Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-5843-860/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-05
Bylos Nr.: eI2-5843-860/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07073-2025-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: R. N.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-5843-860/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07073-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant Alicijai Dubovskai, vertėjaujant D. G.,dalyvaujant pareiškėjui R. N. ir jo atstovei advokatei R. B.,atsakovo atstovei L. Z.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei R. P.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių bei įtraukė perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) dėl to, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Pirmiausia nurodo, kad skundžiamas Sprendimas paremtas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kad jis kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, tokia VSD išvada yra nepagrįsta. Nurodo, kad VSD nepagrįstai teigia, jog jis bendrauja su Baltarusijos piliečiu, kuris palaiko ryšius su Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (toliau – ir KGB) darbuotojais. Pareiškėjo teigimu, jo pažįstama – Lietuvos Respublikos pilietė vardu J., – dirbusi (duomenys neskelbtini), nuvykusi į Baltarusiją, buvo sulaikyta, nes prieš ją KGB pradėjo baudžiamąją bylą. Tyrimo eigoje visi nuo jos nusisuko, netgi jos sūnus. Tad, anot pareiškėjo, jis, siekdamas jai padėti, pasamdė Baltarusijoje advokatą, kuris gynė J. Tačiau nurodo, jog J. buvo nuteista bei nubausta 6 metų laisvės atėmimo bausme, vėliau buvo jai suteikta amnestija. Akcentuoja tai, jog jau proceso metu sužinojo, kad jo pasamdytas Baltarusijos advokatas anksčiau dirbo KGB struktūroje, tačiau buvo jau seniai nutraukęs ryšius su minėta struktūra. Pažymi, jog bendravo su advokatu tik J. gynybos klausimu, nesidomėjo jo praeities darbu bei esamais ryšiais ir veikla. Dar nesutinka, jog dėl didelio kiekio valiutos gabenimo į Lietuvą, jis gali būti laikomas keliančiu grėsmę. Anot pareiškėjo, 2022 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, Ukrainos valiuta – hryvna labai nuvertėjo. Rusijoje bei Baltarusijoje jas supirkinėjo labai pigiai, tokiu būdu buvo prarandama didesnė jos vertės dalis. Todėl kai kurie Lietuvos piliečiai vykdavo į Baltarusiją, kur supirkinėjo hryvnas brangiau ir gabendavo į Lietuvą, kas tuomet iki 2023 m. pabaigos buvo visiškai teisėta veikla. Teigia, kad ši veikla jo nedomino, į Baltarusiją jis nevykdavo, tačiau šia veika vertėsi jo buvę darbuotojai – jaunuoliai, darbą pas jį pradėję, kai jiems buvo dar 16 metų. Tad vieną kartą gabendami hryvnas, jie buvo sulaikyti Baltarusijos pusėje, ir tuomet jis nuvyko pasiaiškinti, kas nutiko, ir jaunuoliai buvo paleisti. Tuomet, kad išvengtų nesusipratimų bei kokių nors pažeidimų ateityje iš Lietuvos pusės, jis nuvyko su jais į (duomenys neskelbtini) postą bei ten dirbusių pareigūnų teiravosi apie hryvnų gabenimo sąlygas bei leidžiamas sumas. Jam ta informacija buvo suteikta ir asmenys toliau vadovavosi šiais nurodymais, kol nutraukė veiklą, kai ji tapo uždrausta. Taip pat buvo konsultuotasi su teisininku, kad būtų išvengta kokių nors Lietuvos teisės normų pažeidimų. Taigi, nurodo, kad jis vyko į sienos kurtimo postą, būtent siekdamas išsiaiškinti hryvnų gabenimo sąlygas tam, kad jokios taisyklės nebūtų pažeistos. Dar akcentuoja, jog 2023 metais, kai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, jis turėjo pokalbį su VSD, kurio metu jis pats nurodytas aplinkybės jiems ir pranešė. Skunde pareiškėjas nurodo ir tai, kad skundžiamu Sprendimu buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, kadangi Sprendime nebuvo vertinami jo ryšiai su Lietuvos valstybe (kurie yra stiprūs ir ilgalaikiai – nuo 2015 metų jis turėjo net septinis leidimus laikinai gyventi Lietuvoje) bei neįvertintas draudimo atvykti į Lietuvą proporcingumas. Pažymi, jog nuo 2018 metų aktyviai vertėsi įvairia veikla, naudinga Lietuvos Respublikos ekonomikai, investicijų pritraukimui iš užsienio bei kultūriniam gyvenimui, t. y. (duomenys neskelbtini). Galiausiai skunde mano, kad nepagrįstai įvestas perspėjimas į SIS. Teigia, kad perspėjimas į SIS įvestas dėl jo Lietuvos valstybės saugumui keliamos grėsmės, tačiau, anot pareiškėjo, toks perspėjimo įvedimas prieštarauja nuosekliai ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Pažymi, kad šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. Tačiau, pareiškėjo teigimu, skundžiamame Sprendime nėra pateikta papildomų atsakovo argumentų, kodėl jo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS sistemą. Mano, jog atsakovo Sprendime nenumatytas juridinis pagrindas (kurio ir neegzistuoja), taip pat nepateikta atskirai motyvacija, kodėl duomenų perdavimas į SIS yra būtina, proporcinga priemonė. Tad mano, kad skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Migracijos departamento teigimu, jis ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinęs kompetentingos institucijos – VSD – išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas palaiko ryšius su Baltarusijos piliečiu, kuris bendradarbiauja su KGB darbuotojais ir vykdo jų suformuotas užduotis. Jis disponavo informacija, kad Baltarusijos pilietis bendradarbiauja su KGB, tačiau ryšių su juo nenutraukė ir pasinaudodamas jais siekė asmeninės naudos. Taip pat VSD duomenimis, pareiškėjas organizavo didelio kiekio užsienio valiutos gabenimą į Lietuvą, o į šią veiklą buvo įtraukęs Lietuvos Respublikos piliečius bei į šią veiklą jis siekė įtraukti ir Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnus, kuriuos, tikėtina, išnaudojo informacijai apie galimybes vykdyti stambesnio masto pinigų gabenimo operacijas rinkti. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių ir ryšių iš esmės neneigia ir jas patvirtina. Tad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas laikytinas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Dar nesutinka, jog pareiškėjo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimas atliktas formaliai. Nurodo, jog įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadą, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Pažymi, kad surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, o tai reiškia, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas. Dar akcentuoja, jog nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. O aplinkybės, kad pareiškėjui 2015–2024 m. buvo išduoti 7 leidimai laikinai gyventi, paskutinis galiojo iki 2025 m. spalio 16 d., dėl naujo leidimo gyventi išdavimo / pakeitimo jis nesikreipė, Lietuvoje gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2015 m., tačiau dėl leidimo nuolat gyventi nesikreipė, lietuvių kalbos nemoka (nepateikė duomenų, kad mokytųsi), niekaip nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Teigia ir tai, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja išimtinai tik ekonominiai darbiniai santykiai. Dar akcentuoja, jog pareiškėjo skunde cituojama LVAT praktika yra neaktuali ir neatitinka ginčijamai situacijai. Taip pat nesutinka, kad nepagrįstai į SIS buvo įvestas perspėjimas. Nurodo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl yra tenkinama 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, todėl, anot atsakovo, buvo pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Mano, jog pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, susijusių su nustatyto draudimo neteisėtumu ar nepagrįstumu. Tad teigia, jog teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD teigimu, pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos ir Rusijos subjektais, tarp jų ir žvalgybos tarnybomis, vykdoma veikla, į kurią siekiama įtraukti ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojus, kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas palaiko ryšius su Baltarusijos piliečiu, kuris bendradarbiauja su KGB darbuotojais ir vykdo jų suformuluotas užduotis. Pareiškėjas disponavo informacija, kad Baltarusijos pilietis bendradarbiauja su KGB, tačiau ryšių su juo nenutraukė ir pasinaudodamas jais siekė asmeninės naudos. Taip pat VSD duomenimis, pareiškėjas organizavo didelio kiekio užsienio valiutos gabenimą į Lietuvą, o į šią veiklą buvo įtraukęs Lietuvos piliečius. Į šią veiklą jis siekė įtraukti Lietuvos valstybės pareigūnus, kuriuos, tikėtina, išnaudojo informacijai apie galimybes vykdyti stambesnio masto pinigų gabenimo operacijas rinkti. Tad VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Dar atsiliepime nesutinka, jog Migracijos departamentas nepagrįstai įvedė į SIS perspėjimą. VSD teigimu, pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse bandydamas apeiti Europos Sąjungos teisę, todėl pareiškėjo įtraukimas į SIS yra pagrįstas pareiškėjo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, tai atitinka ir tikslus, kurių siekiama perspėjimo įvedimu. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybių, įrodančių, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi ir tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Tad VSD nuomone, Migracijos departamentas tinkamai įvertino individualią pareiškėjo situaciją – ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvoje pobūdį, ir nustatė, kad taikomi apribojimai nepažeis proporcingumo principo, leidžiančio užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos ir pareiškėjo teisės laivai judėti Europos Sąjungoje.

4. Teismo posėdyje:

- pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas dar kartą pažymėjo, jog nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Teigia, jog jo pažįstama J. Baltarusijoje buvo sulaikyta, tad jis pasamdė advokatą, jog jai padėtų. Anot pareiškėjo, jis tik proceso metu sužinojo, kad jo pasamdytas advokatas ankščiau dirbo KGB struktūroje. Paklausus, kodėl padėjo pažįstamai, nurodė, jog jo tėvai ir jis bendravo su J., ji buvo maloni, todėl jis atsidėkodamas už jos „šiltumą“ norėjo jai padėti. Taip pat teigia, jog jo kolegos supirkinėjo Ukrainos valiutą ir ją pardavinėjo Lietuvoje. Tad jie kreipėsi į jį, ar tokia veikla yra legali Lietuvoje. Tuomet jis ieškojo informacijos, tačiau internete nerado, todėl 2024 m. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasienio punktą ir bandė išsiaiškinti, kaip tokią veiklą vykdyti legaliai. Anot pareiškėjo, jam buvo paaiškinta, jog kol laikomasi tam tikrų limitų – veikla teisėta. Taip pat dėl to kreipėsi į advokatą. Akcentuoja, jog visą šią informaciją pats papasakojo 2022 metais VSD, tačiau jo pateikta informacija buvo nukreipta prieš jį. Dar nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bet vėliau planavo grįžti į Lietuvą. Paklausus, ką pareiškėjas Lietuvoje veikia, nurodė, kad Lietuvoje vykdo projektus, t. y. (duomenys neskelbtini). Nurodė ir tai, kad Lietuvoje turi iki šiol veikiančias dvi įmones. Taip pat teigė, jog nuo 2015 metų nebuvo Rusijoje, o ryšius ten palaiko tik su tėvais.

Šalies argumentai

- atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti.

Atsiliepimas

- trečiojo suinteresuoto asmens atstovė taip pat nesutiko su pareiškėjo skundu bei palaikė atsiliepime išdėstytą motyvaciją. Nurodė, jog pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde teikia klaidinančią informaciją. VSD atstovės teigimu, pareiškėjas nurodo, kad jis pats VSD 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė visą informaciją ir ji dabar yra naudojama prieš jį, tačiau pareiškėjas tik 2024 metais vyko į pasienį ir bendravo su muitinės pareigūnais bei 2023 m. rudenį bendravo su advokatu, o pokalbis VSD įvyko 2023 m. rugsėjo 12 d. Dar akcentuoja, jog turimais VSD duomenimis pareiškėjas Baltarusijoje J. advokato pats nesamdė, o jį tik rekomendavo. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas VSD 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusios apklausos metu jokios informacijos apie advokatą nepateikė. Anot VSD pareiškėjas teigia, jog jis Baltarusijoje neturi jokių ryšių, tačiau VSD duomenimis pareiškėjas mažiausiai nuo 2023 metų pradžios palaikė ryšius su J. advokatu. Teigia, jog 2023 metų pradžioje, pareiškėjas per savo pažįstamą advokatą Baltarusijoje padėjo jo sulaikytiems kolegoms Baltarusijoje. Būtent pareiškėjo turimų ryšių pagalba su advokatu Baltarusijoje, jo kolegos išvengė kaltinimų. Dar nurodo, jog VSD duomenis, pats pareiškėjas buvo tiesiogiai įsitraukęs į Ukrainos valiutos gabenimo schemą bei siūlė Lietuvos piliečiams tokiu būdu užsidirbti. Tad mano, jog pareiškėjas, vykdamas į pasienio punktą, stengėsi perprasti Lietuvos teisės aktus dėl valiutų gabenimo ne dėl to, jog jų laikytųsi, o kad juos pažeistų bei „apeitų“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 21 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. N. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad:

6.1. VSD 2025 m. lapkričio 20 d. priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), kuria pripažino pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje kaip galinčiu kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos ir Rusijos subjektais, tarp jų ir žvalgybos tarnybomis, vykdoma veikla, į kurią siekiama įtraukti ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojus, kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas palaiko ryšius su Baltarusijos piliečiu, kuris bendradarbiauja su KGB darbuotojais ir vykdo jų suformuotas užduotis. Taip pat pareiškėjas disponavo informacija, kad Baltarusijos pilietis bendradarbiauja su KGB, tačiau ryšių su juo nenutraukė ir pasinaudodamas jais siekė asmeninės naudos. Dar VSD duomenimis, pareiškėjas organizavo didelio kiekio užsienio valiutos gabenimą į Lietuvą, o į šią veiklą buvo įtraukęs Lietuvos piliečius. Į šią veiklą jis siekė įtraukti Lietuvos valstybės pareigūnus, kuriuos, tikėtina, išnaudojo informacijai apie galimybes vykdyti stambesnio masto pinigų gabenimo operacijas rinkti.

Rezoliucinė dalis

6.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpi arba išbraukiant duomenis apie užsienieti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpi arba išbraukiant duomenis apie užsienieti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 37, 38.3 ir 5 punktais, 2025 m. lapkričio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė:

- uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus);

- įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Sprendimas priimtas, nes:

- asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad VSD Išvadoje pripažino, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas palaiko ryšius su Baltarusijos piliečiu, kuris bendradarbiauja su KGB darbuotojais ir vykdo jų suformuotas užduotis. Asmuo disponavo informacija, kad Baltarusijos pilietis bendradarbiauja su KGB, tačiau ryšių su juo nenutraukė ir pasinaudodamas jais siekė asmeninės naudos. Taip pat VSD duomenimis, pareiškėjas organizavo didelio kiekio užsienio valiutos gabenimą į Lietuvą, o į šią veiklą buvo įtraukęs Lietuvos Respublikos piliečius. Į šią veiklą jis siekė įtraukti ir Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnus, kuriuos, tikėtina, išnaudojo informacijai apie galimybes vykdyti stambesnio masto pinigų gabenimo operacijas rinkti.

Sprendime nurodyta, kad VSD pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje pripažino galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui, nes asmens ryšiai su Baltarusijos ir Rusijos subjektais, tarp jų – ir žvalgybos tarnybomis, vykdoma veikla, į kurią siekiama įtraukti ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojus, kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tad Migracijos departamento vertinimu, surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje ir užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės saugumo interesų. Šiuo metu asmuo neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi ir naujo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nėra pateikęs, asmens sutuoktinė galiojančio leidimo laikinai gyventi neturi. Taigi, Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgus į VSD siūlomą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metus), kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, taip pat atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Pažymėta ir tai, kad visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl asmeniui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

Taigi, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taip pat įvertinus pareiškėjo veikimo modelį ir iki šiol jo įvykdytas grėsmę valstybės saugumui keliamas veiklas, labai tikėtina, kad ateityje asmuo sieks atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse narėse ar per Europos Sąjungos vidaus sienas atvykti į Lietuvos Respubliką ir toliau vykdyti veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS sistemą, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS. Kartu pažymėta, jog įvertinus VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad asmens įtraukimas į SIS yra pagrįsta ir proporcinga priemonė jo keliamai grėsmei užkardyti.

Sprendime Migracijos departamentas dar įvertino ir pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Sprendime nustatyta, kad per pastaruosius 5 metus pareiškėjui buvo išduotos 2 nacionalinės vizos, galiojusios nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015-2024 m. buvo išduoti 7 leidimai laikinai gyventi. Paskutinis asmens turėtas leidimas laikinai gyventi, išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punktu, galiojo iki 2025 m. spalio 16 d. Pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. kovo 22 d. iki šiol. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, t. y. nėra duomenų apie pareiškėjo sutuoktinės – (duomenys neskelbtini) pilietės I.B.- deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ji šiuo metu galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturi (paskutinis jos turėtas leidimas laikinai gyventi, kuris buvo išduotas kaip asmens šeimos nariui, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, galiojo iki 2025 m. spalio 16 d.).

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus)

7. Pirmiausia teisėjų kolegija pasisakys dėl Sprendimo dalies, kurie uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

8. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

O Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD <...>.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Üner prieš Nyderlandus; ir kt.). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

10. LVAT praktikoje pabrėžiama, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).

Be to, EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kai situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą, priimtą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). EŽTT taip pat yra nurodęs, jog užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą priimtą byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamame Sprendime padaryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

12. Visų pirma, pabrėžtina, kad kompetentinga institucija – VSD, atlikusi pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė vienareikšmę išvadą (Išvada), jog pareiškėjo gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas būtent šia Išvada vadovaudamasis ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Tačiau ji nebuvo vienintelis įrodymas. Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas vertino duomenų visumą ir, priešingai negu teigia pareiškėjas, priėmė individualizuotą sprendimą.

13. Byloje nėra ginčo (visuotinai žinoma aplinkybė), kad Rusijos Federacija (ir jos valdantis režimas) yra atvirai Lietuvai priešiška, vykdo įvairias provokacijas ir pan.; iš esmės Lietuvos Respublikai, ir ne tik, kelia egzistencinę grėsmę. Pareiškėjas yra šios šalies (Rusijos Federacijos) pilietis, tad jo patikra grėsmės valstybei aspektu yra specifinė.

14. VSD duomenimis, pareiškėjas palaiko ryšius su Baltarusijos piliečiu, kuris bendradarbiauja su KGB darbuotojais ir vykdo jų suformuotas užduotis. Jis disponavo informacija, kad Baltarusijos pilietis bendradarbiauja su KGB, tačiau ryšių su juo nenutraukė ir pasinaudodamas jais siekė asmeninės naudos. Taip pat VSD duomenimis, pareiškėjas organizavo didelio kiekio užsienio valiutos gabenimą į Lietuvą, o į šią veiklą buvo įtraukęs Lietuvos Respublikos piliečius. Į šią veiklą jis siekė įtraukti ir Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnus, kuriuos, tikėtina, išnaudojo informacijai apie galimybes vykdyti stambesnio masto pinigų gabenimo operacijas rinkti.

15. Pabrėžtina, kad minėtus teiginius apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės patvirtina ne tik byloje surinkti vieši duomenys, bet ir VSD turimi slapti duomenys (įslaptinta informacija), kurie 2025 m. sausio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti teisėjų kolegijai susipažinti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT, kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 straipsnio 3 dalies), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos 6 straipsnio pažeidimui.

Šiuo nagrinėjamu atveju, VSD atsiliepime nurodė, jog yra inicijuotas įslaptintos informacijos išslaptinimo procesas, o apie priimtą sprendimą dėl informacijos išslaptinimo – informuos. Tačiau VSD sprendimo dėl informacijos išslaptinimo nepateikė. Teismo posėdžio metu VSD atstovė nurodė, jog įslaptinta informacija vis dar aktuali bei yra priimtas sprendimas tokios informacijos neišslaptinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (viešus duomenis bei įslaptintą informaciją), sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui grindžiama ne tik slapta informacija, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su kitų šalių žvalgybos institucijomis ir pan. Tad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vadovaujasi ir jai pateiktais slaptais duomenimis, kurie, minėti, nėra vieninteliai įrodymai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

17. Pareiškėjo teigimu, jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Nurodo, kad jo pažįstama Lietuvos Respublikos pilietė J. buvo sulaikyta Baltarusijoje, tad jis pasamdė advokatą, kuris ankščiau dirbo KGB struktūroje. Pažymi, kad advokatas seniai buvo nutraukęs ryšius su KGB. O jis apie jo darbą KGB struktūroje sužinojo tik 2023 m. vasaros pabaigoje, kai pats advokatas jam apie tai pasakė. Taip pat akcentuoja, jog su advokatu bendravo telefonu ir tik J. gynybos klausimais.

Tačiau teisėjų kolegija negali pritarti tokiai pareiškėjo pozicijai. Visų pirma, minėta, kad byloje esantys tiek vieši duomenys, tiek ir ne vieši duomenys vienareikšmiškai patvirtina apie pareiškėjo turimus ryšius, kurie sąlygoja išvadą apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Antra, pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui patvirtina tai, kad jis palaiko ryšius su Baltarusijos piliečiu, kuris yra buvęs KGB darbuotoju. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pažįsta (kreipėsi pagalbos) į Baltarusijos pilietį, kuris 2023 m. rudenį padėjo Lietuvos Respublikos pilietei J. (pareiškėjo pažįstamai) bei 2024 m. pareiškėjo buvusiems darbuotojams (jaunuoliams) su teismo procesu Baltarusijoje. Taip pat byloje nėra ginčo, jog tas asmuo, kuris padėjo J. bei pareiškėjo buvusiems darbuotojams (jaunuoliams) dirbo (dirba) su KGB struktūromis. Anot pareiškėjo, jis tai sužinojo tik 2023 m. rudenį, kai pats advokatas jam tai pasakė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai niekaip nepaneigia bei nepanaikina pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Priešingai, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023). Be to, pareiškėjas sužinojęs apie advokato ryšius su KGB, bendravimo su juo nenutraukė ir toliau naudojosi jo paslaugomis, t. y. 2023 m. rudenį sužinojęs apie advokato ryšius su KGB, 2024 m. toliau naudojosi jo paslaugomis dėl pagalbos jo buvusiems darbuotojams (jaunuoliams). Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Trečia, tai, kad pareiškėjas dėl savo turimų ryšių su advokatu kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, patvirtina ir pareiškėjo teismo posėdžio metu iš esmės pateikti prieštaringi paaiškinimai. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis pats pasamdė advokatą J. teismui Baltarusijoje, tačiau VSD teigimu, pareiškėjas už J. advokatą nesumokėjo, o jį tik rekomendavo Lietuvos pilietei. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jis pats 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusios apklausos metu pateikė VSD informaciją apie bendravimą su advokatu ir ši informacija dabar naudojama prieš jį. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė VSD, bei patvirtino pareiškėjas, VSD pareiškėjo apklausą vykdė 2023 m. rugsėjo 12 d., o tik vėliau 2023 m. rudenį pareiškėjas bendravo su advokatu, kuris palaiko ryšius su KGB struktūromis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prieštaravimai, tik patvirtina, pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Ketvirta, nors pareiškėjas ir teigia, jog advokatas šiuo metu nebedirba KGB, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Pažymėtina, jog visuotinai žinoma aplinkybė, jog KGB vykdė žvalgybą, kontržvalgybą, politinį persekiojimą ir represijas. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 1 straipsnį KGB pripažinta nusikalstama organizacija Lietuvoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors advokatas, anot pareiškėjo, šiuo metu ir nebedirba su KGB struktūromis, tačiau išlieka tikimybė, jog jis palaiko ryšius su buvusiame darbe ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Lietuvai priešiškų valstybių lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis). Tad tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo ryšių palaikymas su asmeniu, kuris ankščiau dirbo su KGB struktūrose, gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės saugumo interesams.

