo statinio techninius parametrus, statinio susiejimą su žemės Sklypu 95, statinio tvirtinimo prie gyvenamojo namo sprendinius, medžiagiškumą ir kt. Nesant nurodytos informacijos, nei teismas, nei atsakovai negali spręsti apie pageidaujamo statyti statinio apimtį;

27.11. Pažymi, kad galiojantiems Detaliojo plano sprendiniams dėl žemės Sklypo 95 užstatymo ploto ir zonų, bet kokia naujų statinių statyba, nepatenkanti į tas zonas, yra draudžiama, kol nebus pakeisti Detaliojo plano privalomieji reglamentai, nustatantys užstatymo zoną. Tokiu būdu apeliantas prašo teismo suteikti jam teisę į neteisėtą statybą, t. y. į statybą, kuri ginčo atveju yra negalima. Teisme negali būti tenkinamas reikalavimas, prieštaraujantis galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir imperatyviems teisės aktų reikalavimams;

27.12. Atsakovai paaiškina, kad žemės Sklypas 95A yra suplanuotas Detaliuoju planu, o tai reiškia, kad siekiant jį atidalyti būtina atlikti teritorijų planavimo procedūras - Detaliojo plano koregavimą/keitimą. Byloje nėra duomenų apie tokių procedūrų inicijavimą. Tik tinkamai parengus Detaliojo plano keitimo/koregavimo sprendinius, galima būtų vertinti žemės Sklypo 95A atidalijimo galimybes. Teismui atidalijus žemės Sklypą 95A tokiu būdu, kuris prieštarautų teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, toks teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas.

28. Atsakovė D. E. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, teismas detaliai aptarė visus byloje surinktus įrodymus, juos ištyrė. Siekdamas geriau suprasti faktinę situaciją bei proceso šalių reikalavimus ir atsikirtimus, teismas organizavo išvažiuojamąjį posėdį. Sprendime teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir pagrįstos įrodymų analize, teisės aktų normomis bei nuoseklia tokio pobūdžio bylose formuojama teismų praktika. Todėl atsakovė nemato jokio pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu, tuo labiau jį naikinti;

Šalies argumentai

28.2. Apeliantas fragmentiškai cituoja atsitiktinius skundžiamo sprendimo teiginius, juos savaip interpretuoja, be jokio konteksto, be skundžiamo sprendimo motyvų visumos ir daro išvadas, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Tokiu būdu apeliantas akivaizdžiai siekia klaidinti apeliacinį teismą ir sudaryti jam skundžiamo sprendimo nepagrįstumo regimybę. Tokie apelianto apeliacinio skundo teiginiai turėtų būti vertinami kritiškai, o teismo skundžiamas sprendimas turėtų būti skaitomas ir vertinamas kaip vientisas dokumentas;

Atsiliepimas

28.3. Atsakovė paaiškina, kad priešingai nei teigia apeliantas, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) reikalavimus atmetė dėl įrodymų trūkumo, kadangi apeliantui (ieškovui) buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus ir grįsti savo reikalavimus. Bylos duomenimis matyti, kad teismas vertino ne įrodymų kiekį, o būtent įrodymų turinį, t. y. analizavo apelianto pateiktų planų turinį ir jų atitikimą teisės aktų reikalavimams ir nustatęs, kad atidalijimas pagal apelianto pateiktus planus yra techniškai ir procedūriškai neįmanomas, pagrįstai reikalavimus atmetė;

28.4. Pažymėjo, kad Specialisto komentarą parengė žemėtvarkos darbų bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo sričių specialistas G. P., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl nėra abejonių, kad išvadas byloje aktualiais klausimais pateikė reikiamą kvalifikaciją ir specialių žinių turintis asmuo. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė šalims pasinaudoti galimybe kviesti apklausti Specialistą, tačiau apeliantas tokio noro neišreiškė;

