Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės, nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės, nuteistojo V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 29 d. katalizatorių vagystė nuo R. N. ir V. S. priklausančių automobilių) – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 30 d. katalizatoriaus vagystė nuo V. S. priklausančio automobilio) – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 8 d. katalizatoriaus vagystė nuo G. J. priklausančio automobilio) – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 9 d. katalizatoriaus vagystė nuo UAB „K“ priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 12 d. katalizatorių vagystė nuo R. V. ir S. G. priklausančių automobilių) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 23 d. katalizatoriaus vagystė nuo T. K. priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 15 d. katalizatorių vagystė nuo V. B. ir R. Č. priklausančių automobilių) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktu, 6 dalimi, A. R. įpareigotas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. 04:30 val. iki 2021 m. lapkričio 9 d. 16:16 val. (dvi paros) įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (7 veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (1 veika), ir jam ir paskirtos šios bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 29 d. katalizatorių vagystė nuo R. N. ir V. S. priklausančių automobilių) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 30 d. katalizatoriaus vagystė nuo V. S. priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 8 d. katalizatoriaus vagystė nuo G. J. priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 9 d. katalizatoriaus vagystė nuo UAB „K“ priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 12 d. katalizatorių vagystė nuo R. V. ir S. G. priklausančių automobilių) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 23 d. katalizatoriaus vagystė nuo T. K. priklausančio automobilio) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 15 d. katalizatorių vagystė nuo V. B. ir R. Č. priklausančių automobilių) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 18 d. katalizatoriaus vagystė nuo UAB „V“ priklausančio automobilio) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. B. paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) įpareigoti V. B. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtiną arešto bausmę įskaitytas sulaikyme nuo 2020 m. liepos 15 d. 04.30 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 15.46 val. ir nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 06.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 16.11 val. (trys paros) išbūtas laikas, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (7 veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (1 veika) ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 29 d. katalizatorių vagystė nuo R. N. ir V. S. priklausančių automobilių) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 30 d. katalizatoriaus vagystė nuo V. S. priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 8 d. katalizatoriaus vagystė nuo G. J. priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 9 d. katalizatoriaus vagystė nuo UAB „K“ priklausančio automobilio) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 12 d. katalizatorių vagystė nuo R. V. ir S. G. priklausančių automobilių) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 23 d. katalizatoriaus vagystė nuo T. K. priklausančio automobilio) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 15 d. katalizatorių vagystė nuo V. B. ir R. Č. priklausančių automobilių) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 18 d. katalizatoriaus vagystė nuo UAB „V“ priklausančio automobilio) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės V. D. subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. D. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 15 d. 04.30 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 15.52 val. ir nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 06.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 16.31 val. (3 dienos), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo V. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 480,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo S. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 1 066,28 eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės G. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 904,95 eurai turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 1 077,60 eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo T. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 754,95 eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės UAB „K“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 904,95 eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo R. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 930,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 824,28 eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 420,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo R. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. R., V. B., V. D. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami su D. B. (kurio atžvilgiu baudžiamosios bylos dalis 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartimi nutraukta jam mirus), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. padarė šiuos nusikaltimus:

1) 2020 m. gegužės 29 d. nuo 00.00 val. iki 03.00 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo R. N. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 1 227,60 eurų vertės, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią naktį, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. nuo 00.00 val. iki 03.00 val., tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), nuo V. S. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 1 066,28 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. N. priklausantį, 1 227,60 eurų vertės ir V. S. priklausantį 1 066,28 eurų vertės turtą.

2) 2020 m. gegužės 30 d. nuo 03.20 val. iki 04.00 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo V. S. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 824,28 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, 824,28 eurų vertės turtą.

3) 2020 m. birželio 8 d. nuo 00.00 val. iki 01.00 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo G. J. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 904,95 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, G. J. priklausantį, 904,95 eurų vertės turtą.

4) 2020 m. birželio 9 d. nuo 03.50 val. iki 04.10 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo UAB „K“ priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 904,95 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „K“ priklausantį, 904,95 eurų vertės turtą.

5) 2020 m. birželio 12 d. nuo 01.00 val. iki 02.00 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo R. V. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 1 227,60 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią naktį, t. y. 2020 m. birželio 12 d. nuo 02.00 val. iki 03.40 val., A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo S. G. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 1 066,28 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, R. V. priklausantį, 1 227,60 eurų vertės ir S. G. priklausantį 1 066,28 eurų vertės turtą.