18. Pareiškėjas taip pat neigia, jog dėl valiutos gabenimo jis gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teigia, kad ši veikla jo nedomino, į Baltarusiją jis nevykdavo, tačiau šia veika vertėsi jo buvę darbuotojai – jaunuoliai, darbą pas jį pradėję, kai jiems buvo dar 16 metų. Tad vieną kartą gabendami hryvnas, jie buvo sulaikyti Baltarusijos pusėje, ir tuomet jis nuvyko pasiaiškinti, kas nutiko, ir jaunuoliai buvo paleisti. Tuomet, kad išvengtų nesusipratimų bei kokių nors pažeidimų ateityje iš Lietuvos pusės, jis nuvyko su jais į (duomenys neskelbtini) postą bei ten dirbusių pareigūnų teiravosi apie hryvnų gabenimo sąlygas bei leidžiamas sumas. Jam ta informacija buvo suteikta ir asmenys toliau vadovavosi šiais nurodymais. Teismo posėdžio metu pažymėjo ir tai, jog informacijos apie valiutų gabenimą per Lietuvos sieną ieškojo internete ir kreipėsi į advokatą. Anot pareiškėjo, jis vyko į sienos kirtimo postą, būtent siekdamas išsiaiškinti hryvnų gabenimo sąlygas tam, kad jokios taisyklės nebūtų pažeistos.

Tačiau teisėjų kolegija tokius pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Pirmiausia tokie pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės. Skunde pareiškėjas teigia, jog jaunuoliai gabendami hryvnas buvo sulaikyti Baltarusijos pusėje, tuomet jis nuvyko pasiaiškinti, kas nutiko, ir jaunuoliai buvo paleisti. Tačiau VSD duomenis, pareiškėjas kreipėsi į advokatą Baltarusijoje, kuris palaiko ryšius su KGB, ir jaunuoliai buvo paleisti. Priešingai nei nurodoma skunde, pareiškėjas pats į Baltarusiją nevyko. Tą patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu. Antra, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) pasienio postą vyko su tikslu perprasti Lietuvos teisės aktus dėl valiutų gabenimo. Pažymėtina, kad valiutų gabenimas per sieną Lietuvoje yra reglamentuotas teisės aktais. Taip pat informaciją apie valiutų gabenimą per Lietuvos sieną galima rasti internete arba kreiptis konsultacijos telefonu bei el. paštu į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tad kyla abejonių, kodėl pareiškėjas, norėdamas sužinoti apie valiutų gabenimą per sieną, vyko tiesiai į (duomenys neskelbtini) pasienio postą, ypač, kai pareiškėjo teigimu, jis buvo dėl to pasikreipęs į advokatą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria VSD pozicijai, jog tikėtina, kad pareiškėjas vykdamas į (duomenys neskelbtini) pasienio postą siekė kitų tikslų, t. y. perprasti Lietuvos teisės aktus dėl valiutų gabenimo, jog galėtų juos „apeiti“.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamento Skundžiamame Sprendime visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada, be kita ko, daroma ir turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių atvykti į Lietuvos Respubliką, minėta, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.

20. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

21. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamu Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką draudimo laikotarpis yra neproporcingas. Mano, kad skundžiamu Sprendimu buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, nes Sprendime nebuvo vertinami jo ryšiai su Lietuvos valstybe. Teigia, jog nuo 2015 metų jis turėjo net septynis leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nuo 2017 metų iki šiol jis dirba Lietuvoje. Akcentuoja ir tai, jog (duomenys neskelbtini).

22. Visų pirma, vertinant patį terminą (5 metus), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pirmiausia, pažymėtina, kad tokioje situacijoje teisės aktuose įtvirtintas maksimalus uždraudimo atvykti į Lietuvą terminas yra 10 metų (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktis). Migracijos departamentas nustatydamas pareiškėjui 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį atsižvelgė ir į VSD išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, taip pat įvertino tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie jo turimą Lietuvoje verslą bei ketinamus vykdyti projektus Lietuvos Respublikoje niekaip nepaneigia jo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kad jis būdamas užsienyje (ne Lietuvos Respublikos teritorijoje) negalės vykdyti verslo, ir pan., juolab, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis šiuo metu ir taip gyvena (duomenys neskelbtini).

Trečia, pažymėtina, jog Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės; teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje, t. y. pareiškėją su Lietuvos Respublikos sieją tik ekonominiai ryšiai – darbas. Pareiškėjas Lietuvoje neturi nei šeimos, nei deklaruotos gyvenamosios vietos. Pats pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021; ir kt.).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis – 5 metai, atitinka teisės aktų reikalavimus, yra proporcingas ir adekvatus byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

24. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas Sprendimu, jo atitinkama dalimi, visiškai pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metams).

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtą Sprendimo dalį buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, ją priėmė tam kompetentingas subjektas – Migracijos departamentas.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respublika, yra teisėta ir pagrįsta, tad jos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo sprendimo priėmimo dienos

27. Vertinant Sprendimo argumentus dėl perspėjimo įvedimo į SIS, pažymėtina, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis).

Pagal NAS taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos SIS II sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

28. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

29. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra akcentavusi, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, ir joje nurodyta praktika).

30. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame nurodyta, kad įvertinus pareiškėjo veikimo modelį ir iki šiol jo įvykdytas grėsmę valstybės saugumui keliamas veiklas, labai tikėtina, kad ateityje pareiškėjas sieks atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse narėse ar per Europos Sąjungos vidaus sienas atvykti į Lietuvos Respubliką ir toliau vykdyti veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių saugumui. Taip pat pažymėta, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose bei šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą. Tad pareiškėjo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

31. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame Sprendime realiai nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus bei todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Pabrėžtina, kad pagal bylos duomenys, pareiškėjas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten vykdo savo veiklą. Tačiau skundžiamame Sprendime šios aplinkybės visiškai nėra vertintos, t. y. kiek ilgai pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), kokia veikla užsiima, ar ten gyvena ir jo šeima bei pan. ir kaip įvestas draudimas į SIS galėtų paveikti minėtus pareiškėjo interesus bei jo teises. Tik visapusiškai įvertinus minėtas aplinkybes būtų galima daryti išvadą, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas proporcingumo principas. Kitaip tariant, Migracijos departamento Sprendime visiškai nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į SIS dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apimtų pareiškėjo asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Vien tik teisinių pagrindų ir sąlygų Sprendime nurodymas, neindividualizuojant konkretaus atvejo, nėra pakankamas atitinkamo sprendimo priėmimui.

Pabrėžtina, kad pagal LVAT praktiką motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams (proporcingumo principui), stokojantys Migracijos departamento sprendimai pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; ir kt.).

32. Taigi, šiuo atveju Migracijos departamento Sprendime nesant motyvų dėl įtraukto perspėjimo į SIS dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad į SIS įtrauktas perspėjimas yra pagrįstas ir proporcingas.

33. Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjui draudimo atvykti ir apsigyventi, yra nepagrįsta, tad ji panaikinama (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos baigties

34. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) yra teisėta ir pagrįsta, tad ją panaikinti nėra jokio pagrindo.

Tačiau kita Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), yra nepagrįsta, tad ji panaikinama.

Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. ir sprendimas priimtas pareiškėjo naudai tik iš dalies. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo tenkintų reikalavimų dalį, jo apimtį ir reikšmingumą, laikytina, kad pareiškėjo skundas patenkintas 50 proc. apimtyje. Todėl pareiškėjas turi teisę tik į 50 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjas patyrė 2 057 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir racionalios, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, pareiškėjas patyrė iš viso 2 529,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo patenkinto skundo dalį, jo apimtį, pareiškėjui iš viso priteistina 1 264,75 Eur (2 529,5 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

38. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad šis klausimas nesvarstytinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjui R. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 264,75 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė