- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2-2345-991/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00676-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Rolandas Stirbinskas, Vitalijus Katėnassu
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. (V. L.) patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl vekselio apmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 3 907,04 Eur skolą ir kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 14 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 9 600 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovui (vekselio gavėjui) grąžinti vekselyje nurodytą sumą 9 600 Lt (2 780,35 Eur). Vekselis buvo pasirašytas kaip atsiskaitymo garantas už atliktus darbus, o būtent už techninių projektų vidinių elektros tinklų parengimą (oro kondicionavimo sistemų automatinį valdymą). Kadangi atsakovas negalėjo iš karto atsiskaityti, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumai ir taip užtikrino skolos atsiskaitymą už atliktus darbus, tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs už atliktus darbus, net neketina atsiskaityti, motyvuodamas tuo, jog jis niekur nedirba, neturi pinigų ir turto. Ieškovas už laikotarpį paskaičiavo 1 123,84 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. vasario 1 d., ieškovas patyrė 2,85 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, iš viso 3 907,04 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog įstatyme nustatytais terminais pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Ieškovas praleido įstatymo nustatytus vekselių pateikimo apmokėti terminus, nepateikė atsakovui pranešimo apie nesumokėtą skolą pagal vekselį, nors tam turėjo pakankamai laiko – trejus metus nuo mokėjimo dienos. Ieškovas yra nesąžiningas, pareikšdamas ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis bei nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes žino, kad pagal pateiktą vekselį jis atsakovui neperdavė pinigų ir atsakovas jokių turtinių prievolių jam neturi ir niekada neturėjo. Atsakovas nesudarinėjo su ieškovu jokių sandorių, ieškovas pinigų nei pagal vekselį, nei kitaip atsakovui neskolino ir neperdavė, nes, jeigu ieškovas pinigus būtų paskolinęs (perdavęs) atsakovui, nebūtų laukęs beveik 10 metų, kad inicijuotų skolos susigrąžinimą. Įsipareigojimas pagal vekselį atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu, tačiau ieškovas tokių aplinkybių ieškinyje nenurodė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pinigų skolinimo (perdavimo) atsakovui faktą. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas turi prievolę pagal ieškovo pateiktą vekselį ir nepagrįstai reikalauja apmokėti jį remdamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) nuostatomis, nes vekselis yra nebegaliojantis. Ieškovas jokių pinigų atsakovui niekada neperdavė ir neskolino (nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų buvus priešingai, nenurodė vekselio išdavimo pagrindų), todėl ieškinio reikalavimas apmokėti vekselį, kuris nebuvo realizuotas vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka ir yra negaliojantis, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. (V. L.) patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2013 metų vasarą atsakovas užsiminė, kad nori atlikti užsakymą Rusijos firmai dėl kondicionavimo įrangos pristatymo. Šio projekto dokumentą rengimą atsakovas pasiūlė ieškovui. Jokių rašytinių sutarčių sudarę nebuvo, buvo sudaryta žodinė sutartis tarp atsakovo ir ieškovo, atsakovo užsakymu ieškovas parengė techninių dokumentų paketą ir 2013 m. spalio mėn. perdavė dokumentus kartu su kompaktiniu disku (CD). Atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinis asmuo UAB „J&V“, pasirašė dokumentų rejestrą ir skolų suderinimo aktą. Kad nurodytas adresas yra įmonės registracijos adresas, ieškovas nežinojo. Atsakovas negalėjo atsiskaityti ieškovui už atliktą darbą, tada ieškovas pasiūlė pasirašyti vekselį, ką šalys ir padarė. Atėjus laikui atsiskaityti, atsakovas paaiškino, kad prasidėjo finansiniai sunkumai ir jis negali atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas pasiūlė ieškovui dalyvauti ir kituose projektuose, tačiau kiti atsakovo projektai buvo nesėkmingi. Atsakovas su ieškovu taip ir neatsiskaitė, kol galiausiai, besibaigiant vekselio 3 metų terminui, atsakovas informavo, kad pinigų jis neturi, sąskaitos yra užblokuotos ir su ieškovu neatsiskaitinės. Tada ieškovas kreipėsi į notarą, tačiau kadangi buvo praleistas vekselio terminas, notaras atsisakė išduoti dokumentą vekselio apmokėjimui. Atsakovas tada gavo pelningą pasiūlymą dirbti užsienyje, ieškovas buvo sutikęs atsakovą, prašė grąžinti skolą, tačiau atsakovas iki šiol skolos nėra grąžinęs. Pinigai pagal vekselį nebuvo perduoti, bet atsakovas skolą pripažino. Vekselis buvo kaip garantas, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys. Ieškovas turi individualią įmonę „LVV projektas“, šiuo metu veikla yra sustabdyta. Sutarties projekto, siųsto elektroniniu paštu iš atsakovo, ieškovas negavo. Neigė, kad iš atsakovo gavo 3 000 Lt atlygį. Susirašinėjimas vyko per IĮ „LVV projektas“ elektroninį paštą, nes šiuo elektroniniu paštu taip pat buvo vykdomas ir asmeninis ieškovo susirašinėjimas, ir įmonės veiklos susirašinėjimas.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių buvo susidarę sutartiniai projektavimo santykiai ir atsakovas yra skolingas pagal sutartinius santykius. Atsakovas pats pasirašė skolų suderinimo aktą ir atsakovas to neneigia. Vekselis šiuo atvejus yra rašytinis įrodymas patvirtinantis šalių sutartinius santykius. Sutartiniai santykiai buvo tarp fizinių asmenų, kaip matyti iš byloje pateikto rejestro, užsakovu rejestre yra nurodytas atsakovas kaip fizinis asmuo, iš skolų suderinimo akto matyti, kad ieškovui skolingas taip pat fizinis asmuo V. B., vekselis taip pat pasirašytas atsakovo, kaip fizinio asmens. UAB „J&V“ yra bankrutavusi, pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendime IĮ „LVV projektas“ nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, todėl akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo santykių kaip juridinių asmenų. Nors iš susirašinėjimo matyti, kad jis vyko tarp UAB „J&V“ ir IĮ „LVV projektas“, tačiau pažymėjo, kad UAB „J&V“ yra bankrutavusi 2010 metais, todėl šalis negalėjo sieti jokie juridinių asmenų santykiai.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas jam yra žinomas nuo 2010 metų, ieškovas rengė projektus, susijusius su elektros darbais ir jų projektavimu. Atsakovui gavus užsakymą 2013 metais iš Kaliningrado, buvo sutarta su ieškovu, jog jis atliks projektavimo darbus vėdinimo įrenginių elektrifikacijoje naftos platformoje. Iš pateikto susirašinėjimo ir rejestro matyti, kad visi sutartiniai santykiai buvo atlikti civiline tvarka, šiai dienai UAB „J&V“ jau yra bankrutavusi. Ieškovas pergyveno, jog įmonė turi daug skolų, todėl į darbo vietą ieškovas atnešė pasirašyti rejestrą ir skolų suderinimo aktą už atliktus darbus. Atlikti darbai nebuvo įvertinti ir pagal tuos projektus nebuvo nieko atlikta, pajamų nebuvo gauta. Ieškovas 2013 metais gavo 3 000 Lt atlygį, kaip kompensaciją už atliktus darbus. Ieškovas išsaugojo vekselį kaip garantą, kad su juo bus atsiskaityta. Su ieškovu buvo atsiskaityta ir paaiškinta situacija, jog buvo prisiimta abipusė rizika, jo projektai panaudoti nebuvo, o tik buvo pateikti elektroniniu būdu. Pripažįsta, kad vekselį pasirašė, tačiau jam jokių pinigų ieškovas neperdavė, juos siejo civiliniai santykiai tarp rangovo ir subrangovo. Rangovas tam tikru laiku turėjo pateikti ieškinį ir dalyvauti išieškojime. Rejestrą ir skolų suderinimo aktą atsakovas pasirašė kaip UAB „J&V“ direktorius. Kaip fizinis asmuo atsakovas tokių darbų neatlikinėjo, tokie susitarimai negalėjo vykti tarp fizinių asmenų, darbus atsakovas atlikinėjo tik kaip juridinis asmuo. Su ieškovu tokie projektiniai susitarimai dėl inžinerinių statinių vykdavo tik juridiniu pagrindu. Su ieškovu buvo atsiskaityta 3 000 Lt suma grynais, tačiau ar įmanoma patikrinti bankrutavusios įmonės išrašus, negali pasakyti. Susirašinėjimas vyko tarp juridinių asmenų UAB „J&V“ ir IĮ „LVV projektas“. Dėl projektavimo darbų buvo paruošta ir išsiųsta ieškovui, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Sutartis turėjo būti sudaryta tarp juridinių asmenų tarp UAB „J&V“ ir IĮ „LVV projektas“, o gavos, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens. Vekselis buvo pasirašytas kaip garantas gauti apmokėjimą. Atsakovas iki 2014 metų vasaros buvo įsitikinęs, kad projektavimo darbai bus priimti ir vykdomi, tačiau Rusijos įmonė taip pat bankrutavo, ieškovui apie tai taip pat buvo žinoma, todėl ieškovui buvo pasiūlyta kompensacija. Ieškovas 2014 m. sausio 1 d. galėjo kreiptis į notarą ir pateikti vekselį apmokėjimui bei gauti atlygį, tačiau to nepadarė, ieškovas ir toliau bendradarbiavo su atsakovu vykdė projektus, atliko jų pakeitimus.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo V. B. atstovas advokatas Vitalijus Katėnas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pagal vekselį ieškovas pinigų neperdavė, taip pat nesilaikė procedūros, kuri numatyta IPVĮ, neišsiuntė pranešimo apie įsipareigojimą, kas suteikia galimybę kreiptis į notarą ir pateikti jį apmokėjimui, šioje situacijoje ieškovas praleido 3 metų senaties terminą. Ieškovas negali įrodyti kreditorinio reikalavimo, kadangi pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Atsakovas neginčija, kad vekselis buvo pasirašytas. Tokio lygio projektai buvo vykdomi tik tarp juridinių asmenų, todėl akivaizdu, kad santykiai susiformavo tarp juridinių asmenų. Šiuo atveju ieškovas, delsęs tiek ilgai išsiieškoti skolą, nebuvo atidus ir rūpestingas bei siekia praturtėti atsakovo sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. spalio 14 d. atsakovas (vekselio davėjas) V. B. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) V. L. (V. L.) pareikalavus per 5 darbo dienas arba iki 2013 m. gruodžio 31 d. (jei vekselio gavėjas nepareikalaus anksčiau) sumokėti 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ arba grynais.
Dėl skolos priteisimo
10. Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir ĮPVĮ). Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis).
11. Kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 24 punktas).
12. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog vekselis yra atskira prievolė, jo negalima aiškinti atskirai nuo prievolės (teisinio santykio), iš kurios jis kyla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prievolių pabaiga) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
13. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. spalio 14 d. vekselis 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumai buvo pasirašytas kaip atsiskaitymo garantas už atliktus darbus, o būtent už techninių projektų vidinių elektros tinklų parengimą (oro kondicionavimo sistemų automatinį valdymą), pagal atsakovui pateiktą užsakymą Rusijos firmai, šio projekto dokumentą rengimą atsakovas pasiūlė ieškovui. Ieškovo paaiškinimu, jokių rašytinių sutarčių sudarę nebuvo, buvo šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, todėl atsakovo užsakymu ieškovas parengė techninių dokumentų paketą ir 2013 m. spalio mėn. perdavė dokumentus kartu su kompaktiniu disku (CD). Atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinis asmuo UAB „J&V“, pasirašė dokumentų rejestrą ir skolų suderinimo aktą. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šalis siejo projektavimo rangos santykiai, kad vekselį pasirašė, tačiau jam jokių pinigų ieškovas neperdavė, vekselis buvo pasirašytas kaip garantas gauti apmokėjimą, rejestrą ir skolų suderinimo aktą atsakovas pasirašė kaip UAB „J&V“ direktorius. Susirašinėjimas dėl projektavimo darbų vyko tarp juridinių asmenų UAB „J&V“ ir IĮ „LVV projektas“. Dėl projektavimo darbų buvo paruošta ir išsiųsta ieškovui, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Sutartis turėjo būti sudaryta tarp juridinių asmenų tarp UAB „J&V“ ir IĮ „LVV projektas“. Kaip fizinis asmuo atsakovas tokių darbų neatlikinėjo, tokie susitarimai negalėjo vykti tarp fizinių asmenų, darbus atsakovas atlikinėjo tik kaip juridinis asmuo. Be to, atsakovo paaiškinimu, ieškovas 2013 metais gavo 3 000 Lt atlygį, kaip kompensaciją už atliktus darbus. Ieškovas išsaugojo vekselį kaip garantą, kad su juo bus atsiskaityta. Su ieškovu buvo atsiskaityta ir paaiškinta situacija, jog buvo prisiimta abipusė rizika, jo projektai panaudoti nebuvo, kadangi Rusijos įmonė taip pat bankrutavo. Ieškovo paaiškinimu jis turi individualią įmonę „LVV projektas“, šiuo metu veikla yra sustabdyta. Sutarties projekto, siųsto elektroniniu paštu iš atsakovo, ieškovas negavo. Ieškovas neigė, kad iš atsakovo gavo 3 000 Lt atlygį, tačiau pripažino, jog susirašinėjimas vyko per IĮ „LVV projektas“ elektroninį paštą, nes šiuo elektroniniu paštu taip pat buvo vykdomas ir asmeninis ieškovo susirašinėjimas, ir įmonės veiklos susirašinėjimas.
15. Iš byloje pateikto akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Rejestro Nr. (duomenys neskelbtini) projekto „(duomenys neskelbtini)“ techninių projektų vidinių elektros tinklų parengimo (oro kondicionavimo sistemų automatinį valdymas) užsakovas nurodytas atsakovas V. B., registracijos adresas – (duomenys neskelbtini) (UAB „J & V“), Rejestre išvardinta projekto dokumentacija pateikta V. L. (V. L.), priimta V. B., projektinės dokumentacijos priėmimas-perdavimas pasirašytas abiejų šalių.
16. Iš byloje pateikto 2013 m. spalio 11 d. akto dėl skolų suderinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas yra skolingas ieškovui pagal 2013 m. spalio 11 d. apskaitos duomenis 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumą už techninio-darbo projekto parengimą komplekse „(duomenys neskelbtini)“, dalis – vidiniai elektros tinklai. Skolų suderinimo aktas pasirašytas abiejų šalių parašais.
17. Iš byloje pateikto 2013 m. rugpjūčio 23 d. UAB „J&V“ ((duomenys neskelbtini)) elektroninio susirašinėjimo su IĮ „LVV projektas“ ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad ieškovas pateikė atsakymą į pastabas dėl techninių specifikacijų, tos pačios dienos elektroniniu atsakymu ieškovas siuntė brėžinius, nurodydamas, jog techninę specifikaciją kol kas koreguoja. 2013 m. rugpjūčio 30 d. šalys teikė pastabas dėl dažnio keitiklių dėl L. platformos brėžinių. 2013 m. lapkričio 14 d. ieškovas teikė pastabas (rusų kalba).
18. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad, nors tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties, tačiau iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų galima teigti, jog šalis siejo sutartiniai projektavimo darbų rangos santykiai. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Šiuo atveju ieškovas atsakovo užsakymu parengė techninių dokumentų paketą ir 2013 m. spalio 11 d. Rejestru Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė dokumentus kartu su kompaktiniu disku (CD) atsakovui, atsakovas dokumentaciją priėmė, taip pat šalys pasirašė 2013 m. spalio 11 d. skolų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) 9 600 Lt (2 780,35 Eur) sumai, kurio pagrindu ieškovas paprašė akte užfiksuotą skolą įforminti vekseliu. Abi šalys teikdamos paaiškinimus ir įrodymus ginčo vekselio išrašymą susiejo būtent su projektavimo darbų rangos veikla. Taigi, esant šioms sąlygoms, įvertinus tai, kad atsakovo užsakymu, ieškovo projektinė dokumentacija buvo ruošiama, derinama ir atlikta bei perduota atsakovui, darytina išvada, kad atsakovui buvo perduotas projektavimo darbų rangos dalykas – projektinė dokumentacija, nurodyta 2013 m. spalio 11 d. rejestre Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas pripažinti, jog šalis siejo projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai.
19. Teismo vertinimu, teisiškai nėra reikšminga atsakovo nurodyta aplinkybė, jog susirašinėjimas dėl projektavimo rangos darbų vyko tarp juridinių asmenų UAB „J&V“ ir IĮ „LVV projektai“, kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas vykdo tiek individualią veiklą, iš Juridinių asmenų registro pažymėjimo matyti ieškovui priklauso IĮ „LVV projektas“, Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. balandžio 18 d., taip pat ieškovas yra kvalifikuotas specialistas (atestato Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paslaugas teikia kaip fizinis asmuo. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nurodyta aplinkybe, kad susirašinėjimas dėl projektavimo darbų vyko per IĮ „LVV projektas“ elektroninį paštą, nes šiuo elektroniniu paštu taip pat buvo vykdomas ir asmeninis ieškovo susirašinėjimas, ir įmonės veiklos susirašinėjimas. Tokiu būdu, labiausiai tikėtina, kad atsakovo užsakymu ieškovas projektinės dokumentacijos paslaugas suteikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinis asmuo.
20. Atsakovo teigimu, jis pasirašė skolų suderinimo aktą, rejestrą, kaip juridinio asmens vadovas, t.y. UAB „J&V” direktorius, jokių asmeninių įsipareigojimų ieškovui atsakovas neturėjo, todėl ir vekselį pasirašė kaip juridinio asmens UAB „J&V” vadovas, vekselyje nurodant ir juridinio asmens registracijos adresą – (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-68-253/2014 matyti, kad UAB „J&V“ Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. 2010 m. liepos 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu nuspręsta bankrutavusią UAB „J&V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro; patvirtinti galutinį įmonei pareikštų ir nepatenkintų kreditinių reikalavimų sąrašą: VSDFV Klaipėdos skyrius 4 250,30 Lt; VĮ Turto bankas 13 211,28 Lt; UAB „AD REN LEZ“ 133,00 Lt; UAB „Verslo media“ 2 440,00 Lt; antstolis A. S. 1 134,02 Lt; UAB „Raben Lietuva“ 1 384,37 Lt; UAB „Fima“ 16 963,97 Lt; UAB „Seesam Lietuva“ 1 302,98 Lt; UAB „Lamberta“ 26 179,94 Lt; Euler Hermes kreditversicherungs – Aktiengesellschaft Lietuvos filialas 676,46 Lt; M. P. 4 080,00 Lt; iš viso 71 756,32 Lt. Informacijoje apie bankrutavusią UAB „J&V“ (www.rekvizitai.vz.lt, www.1551.lt) statusas nurodyta – išregistruotas, likviduotas bankrutavus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „J&V“ 2010 m. sausio 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir bendrovės įgaliotu asmeniu paskirtas bankroto administratorius, įvertinus, kad byloje pateiktus rejestro išrašą ir skolos suderinimo aktą pasirašė atsakovas, darytina išvada, jog projektavimo darbų rangos sutartis negalėjo būti sudaryta su juridiniu asmeniu, ir labiausiai tikėtina, jog sutartiniai projektavimo darbų rangos sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo kaip fizinių asmenų.
21. Atsakovas teigia, kad pinigai jam nebuvo perduoti, tačiau skolą ir vekselyje nurodytą sumą 9 600 Lt (2 780,35 Eur) pripažįsta. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas 2013 metais gavo 3 000 Lt atlygį, kaip kompensaciją už atliktus darbus, buvo paaiškinta situacija, jog buvo prisiimta abipusė rizika, jo projektai panaudoti nebuvo, o tik buvo pateikti elektroniniu būdu. Ieškovas išsaugojo vekselį kaip garantą, kad su juo bus atsiskaityta. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos šioje byloje, tai ne ieškovas turėjo įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet atsakovas privalėjo pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Šiuo aspektu atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovas įgydamas vekselį, žinojo, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį, arba žinojo apie kitokius vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį, nes tokie ieškovo veiksmai reikštų tyčinį veikimą atsakovo nenaudai. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovui buvo sumokėta 3 000 Lt kompensacija už atliktus darbus, o ieškovas teismo posėdžio metu neigė gavęs kokį nors atlygį iš atsakovo, priešingai, atsakovas ilgą laiką vengė su juo atsiskaityti, vis siūlydamas naujus projektus, kurie taip pat buvo nesėkmingi. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, jog vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymas pagrįstas tarp šalių susiklosčiusiais projektavimo darbų rangos sutartiniais teisiniais santykiais ir atsakovas neįrodė, jog ieškovas įsigydamas vekselį buvo nesąžiningas ar nebuvo pagrindo išduoti vekselio, taip pat, kad dalis vekselyje nurodytos sumos yra grąžinta.
22. Atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytus vekselių pateikimo apmokėti terminus, nepateikė atsakovui pranešimo apie nesumokėtą skolą pagal vekselį, ieškovas yra nesąžiningas, pareikšdamas ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis bei nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes žino, kad pagal pateiktą vekselį jis atsakovui neperdavė pinigų ir atsakovas jokių turtinių prievolių jam neturi ir niekada neturėjo. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas turi prievolę pagal ieškovo pateiktą vekselį ir nepagrįstai reikalauja apmokėti jį remdamasis ĮPVĮ nuostatomis, kadangi vekselis yra nebegaliojantis, nes nebuvo realizuotas vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka. Teismas su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.
23. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
24. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
26. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas vekselis buvo pateiktas per įstatymo nustatytą terminą apmokėjimui, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs įstatyme įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai: ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nėra nuosekli. Kai kuriose kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018) laikytasi pozicijos, kad ir tais atvejais, kai vekselis nėra realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, jame įtvirtinta prievolė išlaiko abstraktumo savybę, todėl vekselio turėtojas, pareiškęs reikalavimą teisme, neturi įrodinėti jokių papildomų aplinkybių, skolininkas privalo paneigti jam reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, o jam to nepadarius reikalavimas tenkinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo argumentai, kad vekselis nebegalioja, nes nebuvo realizuotas vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka ir ieškovas prarado teisę pareikšti reikalavimą, laikytini nepagrįstais.
28. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, įvertinus tai, kad vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymas pagrįstas tarp šalių susiklosčiusiais projektavimo darbų rangos sutartiniais teisiniais santykiais, ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – atsakovui darbo rezultatą (projektinę dokumentaciją) perdavė atsakovui, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, atsakovas iki vekselyje nustatyto termino skolos ieškovui negrąžino, už atliktus darbus neatsiskaitė, skolos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, taip pat atsakovas neįrodė, jog ieškovas įsigydamas vekselį buvo nesąžiningas ar nebuvo pagrindo išduoti vekselio, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9 600 Lt (2 780,35 Eur) skolą laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Dėl palūkanų (kompensuojamųjų) priteisimo.
29. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
30. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovui, piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo paskaičiuotos 1 123,84 Eur kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. vasario 1 d. ((2 780,35 Eur x 5 proc. / 100 x 8 m. = 1 112,16 Eur, 5 proc. / 12 mėn. = 0,42 proc., 2 780,35 Eur x 0,42 proc. / 100 = 11,68 Eur) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
32. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
33. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu dėl ko ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises ikiteismine tvarka, patyrė išlaidų. Ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, jog atsakovas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravimas nuo 2004 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. birželio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), panaikintas savininko prašymu. Naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo. Ieškovas pateikė duomenis, jog kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą, kuris 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovo gyvenamosios vietos adreso pateikimo. Byloje ieškovas pateikė 2023 m. sausio 12 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo kvitą apie patirtas 2,85 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas. Dėl atsakovo nevykdomos prievolės, t. y. neatsiskaitymo pagal 2013 m. spalio 14 d. vekselį (neteisėti veiksmai), ieškovas patyrė išlaidų, kurios yra laikytinos jo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Konstatuotina, jog tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovui tinkamai atsiskaičius pagal 2013 m. spalio 14 d. vekselį, ieškovui nebūtų reikėję atlikti duomenų patikros, teikti užklausą gyventojų registrų tarnybai ir kt., t.y. atlikti skolos išieškojimo veiksmus. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 2,85 Eur skolos išieškojimo išlaidų, kurios privalo būti atlygintos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina jo patirta 2,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (nuostolių) suma (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (konsultacija, duomenų surinkimas, procesinių dokumentų parengimas (atsiliepimas į ieškinį), atstovavimas teisme). Ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
37. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 87,91 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-05498 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, ieškovui paskirtas advokatas Rolandas Stirbinskas.
38. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
39. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 15 d. pažymą Nr. APD-2023-13654 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui sudaro 240 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 87,91 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 240 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
40. Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį patenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. B. 2 780,35 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų 35 ct) skolą, 1 123,84 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt trijų eurų 84 ct) kompensacinių palūkanų, 2,85 Eur (dviejų eurų 85 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 907,04 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų septynių eurų 04 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,91 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui V. L. (V. L.).
Priteisti iš atsakovo V. B. 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo V. B. 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.