- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-2034-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11283-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Solikar Group“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Solikar Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Solikar Group“ ieškinį atsakovui I. S. dėl darbo ginčo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Solikar Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023-07-04 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-11507/2023, kuria darbuotojo prašymas buvo patenkintas, prašo darbuotojo prašymą, pareikštą Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintą, atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-08-01 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei UAB „Solikar Group“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
2.1 nagrinėjamu atveju žyminis mokestis sudaro 135 Eur, t. y. žyminis mokestis mokėtinas už 6 000 Eur ginčo sumą už 12 pilnų praleistų atsiskaityti po 500 Eur baudos savaičių. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl privalo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus;
2.2 teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teismas neturi duomenų, kad atsakovas yra atstovaujamas atstovo Lietuvoje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą, todėl ieškovė turėtų pateikti ieškinio ir visų jo priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į atsakovui suprantamą kalbą;
2.3 pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad šaliai, nesutinkančiai su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipiantis į teismą, į teismą besikreipiančioji šalis laikoma ieškovu, todėl byloje darbdavė yra ieškovė, o darbuotojas yra atsakovas, byloje bus iš naujo nagrinėjamas darbuotojo prašymas, pareikštas Darbo ginčų komisijai, o teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Solikar Group“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. darbdavio UAB „Solikar Group“ pareiškimą (skundą) dėl Darbo ginčų komisijos 2023-07-04 sprendimo dėl baudos skyrimo darbdaviui už Darbo ginčų komisijos 2023-05-03 sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nevykdymą priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 nurodo, nors CPK 115 straipsnio 5 dalis numato, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau šiuo atveju teismas ne tik nustatė procesinio dokumento trūkumus, bet ir nusprendė, jog darbdavio UAB „Solikar gruop“ procesinis dokumentas, kuriuo skundžiamas Darbo ginčų komisijos 2023-07-04 sprendimas dėl baudos skyrimo darbdaviui už Darbo ginčų komisijos 2023-05-03 sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nevykdymo, apmokestinamas 135,00 Eur žyminiu mokesčiu;
3.2 pažymi, jog apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis spręsti šalių ginčai dėl baudos už Darbo ginčų komisijos sprendimo neįvykdymą, yra suformavę nuoseklią praktiką, koks procesinis dokumentas turi būti pateiktas teismui, kokia teisena teismas nagrinėja bylą ir ar už procesinį dokumentą mokamas žyminis mokestis (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis Nr. e2A-373-945/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis Nr. e2A-1871-967/2021);
3.3 DK 232 straipsnio pagrindu kylantis ginčas negali būti vertinamas kaip savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, nes neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje aptartos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu; vykdymo procesą darbuotojas gali inicijuoti pateikdamas Darbo ginčų komisijos sprendimą priverstinai vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka;
3.4 ginčas byloje kilo dėl klausimo, kuris turėjo būti sprendžiamas nutartimi, o atskirieji skundai dėl teismo nutarčių žyminiu mokesčiu yra neapmokestinami (CPK 334 straipsnis, 80 straipsnio 2 dalis);
3.5 paaiškino, kad darbuotojas (ieškovas) darbo ginčų komisijai prašymą dėl baudos skyrimo darbdaviui už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą pateikė lietuvių kalba ant lietuviško prašymo pavyzdžio, atstovų darbo ginčų komisijoje darbuotojas neturėjo, todėl darytina išvada, jog lietuvių kalba darbuotojui suprantama. Be to, savo dokumentus darbo ginčų komisijai Darbdavys taip pat teikė tik lietuvių kalba, dėl to pastabų Darbo ginčų komisija ar darbuotojas neturėjo. Iš Darbo ginčų komisijos pateiktos darbo ginčų bylos dėl baudos skyrimo matyti, jog darbuotojui skundžiamas Darbo ginčų komisijos 2023-07-04 sprendimas taip pat nebuvo išverstas į jokią kitą kalbą. Visos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog darbuotojas supranta lietuvių kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
5. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
8. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
9. DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu Darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500,00 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 2 dalis).