6) 2020 m. birželio 23 d. nuo 00.00 val. iki 03.00 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo T. K. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 904,95 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, T. K. priklausantį, 904,95 eurų vertės turtą.

7) 2020 m. liepos 15 d. nuo 00.00 val. iki 01.04 val. A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo V. B. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė katalizatorių, 1 066,28 eurų vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino, po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią naktį, t. y. 2020 m. liepos 15 d. apie 04.08 val., A. R. vairuojamu automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo R. Č. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu pasikėsino nupjauti katalizatorių, 1 066,28 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti pašalinių asmenų, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. B. priklausantį, 1 066,28 eurų vertės turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą, R. Č. priklausantį, 1 066,28 eurų vertės turtą.

2. Be to, V. D. ir V. B. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 18 d. V. D. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo UAB „V“ priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grandininiu vamzdžių pjūklu pasikėsino nupjauti katalizatorių, 824,28 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „V“ priklausantį, 824,28 erų vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.7. Apeliantas įsitikinęs, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra. Nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo 4 metai. Nėra jokių duomenų, rodančių, kad jis per šį laikotarpį būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Atvirkščiai, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu įrodė, jog jo pataisymui nebėra būtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus ilgam laiko tarpui, tapo nepalyginamai mažiau pavojingas. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiu atveju pripažįstama, kad bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-48/2009, 2K-256/2009). Tokiu būdu nuteistojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam turi būti atidėtas bausmės vykdymas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

4.8. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4.9. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

4.10. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. D. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir ištirti teismui pateikti dokumentai: pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei prašymas, V. D. prašymas, charakteristika, darbo sutartis, sprendimas, atskaita, mokėjimo nurodymai civiliniams ieškovams.

Dėl nuteistojo V. D. apeliacinio skundo

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį.

19. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistajam anksčiau buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas nepilnametis. Naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas minėtais nuosprendžiais, padarė po to, kai 2018 m. birželio 29 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje atliko 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatyta, kad aptariamų naujų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas veikų darymo metu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis UAB „K“, po aptariamų nusikalstamų veikų padarymo pakartotinai nenusikalto, aptariamas bei ankstesnis nusikalstamas elgesys sąlygotas, be kita ko, pragyvenimo šaltinio neturėjimu, šiuo metu, kaip minėta, V. D. dirbantis, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad V. D. iš esmės siekia pakeisti gyvenimo būdą, daugiau nenusikalsti, geba laikytis teisės aktų reikalavimų.

20. V. D. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumo kontekste svarbu ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, V. D. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nenustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso metu daug kartų keitėsi inkriminuojamų epizodų skaičius, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu keitėsi bylą nagrinėjantys teisėjai, buvo pakeistas kaltinimas, šios aplinkybės galėjo klaidinti proceso dalyvius, atsižvelgiant ir į ilgą proceso trukmę. Tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. vasario 19 d. posėdžio protokolų, V. D. pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų epizodų tiek iki kaltinimo pakeitimo, tiek pasikeitus kaltinimui, taip pat jis viso proceso metu teigė, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl laikytina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis davė nuoseklius, argumentuotus ir tikrovę atitinkančius parodymus, nelaikytina atskira atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad V. D., įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, ilgą proceso trukmę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už atskiras veikas paskirtos artimos minimalioms laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskirtą bausmę palieka nepakeistą.

21. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą nuteistajam, akcentavo aplinkybę, kad V. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (po kaltinamojo akto gavimo teisme) 2021 m. spalio 23 d. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), nedėjo pastangų atlyginti žalą, tačiau vien ši aplinkybė negali užkirsti kelio bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, kaip minėta, nuteistojo nusikaltimai nuosavybei aktualiu metu buvo sąlygoti aplinkybės, kad nuteistasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nors tai ir nėra pateisinanti tokį jo elgesį aplinkybė, visgi šiuo metu V. D. dirbantis, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Atitinkamai aplinkybė, kad V. D. proceso metu neatlygino nukentėjusiesiems savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, nėra esminė sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo, kadangi tai, kad nuteistasis neatlygino padarytos žalos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nereiškia, kad jis neatlygins padarytos žalos ateityje, nuosprendžiui įsiteisėjus. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad aktualiu metu V. D. objektyviai turėjo galimybę atlyginti padarytą turtinę žalą, kita vertus, apeliacinės instancijos teismui pateikti V. D. atliktų mokėjimo nurodymų kopijos, iš kurių matyti, kad V. D. atliko pavedimus nukentėjusiesiems R. N., G. J., taigi V. D. pradėjo atlyginti žalą nukentėjusiesiems, viso proceso metu teigė, kad žalą atlygins, kaip minėta, šiuo metu yra dirbantis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis atlygins visą nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. D. anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. anksčiau jis nebuvo pamynęs teismo parodyto pasitikėjimo, o vien aplinkybės, kad V. D. anksčiau teistas, kad buvo padaręs labai sunkų nusikaltimą būdamas nepilnametis, negali užkirsti kelio nuteistajam pasitaisyti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi bausmės tikslai, tarp jų – nubaudimas, pasiekiami ne tik kaltininko įkalinimu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkių nusikaltimų padarymą griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmes, nustatęs mažesnes nei sankcijos vidurkis, artimas minimalioms laisvės atėmimo bausmes už atskiras veikas, tinkamai individualizavo bausmę, tačiau pakankamai neįvertino nuteistojo asmenybės, požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas, pastangų keisti savo elgesį, kitų anksčiau jau aptartų aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) nuteistajam netaikė nepagrįstai. Nuteistojo V. D. elgesys praeityje nebuvo tinkamas, teistumų faktas, naujos nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir papildomai paskiriant nuteistajam įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. D. atžvilgiu bus pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį ir nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, be kita ko, bendrajai prevencijai, negali būti teikiama pirmenybė, turi būti siekiama visų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo. Išdėstytos nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, motyvai ir tikslai, nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykis, V. D. asmenybę charakterizuojantys duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti atidėjus V. D. paskirtos bausmės vykdymą 3 metams (BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), bei paskiriant BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą turtinei žalai nukentėjusiesiems atlyginti.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas, atidedant V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą aukščiau nurodytomis sąlygomis.

Dėl nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinio skundo

26. Pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje, todėl tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-46-699/2018). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

27. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje privaloma vadovautis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais deliktu (nusikaltimu) padarytos žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais, t. y. nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį. Pagal šią normą, turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

28. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

30. Apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės objektyviai pagrindžia „Nepriklausomų vertintojų biuro“ pateiktoje pažymoje Nr. 2231017 nurodyti konkrečių transporto priemonių katalizatorių atkūrimo kaštai, t. y. išlaidos apgadintos transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą jų techninės būklės bei eksploatacinių savybių, atsižvelgiant ir į transporto priemonių dalių nuvertėjimą, taip pat privalėjo būti atsižvelgta į pateiktus atskirų civilinių ieškovų dokumentus dėl automobilių remonto išlaidų, draudimo išlaidų ir kitas aplinkybes, kurios vėliau bus konkrečiai aptartos prie kiekvieno civilinio ieškovo ieškinio.

31. Šiuo atveju sprendžiant dėl civilinių ieškinių svarbi aplinkybė, kad visi civiliniai ieškovai (ir tie, kurie remontavo automobilius po nusikalstamų veikų padarymo, ir tie, kurie jų neremontavo) byloje parodė, kad jie dėl nusikalstamos veikos prarado originalius katalizatorius, kurių vertė žymiai didesnė, nei įstatytų jų pakaitalų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į civilinius ieškinius įskaičiavo būtent prarastų automobilių katalizatorių vertę (atsižvelgiant ir į jų nuvertėjimą). Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tiesioginius nuostolius, patirtus dėl automobilių remonto bei išlaidas, kurias dėl nusikalstamos veikos kompensavo draudimas, taip pat nepagrįstai katalizatoriaus darbų pakeitimo kainą priteisė civiliniam ieškovui, kuris automobilio neremontavo ir jį po įvykio pardavė.

32. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 32), ieškinyje nurodė, kad šią sumą sudaro pavogtas katalizatorius, kurio vertė 2 100 Eur ir 150 Eur sumokėta franšizė. Nukentėjusysis T. K. teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad tikslios katalizatoriaus vertės nepasakys, nes gali būti, kad vienais metais viena, kitais metais kita vertė, tai taip maždaug tuos nuostolius įvertinant nurodė sumą. Nurodė, jog jo automobilis buvo draustas. Vėliau automobilis buvo sutvarkytas per draudimą servise, bet išskaitė franšizę ir pastatytas buvo nebe originalas, o analogas. Tačiau vertina tą vertę, kokia yra originalo, nes būtent toks ir buvo pavogtas. Taip pat nurodė, kad ieškinyje nurodytą sumą galima derinti, kadangi supranta, jog buvo nusidėvėjimas. Šiuo metu tiktų 1 500 eurų, o gal ir mažesnė suma.

33. Pirmosios instancijos teismas civiliniam ieškovui T. K. solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. priteisė 754,95 eurų turtinės žalos atlyginimo, t. y. priteisė T. K. solidariai iš nuteistųjų nepriklausomų vertintojų paskaičiuotas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) išlaidas vagystės dienai (2020-06-23), t. y. 904,95 eurų, iš jos atskaičius jau sumokėtus nukentėjusiajam 150 eurų.

34. „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris: 1497 cm3; variklio galia 57 kw, pirmos registracijos data 2006.12.14, atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-06-23) buvo 904,95 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 Eur) (15 t., b. l. 84-101). Iš byloje esančios sąskaitos faktūros Nr. 0014798 matyti, kad UAB ,,Martonas“ T. K. aktualų automobilį po įvykio suremontavo už 608,88 eurų, išskaitos suma 150 eurų, kurią sumokėjo T. K.

35. Teisėjų kolegija, dar kartą vertindama T. K. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažymą, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-06-23) buvo 904,95 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina sudaro 14,56 Eur, tokių išlaidų T. K. realiai nepatyrė, nes automobilį suremontavo UAB ,,Martonas“). Automobilis po įvykio buvo suremontuotas (įdėtas katalizatoriaus pakaitalas) už 608,88 eurų bei iš jų buvo padaryta 150 eurų išskaita (franšizė), kurią apmokėjo T. K. Likusias remonto išlaidas atlygino draudimo įmonė, kuri turi regreso teisę dėl patirtų remonto išlaidų į nuteistuosius. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis V. B. jau sumokėjo nukentėjusiajam 150 eurų, civilinis ieškinys yra pagrįstas 281,51 (904,96-14,56-608,88+150-150) eurų sumai. Civiliniam ieškovui priteistina civilinio ieškinio suma yra 281,51 Eur, likusioje dalyje T. K. civilinis ieškinys atmetamas.

36. Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 99). Savo ieškinyje nurodė, kad pavogtą katalizatorių vertina 1 000 Eur, draudimas atlygino 650 Eur, taip pat jis dar sumokėjo 130 Eur. Nukentėjusysis V. B. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad naujas katalizatorius kainuoja virš 1 500 Eur, pas jį nebuvo naujas, bet buvo geros būklės. Jo automobilis buvo draustas „Lietuvos draudime“, remontą atliko draudimo servisas, o jis sumokėjo 130 Eur franšizę. Nurodė, jog į 480 Eur sumą įeina tai, kad turėjo važinėti taksi ir viešuoju transportu. Po to, kai buvo įdėtas neoriginalus katalizatorius, automobilyje užsidegė variklio gedimo lemputė. Servise pasakė, jog taip yra dėl neoriginalaus katalizatoriaus. Savo 480 Eur sumai civilinį ieškinį palaiko.

37. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo V. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė jo naudai solidariai iš nuteistųjų 480,00 eurų turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo V. B. pareikšto civilinio ieškinio suma neviršija „Nepriklausomų vertintojų biuro“ nustatytos šio automobilio remonto sumos ir pagal įsigyto automobilio vertę nėra per didelė.

38. „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris: 1497 cm3; variklio galia 57 kw, pirmos registracijos data 2007.12.05, atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-07-15) buvo 1 066,28 Eur su PVM (katalizatoriaus pakeitimo darbų kaina nurodyta 14,56 Eur) (15 t., b. l. 84-101). AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė duomenis, kad dėl 2020 m. liepos 15 d. įvykio UAB ,,Autovisatos servisas“ automobilio remontas kainavo 765,54 eurų, išskaita 130 eurų, draudimas autoservisui pervedė 635,54 eurų.

39. Apygardos teismas, iš naujo vertindamas V. B. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikštas 480 Eur dydžio civilinis ieškinys, „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-07-15) buvo 1 066,28 Eur su PVM (katalizatoriaus pakeitimo darbų kaina iš jų sudaro 14,56 Eur), draudimo įmonė už automobilio remontą (automobilio remontą sudaro katalizatoriaus pakaitalas, lamda zondas ir remonto darbai) pervedė 635,54 eurų (18 t., b. l. 97-98). Atsižvelgiant į išdėstytą, V. B. civilinis ieškinys yra pagrįstas 416,18 eurų sumai (1 066,28-14,56-635,54), šios išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl V. B. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir priteistina solidariai civilinio ieškovo naudai iš nuteistųjų A. R., V. B. ir V. D. 416,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

41. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės G. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 904,95 eurų turtinės žalos atlyginimo, t. y. „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažymoje nurodytus automobilio atkūrimo (remonto) nurodytus kaštus vagystės dienai.

42. Byloje esanti „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris: 1497 cm3; variklio galia 57 kw, pirmos registracijos data 2007.01.04, atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-06-08) buvo 904,95 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 eur) (15 t., b. l. 84-101).

43. G. J. pirmosios instancijos teismui į bylą pateikė autoserviso ,,Toptis“ PVM sąskaitos-faktūros kopiją, iš kurios matyti, kad UAB ,,Toptis“ UAB ,,C“ apmokėjimui pateikė 439,00 eurų sąskaitą, iš kurių keitimo darbai (katalizatoriaus, duslintuvo galinio bakelio ir lamda zondo) kainavo 57,86 Eur, tačiau sąskaita apmokėjimui pateikta UAB ,,C“, duomenų, kas apmokėjo sąskaitą, nepateikta.

44. Nuteistasis V. D. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2024 m. balandžio 14, 15 d., birželio 30 d., liepos 29 d., rugpjūčio 29 d. mokėjimų nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai G. J. pervedė 300 Eur žalai atlyginti.

45. Apygardos teismas, dar kartą vertindamas G. J. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikšto 2 100 Eur dydžio civilinio ieškinio dėl pavogto katalizatoriaus vertės civilinė ieškovė nepagrindė dokumentais. Kita vertus, atsižvelgtina į aplinkybę, kad byloje yra „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma, kuri patvirtina automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštus vagystės datai (2020-06-08) – 904,95 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 Eur) (15 t., b. l. 84-101). Nuteistasis V. D. nukentėjusiajai G. J. sumokėjo 300 eurų žalai atlyginti, todėl laikytina, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti likusi dalis yra 590,39 Eur (904,95-14,56-300).

46. UAB „K“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 49-50; 53). Savo ieškinyje bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas bendrovės vadovas A. G. nurodė, kad jo įmonei priklauso automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autoservise buvo įdėtas katalizatoriaus analogas, kurio vertė yra 400 Eur. Vėliau pasidomėjęs ir pabendravęs su automobilių žinovais sužinojo, kad jo įmonei priklausančio automobilio pavogto katalizatoriaus vertė yra apie 1 800 Eur, tai yra tokios duslintuvo dalies su katalizatoriais vertė yra apie 1 500 Eur, plius kartu su šita detale buvo pagrobtas lamda zondas, t. y. deguonies kiekio variklio išmetamosiose dujose daviklis, kurio vertė yra 300 Eur. Kadangi minėtas automobilis „Kasko“ draudimu nedraustas, todėl už katalizatoriaus analogo įdėjimą buvo sumokėti 400 Eur iš įmonės UAB „K“ sąskaitos, vėliau patikslino, kad sumokėjo 380 eurų (3 t., b. l. 62).

47. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vertindama UAB „K“ pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažymoje Nr. 2231017-K nurodytus automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštus, kurie vagystės datai (2020-06-09) buvo 904,95 Eur su PVM (15 t., b. l. 84-101), ir sprendžia, jog šios išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis, atitinkančiomis dėl nusikalstama veika prarasto turto nustatytą žalos dydį bei neprieštarauja protingoms remonto išlaidoms, kitokių dokumentų, pagrindžiančių civilinį ieškinį, civilinis ieškovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB ,,K“ civilinį ieškinį tenkintino iš dalies ir priteisė UAB „K“ solidariai iš nuteistųjų A. R., V. B. ir V. D. 904,95 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį pagrįstai atmetė.

48. Nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 190 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 106). Savo ieškinyje nurodė, kad pavogtą katalizatorių vertina 2 100 Eur, taip pat ji dar sumokėjo 90 Eur už franšizę, iš viso patyrė 2 190 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji R. V. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad vyras skambino į servisą ir tikslinosi – 2 100 Eur buvo, berods, įvardinta. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu, tad dar teko sumokėti 90 eurų franšizę. Tiksliai pasakyti, kiek draudimas sumokėjo už įdėtą katalizatoriaus analogą, negali. Buvo nusivylusi, kad pati detalė neatitiko originalo.

49. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės R. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 1 077,60 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė, t. y. priteisė „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažymoje nurodytą automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštus vagystės datai (2020-06-12), atskaičius V. B. gynėjos sumokėtą 150 Eur įmoką žalos atlyginimui į R. V. depozitinę sąskaitą.

50. Apygardos teismas, vertindamas R. V. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikštas 2 190 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl pavogto katalizatoriaus vertės civilinės ieškovės dokumentais nepagrįstas. Kita vertus, atsižvelgtina į aplinkybę, kad „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-06-12) buvo 1 227,60 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 Eur) (15 t., b. l. 84-101). Civilinė ieškovė R. V. apygardos teismui pateikė dokumentus, kad minėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas ADB ,,Gjensidige“, nuostolio suma dėl 2020 m. birželio 12 d. įvykio už automobilio remontą sudaro 474,11 eurų, iš jų 374,11 eurų pervesta į UAB ,,Autopupa“ sąskaitą, 100 eurų išskaitą sumokėjo R. V.

51. Apygardos teismas vertina, kad R. V. civilinis ieškinys yra pagrįstas 688,93 eurų sumai (1227,60-14,56-150-374,11), šios išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl V. B. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir priteistina solidariai civilinės ieškovės naudai iš nuteistųjų A. R., V. B. ir V. D. 688,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

52. Nukentėjusysis S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 155). Savo ieškinyje nurodė, kad pavogtą katalizatorių vertina 1 100 Eur. Nukentėjusysis S. G. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad civilinį ieškinį 1 100 eurų sumai palaiko, nes tokia katalizatoriaus vertė. Automobilį pardavė be katalizatoriaus.

53. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 1 066,28 eurų turtinės žalos atlyginimą, t. y. „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažymoje nurodytą automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštų dydį vagystės datai (2020-06-12). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė.

54. Apygardos teismas, vertindamas S. G. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikšto 1 100 Eur dydžio civilinio ieškinio civilinis ieškovas nepagrindė dokumentais, automobilį pardavė be katalizatoriaus. „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023 m. spalio 24 d. pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris: 1497 cm3; variklio galia 57 kw, pirmos registracijos data 2008-01-18, atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020 m. birželio 12 d.) buvo 1 066,28 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 eur) (15 t., b. l. 84-101). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis neįrodė, kad patyrė didesnes nei nepriklausomų vertintojų nustatytas išlaidas, remonto darbų neatliko, jo civilinis ieškinys dėl prarasto automobilio katalizatoriaus yra pagrįstas 1 051,72 Eur (1 066,28-14,56), likusioje dalyje atmestinas, t. y. S. G. priteistina solidariai iš nuteistųjų A. R., V. B. ir V. D. nepriklausomų vertintojų paskaičiuota automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini), katalizatoriaus vertė (be remonto išlaidų), atsižvelgiant į nusidėvėjimą vagystės dienai (2020 m. birželio 12 d.), t. y. 1 051,72 eurai, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

55. Nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 22). Savo ieškinyje nurodė, kad pavogtą katalizatorių vertina 800 Eur, o už automobilio remontą sumokėjo 200 Eur, viso patyrė 1 000 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis R. N. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad savo civilinį ieškinį 1 000 Eur sumai (katalizatoriaus kaina ir darbai) palaiko.

56. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo R. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 930,00 eurų turtinės žalos atlyginimo, t. y. atsižvelgė į tai, kad nukentėjusio R. N. pareikšto civilinio ieškinio suma neviršija „Nepriklausomų vertintojų biuro“ nustatytos šio automobilio remonto (atkūrimo) sumos ir pagal įsigyto automobilio vertę nėra per didelė, be to, atskaitė kaltinamojo V. B. sumokėtą įmoką – 70 eurų į R. N. depozitinę sąskaitą.

57. Apygardos teismas, vertindamas R. N. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikšto 1 000 Eur dydžio civilinio ieškinio dėl pavogto katalizatoriaus vertės civilinis ieškovas nepagrindė dokumentais. Nepriklausomų vertintojų biuro 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-05-29) buvo 1 227,60 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 eur). Be to, banko „Swedbank“ 2023 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 175 patvirtina, kad V. B. advokatė Kristina Česnauskienė sumokėjo 70 Eur įmoką žalos atlyginimui į R. N. depozitinę sąskaitą (15 t., b. l. 181). Nuteistasis V. D. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2024 m. balandžio 14, 15 d., birželio 30 d., liepos 29 d. mokėjimų nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam R. N. pervesta 250 Eur žalai atlyginti, todėl laikytina, kad nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala sudaro 680 eurų, kuri ir priteistina solidariai iš nuteistųjų, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

58. Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 700 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 170). Savo ieškinyje nurodė, kad pavogtą katalizatorių vertina 1 200 Eur, o už automobilio remontą (katalizatoriaus analogą) sumokėjo 500 Eur, viso patyrė 1 700 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis V. S. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad dėl žalos kreipėsi į A. S., nepriklausomą žalos ekspertą. Eksperto vertinimu bei pagal remonto sąmatą žala įvertinta 1 924,54 eurai su PVM. Katalizatoriaus kaina 1 590,53 eurų be PVM, o su PVM ir remonto kaina 1 924,54 eurai. Taip pat dar sumokėjo 500 Eur už remontą. Prieš kreipiantis į policiją nebuvo jokių trūkumų ir kitą dieną jau buvo minėti trūkumai. Katalizatorius buvo originalus.

59. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 824,28 eurų turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-05-30) buvo 824,28 Eur su PVM. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė.

60. Apygardos teismas, vertindamas V. S. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikštas 1 700 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl pavogto katalizatoriaus vertės nepagrįstas civilinio ieškovo dokumentais dėl remonto darbų. Kita vertus, atsižvelgtina į aplinkybę, kad byloje yra objektyvūs duomenys – „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023-10-24 pažyma Nr. 2231017-K, kuri patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris: 1497 cm3; variklio galia 57 kw, pirmos registracijos data 2004-08-23, atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020-05-30) buvo 824,28 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 Eur). Ši dėl vagystės prarasto turto vertė laikytina protinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

61. Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 180 Eur (2 t., b. l. 91). Savo ieškinyje nurodė, kad pavogtą katalizatorių vertina 800 Eur, o už automobilio remontą (katalizatoriaus analogą) sumokėjo 380 Eur, viso patyrė 1 180 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė civilinį ieškinį, kurio suma 1 180 Eur, šiai dienai reikalauja 800 Eur. Rašant pareiškimą tik apytiksliai žinojo, naujo katalizatoriaus vertė 800-1 000 Eur. Tačiau realiai iš viso patyrė 800 Eur žalą.

62. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 420,00 eurų turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad V. S. pareikšto civilinio ieškinio suma neviršija „Nepriklausomų vertintojų biuro“ nustatytos šio automobilio remonto (atkūrimo) sumos bei V. B. gynėja sumokėjo 380 Eur įmoką žalos atlyginimui į V. S. depozitinę sąskaitą (15 t., b. l. 141).

63. Apygardos teismas, vertindamas V. S. pareikšto civilinio ieškinio realumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareikštas 800 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl pavogto katalizatoriaus vertės civilinio ieškovo nepagrįstas dokumentais. Kita vertus, atsižvelgtina į „Nepriklausomų vertintojų biuro“ 2023 m. spalio 24 d. pažymą Nr. 2231017-K, kuri patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai (2020 m. gegužės 29 d.) buvo 1 066,28 Eur su PVM (iš jų katalizatoriaus darbų pakeitimo kaina 14,56 Eur) (15 t., b. l. 84-101). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio V. S. pareikšto civilinio ieškinio suma neviršija „Nepriklausomų vertintojų biuro“ nustatytos šio automobilio remonto (atkūrimo) sumos ir pagal įsigyto automobilio vertę nėra per didelė, žala atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas iš dalies ir priteista V. S. solidariai iš nuteistųjų A. R., V. B. ir V. D. 800 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad banko „Swedbank“ 2023 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 173 patvirtina, kad V. B. advokatė Kristina Česnauskienė sumokėjo 380 Eur įmoką žalos atlyginimui į V. S. depozitinę sąskaitą (15 t., b. l. 141), pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti likusi dalis yra 420 Eur, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

64. Be to, apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai priteisė žalą su pridėtinės vertės mokesčiu, nors byloje buvo nustatyta, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų jau senai yra susiremontavę automobilius, o kiti yra pardavę automobilius.

65. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinės rekomendacijos nustato, kad tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną įprastomis rinkos sąlygomis sandorio šalys galėtų parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą.

66. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad prekės (paslaugos) rinkos kaina – tai kaina, kurią sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas, siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas.

67. Apygardos teismas vertina, kad priteisiant žalą dėl nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė su pridėtinės vertės mokesčiu, o vien ta aplinkybė, kad dalis automobilių suremontuota ar vienas automobilis buvo parduotas, nepaneigia, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusieji prarado originalius katalizatorius ir dėl aptartų aplinkybių akivaizdu, kad už analogišką originalų katalizatorių civiliniai ieškovai mokėtų realią jo kainą rinkoje, į kurią būtų įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

68. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pripažinti proceso išlaidomis Vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas 484 eurų sumai (pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija NAB Nr. 8893) už UAB „Nepriklausomų vertintojų biuro“ atliktą katalizatorių verčių nustatymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-20730-20 (2023 m. spalio 24 d. pažyma Nr. 223017-K) ir priteisti solidariai iš V. B., V. D. ir A. R. Vyriausiojo policijos komisariato naudai. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

69. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konstatuojami teismo sprendimai dėl: 1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo; 2) daiktinių įrodymų likimo; 3) proceso išlaidų atlyginimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1-3 punktai).

70. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. BPK 103 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso išlaidas sudaro ir ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje BPK 103 straipsnyje nurodytos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis, paprastai yra priteisiamos iš nuteistojo, kai tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su jam pareikštais kaltinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-697/2019) arba nuteistojo veiksmai turi įtakos tokių išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

71. Iš bylos duomenų matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pavesta prokurorui organizuoti ir atlikti objektų tyrimą, t. y. nustatyti pagrobto turto – nukentėjusiųjų automobilių „Toyota Prius“ katalizatorių – variklio išmetimo sistemos sudedamojo vamzdyno su katalizatoriumi detalės vertę atkūrimo (remonto) sąnaudų metodu galimai padarytų nusikalstamų veikų metu nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., įvertinus jų nusidėvėjimą, atsižvelgiant ir į automobilių kilometražą (ridą), bei pateikti specialisto išvadą teismui. 2023 m. spalio 24 d. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateikė pažymą Nr. 2231017-K dėl katalizatorių verčių nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-20730-20. Pagal 2023 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija NAB Nr. 8893 (15 t., b. l. 89), už UAB „Nepriklausomų vertintojų biuro“ atliktą katalizatorių verčių nustatymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-20730-20 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 484 eurus.

72. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltinamiesiems (šiuo metu nuteistiesiems) pareikšti kaltinimai yra susiję su UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateikta pažyma Nr. 2231017-K dėl katalizatorių verčių nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-20730-20, kurioje nustatyti atkūrimo (remonto) kaštai vagystės datai, užduotį atliko specialistai, kurie ją atliko ne kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 3 dalis), susidariusios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš nuteistųjų.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

73. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo A. R. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 125,00 Eur. 2024 m. gegužės 28 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo V. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 112,50 Eur.

74. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

75. Nagrinėjamu atveju V. D. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas, kuris tenkinamas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Po gynėjo paskyrimo teisme gauta informacija, kad nuteistąjį nagrinėjant baudžiamąją bylą gins kitas gynėjas, todėl priimta nutartis nutraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą gynėją. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

76. Nuteistasis A. R. pats apeliacinei instancijai apeliacinio skundo neteikė, tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, užtikrino gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, pažymoje nurodytos sumos iš A. R. apeliacinės instancijos teismas neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį dalyje dėl V. D. paskirtos bausmės, civilinių ieškinių išsprendimo bei proceso išlaidų išieškojimo:

Pripažinti V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, V. D. paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtiną laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 15 d. 04.30 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 15.52 val. ir nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 06.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 16.31 val. (3 dienas), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo V. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 416,18 eurų turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės G. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 590,39 eurų turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo T. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 281,51 eurų turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo R. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 688,93 eurų turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 1 051,72 eurų turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo R. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš A. R., V. B. ir V. D. 680 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1-3 dalimis, iš A. R., V. B. ir V. D. lygiomis dalimis priteisti proceso išlaidas valstybei (pervedant juos į Vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą) už UAB „Nepriklausomų vertintojų biuro“ atliktą katalizatorių verčių nustatymą – 484 Eur, po 161,33 Eur iš kiekvieno.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 112,50 Eur iš nuteistojo V. D. valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 125,00 Eur iš nuteistojo A. R. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.