28.5. Būtent apeliantas, reikalaudamas atidalinti bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės Sklypą 95, turėjo jį tinkamai pagrįsti, t. y. aiškiai įvardinti kokius atskirus nekilnojamuosius daiktus (atskirus žemės sklypus, kaip savarankiškus nuosavybės teisės objektus) jis prašo suformuoti ir atitinkamais dokumentais (t. y. jau parengtais Detaliojo plano korektūros brėžiniais ir kt. dokumentais) pagrįsti jų suformavimo galimumą (techninį ir procedūrinį įgyvendinimą). Apeliantui to neatlikus - jo reikalavimas vertintas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie reikalavimo atidalinti atskirumą nuo tokį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų yra nelogiški ir prieštaraujantys kasacinio teismo išaiškinimams;

28.6. Atsakovė paaiškina, kad žemės Sklypo 95 ploto atėmus nedalintiną plotą, gaunama: 1 609 (visas plotas) - 223 (Pirtis) - 177 (Ūkiniai statiniai) - 702 („D“ dalis, kaip bendro naudojimo) = 507 kv.m. Vadinasi tik 507 kv.m teoriškai galėtų būti dalintinas plotas, o tame skaičiuje ieškovo (apelianto) prašomas 137 kv.m plotas palikti jam ir U. R. (atsakovui) kaip atskirą nuosavybę sudaro 27 proc., tuo tarpu apeliantui ir U. kartu priklauso tik 20 proc. Vadinasi įgyvendinus apelianto UAB „B.“ parengtame žemės Sklypo 95 plane numatytus sprendinius, apeliantui ir U. realiai atitektų daugiau dalių nei jų turi, o atsakovė D. E. Č., kuriai priklauso 50 proc. žemės Sklypo 95, iš esmės netektų savo dalių ir tokio netekimo apeliantas niekaip nesiūlė kompensuoti;

28.7. Skundžiamame sprendime pateikti skaičiavimai yra pagrįsti ir teisingi, o apelianto reikalavimas atidalinti žemės Sklypą 95 arba nustatyti naudojimosi tvarką yra neteisingas, nes apeliantas iš viso žemės Sklypo 95 ploto neatėmė nedalintinų dalių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto reikalavimas atidalinti žemės Sklypą 95 arba nustatyti naudojimosi tvarką yra neteisingas, nes neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliantas nei po atidalijimo, nei po naudojimosi tvarkos nustatymo negali gauti daugiau nuosavybės teisės dalių, nei jų turi iki atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo;

28.8. Atsakovė pažymi, kad ne teismas turėjo pareigą nurodyti, kokius konkrečius bendraturčių interesus pažeistų ieškovo (apelianto) atidalinimo planas, o būtent apeliantas turėjo pareigą įrodyti, kad jo siūlomas atidalinimo būdas yra tinkamiausias, nepažeidžiantis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Šios pareigos apeliantas nevykdė, nepateikė tinkamo žemės Sklypo 95 atidalijimo plano, nepateikė įrodymų, kad toks planas atitiks visų bendraturčių interesus;

28.9. Atsakovė nesutinka su apelianto pateiktu pasiūlymu, nurodo, kad atsakovei priklauso 50 proc. žemės Sklypo 95, ir pagal apelianto pasiūlymą atsakovei atitektų skirtingose vietose išsidėsčiusios dalys kartu su kitais atsakovais R., t. y. ne vientisame masyve, dėl ko atsakovei, turinčiai didžiausią nuosavybės dalį, toks atidalijimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės pablogintų jos situaciją. Tuo tarpu apeliantas sau „išsikerpa“ naudingiausią ir geriausią žemės Sklypo 95 dalį viduryje ir viename masyve (UAB „B.“ plane pažymėta indeksu „A“);