10. Ši tvarka tiesiogiai DK nėra aptarta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 232 straipsnio pagrindu kylantis ginčas negali būti vertinamas kaip savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, kadangi neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje aptartos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333-945/2021).
11. Vykdymo procesą darbuotojas gali inicijuoti pateikdamas Darbo ginčų komisijos sprendimą priverstinai vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau darbuotojui dėl jo specialaus, socialiai jautraus statuso, įstatymų leidėjas suteikia ir papildomus, labiau jo teises užtikrinančius teisių gynimo vykdymo procese būdus. Būtent tokiu teisių gynimo būdu pripažintinas ir DK 232 straipsnyje aptartas kreipimasis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos darbdaviui skyrimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333-945/2021).
12. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 303 straipsnyje klausimas dėl sankcijos taikymo buvo priskirtas išimtinai teismo kompetencijai, kuris darbuotojo prašymą išspręsdavo nutartimi. Kitaip tariant, įstatyme buvo aiškiai nurodyta, kad tai nėra savarankiškas teisminis procesas, inicijuojamas pateikiant teismui ieškinį ir išnagrinėjamas priimant teismo sprendimą. Nors nuo 2017 m. liepos 1 d. teisinis reglamentavimas pasikeitė, DK 232 straipsniu kompetenciją spręsti baudos skyrimo klausimą suteikiant Darbo ginčų komisijai, tokie pokyčiai patys savaime negali būti vertinami kaip iš esmės koreguojantys klausimo nagrinėjimo teiseną. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei reglamentuojant savarankiškų darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, kur nurodoma, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), DK 232 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl baudos dydžio ar pagrįstumo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Toks specialus aptariamo klausimo reglamentavimas tik dar kartą atskleidžia, kad įstatymo leidėjas DK 232 straipsnyje įtvirtintą institutą vertina kaip bendrųjų CPK įtvirtintų vykdymo proceso normų išimtį. Darbuotojo prašymas skirti darbdaviui baudą už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą vertintinas kaip vykdymo proceso sudedamoji dalis, todėl nesutikdama su Darbo ginčų komisijos DK 232 straipsnio pagrindu priimtu sprendimu šalis teismui turi teikti ne ieškinį, bet prašymą (pareiškimą), kurį teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka ir priima šiuo klausimu ne sprendimą, bet nutartį (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-373-945/2020).
13. Pažymėtina, jog baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė prašymo (pareiškimo) trūkumą, t. y. sumokėti žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teismas neturi duomenų, kad atsakovas yra atstovaujamas atstovo Lietuvoje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas supranta lietuvių kalbą, todėl ieškovė turėtų pateikti ieškinio ir visų jo priedų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į atsakovui suprantamą kalbą.
16. Apeliantas nurodė, jog darbuotojas (ieškovas) darbo ginčų komisijai prašymą dėl baudos skyrimo Darbdaviui už Darbo ginčo komisijos sprendimo nevykdymą pateikė lietuvių kalba ant lietuviško prašymo pavyzdžio, atstovų darbo ginčų komisijoje darbuotojas neturėjo, todėl vertina, jog lietuvių kalba darbuotojui suprantama. Be to, savo dokumentus darbo ginčų komisijai Darbdavys taip pat teikė tik lietuvių kalba, dėl to pastabų Darbo ginčo komisija ar darbuotojas neturėjo. Nustatyta, jog darbuotojui skundžiamas Darbo ginčo komisijos 2023-07-04 sprendimas taip pat nebuvo išverstas į jokią kitą kalbą. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog darbuotojas supranta lietuvių kalbą. Taip pat nustatyta, jog darbuotojas prašymą Darbo ginčo komisijai dėl baudos skyrimo už Darbo ginčo komisijos sprendimo nevykdymą pateikė lietuvių kalba.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio/skundo priėmimą ir trūkumų šalinimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-01 nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.