Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. M., T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomosios bylos užvedimo dieną nebuvo jokių duomenų, nurodančių, kad išieškotojo pateiktas vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka, taip pat nebuvo duomenų apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartis jam pateikta 2024 m. balandžio 22 d. Antstolis, vadovaudamasis CPK 655–657 straipsniais, raginimą pareiškėjai išsiuntė registruotąja pašto siunta ir nurodė 10 dienų terminą nuo raginimo įteikimo dienos sprendimui įvykdyti. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra detalizuotas, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcija, taip pat išlaidos indeksuojamos pagal vartotojų kainų indeksą. Pareiškėja nėra antstoliui pateikusi prašymo procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Jai ne kartą buvo išaiškinta teisė bei galimybė prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos. Pareiškėja skunde remiasi hipotetinėmis prielaidomis, nepateikia skundo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų; pateikto skundo turinys iš esmės analogiškas ankstesniems teiktiems skundams, siekia tyčia vilkinti išieškojimo procesą.

4. Suinteresuotas asmuo T. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.2. Nors antstolio raginime nurodytas 10 dienų terminas yra imperatyvus, tačiau teismas galėjo nustatyti kitokį sąžiningą ir protingą terminą, nei jį nustatė įstatymo leidėjas proceso įstatyme, nors šiuo atveju vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas. Teismas, net ir neturėdamas prerogatyvos pratęsti įstatymo leidėjo nustatytų terminų, bet, įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus ir motyvus, galėjo tenkinti ir kitą pareiškėjos skundo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

15.1. Vykdomosios bylos užvedimo dieną nebuvo jokių duomenų, kad vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka ar būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

15.3. CPK 605 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu l 000 Eur sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Todėl minėto procesinio dokumento siuntimui bei įteikimui vykdymo procese nėra taikomas CPK 605 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinių dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis vykdymo proceso dalyviams.

15.4. Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. Nors skolininkė teigia, jog antstolis procesinius dokumentus jai galėjo siųsti tik elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau po procesinių dokumentų registruotąja pašto siunta jai įteikimo ji antstoliui nepateikė prašymo procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis. Taip pat skolininkei ne vieną kartą yra išaiškinta teisė bei galimybė prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos, kurioje ji gali susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais ir teikti prašymus dėl šių dokumentų gavimo elektroninio ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo parengimo

20. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Kartu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

21. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

22. CPK 650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13194-925/2023, be kita ko, priteisė ieškovui T. K. iš pareiškėjos 28 000 Eur skolą, 840 Eur pelno palūkanas, 2 431,80 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d., 0,009 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas ir 1 470,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. išdavė ieškovui T. K. vykdomąjį raštą, jį ieškovas pateikė vykdyti antstoliui S. M.. Antstolis S. M., pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies kriterijus nenustatęs nė vienos akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu priėmė vykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad 2024 m. balandžio 5 d. vykdomasis raštas buvo antstolio pagrįstai priimtas vykdyti, kadangi antstoliui nebuvo jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos argumentai šiuo aspektu yra abstraktūs, nekonkretūs, nesusiję su įstatyme nustatytais atvejais, kada vykdomąjį dokumentą antstolis turi teisę atsisakyti priimti vykdyti, ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad antstolis šiuo atveju turėjo pagrindą atsisakyti priimti vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą.

24. Antstolis 2024 m. balandžio 18 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-7266 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-7278, jie tą pačią dieną registruotąja siunta buvo išsiųsti pareiškėjai. Registruotosios siuntos įteikimo pranešimai patvirtina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti 2024 m. balandžio 20 d.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10269-925/2024, be kita ko, sustabdė vykdymo pagal 2024 m. balandžio 5 d. ieškovui T. K. išduotą vykdomąjį raštą atlikimą, iki įsiteisės nutartis dėl pareiškėjos prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą išnagrinėjimo, nutarties dalį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nurodė vykdyti skubiai. Kadangi teismui nebuvo žinoma, kokiam antstoliui vykdyti yra pateiktas (ar pateiktas) ieškovui išduotas vykdomasis raštas, apie vykdymo veiksmų ieškovui (išieškotojui) T. K. išduoto vykdomojo rašto pagrindu sustabdymą informuoti antstolį pavesta ieškovui ir (arba) pareiškėjai, pateikiant antstoliui šią teismo nutartį. Pareiškėja teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį antstoliui pateikė 2024 m. balandžio 20 d.

26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis, priimdamas 2024 m. balandžio 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-7266 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą S-24-170-7278, nežinojo ir negalėjo žinoti apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi sustabdytus vykdymo veiksmus, nes ši nutartis iki minėtų raginimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo priėmimo antstoliui nebuvo įteikta. Antstolis nebuvo bylos, kurioje buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartis, dalyvis, todėl priimdamas raginimą įvykdyti sprendimą, jis objektyviai negalėjo patikrinti jos duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad vertinant antstolio veiksmų teisėtumą turi būti vertinama antstolio veiksmų atitiktis viešai paskelbtoms teisės normoms arba antstoliui nustatytiems ir paskelbtiems konkretiems teismo įpareigojimams, kurie antstoliui turėjo būti žinomi. Kitaip tariant, teisė turi būti vieša, kad ji būtų įpareigojanti, o tokius įpareigojimus pažeidžiančius veiksmus galima būtų laikyti neteisėtais. Šiuo atveju informacijos apie priimtą teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį išviešinimas antstoliui buvo padarytas jau po skundžiamo raginimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo priėmimo 2024 m. balandžio 18 d. Kadangi iki šios datos antstoliui nebuvo išviešinta teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartis, antstolis negali būti laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir todėl jo priimti patvarkymai šiuo pagrindu negali būti panaikinami. Savo ruožtu klausimas, ar išieškotojas, neinformuodamas antstolio apie priimtą teismo nutartį, pasielgė (ne)teisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jei pareiškėja mano, kad išieškotojas pasielgė neteisėtai, ji savo teises gali ginti reikalaudama išieškotojo atsakomybės.

Dėl 10 dienų termino vykdomajam raštui įvykdyti

27. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad nors antstolio raginime nurodytas 10 dienų terminas yra imperatyvus, tačiau pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti kitokį sąžiningą ir protingą terminą, nei jį nustatė įstatymo leidėjas proceso įstatyme, nors šiuo atveju vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, net ir neturėdamas prerogatyvos pratęsti įstatymo leidėjo nustatytų terminų, bet, įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus ir motyvus, galėjo tenkinti ir kitą pareiškėjos skundo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.

28. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatant, jog tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos. Imperatyvi įstatymo norma reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Vadinasi, priešingai, nei to pageidauja pareiškėja, šiuo atveju antstolis neturėjo teisės pareiškėjai nustatyti ilgesnio nei 10 dienų termino, skaičiuojamo nuo raginimo įteikimo dienos, vykdomajam dokumentui įvykdyti. Kitokio termino, nei nustatyta imperatyviose įstatymo normose, negalėjo nustatyti ir pirmosios instancijos teismas.

29. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo manyti, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vien ta aplinkybė, kad dėl pareiškėjai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių raginime nustatytas terminas, pareiškėjos nuomone, nėra pakankamas, savaime nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šios teisės normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Juo labiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, skolininko interesai užtikrinami ne tik suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar po jos (CPK 284 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir vykdymo procese, skolininkui sudarant taikos sutartį su išieškotoju (CPK 595 straipsnis), kas suteikia galimybę sąžiningam skolininkui pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo (2024 m. balandžio 2 d.) iki ginčijamo raginimo priėmimo dienos jau buvo praėję 16 dienų. Taigi, faktiškai pareiškėja turėjo daugiau nei 10 dienų (skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo), kad įvykdyti sprendimą.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021). Teismas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą tik tuo atveju, jei jam kyla pagrįsta abejonė dėl taikytino teisės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas tokių abejonių neturi ir pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą neįžvelgia.

31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei antstolis, nei teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokio termino, nei jis imperatyviai nustatytas įstatyme. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-7266.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir procesinių dokumentų siuntimo elektroniniu paštu

32. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, o indeksuota administravimo išlaidų suma negalėjo niekaip sudaryti 336,38 Eur, nes tokiu atveju ketvirčio vartotojų kainų indeksas yra akivaizdžiai neprotingo ir nerealaus dydžio. Pareiškėjos nuomone, antstolis turėjo sujungti jau vykdomas vykdomąsias bylas į vieną. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems pareiškėjos argumentams.

33. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. CPK 609 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir vykdymo išlaidas apskaičiuoti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą reglamentavimą.

34. Kaip matyti iš antstolio 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-170-7278, antstolis apskaičiavo 336,38 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir iš viso 4 Eur 12 ct išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo išlaidos šiame antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime yra išskirtos pakankamai aiškiai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu dėl nurodytų išlaidų nedetalizavimo. Pareiškėja, nesutikdama su tam tikrų išlaidų dydžiais ir jų pagrįstumu, pavyzdžiui, pašto išlaidomis, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio. Apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl vykdymo išlaidų dydžių nepagrįstumo (apeliantės teigimu, nustatyti dydžiai yra per dideli). Tačiau tokie pareiškėjos argumentai, kuriais ji nesutinka su tam tikrų išlaidų dydžiais ar racionalumu, nepaneigia antstolio veiksmų, atliktų laikantis nustatyto reglamentavimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

35. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius pareiškėjos argumentus, kad antstolio vykdomosios bylos turėjo būti sujungtos į vieną, dėl to vykdymo išlaidų apskaičiavimai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punktui, pagal kurį kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas. Vis dėlto CPK 650 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema. Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Antstoliui buvo priskirti atskiri vykdomieji dokumentai, todėl jų pagrindu užvestos atskiros vykdomosios bylos. Įvertinus tai, kad išieškojimas vykdomas pagal atskirus vykdomuosius dokumentus atskirose vykdomosiose bylose, mažinti ar panaikinti šiuo atveju apskaičiuotas išlaidas nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Juolab kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkte kalbama apie atlygį antstoliui, o nagrinėjamu atveju ginčijamame patvarkyme joks atlygis antstoliui nenurodytas (atlygis antstoliui, administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims yra skirtingos vykdymo išlaidų rūšys (Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Dėl to pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos teismo nutarties šiuo klausimu.

36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentu dėl vykdymo išlaidų indeksavimo. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas). Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui Instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punktas). Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti 2024 m. balandžio 15 d., išieškotojas sumokėjo 336,38 Eur su tuo susijusių administravimo išlaidų. Statistikos departamento duomenimis, tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas vartotojų kainų indeksas 152,90 (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=beca730b-6410-4920-8927-43b4f64908e0#/), kuris yra didesnis nei 110. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėja nesutinka su nustatytu teisiniu reglamentavimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl iš esmės teisėtų antstolio veiksmų.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad antstolis procesinius dokumentus turėjo siųsti pareiškėjai tik el. paštu. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis procesinius dokumentus siuntė kartu su raginimu, todėl, nesant pareiškėjos prašymo dokumentus siųsti tik elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 657 straipsnio 1 dalies normos ir raginimą su procesiniais dokumentais siųsti elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė netinkamai, ir atitinkamai neturi priežasčių nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu.

38. Vertinant antstolio 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolio apskaičiuotas 3,38 Eur korespondencijos (kurjerio) išlaidas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į antstolio 2024 m. rugsėjo 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, t. y. 2024 m. balandžio 18 d. korespondencijos sąrašą (21-22 pozicijos), patvirtinančius, kad šios pašto paslaugos antstoliui realiai buvo suteiktos, 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą už pašto paslaugas, kuri sudaro pagrindą daryti išvadą, kad antstolis faktiškai patyrė 3,38 Eur pašto išlaidų už dokumentų siuntimą pareiškėjai. Vadinasi, antstolis šias išlaidas pagrįstai įtraukė į vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Juolab kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktą, antstolis, kad galėtų prašyti atlyginti išlaidas tretiesiems asmenims (įtraukti jas į patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo), neprivalo jų būti faktiškai apmokėjęs tretiesiems asmenims. Tokia išvada išlaukia iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punkto, kuriame minimos „išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas“, o ne išlaidos, kurias antstolis jau faktiškai apmokėjo.

39. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas kitaip vertina antstolio 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas 0,74 Eur (0,33 Eur + 0,41 Eur) užskaitas už pinigų pervedimus. Teismui pateiktame 2024 m. balandžio 18 d. paaiškinime antstolis nurodė, kad minėtos sumos yra už 1 vnt. išieškotinų sumų įskaitymą į antstolio depozitinę sąskaitą ir už 1 vnt. išieškotų lėšų išmokėjimą išieškotojui. Pagrįsdamas šias išlaidas antstolis 2024 m. rugsėjo 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose tiesiog pateikė abstrakčią nuorodą į SEB banko įkainius https://www.seb.lt/privatiems/pagrindiniai-paslaugu-ikainiai, bet nenurodė, kur konkrečiai tokie antstolio nurodyti įkainiai būtų nurodyti. Apeliacinės instancijos teismas banko viešai skelbiamoje informacijoje apie banko įkainius nerado duomenų ir antstolis tokių nepateikė, kad įskaitymai į jo depozitinę sąskaitą būtų papildomai apmokestinami, jei jie atliekami euro valiuta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nerado duomenų ir antstolis tokių nepateikė, kad pervedimai išieškotojui, atliekant juos Lietuvos Respublikos viduje, antstoliui būtų tikrai apmokestinami. Taigi, antstoliui neįrodžius šių išlaidų realumo, antstolio 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-170-7278 aptariama apimtimi panaikinamas.

Dėl kitų skundo argumentų ir bylos baigties

40. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėja su nutartimi nesutiko, todėl ji planavo pateikti kasacinį skundą dėl nutarties argumentų (vertinimų) atmetimo, nes kasacinis skundas bus paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies l, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, antstolio patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, dėl antstolio raginimo įvykdyti sprendimą, dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir kt. pareiškėjos keltų klausimų, vis dėlto pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai įvertino antstolio 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-7278, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies ir nutartyje nurodyta apimtimi panaikinant antstolio 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-7278 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti pareiškėjos atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos A. S. skundas dėl antstolio S. M. 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-170-7278, ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies tenkinti pareiškėjos A. S. skundą ir panaikinti antstolio S. M. 2024 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-7278 ta apimtimi, kuria į jį įtrauktos 0,33 Eur užskaitos už pinigų pervedimą (AB SEB bankas) ir 0,41 Eur užskaitos už pinigų pervedimą (kiti bankai) išlaidos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.