Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. R., L. R. ir R. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams ir išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams ir pilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25. Nustatyta, jog ieškovė ir apeliantas turi keturis sūnus, du šios bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiais, tačiau vis dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje (gimnazijos 12 klasėje), dviem sūnums (duomenys neskelbtini) suėjo 16 metų. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Lt per mėnesį kiekvienam. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą po 70 Eur per mėnesį kiekvienam. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu padidintas iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iki 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos išvados gavimo dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki vaikų pilnametystės, taip pat priteistas išlaikymas (parama) pilnamečiams ieškovams L. R. ir R. R. iš atsakovo kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškovai L. R. ir R. R. baigs bendrojo lavinimo mokyklą, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pažymėtina, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga suma sudaro nuo 300 Eur iki 350 Eur, o tai yra tik pusė šiuo metu nustatyto minimaliosios algos dydžio (2020 m. – 607 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2021 m. sausio 1 d. 642 Eur neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma iš esmės nesiekia net skurdo rizikos ribos ir vargiai gali patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl nėra nei per didelė, nei neprotinga ar nepagrįsta. Be to, kolegija mano, jog ieškovė, nurodydama vaikų išlaikymui reikalingą dydį, sąžiningai įvertino aplinkybę, kad ji su sūnumis gyvena ūkiškai, laiko galvijų, todėl manytina, jog bent dalį maisto užsiaugina, o sūnūs jai padeda ūkyje prisidėdami savo darbu pagal jų amžiaus ir sveikatos galimybes, t. y. vaikai ir patys prisideda prie savo išlaikymo, tačiau nėra teisinio pagrindo vaikų pagalbą vertinti kaip sutaupytas ieškovės lėšas ar jos ar vaikų, taip pat ir pilnamečių, pajamas, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina įvertinti ir tai, kad nuo teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau nei 4 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaikų amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius jų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nepagrįsti apelianto argumentai, kad vaikų poreikiai nėra įrodyti, ir pažymėtina, kad atsakovo teikiama po 70 Eur per mėnesį kiekvienam sūnui išlaikymo suma neabejotinai nėra pakankama net minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo ir ieškovės turtinę padėtį, nedetaliai vertino įrodymus. Priešingai, iš sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino šalių turtinę padėtį. Nesutiktina tik su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog ieškovė nedirba, nes, priešingai, kaip ir nurodė teismas, ieškovė yra ūkininkė, nors iš ūkio pajamų, neskaitant tiesioginių išmokų ūkininkams, iš esmės negauna. Teismas nustatė šalių gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydį ir turimą turtą, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės (motinos) ir atsakovo (tėvo) turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl šalių turtinės padėties ir jų vertinimu sutinka, todėl plačiau nekartoja.

31. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino aplinkybę, kad visi keturi sūnūs gyvena su motina (ieškove), todėl jai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir jai turėtų tekti didesnė vaikų išlaikymo našta. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovė ir taip gerokai didesne dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo, rūpinasi jų sveikata ir specialiaisiais poreikiais (L. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės nustatytas lengvas neįgalumo lygis, nuo (duomenys neskelbtini) – 70 proc. darbingumo lygis), sudarė jiems galimybes lankyti vairavimo kursus, lankyti papildomus sporto užsiėmimus, nupirko kompiuterį ir pan. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į iešinį pats pripažino, kad papildomai pinigų vaikams duoda tik gimtadieniams, dar R. R. nuperka mokyklinių priemonių prieš rugsėjo 1 d., drabužių, kitiems vaikams daugiau nepadeda, nors galėtų, jeigu jie pas jį atvažiuotų. Teisėjų kolegija pažymi, jog savanoriška papildoma pagalba ir vaikų aprūpinimas yra moralinė tėvų pareiga ir papildomas išlaikymas nėra apdovanojimas už bendravimą ar aplankymą. Kaip matyti iš tokių atsakovo teiginių, jis prie vaikų išlaikymo papildomai savanoriškai neprisideda, papildomomis vaikų išlaikymo išlaidomis su ieškove nesidalija, šią aplinkybę patvirtino ir visi vaikai pokalbių su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu, pažymėję, jog tėvas taip pat nerodo noro ir inicatyvos bendrauti, nesidomi, o atvažiavęs tik skundžiasi, kad jam sunku.

32. Apeliantui akcentuojant prastą savo turtinę padėtį, pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi, tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

33. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė baigęs 12 klasių, įgijęs veterinaro, kulinaro ir virėjo specialybes, tačiau kvalifikaciją praradęs, nes santuokos metu su žmona dirbo jos ūkyje, o šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalųjį darbo užmokestį, gyvena su savo motina. Pažymėtina, jog net ir nustačius, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, o jo pajamos nėra pakankamos net ir paties atsakovo poreikiams patenkinti, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, taip pat ir dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, pirmiausia turi būtina vadovaujamasi prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos savo vaikams išlaikyti, jis turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jo gaunamas pajamas, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių sąžiningas atsakovo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, vien atsakovo bloga turtinė padėtis savaime nepašalina jo pareigos teikti sūnums reikalingo dydžio išlaikymą, be to, vertinant atsakovo galimybes daugiau prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nurodo ne tiek negalintis dirbti ir uždirbti daugiau, kiek nenorintis to daryti, o tai nėra priežastis mažinti apeliantui tenkančią vaikų išlaikymo naštą.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą savo sūnums, gyvenantiems skyriumi. Atsakovas, nors galbūt ir turi sveikatos sutrikimų, kaip ir kiekvienas žmogus, tačiau nėra neįgalus, todėl jis turi galimybę dirbti ir atitinkamai imtis veiksmų, siekdamas rasti geriau mokamą darbą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad sunku rasti geriau mokamą darbą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas iš viso būtų bandęs ieškoti kito darbo, tačiau dėl sveikatos būklės ir (ar) išsilavinimo ar įgūdžių stokos to padaryti jam nepavyko.

36. Aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad vaikams reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikams ir šalpos pensijos dydžiu, kuri mokėta L. R. iki jo pilnametystės. Nors tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 ir kt.), tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju valstybės teikiama parama bent šiek tiek pagerina vaikų padėtį ir užtikrina jų poreikių patenkinimą didesne apimtimi, todėl atsižvelgdama į vaikų interesų apsaugos prioritetą ir nustačiusi, jog atsakovas turi visas galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą jam tenkančia lėšų, gaunamų pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, dalimi.

37. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šalių turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, atsižvelgęs į vaikų amžių, sveikatos būklę, interesus, laisvalaikį, pomėgius, pagrįstai konstatavo, jog sūnų išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti po 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Kaip minėta, tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nėra per didelė, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nėra pakankamas pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams sūnums dydį.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiams vaikams

38. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti ir savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Apelianto galimybės teikti išlaikymą aptartos ir įvertintos šioje nutartyje, todėl anksčiau išdėstyti motyvai nekartojami.

39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertintas vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi atsakovas turi pareigą padėti ieškovams pilnamečiams sūnums įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir nėra pateikta detalių pilnamečių vaikų turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, tačiau jų pakanka išvadai, kad ieškovams pilnamečiams atakovo vaikams yra būtina parama. Pažymėtina, jog atsakovas šios aplinkybės neginčija ir priešingai neįrodinėja. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovai savarankiškų nuolatinio pobūdžio pajamų, nuosavybės teise priklausančio turto neturi, juos išlaiko motina ir tėvas, patys savęs išlaikyti negali, nes ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu mokosi gimnazijoje, be to, kaip minėta, L. R. nustatytas 70 procentų darbingumo lygis. Apelianto pilnamečiai sūnūs turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo yra remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviams siekti pabaigti mokyklą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta, ieškovai laisvu nuo mokslų laiku padeda motinai dirbti ūkyje ir tokiu būdu prisideda prie savo išlaikymo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsti apelianto teiginiai, jog vaikai dirbdami ūkyje užsidirba patys, jo nuomone, tokią sumą, kokią ieškovė mokėtų samdomiems asmenims. Dėl šių apelianto argumentų taip pat yra pasisakyta šioje nutartyje, todėl plačiau pakartotinai jie neanalizuojami ir atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinyje nurodyta būtinųjų poreikių suma po 300 Eur per mėnesį ir prašoma priteisti paramos suma po 150 Eur per mėnesį kiekvienam pilnamečiam sūnui nėra nepagrįsta ar neprotingai didelė. Kaip minėta šioje nutartyje, nereikia įrodinėti aplinkybių, kad tiek nepilnamečiams, tiek ir pilnamečiams vaikams, kurie neturi objektyvių galimybių patys save išlaikyti, nes vis dar yra moksleiviai, kaip ir kiekvienam žmogui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. atsakovui neturėtų kelti abejonių tai, jog ieškovams reikalingo išlaikymo suma siekia apie 300 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, kuri iš esmės atitinka tik skurdo rizikos ribą. Akivaizdu, jog atsakovo teikiamas išlaikymas po 70 Eur per mėnesį negali patenkinti visų būtinųjų ieškovų poreikių. Teisinio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad ieškovams skiriamos ir mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista paramos suma ieškovams niekaip nepablogins paramą teikiančio atsakovo turtinės padėties, išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos ją teiksiančiam tėvui, juo labiau kad pilnamečiams vaikams išlaikymas priteistas itin trumpam laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini), iki ieškovai baigs mokyklą, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, juo labiau kad šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

44. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

45. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl pilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, nes joje netiksliai nurodyta priteista išlaikymo suma, t. y. kas mėnesį mokamos 150,00 Eur dydžio periodinės išmokos, nors turėtų būti kas mėnesį mokamos 150,00 Eur dydžio periodinės išmokos kiekvienam ieškovui – L. R. ir R. R., taip pat netiksliai nurodyta data, iki kurios priteistas išlaikymas, t. y. nurodyta iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nors turėtų būti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Padaryti rašymo apsirikimai taisytini (CPK 276 straipsnis).

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

48. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

49. Ieškovė I. R. advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą ją išdėstant taip:

„Priteisti ieškovams L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo (duomenys neskelbtini), iki kol ieškovai L. R. ir R. R. baigs bendrojo lavinimo mokyklą – 2021 m. rugpjūčio 31 d.“

Priteisti iš atsakovo S. R. 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. R. naudai.