28.10. Atsakovė ginčija apelianto motyvus dėl gyvenamojo namo atidalijimo reikalavimo, nurodo, kad apelianto teiginys, kad gyvenamojo namo atidalinimo reikalavimu jis prašė savo idealiąją nuosavybės dalį paversti realiąja yra dviprasmiškas ir klaidinantis. Pažymi, kad idealiosios nuosavybės dalies pavertimas realiąja yra ne atidalijimo, o naudojimosi tvarkos nustatymo tikslas. Šiuo atveju nėra aišku, koks buvo apelianto tikslas, nes teikiamas reikalavimas buvo dėl gyvenamojo namo atidalinimo, bet argumentacija susijusi su gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymu. Šioje vietoje pažymėtina, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kuri, be kita ko, tenkina ir patį apeliantą, jau yra nustatyta notarine sutartimi. Būtent šios sutarties pagrindu ieškovas reikalavo atidalinti gyvenamąjį namą;

Šalies argumentai

28.11. Apeliantas stoginę prašė statyti žemės Sklype 95 ant asfaltuotos aikštelės, kuria naudojasi visi bendrasavininkai. Pagal matininko E. B. atliktus kadastrinius matavimus visas asfaltuotos aikštelės plotas žemės Sklype 95 sudaro 148 kv.m, o apelianto stoginei reikiamas plotas - 45 kv.m. Tokiu atveju stoginė visoje asfaltuotoje aikštelėje užimtų daugiau nei 30 proc. visos aikštelės ploto. Tai viršytų apeliantui ir U. R. priklausančias 20 proc. nuosavybės dalis. Be to, stoginė ribotų priėjimą prie gyvenamojo namo fasado, stogo, prie kito bendro naudojimo objekto – žemės Sklypo 95A;

28.12. Byloje yra pateikta tik ranka braižyta statinio schema (stoginės), iš kurios nėra aiškūs statinio parametrai, vieta žemės sklype ir kiti esminiai duomenys. Iš esmės tik pats apeliantas tokį statinį įvardija stogine, nors nėra aišku, kuo vadovaujantis statinys yra klasifikuojamas kaip stoginė. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad reikalavimas dėl stoginės atmestinas, nes apeliantas nepateikė tokio statinio brėžinio, iš kurio būtų galimybė nustatyti ketinamo statyti statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams ir bendraturčių interesams;

Atsiliepimas

28.13. Atsakovė paaiškina, kad tuometiniai žemės sklypų bendrasavininkai J. (D. E. Č. tėvas) ir A. (apelianto ir atsakovo R. R. tėvas), kurie turėjo po 50 proc. nuosavybės teisių, buvo susitarę dėl žemės Sklypo 95 ir žemės Sklypo 95A naudojimosi tvarkos, savo susitarimą įtvirtinę raštu - nubraižę sklypų naudojimosi tvarką. Tai, kad J. ir A. R. nubraižyta sklypų naudojimosi tvarka nebuvo patvirtinta notaro, nereiškia, jog toks dokumentas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, siekiant išsiaiškinti faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką;

28.14. Nurodo, kad apeliantas, savo nesutarimus su atsakovais R. dėl jų visų faktiškai naudojamos žemės Sklypo 95A „B“ dalies, nutarė išspręsti teisme, tuo pačiu įtraukdamas į bylą ir atsakovę Č. bei siekdamas atsakovės Č. naudojamos sodo dalies žemės Sklype 95A, nors realiai turėjo prašyti sau ir U. R. priklausančios 20 proc. dalies visų R. naudojamoje sklypo pusėje (t. y. „B“ dalyje). Pagal panaudojimą vertingiausia ir naudingiausia žemės Sklypo 95A dalis yra tvora aptvertas sodas su dirbama žeme. Aiškiausiai šios žemės Sklypo 95A dalys matyti atsakovės Č. pateiktame žemės Sklypo 95A plane, kurios pažymėtos indeksais „A“ ir „B“. Būtent dėl šios žemės Sklypo 95A dalies pagal nusistovėjusią tvarką bendrasavininkai ir yra susitarę, kad „B“ dalimi naudojasi visi R., o „A“ dalimi – Č. ir visiems po lygiai atitenka sodo bei daržo (dirbamos žemės). Taigi pagal apelianto pateiktą UAB „B.“ parengtą žemės Sklypo 95A planą atsakovė Č. netektų viso savo naudojamo sodo. Be to pagal atsakovo planą atsakovei Č. tektų naudotis žemės Sklypo 95A dalimi, esančia prieš kitų atsakovų R. ir paties apelianto pirmo aukšto langus, kas nėra niekam priimtina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) L. L. R., atsakovai G. R., R. R., R. R., U. R. ir D. E. Č. yra žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės Sklypas 95), ir žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės Sklypas 95A) bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

