- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1610-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11283-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Suinteresuotas asmuo
- I. S.
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl darbo ginčų komisijos paskirtos baudos panaikinimo, suinteresuotas asmuo – I. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023, išnagrinėjusi darbuotojo I. S. (toliau – suinteresuotas asmuo, darbuotojas) 2023 m. birželio 6 d. prašymą dėl baudos skyrimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja, (duomenys neskelbtini), darbdavė) už Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. DGKS-2407, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis (toliau – Sprendimas 1), nevykdymą, 2023 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. DGKS-3757, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023, prašymą tenkino – nusprendė išieškoti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos po 500 Eur baudą (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną (pilną) praleistą atsiskaityti savaitę nuo 2023 m. gegužės 3 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2407 priėmimo dienos iki įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, t. y. ne ilgiau kaip iki 2023 m. lapkričio 3 d. (toliau – Sprendimas 2).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3757 darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023 (toliau – Sprendimas 2) ir suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
3. Pareiškėja nurodė, kad Sprendime 1 nėra nuostatų apie jo vykdymo skubumą, todėl jis neturėjo būti vykdomas skubiai. Bauda nepagrįstai paskirta už laikotarpį, kai Sprendimas 1 dar nebuvo įsiteisėjęs, nepagrįstai paskirta maksimalaus dydžio bauda. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas, prašydamas atidėti 2023 m. liepos 4 d. Darbo ginčų komisijos posėdį, pateikė 2023 m. birželio 30 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. DU 2027846 dėl 2 500 Eur pervedimo suinteresuotam asmeniui, ir nurodė, jog pareiškėja tikisi visiškai įvykdyti Darbo ginčų komisijos Sprendimą 1 iki 2023 m. liepos 7 d. Pareiškėjai tik po 2023 m. liepos 4 d. Darbo ginčų komisijos posėdžio paaiškėjo aplinkybė, kad jos lėšų pervedimo nurodymą bankas atmetė, nepaaiškinęs to priežasčių, todėl Darbo ginčų komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja klaidino Darbo ginčų komisiją; pareiškėja 2023 m. liepos 4 d. pakartojo 2 500 Eur pavedimą, kurį bankas įvykdė, o 2023 m. liepos 9 d. pareiškėja pilnai įvykdė Sprendimą 1.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. S. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis sutiko sudaryti su pareiškėja taikos sutartį vien dėl to, kad greičiau užbaigti ginčą ir netęsti bylinėjimosi proceso. Tai taip pat buvo nuolaida pareiškėjai, kuri, šalims susitarus, neturėjo mokėti netesybų už laiku neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas. Suinteresuotam asmeniui pinigų išmokėjimo terminas buvo esminė sąlyga, todėl taikos sutartimi buvo sutarta, kad 4 536 Eur sumą pareiškėja į suinteresuoto asmens sąskaitą turi pervesti iki 2023 m. gegužės 12 d. To nepadarius, pareiškėjai pagrįstai skirta bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9031-996/2024, atmetė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl Darbo ginčų komisijos paskirtos baudos panaikinimo, pakeitė Darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3757 darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023 (toliau – Sprendimas 2) – skyrė pareiškėjai už Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. DGKS-2407 darbo byloje Nr. APS-131-4764/2023, APS-131-6759/2023 (toliau – Sprendimas 1) nevykdymą 2 000 Eur vienkartinę baudą ir priteisė šią baudą suinteresuotam asmeniui. Taip pat priteisė iš pareiškėjos 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuotam asmeniui ir 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad darbuotojas su 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti 4 901 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą (už 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn.) bei delspinigius, 2023 m. balandžio 28 d. prašymu reikalavimus papildė. Šalys 2023 m. gegužės 2 d. sudarė taikos sutartį, kurią Darbo ginčų komisija Sprendimu 1 patvirtino ir darbo bylą nutraukė. Suinteresuotas asmuo su 2023 m. birželio 6 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl baudos darbdavei skyrimo, pastarajai nevykdant Sprendimo 1. Darbo ginčų komisija Sprendimu 2 tenkino prašymą dėl baudos skyrimo ir nurodė išieškoti suinteresuotam asmeniui iš darbdavės po 500 Eur baudą už kiekvieną (pilną) praleistą atsiskaityti savaitę nuo Sprendimo 1 priėmimo dienos iki įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius (iki 2023 m. lapkričio 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja taikos sutarties 2.1 punktu įsipareigojo suinteresuotam asmeniui sumokėti 4 536 Eur su darbo santykiais susijusią sumą. Taikos sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad taikos sutarties 2.1 punkte nurodytą sumą (4 536 Eur) pareiškėja suinteresuotam asmeniui perveda į banko sąskaitą iki 2023 m. gegužės 12 d. Pareiškėja taikos sutartimi sutartą 4 536 Eur sumą suinteresuotam asmeniui sumokėjo dviem pavedimais, t. y. 2 500 Eur sumą sumokėjo 2023 m. liepos 4 d. ir 2 036 Eur sumą sumokėjo 2023 m. liepos 9 d., t. y. praleidusi šalių taikos sutartimi sulygtą mokėjimo terminą beveik du mėnesius.
8. Teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo principą atitinkanti bauda pareiškėjai už Sprendimo 1 įvykdymo delsimą 58 dienas yra vienkartinė 2 000 Eur bauda. Atsižvelgęs į pareiškėjos, kaip juridinio asmens, mastą, teismas darė išvadą, kad baudos skyrimas nesukelia esminių kliūčių vykdyti veiklą. Teismas vertino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimą pareiškėja delsė vykdyti 58 dienas, jį įvykdė tik suinteresuotam asmeniui kreipusis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo.0
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9031-996/2024, ir palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3757 darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023, taip pat priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai nustatė priteistos baudos dydį ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja pažeidė pareigą laiku sumokėti darbuotojui priteistą sumą, be to, elgėsi nesąžiningai, melavo Darbo ginčų komisijai, jog šią pareigą atliko, pateikdama tikrovės neatitinkantį mokėjimo pranešimą. Tokį melagingą pranešimą Darbo ginčų komisijai darbdavė pateikė ne pirmą kartą, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darbdavė nusipelno griežčiausių sankcijų už savo įsipareigojimų nevykdymą.
9.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad taikos sutartį suinteresuotas asmuo pasirašė, padarydamas dideles nuolaidas pareiškėjai, tikėdamasis jos greito vykdymo. Pareiškėja buvo nesumokėjusi suinteresuotam asmeniui 11 548 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Taikos sutartis atitiko darbdavės interesus, tačiau pareiškėja jos nesirengė vykdyti ir įvykdė tik tada, kai darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo.
9.3. Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje byloje jau yra įvykdytas, suinteresuotam asmeniui antstolis pervedė 4 500 Eur, todėl, pakeitus šį sprendimą, šalys susidurtų su papildomomis išlaidomis dėl atgręžtinio vykdymo.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Šuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, atmesdamas darbdavės prašymą dėl Darbo ginčų komisijos paskirtos baudos panaikinimo, sumažino Darbo ginčų komisijos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą paskirtą baudą. Atskiruoju skundu skundžiama teismo nutarties dalis dėl baudos dydžio nustatymo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – 2024 m. gegužės 28 d. suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašą. Apeliantas nurodo, 2024 m. gegužės 28 d. suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašo turinys pagrindžia atskirojo skundo argumentą, jog Darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. DGKS-3757 įvykdytas.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Nagrinėjamu atveju apelianto su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas – 2024 m. gegužės 28 d. suinteresuoto asmens banko sąskaitos išrašas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susijęs su ginčo dalyku, negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, įvertinama, kad ginčas kilęs darbo byloje, taip pat atsižvelgtina ir į aktyvų teismo vaidmenį darbo bylose imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, todėl spręstina, kad yra pagrindas naują įrodymą priimti (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Darbuotojas su 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš darbdavės 4 901 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. bei delspinigius, 2023 m. balandžio 28 d. prašymu reikalavimus papildė. Šalys 2023 m. gegužės 2 d. sudarė taikos sutartį, kurios 2.1 punktu darbdavė (pareiškėja) įsipareigojo sumokėti suinteresuotam asmeniui 4 536 Eur su darbo santykiais susijusią sumą. Taikos sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad taikos sutarties 2.1 punkte nurodytą sumą (4 536 Eur) pareiškėja suinteresuotam asmeniui perveda į banko sąskaitą iki 2023 m. gegužės 12 d. (e. t. 2, b. l. 492).
18. Darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. DGKS-2407 darbo byloje Nr. APS-131-4764/2023, APS-131-6759/2023 patvirtino darbuotojo ir darbdavės taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė (e. t. 1, b. l. 7–8).
19. Pareiškėja iki taikos sutartyje nurodytos datos, t. y. iki 2023 m. gegužės 12 d., nesumokėjo suinteresuotam asmeniui taikos sutarties 2.1 punkte nurodytos 4 536 Eur su darbo santykiais susijusios sumos. Suinteresuotas asmuo su 2023 m. birželio 6 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl baudos pareiškėjai skyrimo (e. t. 2, b. l. 2, 4).
20. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023, išnagrinėjusi darbuotojo 2023 m. birželio 6 d. prašymą dėl baudos skyrimo darbdavei už Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. DGKS-2407, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nevykdymą, 2023 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. DGKS-3757, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023, prašymą tenkino – nusprendė išieškoti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos po 500 Eur baudą (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną (pilną) praleistą atsiskaityti savaitę nuo 2023 m. gegužės 3 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2407 priėmimo dienos iki įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, t. y. ne ilgiau kaip iki 2023 m. lapkričio 3 d. (e. t. 1, b. l. 4–6).
21. Pareiškėja taikos sutartimi sutartą 4 536 Eur sumą suinteresuotam asmeniui sumokėjo dviem pavedimais, t. y. 2023 m. liepos 4 d. sumokėjo 2 500 Eur ir 2023 m. liepos 9 d. sumokėjo 2 036 Eur, t. y. praleidusi šalių taikos sutartimi sulygtą mokėjimo terminą 58 dienomis (e. t. 1, b. l. 10).
22. Šiame faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėja taikos sutartimi 4 536 Eur sumą įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. gegužės 12 d., šį įsipareigojimą pradelsė įvykdyti 58 dienas, jį įvykdė tik suinteresuotam asmeniui kreipusis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo, nepateikė teismui įrodymų, kodėl pareiškėjos ankstesnį 2023 m. birželio 30 d. dalinį 2 500 Eur mokėjimo suinteresuotam asmeniui nurodymą bankas atmetė bei kad neturi galimybės sumokėti darbo ginčų komisijos sprendimu paskirtos baudos, sprendė, kad teisingumo ir protingumo principą atitinkanti bauda pareiškėjai už Sprendimo 1 įvykdymo delsimą 58 dienas yra vienkartinė 2 000 Eur bauda, kuri, įvertinus pareiškėjos, kaip juridinio asmens, mastą, nesukels esminių kliūčių vykdyti veiklą ir, atitinkamai, netenkino pareiškėjos pareiškimo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3757 darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023 ir jį pakeitė – vadovaujantis DK 232 straipsnio 1 dalimi, skyrė pareiškėjai už Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. DGKS-2407 darbo byloje Nr. APS-131-4764/2023, APS-131-6759/2023 nevykdymą 2 000 Eur vienkartinę baudą, ją priteisiant suinteresuotam asmeniui.
23. Suinteresuotas asmuo pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama teismo nutartimi teismo priteistos baudos dydžiu, argumentuodamas, kad: 1) pareiškėja ne tik pažeidė pareigą laiku sumokėti darbuotojui priteistą sumą, bet ir melavo Darbo ginčų komisijai, jog šią pareigą atliko, pateikdama tikrovės neatitinkantį mokėjimo pranešimą; tokius duomenis apie neva sumokėtas įmokas darbuotojui šioje byloje pareiškėja teikė ne pirmą kartą; todėl Darbo ginčų komisija tinkamai įvertino tokį pareiškėjos elgesį kaip nesąžiningą ir paskyrė pareiškėjai nurodyto dydžio maksimalią baudą; 2) taikos sutartį suinteresuotas asmuo pasirašė, padarydamas dideles nuolaidas pareiškėjai, tikėdamasis jos greito vykdymo (pareiškėja buvo nesumokėjusi suinteresuotam asmeniui 11 548 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų); 3) Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje byloje yra įvykdytas, suinteresuotam asmeniui antstolis pervedė 4 500 Eur, todėl, pakeitus šį sprendimą, šalys susidurtų su papildomomis išlaidomis dėl atgręžtinio vykdymo.
Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir / ar (ne)pagrįstumo
6. Pirmiau aptarti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir vadovaudamasis teisės aktais, proporcingumo principu, nustatė baudos, skirtinos pareiškėjai už Darbo ginčų komisijos Sprendimo 1 nevykdymą, dydį.
7. Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu Darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 2 dalis).
8. Vertinant suinteresuoto asmens argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos dydžio (ne)pagrįstumo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021, nurodė, jog DK 232 straipsnis iš esmės skirtas skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
9. Darbdavio atsakomybė pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą kyla esant sąlygoms: 1) darbdavys turi pareigą vykdyti (Darbo ginčų komisijos ir/ar teismo) sprendimą, 2) darbdavys šios pareigos nevykdo. Tai specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (Darbo ginčų komisijos ir / ar teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą bei kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistų sumų ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl sankcijų darbdavei taikymo, tikslinga pagal analogiją vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sankcijų darbdaviui taikymo už vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais vertinama: 1) darbo santykių trukmė; 2) priteistinos sumos dydis; 3) darbdavio finansinė padėtis; 4) priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; 5) šalių elgesio įtaka teismo proceso trukmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).
10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek Darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojui priteistos sumos dydį (4 536 Eur), tiek aplinkybę, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiek tai, kad vykdytinas sprendimas pradelstas įvykdyti 58 dienas, be to, įvykdytas po to, kai darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2 000 Eur baudos skyrimas už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą 58 dienas yra adekvati sankcija darbdavei, juolab, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja neturėjo lėšų įvykdyti Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą, o tokio dydžio baudos skyrimas sutrikdytų pareiškėjos veiklą, būtų nepakeliama finansinė našta pareiškėjai, ar sprendimo įvykdymas būtų ypač neigiamai įtakojęs kitų pareiškėjos kreditorių ar darbuotojų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apeliantas minėtų teismo išvadų nenuginčijo, o 2 000 Eur baudos skyrimas už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą 58 dienas yra pakankamas kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistos sumos ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisija paskyrė pareiškėjai 500 Eur baudą per savaitę, t. y. maksimalią DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudą, esant tokio pobūdžio pažeidimui, kuri, vertinant tai, jog už 58 pradelstas dienas baudos dydis būtų artimas pareiškėjos pradelstos sumokėti sumos dydžiui (8 savaitės x 500 Eur = 4 000 Eur), yra neproporcinga padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismų praktikoje formuluojamų baudos dydžio nustatymo kriterijų, atsižvelgiant į tokio pobūdžio baudos tikslus.
11. Pažymėtina, jog skundžiama teismo nutartis priimta nesant ir nevertinant duomenų apie Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. DGKS-3757 įvykdymą, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje byloje jau yra įvykdytas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Be to, aplinkybės dėl Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. DGKS-3757 įvykdymo nepaneigia skundžiama nutartimi pareiškėjai paskirtos nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, jos adekvatumo esamai situacijai, juolab, kad apelianto argumentas dėl papildomų atgręžtinio vykdymo išlaidų dydžio yra deklaratyvus.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys nepakankami spręsti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, pateikdama Darbo ginčų komisijai 2023 m. birželio 30 d. lėšų pervedimo nurodymą, pareiškėjos teigimu, patvirtinantį, jog pareiškėja sumokėjo dalį, t. y. 2 500 Eur, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens taikos sutartimi, patvirtinta Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu, nustatytos suinteresuotam asmeniui mokėtinos sumos, kuris, kaip paaiškėjo, banko buvo atmestas. Byloje nėra duomenų, dėl kokios priežasties mokėjimo nurodymas buvo atmestas ar kad pareiškėjai teikiant Darbo ginčų komisijai nurodytą mokėjimo nurodymą buvo žinoma, jog šis mokėjimo nurodymas yra banko atmestas. Pažymėtina, kad paaiškėjus, jog minėtas mokėjimo nurodymas atmestas, pareiškėja 2023 m. liepos 4 d. pervedė suinteresuotam asmeniui 2 500 Eur. Dėl paminėto, suinteresuoto asmens argumentai dėl nesąžiningo pareiškėjos elgesio nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų nagrinėjamu atveju skirtinos baudos dydžio klausimu.
13. Apibendrinant išdėstytą, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti, konstatuojant, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė DK 232 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo teismų praktikoje formuluojamų baudos dydžio nustatymo kriterijų ir bendrųjų proporcingumo bei protingumo principų.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą skyrimą, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9031-996/2024, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.