32. Apeliantui L. L. R. ir atsakovui U. R. priklauso po 1/10 dalį gyvenamojo namo, pastatų, žemės sklypų 95 ir 95 A (procentine išraiška yra iš viso 20 procentų), atsakovams R. R., R. R. ir G. R. priklauso po 1/10 dalį gyvenamojo namo, pastatų, žemės sklypų 95 ir 95 A (procentine išraiška yra 30 procentų); atsakovei D. E. Č. priklauso ½ gyvenamojo namo, pastatų (išskyrus pirtį), žemės sklypų 95 ir 95A (procentine išraiška yra 50 procentų).

33. 2013 m. sausio 11 d. Kauno 23-ojo notaro biuro notarė J. M. patvirtino sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp: atsakovų A. R., R. R. ir D. E. Č. (I tomas, el. b. l. 8- 13). Sutarties 4 punkte nustatyta, kad šalys patikslina naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, pažymėtu plane 1A2p, parašytu sutarties 2 punkte, tvarką, nustatytą 1992 m. gruodžio 17 d. sutartyje Reg. Nr. 1-510 ir susitaria, kuriomis gyvenamojo namo patalpomis naudosis.

34. Apeliantas, atsakovai R., G. ir R. R. yra A. R. paveldėtojai. Apeliantas ir atsakovas U. R. savo nuosavybės dalį įgijo po tėvo (ir senelio) A. R. mirties, paveldėjimo.

35. Atsakovė D. E. Č. yra R. R. paveldėtoja. Atsakovė savo nuosavybės dalį buvo įgijusi po tėvo J. R. mirties, kitą nuosavybės dalį įgijo po brolio R. R. mirties (duomenys neskelbtini) (I tomas, el. b. l. 143, II tomas, el. b. l. 38).

36. Teismui pateiktas 2023 m. birželio 26 d. Žemės sklypo planas M 1:500 (sklypo plotas 1609 m2) Sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas teisminiam nagrinėjimui, parengtas uždarosios akcinės bendrovės „B.“ matininko S. B., kurį palaiko apeliantas ir kuriuo vadovaujantis prašo atidalinti Sklypą 95 arba nustatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką (II tomas, el. b. l. 64).

37. Teismui pateiktas 2023 m. birželio 28 d. Žemės sklypo planas M 1:500 (sklypo plotas 15625 m2 ) Sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas teisminiam nagrinėjimui, parengtas uždarosios akcinės bendrovės „B.“ matininko S. B., kurį palaiko apeliantas ir kuriuo vadovaujantis prašo atidalinti Sklypą 95A (II tomas, el. b. l. 64).

38. Žemės sklypas suplanuotas detaliuoju planu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-95. Detalusis planas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, juo žemės sklypai buvo padalinti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Plane be kita ko nurodyta užstatyti leidžiama teritorija (III tomas, el. b. l. 8).

39. Apeliantas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo atidalinti pagal 2012 m. kovo 6 d. kadastrinių matavimų duomenis ir 2013 m. sausio 11 d. notaro patvirtintą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką (II tomas, el. b. l. 61).

40. Apeliantas pateikė brėžinį, kuriuo prašo remtis nagrinėjant jo reikalavimą, susijusį su stoginės pastatymu (I tomas, el. b. l. 21).

Dėl apeliacinio skundo motyvų

41. Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą (žemės sklypus 95 ir 95 A, ir gyvenamąjį namą, žemės sklype 95), neatidalinus žemės sklypo 95, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu 95, ir leisti statyti apeliantui I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – stoginę, nesant bendrasavininkų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) ieškinį atmetė, nurodęs, kad ieškovo (apelianto) prašomo bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio turto atidalijimas pagal ieškovo (apelianto) pateiktą planą yra techniškai ir procedūriškai neįmanomas. Pažymėjo, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė teisės aktų reikalavimų atitinkančio dokumento, kuris leistų įvertinti realiai įgyvendinamas atidalijimo techninės galimybes, pateiktas planas neatitinka bendraturčių turimų dalių nuosavybėje, yra neracionalus ir daro neproporcingą žalą daiktui, parengtas neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus. Taip pat ieškovas (apeliantas) nepateikė tokio statinio brėžinio, dėl kurio reiškė reikalavimą leisti statyti stoginę, iš kurio būtų galimybė nustatyti ketinamo statyti statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams ir bendraturčių interesams.

Dėl žemės sklypų 95 ir 95 A atidalinimo

42. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė teisės aktų reikalavimų atitinkančio dokumento, nurodė, kad jo reikalavimas buvo atidalinti sklypo dalį, o ne leisti rengti atidalinimo dokumentus be bendraturčių sutikimo.

43. Pažymėtina, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju tiek iš ieškovo (apelianto) pareikštų reikalavimų, tiek iš atsakovų pareikštų atsikirtimų į ieškinį bei atsiliepimų į apeliacinį skundą akivaizdu, kad ieškovas (apeliantas) pageidauja, jog jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis kartu su kitais bendrasavininkais nekilnojamasis turtas (žemės sklypai 95 ir 95A, ir gyvenamasis namas) būtų padalintas natūra.

45. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas; prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).

48. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, nustatė, kad žemės sklypai 95 ir 95A yra suplanuoti Detaliuoju planu (III tomas, el. b. l. 8), todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 13 dalies 1 punktu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai teritorijai parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 313, 316 punktai numato, kad detaliųjų planų keitimo/koregavimo iniciatyvos teisę turi fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas (apeliantas) būtų inicijavęs detaliojo plano keitimo procedūras.

49. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis žemėtvarkos darbų bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo sričių specialisto G. P. 2024 m. vasario 22 d. Komentaras (IV tomas, el. b. l. 4-29), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-95 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo būtent ir buvo iš vieno anksčiau buvusio žemės sklypo suformuoti du nauji atskiri žemės sklypai – žemės sklypas 95 ir žemės sklypas 95A, todėl siekiant žemės sklypo atidalijimo pasiūlymą vertinti kaip techniškai ir procedūriškai priimtiną, turi būti rengiamas ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, o inicijuojama Detaliojo plano keitimo / koregavimo procedūra. Specialistas Komentare nurodo, koks dokumentų rinkinys pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles sudaro koreguotą detalųjį planą ir, atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad ieškovo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „B.“ parengtas žemės sklypo 95 planas nėra Detaliojo plano korektūros brėžinys, be to, byloje nėra duomenų, kad tokios procedūros būtų pradėtos, todėl nėra aišku, ar Detaliojo plano keitimui/koregavimui apskritai egzistuoja koks nors pagrindas.

50. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškinio reikalavimą atidalinti žemės sklypų 95 ir 95A dalis jo atžvilgiu, apeliantas nurodo, kad neprašė pirmosios instancijos teismo leisti rengti atidalinimo dokumentus be bendraturčių sutikimo. Apelianto įsitikinimu, apelianto pateikti uždarosios akcinės bendrovės „B.“ parengti žemės sklypų 95 ir 95A planai yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovo (apelianto) reikalavimus atidalinti žemės sklypus 95 ir 95 A.

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovas (apeliantas) nepateikė teisės aktų reikalavimų atitinkančių dokumentų, kurie leistų įvertinti realiai įgyvendinamas atidalijimo techninės galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas neteisingai interpretuoja galiojančius teisės normų reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą, todėl apelianto parengti žemės sklypų 95 ir 95 A planai nėra pagrindas tenkinti apelianto reikalavimus dėl minėtų žemės sklypų atidalinimo, nes jie iš esmės neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad apeliantas siekdamas atidalinti minėtuose žemės sklypuose jam priklausančią turto dalį, turėtų, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir inicijuoti koreguoti (duomenys neskelbtini) tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-95 patvirtintą detalųjį planą, kuriuo žemės sklypai buvo padalinti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

52. Apeliantas iš esmės byloje laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam ir jo sūnui priskirti žemės sklypo 95 „A“ dalį, o žemės sklypą 95 A atidalinti pagal esamą faktinę naudojimosi tvarką, tuo pačiu atsisakant statinių apelianto užsakymu sudarytame plane pažymėtų statinių 4IP, 3I1P, 2I1P, tai yra, ieškovui priėjimo prie šių statinių nereikia, nes jis jais nesinaudoja. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs tokį reikalavimą dėl žemės sklypo 95 atidalijimo padarė išvadą, kad apelianto prašoma atskirai jam nustatyti „A“ dalis kitiems bendrasavininkams ribotų priėjimą / privažiavimą prie žemės sklypo 95A, taip pat ribotų privažiavimą prie žemės sklype 95 esančių ūkinių statinių, kuriuose šiuo metu bendrasavininkai laiko savo transporto priemones. Pažymėjo, kad žemės sklypas 95A, kaip ir žemės sklypas 95, yra suplanuotas Detaliuoju planu, o tai reiškia, kad siekiant juos atidalyti būtina atlikti teritorijų planavimo procedūras – Detaliojo plano koregavimą/keitimą.

53. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto siūlomi atidalinimo būdai, kai ieškovas gauna naudingiausią sklypo dalį, o kitiems bendrasavininkams palieka sklypo dalis su apsunkinimais ir faktiškai nepanaudojamas, yra negalimi.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto siūlomus žemės sklypų 95 ir 95A atidalijimo planus, visiškai pagrįstai teisiškai reikšmingu laikė atsakovų interesus, nustatęs, kad minėti atidalijimo planai yra neracionalūs ir neatitinka visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros kriterijaus. Toks vertinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Dėl žemės sklypo 95 naudojimosi tvarkos nustatymo

56. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčydamas skundžiamą sprendimą nurodo, kad esama naudojimosi tvarka turtu (žemės sklypu 95) nesuderina bendraturčių interesų ir nuolat kyla ginčai dėl turto naudojimo, todėl pasak apelianto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienintelis racionalus sprendimas.

57. Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, įtvirtindamas principines nuostatas, pagal kurias įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 1 straipsnis).

58. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia (be kita ko), susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 29 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

60. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka bendraturčių teisių. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas nustatė, kad Sklypo 95 dalis „A“ yra visų bendraturčių naudojamo kiemo – asfaltuotos aikštelės dalis. Kiemas/aikštelė yra reikalinga visiems bendraturčiams, tai yra pagrindinė automobilių statymo zona, tinkama manevravimui, apsisukimui, ši zona taip pat yra naudojama privažiavimui prie „C“ dalyje esančių pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ledainės, malkinės, sandėlio). Todėl ieškovui (apeliantui) didžiąją dalį visiems bendraturčiams reikalingos teritorijos priskiriant asmeniniam naudojimui, apribojamas kitiems savininkams patekimas tiek prie gyvenamojo namo, tiek prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ledainė, malkinė, sandėlis). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas 95 funkcionuoja kaip bendras kompleksas (jame išsidėstę objektai – gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai tinklai, kiemas, kurio didžiąją dalį sudaro asfaltuota aikštelė ir įvažiavimas), todėl jo išskaidymas būtų neracionalus ir neatitiktų visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros kriterijaus.

61. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

62. Bylos duomenimis matyti, kad J. R. (atsakovės D. E. Č. tėvo) ir A. R. (apelianto tėvo) sudarytas žodinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos, taip pat į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, kurio autentiškumas nebuvo nuginčytas – J. ir A. R. nubrėžtos naudojimosi sklypais ribos (I tomas el. b. l. 130-131). Tokį susitarimą patvirtina ir Detalusis planas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas 95 buvo suformuotas gyvenamojo namo ir kitų jame esančių pagalbinio ūkio paskirties statinių (ledainės, malkinės, sandėlio, pirties) eksploatavimui, jų naudojimui pagal paskirtį. Šiuo metu minėta nusistovėjusia tvarka naudojasi visi bendraturčiai. Apeliantas siūlydamas savo atžvilgiu nustatyti kitą naudojimosi žemės sklypu 95 tvarką nei yra nustatyta J. ir A. R., nurodo, kad dėl šiuo metu nusistovėjusios naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkių nuolat kyla ginčai. Teisėjų kolegija negali sutikti šiais apelianto motyvais. Bylos duomenimis nustatyta, kad esminis ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklype 95 kilo būtent dėl apelianto ketinimo statyti stoginę, kurios užstatymo ribos pažeidžia kitų bendraturčių interesus.

63. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

64. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pasiūlyta žemės sklypu 95 naudojimosi tvarka neatitiktų visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros kriterijaus, turi įtakos kitų bendrasavininkų teisei naudotis tenkančiomis žemės sklypo dalimis ir jame esančiam gyvenamajam namui, o kitų reikšmingų aplinkybių, kurios įtakotų būtinybę keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką apeliantas nenurodė, todėl vien tik apelianto ketinimas statyti stoginę nesuteikia apeliantui teisės keisti nustatytos naudojimosi žemės sklypu 95 tvarkos. Kaip minėta, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti keičiama tik dėl svarių priežasčių. Tai ypač aktualu nagrinėjamoje situacijoje, kai iš esmės šiuo metu esanti naudojimosi tvarka egzistuoja jau ilgą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės nepakankamai svarios, kad iš esmės sudarytų pagrįstą pagrindą keisti nusistovėjusią tvarką.

Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo

65. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti apelianto reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškiniu apeliantas neprašė suformuoti naują turtinį vienetą - todėl tokio reikalavimo atmetimo grindimas STR reikalavimais - neteisėtas ir aiškiai parodantis, kad neatskleista bylos esmė.

66. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos apelianto argumentus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) pateikti į bylą gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos planai atvaizduoja esamą padėtį, o ne projektinius sprendinius, tai yra, jie nesudaro galimybių spręsti dėl pastato atidalijimo galimumo. Ieškovas apeliantas byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimą ir nepateikė galimumą tai padaryti patvirtinančių duomenų (projektinės dokumentacijos, specialisto išvados). Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto).

67. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad siekiant gyvenamąjį namą pakeisti į daugiabutį, turėtų būti keičiamas žemės sklypo 95 naudojimo būdas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo, keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypuose, kuriuose parengti detalieji planai, naudojimo būdas keičiamas keičiant/koreguojant detaliuosius planus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui (apeliantui) neįvardijus atskirų turtinių vienetų suformavimo būdo ir nepateikus jokios tą būdą pagrindžiančios bei specialisto parengtos projektinės dokumentacijos, ieškovo (apelianto) reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo yra nepagrįstas.

68. Pažymėtina, kad ieškovo (apelianto) patikslintu ieškiniu pareikštiems reikalavimams dėl bendroje dalinėje nuosavybėje esančio turto (žemės sklypų 95 ir 95A, bei ant žemės sklypo 95 esančio gyvenamojo namo) atidalinimo pasiūlymai prieštarauja teisės aktuose nustatytam reglamentavimui, o kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktus ieškovo apelianto pasiūlymus, atsižvelgė tiek į ieškovo (apelianto) ir atsakovų paaiškinimus, nustatė aplinkybes, reikšmingas, sprendžiant ginčą tarp šalių, todėl dalyje dėl turto padalinimo nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl ko apelianto argumentai atmestini.

Dėl leidimo pastatyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį - stoginę, nesant bendrasavininkų sutikimo

69. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai pagrįstai nesutinka su ieškovo (apelianto) ketinamais pastatyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – stoginę, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl tokį ieškovo reikalavimą atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė tokio statinio brėžinio, iš kurio būtų galimybė nustatyti ketinamo statyti statinio atitiktį teisės aktų reikalavimams ir bendraturčių interesams, į tai, kad statinį ketinama statyti vietoje, kuri pagal šiuo metu galiojantį Detalųjį planą yra nestatymo zona. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

70. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto reikalavimą leisti ieškovui (apeliantui) pastatyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį - stoginę, nesant bendrasavininkų sutikimo, atliko neteisėtą faktinės ir teisinės situacijų vertinimą. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis 2016-11-21 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymo Nr. 2016-27168 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau ir - STR) lentele Nr. 2 matyti, kad ieškovo prašoma leisti statyti stoginė - I kategorijos nesudėtingas statinys, kuris, iš to kas nurodyta, gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

71. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) pateiktoje inžinerinio statinio – stoginės schemoje nėra nurodytas statinio aukštis, todėl neįmanoma nustatyti, kokiai statinio kategorijai priklausytų ieškovo (apelianto) nurodytų techninių parametrų (5,7 m ilgio, 6 m pločio) stoginė. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto stoginės brėžinio nėra aiškūs tikslūs būsimo statinio techniniai parametrai. Ieškovo (apelianto) pateiktas brėžinys nėra pasirašytas, todėl neaišku, ar jo braižytojas turėjo bent minimalių žinių apie statinių konstruktyvą.

72. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendraturčiai įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

73. Atsakovė D. E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą, nesutikdama su apelianto reikalavimu dėl stoginės, pažymėjo, kad apeliantas stoginę prašė statyti žemės sklype 95 ant asfaltuotos aikštelės, kuria naudojasi visi bendrasavininkai. Pagal matininko E. B. atliktus kadastrinius matavimus visas asfaltuotos aikštelės plotas žemės sklype 95 sudaro 148 kv. m., o apelianto stoginei reikiamas plotas - 45 kv. m. Tokiu atveju stoginė asfaltuotoje aikštelėje užimtų daugiau nei 30 proc. visos aikštelės ploto. Tai viršytų apeliantui ir U. R. priklausančias 20 proc. nuosavybės dalis. Be to, stoginė ribotų priėjimą prie gyvenamojo namo fasado, stogo, prie kito bendro naudojimo objekto – žemės sklypo 95A.

74. Įvertinęs apelianto teiktą stoginės brėžinį, kitų bendrasavininkių nesutikimo argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo metu apelianto projektuojamos stoginės statyba pažeidžia atsakovų interesus. Kaip matyti, apelianto suprojektuota stoginė ne tik užims didesnį plotą nei jam priklauso proporcingai su kitais bendraturčiais bendrojoje dalinėje nuosavybėje aikštelės ploto, bet ir pats statinys sudarys kliūtis prieiti prie žemės sklypo 95A ir kitų gyvenamojo namo plotų. Apelianto stoginės brėžinys neatitinka tokio statinio brėžiniams keliamų reikalavimų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateikto brėžinio nėra aiškūs tikslūs būsimo statinio techniniai parametrai, brėžinys nepasirašytas, nėra aišku, kas jį sudarė.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pasirinkta pozicija ginčo bendrosios dalinės nuosavybės atžvilgiu tik parodo subjektyvų siekį užtikrinti teisminiu keliu savo interesų patenkinimą, ignoruojant privalomas administracines procedūras dėl detaliojo plano keitimo, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių įteisintas bei valdomas nuosavybės dalis, nenumatant jiems jokių kompensacinių priemonių už galimus nekilnojamojo turto suvaržymus. Tai prieštarauja bendraturčių interesų derinimo principui ir teismų praktikoje suformuotai pozicijai, kad visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1265/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1064/2003, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bylos faktinius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas apeliaciniame skunde motyvuotai nepaneigė teismo išvadų, todėl naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

78. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas R. R. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 2 359,50 Eur, atsakovė D. E. Č. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 3 025,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovo atsakovų naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 359,50 Eur (du tūkstančiai tris šimtai penkiasdešimt devynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo L. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 025,00 Eur (tris tūkstančiai dvidešimt penkių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė