Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-620-212/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Infes“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti atsakovės 2017-07-05 raštu įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, panaikinti ekonominio vertinimo 11.1 ir 11.2 punkte nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą; tuo atveju, jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus - nustatyti kriterijų T₁-T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija 2017-06-23 paskelbė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Autobusų stoties pastato Gedimino g. 96, Kupiškio m., rekonstravimo statybos, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbai“, pirkimo Nr. 189272 (toliau– Konkursas, Pirkimas). Pasiūlymų Pirkimui pateikimo terminas buvo nustatytas 2017-07-14. Pirkimo sąlygų 11.1 p. nustatyta, kad atsakovės neatmesti tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, o Pirkimo sąlygų 11.2 p. nurodyta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus atliekamas vertinimas: „(C) Kaina“, „(T₁) Darbų aprašymas“, „(T₂) Rizikos vertinimas“, „(T₃) Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas“, „(T₄) Statinio statybos darbų vadovo patirtis“, bei pateikta kiekvieno kriterijaus detalizacija ir vertinimo balais aprašymai bei jų vertinimo balai. Konkurso sąlygų 11.6 punkte nurodyta, kad kriterijų T₁ T₂ ir T₃ reikšmės bus vertinamos ekspertinio vertinimo metodu, suteikiant balus pagal Konkurso sąlygų 11.2 punkte pateiktą vertinimo aprašą, o kriterijų vertinimą atlieka komisija, prireikus pasitelkusi ekspertus.

Ieškovė nurodė, kad 2017-06-27 pateikė pretenziją atsakovei, kurioje pareikalavo panaikinti ekonominio vertinimo 11.2 punkte nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą, nustatyti kriterijų T₁-T₃ bendrą lyginamąjį svorį proporcingą nustatytų kriterijų reikšmei ekonominiam objekto naudingumui, bet ne didesnį kaip 5 balai, nustatyti kriterijui T₄ maksimalias vertinamas reikšmes proporcingas Pirkimo objektui. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2017-07-05 sprendimu ją tenkino iš dalies: nustatė kriterijui T4 maksimalią vertinamą reikšmę, kurią pasiekus skiriamas didžiausias šio kriterijaus lyginamojo svorio balų skaičius; patikslino T1-T3 ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau atsisakė šiems kriterijams nustatyti bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai ir nesutiko, kad šie kriterijai nesusiję su Pirkimo objektu, todėl juos atsisakė panaikinti. Sprendimą atsakovė grindė tuo, kad ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu, atitinka viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką. Atsakovės teigimu, ginčijami kriterijai nustatyti tam, kad jais būtų įsigytas Pirkimo objektas – darbai ir šie kriterijai leidžia įsitikinti darbų ekonomiškumu.

Ieškovės UAB „Gensera“ teigimu, viešojo pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T₁ – T₃ tiesiogiai nesusiję su viešojo pirkimo objektu ir todėl jiems suteikti lyginamieji svoriai turėtų būti suteikti žemesni nei nustatyta pirkimo sąlygose. Atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ aprašymuose yra daug dviprasmybių, dėl kurių neaišku, kaip atsakovė vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁ įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“, kaip pagal tai skirs skirtingus arba tokius pačius balus. Neaišku, kuo skiriasi netikslus planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo neišsamaus planavimo idėjos ir principų išdėstymo, nors turi būti aišku, nes priklausomai nuo to tiekėjas gaus atitinkamus balus.

Ieškovė pažymėjo, kad pagal kriterijaus T₂ vertinimo aprašymą nebuvo neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“ ir kokie trūkumai gali būti. Be to, iš sąlygų taip pat nebuvo aišku, kaip bus sprendžiama dėl rizikų suvaldymo priemonių, ar jos „lengvai įgyvendinamos“, ar „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“. Atsakovės nurodytas sąvokas laikė vertinamojo pobūdžio, kurių buvo neįmanoma pamatuoti ar pasverti. Dėl to, ieškovės teigimu, T₂ kriterijaus vertinimo tvarka balais yra paini, neaiški ir subjektyvi.

Ieškovė UAB „Gensera“ nurodė, kad pagal kriterijaus T₃ vertinimo aprašymą nebuvo neaišku, kada atsakovei tiekėjo pateiktos poveikio aplinkai priemonės bus aiškios ir lengvai įgyvendinamos, o kada neaiškios ir sunkiai įgyvendinamos. Ieškovei nebuvo aišku, kada ir kokia apimtimi turi būti pateiktas priemonių taikymas, kad atsakovė jį vertintų kaip aiškų ir pagrįstą ir laikytų, kad šių priemonių taikymas yra ekonomiškai naudingas.

Ieškovės teigimu, yra didelė rizika, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijaus T₁ aprašymą bus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai, o vertinimas atliekamas itin subjektyviai. Be to, atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos ekonominio naudingumo kriterijai susiję ne su Pirkimo objektu, o su šio objekto įgyvendinimu, nes kriterijais T₂ ir T₃ vertinama ne Pirkimo objekto kuriama ekonominė ar socialinė nauda, o jo įvykdymo kokybės tikimybė. Dėl to ieškovė UAB „Gensera“ sprendė, kad atsakovei bus leidžiama manipuliuoti, bus pažeistas skaidrumo principas, nebus pasiektas pirkimo rezultatas - nusipirkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Ieškovė UAB „Gensera“ pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 3.1.13 - 3.1.15 punktuose įtvirtinti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, reikalaujantys pateikti sertifikatus, įrodančius, kad jie yra įdiegę kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos valdybos sistemas, atitinkamai turintys šiuos sertifikatus tiekėjai bus laikomi atitinkančiais reikalavimus. Ieškovė manė, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai T₂ - T₃ yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatyti Pirkimo sąlygose ir atsakovė iš esmės su tuo sutiko. Nežiūrint į tai, tiekėjai bus pakartotinai vertinami pagal tuos pačius kriterijus jau vertinant jų pasiūlymų ekonominį naudingumą, nes bus vertinama, ar jų taikomos, visuotinai pripažįstamos tinkamomis ir teisėtomis visiems objektams kokybės vadybos sistemos, atitinka Pirkimo objektą ir pagal tai bus parenkamas Pirkimo laimėtojas. Tiekėjo turimas sertifikatas įrodo, kad jo veikloje taikomi aukščiausius standartus atitinkantys universalūs kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos standartai, kad tiekėjas geba tinkamai įvykdyti sutartį, kad tiekėjo sistemos atitinka Pirkimo objektą.

Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiu, kad Konkurso sąlygose numatomi tiekėjo kvalifikacija (3.1.13 p. - 3.1.15 p.) ir pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijai (T₂ ir T₃) yra tie patys kriterijai, nes Konkurso sąlygų 3.1.13 p. - 3.1.15 punktuose nustatyti minimalūs reikalavimams tiekėjo kvalifikacijai, o ieškovės ginčijami kriterijai T₂ ir T₃ skirti tiekėjo, kuris atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, siūlomų atlikti darbų ekonominio naudingumo vertinimui. Tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo atitiktį Konkurso sąlygų 3.1.13 p. - 3.1.15 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, turi pateikti atitinkamus sertifikatus ar kitus atitinkamų vadybos standartų įdiegimą patvirtinančius įrodymus. Tiekėjas, siekdamas, kad jo pasiūlymas būtų vertinamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₂ ir T₃, turi pateikti siūlomų darbų aprašymus, kuriuose turi apibūdinti konkrečius siūlomų darbų sprendinius, pagrįsti jų optimalumą ir įgyvendinamumą.

Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Konkurso sąlygose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais ir pasiūlymo vertinimo kriterijais atsakovė siekė skirtingų tikslų: Konkurso sąlygų 3.1.13. ir 3.14 punktuose nustatytais reikalavimais tiekėjų kvalifikacijai atsakovė siekė įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti darbus pagal reikalaujamų aplinkos apsaugos vadybos ir kokybės vadybos standartus, o Konkurso sąlygų 11.2 punkte nustatytais kriterijais (T₂ ir T₃) - atrinkti ekonomiškai naudingiausią, labiausiai atsakovės poreikius atitinkantį pasiūlymą.

Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę pakeisti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ aprašymus bei nustatyti kriterijų T₁- T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas. Be to, ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė, kuo remiantis proporcingu Pirkimo objektui turėtų būti pripažintas bendras kriterijų T₁ - T₃ lyginamasis svoris ne didesnis kaip 5 proc.

Atsakovė laikė nepagrįstais ieškovės UAB „Gensera“ argumentus, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai sutapo. Atsakovė nurodė, kad pagal Konkurso sąlygų 11.2 punkte pateiktą kriterijaus Rizikos vertinimas (T₂) aprašymą pasiūlymas, kuriame išsamiai aprašyta projekto specifika, įsigilinta į tokių projektų vykdymo praktiką, identifikuotos visos projekto rizikos, numatytos efektyvios ir pagristos, praktiškai reikšmingos, lengvai rizikos valdymo priemonės ir būdai, bus vertinamas aukštesniu balu, o siūlomi projektiniai sprendiniai ir jų pagrindų atlikti darbai bus pripažinti pagrįstais, optimaliais ir įgyvendinamais, t. y. labiausiai atitinkančiais perkančiosios organizacijos poreikius; pagal kriterijaus Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T₃) vertinimo aprašymą, pasiūlymas, kuriame pateiktas detalus neigiamai veikiamu aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, nurodytos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas taikymo planas, bus vertinamas aukštesniu balu, o siūlomi projektiniai sprendiniai ir jų pagrindų atlikti darbai - labiausiai atitinkančiais aplinkosauginius standartus; pagal Konkurso sąlygų 3.1.13 p. nustatytą reikalavimą - tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą; pagal Konkurso sąlygų 3.1.14 p. - kokybės vadybos sistemą, pagal Konkurso sąlygų 3.1.15 p. - darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos užtikrinimo priemones.

Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę pakeisti ekonominio naudingumo vertinimo T₁, T₂ ir T₃ kriterijus ir nustatyti kriterijų T₁ - T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai, kadangi pagal galiojančią teismų praktiką teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas, toks reikalavimas neteisėtas ir turi būti atmestas. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ pažymėjo, kad ieškovė UAB „Gensera“ ieškinyje nurodė kitas, jos teigimu, neaiškias vertinimo kriterijų formuluotes, nei buvo nurodyta pretenzijoje, kurią atsakovė iš dalies patenkino, todėl manė, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Trečiasis asmuo ieškovės UAB „Gensera“ teiginius, kad atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai nesusiję su Pirkimo objektu ir objekto įgyvendinimu, laikė deklaratyviais, kadangi T₂ ir T₃ kriterijai gan glaudžiai susiję su Pirkimo objektu, todėl yra pagrįsti ir teisėti.

Trečiasis asmuo UAB „Infes“ nesutiko su ieškovės interpretacijomis ir siekiu tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus sutapatinti su ekonominio naudingumo kriterijais T₂ ir T₃. Pritarė atsakovei, kad Pirkimo sąlygų 3.1.13 - 3.1.15 punktuose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai, kad tiekėjas turi laikytis tam tikrų aplinkos apsaugos, kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos standartų, o ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai T₂ ir T₃ skirti įsitikinti tiekėjo, kuris atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, siūlomų darbų ekonominio naudingumo vertinimui. Dėl to sprendė, kad kvalifikacijos reikalavimais ir pasiūlymo vertinimo kriterijais yra siekiama skirtingų tikslų, todėl ieškovė UAB „Gensera“ nepagrįstai tapatino kvalifikacijos reikalavimus su ekonominio naudingumo kriterijais.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2017-08-16 pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu svarbu nustatyti, ar ieškovės prašymas įvertinti ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ galimą neaiškumą, netikslumą ir dviprasmiškumą yra pagrįstas, ar jo siekis laikytinas nepagrįstu noru peržengti ginčo ribas, kurios buvo nustatytos teikiant pretenziją.

Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi ieškovės argumentus bei atsakovės atsikirtimus, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad ekonominio naudingumo kriterijai T₂ ir T₃ nėra susiję su Pirkimo objektu. Pažymėjo, kad kriterijus T₂ Rizikos vertinimas yra susijęs su Pirkimo objektu, nes perkančioji organizacija, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimai darbų įgyvendinimo metu iškilsiančias rizikas ir gebėtų jas valdyti.

Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos argumentui, kad įsigyjant pirkimo objektą svarbu įsitikinti, kad tiekėjas puikiai suvokia projekto specifiką, gali pademonstruoti, kad yra įsigilinęs į tokių projektų vykdymo praktiką, yra identifikavęs visas projekto rizikas, jas pagrindęs ir aiškiai aprašęs, numatęs efektyvias, pagrįstas, lengvai įgyvendinamas rizikos valdymo priemones ir būdus. Ginčijamais kriterijais T₂ ir T₃ siekiama išsiaiškinti, kiek tiekėjas yra pajėgus pasiūlyti taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones, pateikti visų projektavimo ir statybos darbų metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimą ir pagrindimą, pagrįsti įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį taikymo naudą, atskleisti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimą, projekto vykdymo rizikas bei pateikti rizikos valdymo priemones.

Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, kriterijus T₃ Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas sietinas su Pirkimo objektu. Laikė atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos poziciją, pagal kurią ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu gali būti pripažintas tik toks pasiūlymas, kuriame yra numatytos konkrečios, siūlomus projektinius sprendimus atitinkančios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, užtikrinančios ES aplinkosauginius standartus, pagrįsta.

Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai T₂ - T₃ yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatyti Pirkimo sąlygų 3.1.13-3.1.15 punktuose, nes analizuojamose Pirkimo sąlygose minėtais ekonominio naudingumo kriterijais ir minimaliais kvalifikacijos reikalavimais siekiama dviejų skirtingų tikslų.

Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, teismas, įvertinęs ieškinio ir ieškovės pretenzijos pagrindų galimą netapatumą, turi nuspręsti, ar ekonominio naudingumo kriterijų T₁- T₃ galimas neaiškumas, netikslumas ir dviprasmiškumas yra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017-09-01 sprendimu nusprendė UAB „Gensera“ ieškinį atmesti, priteisti iš UAB „Gensera“ Kupiškio rajono savivaldybės administracijai 1 089 Eur advokato pagalbos išlaidų.Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavo panaikinti ekonominio vertinimo 11.1 ir 11.2 punktuose nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą, o tuo atveju jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus - nustatyti kriterijų T₁- T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai.Teismas nesutiko su ieškovės išdėstytais reikalavimais bei motyvais ir pritarė atsakovės argumentams.

Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas, kad, tuo atveju, jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus - nustatyti kriterijų T₁- T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai, nepagrįstas (VPĮ 32 str. 1, 2 d., 39 str. 4 d.).

Teismas nurodė, kad Pirkimo objektu yra Kupiškio miesto autobusų stoties pastato rekonstravimo statybos, projektavimo darbai su projekto vykdymo priežiūra. Sąlygose skelbiama, jog Konkurse nugalėjęs rangovas turės parengti statinio rekonstravimo darbų techninį ir darbo projektus, vadovaudamasis Techninėje specifikacijoje (priedas Nr. 1) nustatytais reikalavimais; atlikti statinio rekonstravimo darbus, vadovaudamasis parengtais ir patvirtintais statinio rekonstravimo darbų techniniu ir darbo projektais; vykdant statinio rekonstravimo darbus, atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą (Konkurso sąlygų 2.1 – 2.2.3 punktai). Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos bus atliekamas vertinimas, yra nurodyti Konkurso sąlygų 11.2 punkte. Atsakovė, siekdama gauti iš Konkurso dalyvių pasiūlymus, kaip turi būti rekonstruotos autobusų stoties patalpos ir sutvarkyta teritorija, kad Pirkimo objektas atitiktų jos poreikius ir būtų ekonomiškai naudingiausias, Konkurso sąlygų 11.2 punkte nustatė šiuos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: Darbų aprašymas (T₁), Rizikos vertinimas (T₂), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas“ (T₃), Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T₄). Visi minėti kriterijai smulkiai apibūdinti, nurodant vertinimą balais sąlygas. Konkurso sąlygų 11.6 punkte yra nurodyta, kad kriterijų T₁ T₂ ir T₃ reikšmės bus vertinamos ekspertinio vertinimo metodu, suteikiant balus pagal Konkurso sąlygų 11.2 punkte pateiktą vertinimo aprašą, o kriterijų vertinimą atlieka komisija, prireikus pasitelkusi ekspertus.

Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog Kriterijų T₁- T₃ vertinimo aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs, sąlygojantys itin didelį subjektyvumą vertinant tiekėjų pasiūlymus, nepagrįsti ir atmestini.

Teismas, įvertinęs ginčijamų kriterijų aprašymus, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ekonominio naudingumo kriterijai T₂ ir T₃ nėra susiję su Pirkimo objektu, kad šiais kriterijais vertinamas ne tiekėjo siūlomo atlikti Pirkimo objekto ekonomiškumas, o jo vykdoma politika atliekant darbus.

Teismas nurodė, kad iš kriterijaus Rizikos vertinimas (T₂) aprašymo matyti, kad bus vertinama: projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas; projekto vykdymo rizikų, susijusių su rangos sutarties vykdymu, identifikavimas; rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas.

Teismo vertinimu, su Pirkimo objektu yra susijęs ir kriterijus T₃ - Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas. Pagal šį kriterijų vertinama: taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu; visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas; rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Pagal šį kriterijų ekonomiškai naudingiausiu gali būti pripažintas pasiūlymas, kuriame yra numatytos konkrečios, siūlomus projektinius sprendimus atitinkančios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, užtikrinančios ES aplinkosauginius standartus.

Teismas pažymėjo, kad tiek kriterijais T₂ ir T₃ atsakovė siekė išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus pasiūlyti taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones, pateikti visų projektavimo ir statybos darbų metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimą ir pagrindimą, pagrįsti įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį taikymo naudą, atskleisti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimą, projekto vykdymo rizikas bei pateikti rizikos valdymo priemones. Teismas sprendė, kad ieškovės ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu - Kupiškio miesto autobusų stoties pastato rekonstravimo statybos, projektavimo darbais su projekto vykdymo priežiūra.

Teismas nesutiko su ieškove, kad ekonominio naudingumo kriterijai T₂ ir T₃ yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie jau yra nustatyti Pirkimo sąlygų 3.1.13-3.1.15 p. ir kuriuos atsakovė vertins tikrindama tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas pritarė atsakovei, kad ekonominio naudingumo kriterijais ir minimaliais kvalifikacijos reikalavimais buvo siekiama dviejų skirtingų tikslų. Pirkimo sąlygų 3.1.13 - 3.1.15 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų (tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą perkamų darbų srityje; rangovas turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą perkamų darbų srityje: rangovas turi būti įdiegęs darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos užtikrinimo priemones) tikslas yra įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu, ekonominio naudingumo kriterijų T₂ - T3 tikslas - pagal iš anksto paskelbtas Pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ aprašymuose yra daug dviprasmybių, dėl kurių neaišku, kaip atsakovė vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁ įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“, kaip pagal tai skirs skirtingus arba tokius pačius balus, neaišku kuo skiriasi netikslus planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo neišsamaus planavimo idėjos ir principų išdėstymo, nors turi būti aišku, nes priklausomai nuo to tiekėjas gaus atitinkamus balus. Ieškovės teigimu, T₂ kriterijaus vertinimo tvarka balais yra paini, neaiški ir subjektyvi, nes neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“ ir kokie trūkumai gali būti. Iš sąlygų neaišku, kaip bus sprendžiama dėl rizikų suvaldymo priemonių, ar jos „lengvai įgyvendinamos“, ar „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“.

Teismas pagal bylos duomenis taip pat nustatė, kad ieškovė 2017-06-28 pateikė atsakovei pretenziją dėl ekonominio naudingumo kriterijų T₁, T₂ ir T₃ panaikinimo ir jų vertinimo pakeitimo, kurioje nurodė konkrečias formuluotes, kurias, ieškovės nuomone, tiekėjai ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti dėl jų nekonkretumo ir abstraktumo. Atsakovė pretenziją patenkino dalyje ir ieškovės argumentus dėl kriterijų aprašymuose naudojamų formuluočių konkretumo pripažino iš dalies pagrįstais. Siekiant išvengti galimų neaiškumų, atsakovė kriterijų aprašymuose ieškovės nurodytas formuluotes: „išsamumas“, „detalumas“, „pagrįstumas“, „logiškumas“, „efektyvumas“, patikslino, atsisakydama formuluočių, kurios pretenzijoje nurodytos kaip nepakankamai aiškios, arba jas detaliau paaiškinant.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai teisme perkančiajai organizacijai galėjo būti grindžiami tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje (CPK 423³ str. 2-4 d. d.). Tuo tarpu, ieškinyje ieškovė nurodo tokius pažeidimus, kurių nenurodė atsakovei teikiamojoje pretenzijoje.

Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, jai neaišku, kada tiekėjo pasiūlyme atsakovė nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“, kokie „kiti trūkumai“ gali būti, nes nuo to priklauso ar tiekėjo pasiūlymas bus įvertintas 0-33 balais, ar 34-66 balais. Jai taip pat neaišku, kaip atsakovė spręs, kada rizikų suvaldymo priemonės yra „lengvai įgyvendinamos“, o kada „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“, nes nuo to gali priklausyti kiek balų bus skirta tiekėjui. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai neaišku, kaip atsakovė, vertindama pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁, įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“ ir kaip pagal tai skirs balus; kuo skiriasi „netikslus“ planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo „neišsamaus“ planavimo idėjos ir principų išdėstymo; kuo skiriasi „nuosekli ir optimali“ projektavimo vykdymo strategija nuo projektavimo vykdymo strategijos, kurioje „trūksta nuoseklumo ir optimalumo“, ir ką atsakovė laiko „optimalia“ strategija. Pagal kriterijaus T₂ vertinimo aprašymą ieškovė nurodė, kad jai neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“, kokie gali būti „kiti trūkumai“; kaip bus sprendžiama kada rizikų suvaldymo priemonės yra „lengvai įgyvendinamos“, o kada „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“. Be to, ginčydama ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą, ieškovė nurodė, kad jai neaišku, kokiais atvejais atsakovei tiekėjo pateiktos poveikio aplinkai priemonės bus aiškios ir lengvai įgyvendinamos, o kokios priemonės bus neaiškios ir sunkiai įgyvendinamos; kada ir kokia apimtimi turi būti pateiktas priemonių taikymas, kad atsakovė jį vertintų kaip aiškų ir pagrįstą ir laikytų, kad šių priemonių taikymas yra ekonomiškai naudingas; neaišku kaip ir kokiu pagrindu atsakovė nustatys, kad vienos priemonės yra neekonomiškos, nesusijusios su objektu.

Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovės ir VPT argumentus dėl šio reikalavimo bei teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad ieškovės argumentai, ginčijant ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą, negali būti vertinami teisminio nagrinėjimo metu, nes jie nebuvo nurodyti atsakovei teikiamojoje pretenzijoje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ekonominio naudingumo kriterijų T₁ – T₃ nesuprato, ginčijo ar prašė paaiškinti kiti Konkurse dalyvavę tiekėjai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog kriterijų T₁- T₃ vertinimo aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai, ginčijant ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą, negali būti vertinami teisminio nagrinėjimo metu, nes jie nebuvo nurodyti atsakovei teikiamojoje pretenzijoje. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ekonominio naudingumo kriterijų aprašyme naudojamų formuluočių ir spręsti ar jos yra dviprasmiškos ar ne ir dėl jų pasisakyti ne formaliai, o vertinti iš esmės, nes vien tik sąlygų dviprasmiškumas lemia, kad Pirkimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus, taip pat ir viešąjį interesą, kurį teismai privalo ginti. Pretenzijoje buvo pasisakyta dėl visų trijų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarkos bendrai, nurodant, kad jie yra dviprasmiški ir neaiškiai aprašyti, todėl bus netinkamai įvertinti komisijos ar ekspertų. Be to, buvo pateikti kaip pavyzdys tam tikros formuluotės ar žodžiai, kurie turėjo parodyti, kokie dviprasmiški ir neaiškūs yra minėti aprašymai. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje gali ginčyti tik tas formuluotes, kurias nurodė pretenzijoje, ir negali ginčyti kitų formuluočių, nors pretenzijoje ieškovė ginčijo visą vertinimo aprašymą ir nurodė, kad jis neaiškus ir dviprasmiškas.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo, ar ieškovės ieškinyje ginčijami Pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijų aprašymai užtikrina viešąjį interesą. Tuo tarpu, ginčas susijęs su viešuoju pirkimu, t. y. tiesiogiai su viešuoju interesu, kurį teismas privalėjo ginti net ir tuo atveju, jei ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ar pagrindus, kurių nebuvo pretenzijoje. Teismas privalėjo analizuoti, ar ieškinyje nurodyti argumentai yra pagrįsti, ar ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai gali pažeisti viešąjį interesą ir dėl to turėjo pasisakyti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija prašo Panevėžio apygardos teismo 2017-09-01 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės argumentai, ginčijant ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą, negalėjo būti vertinami teisminio nagrinėjimo metu, nes jie nebuvo nurodyti atsakovei teikiamojoje pretenzijoje. Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė Pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 436/2011).

Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁, T₂, T₃ aprašymai yra dviprasmiški, neaiškūs ir netikslūs ir pagal juos nebus įmanoma tinkamai ir objektyviai įvertinti ir palyginti pasiūlymų. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jos teiginius dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymuose vartojamų formuluočių neaiškumo, netikslumo, dviprasmiškumo (CPK 178 str.) ir ieškinį iš esmės grindžia subjektyviais savo pačios pamąstymais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Infes“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2017-09-01 sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai: Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą nenagrinėti ieškovės argumentų dėl ekonominio naudingumo kriterijų T₁- T₃ neaiškumo ir dviprasmiškumo, kadangi ieškovė ginčijo ekonominio naudingumo kriterijų T₁- T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą tokiais pažeidimais, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo nagrinėti, ar ieškinyje ginčijami Pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijų aprašymai užtikrina viešąjį interesą, nes ginčas susijęs su viešuoju pirkimu, t. y. tiesiogiai su viešuoju interesu, kurį teismas privalo ginti net ir tuo atveju, jei ieškinyje nurodytos aplinkybės ar pagrindai, kurie nebuvo pretenzijoje. Nors aktyvaus teismo vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo akivaizdumu. Be to, viešasis interesas neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, kad šalys pačios visiškai nesilaikydamas CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁, T₂, T₃ aprašymai yra dviprasmiški ir nesuteikiantys galimybės Pirkimą atlikti laikantis viešųjų pirkimų principų, todėl neleidžiantys pasiekti Pirkimo tikslo, atitinkamai ir negali būti naudojami viešuosiuose pirkimuose, taigi ir ginčo Pirkime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija 2017-06-23 paskelbė viešojo pirkimo konkursą: „Autobusų stoties pastato Gedimino g. 96, Kupiškio m., rekonstravimo statybos, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbai“, pirkimo Nr. 189272 (toliau – Konkursas). Konkurso sąlygų 11.2. punkte buvo nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal šiuos kriterijus: Kaina (C), Darbų aprašymas (T₁), Rizikos vertinimas (T₂) Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T₃) Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T₄), taip pat pateikti minėtų kriterijų vertinimo aprašymai bei jų vertinimo balai. Konkurso sąlygų 11.6 punkte nurodyta, kad kriterijų T₁, T₂ ir T₃ reikšmės bus vertinamos ekspertinio vertinimo metodu, suteikiant balus pagal Konkurso sąlygų 11.2 punkte pateiktą vertinimo aprašą, o kriterijų vertinimą atlieka komisija, prireikus pasitelkusi ekspertus. Ieškovė 2017-06-28 pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama panaikinti ekonominio vertinimo Konkurso sąlygų 11.2 punkte nustatytus T₁, T₂ ir T₃ kriterijus arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą, nustatyti kriterijų T₁- T₃ bendrą lyginamąjį svorį proporcingą nustatytų kriterijų reikšmei ekonominiam objekto naudingumui, bet ne didesnį kaip 5 balai, nustatyti kriterijui T₄ maksimaliais vertinimais reikšmes proporcingas Pirkimo objektui. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2017-07-05 nusprendė: 1. Tenkinti pretenziją dalyje dėl reikalavimo patikslinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁, T₂, T₃ aprašymus, atsisakant formuluočių, kurios pretenzijoje nurodytos kaip nepakankamai aiškios, arba jas detaliau paaiškinant; 2. Tenkinti pretenziją dalyje dėl reikalavimo nustatyti maksimalių vertinimo reikšmių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T₄) ir patikslinti pasiūlymo vertinimo kriterijaus Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T₄) aprašymą, nurodant didžiausią vertinamą statybos darbų sutarčių, kurioms vadovavo siūlomas statybos vadovas, skaičių - 20 sutarčių; 3. Netenkinti pretenzijos dalyje dėl reikalavimo panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: Darbų aprašymas (T₁), Rizikos vertinimas (T₂), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T₃); 4. Netenkinti pretenzijos dalyje dėl reikalavimo dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų: Darbų aprašymas (T₁), Rizikos vertinimas (T₂), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T₃) lyginamojo svorio pakeitimo; 5. Patvirtinti naują Konkurso sąlygų11.2 punkto redakciją. Ieškovė 2017-07-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei. Kupiškio rajono savivaldybės administracija ir UAB „Infes“ 2017-10-02 sudarė viešojo pirkimo sutartį.

Dėl teisių gynybos

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai, ginčijant ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą, negali būti vertinami teisminio nagrinėjimo metu, nes jie nebuvo nurodyti atsakovei teikiamojoje pretenzijoje. Apeliantės teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašyme naudojamų formuluočių ir spręsti ar jos yra dviprasmiškos ar ne, ir dėl jų pasisakyti ne formaliai, o vertinti iš esmės, nes vien tik sąlygų dviprasmiškumas lemia, kad Pirkimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus, taip pat ir viešąjį interesą, kurį teismai privalo ginti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.CPK 423² straipsnio 1 dalis nustato tiekėjo pareigą prieš kreipiantis į teismą laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokia pareiga įtvirtinta ir VPĮ 93 straipsnyje. Išsamiai perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja VPĮ V skyrius. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis.Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2017-06-28 pretenzijoje nurodė konkrečias formuluotes, sukėlusias ieškovei abejonių dėl jų aiškumo, tikslumo, dviprasmiškumo, t. y. „išsamumas“, „detalumas“, „pagrįstumas“, logiškumas“, efektyvumas“. Atsakovė šioje dalyje pretenziją tenkino ir pakoregavo vertinimo kriterijų aprašymus, minėtas formuluotes pašalindama ar jas patikslindama, patvirtindama naują Konkurso sąlygų11.2 punkto redakciją. Tuo tarpu, ieškinyje ieškovė nurodė, kad yra neaišku, kada tiekėjo pasiūlyme atsakovė nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“, kokie „kiti trūkumai“ gali būti, nes nuo to priklauso ar tiekėjo pasiūlymas bus įvertintas 0-33 balais ar 34-66 balais. Ieškovei taip pat neaišku, kaip atsakovė spręs, kada rizikų suvaldymo priemonės yra „lengvai įgyvendinamos“, o kada „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“, nes nuo to gali priklausyti kiek balų bus skiriama tiekėjui. Ieškovei taip pat neaišku, kaip atsakovė, vertindama pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁, įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“ ir kaip pagal tai skirs balus; kuo skiriasi „netikslus“ planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo „neišsamaus“ planavimo idėjos ir principų išdėstymo; kuo skiriasi „nuosekli ir optimali“ projektavimo vykdymo strategija nuo projektavimo vykdymo strategijos, kurioje „trūksta nuoseklumo ir optimalumo“ ir ką atsakovė laikė „optimalia“ strategija. Pagal kriterijaus T₂ vertinimo aprašymą ieškovė nurodė, kad jai neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“, kokie gali būti „kiti trūkumai“; kaip bus sprendžiama kada rizikų suvaldymo priemonės yra „lengvai įgyvendinamos“, o kada jų „įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“. Ieškovė, ginčydama ekonominio naudingumo kriterijų T₁-T₃ neaiškumą ir dviprasmiškumą, ieškinyje nurodė, kad jai neaišku, kokiais atvejais atsakovei tiekėjo pateiktos poveikio aplinkai priemonės bus aiškios ir lengvai įgyvendinamos, o kokios priemonės bus neaiškios ir sunkiai įgyvendinamos; kada ir kokia apimtimi turi būti pateiktas priemonių taikymas, kad atsakovė jį vertintų kaip aiškų ir pagrįstą ir laikytų, kad šių priemonių taikymas yra ekonomiškai naudingas; ieškovei taip pat neaišku, kaip ir kokiu pagrindu atsakovė nustatys, kad vienos priemonės yra neekonomiškos, nesusijusios su objektu.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad ieškinyje ieškovė nurodė tokius pažeidimus, kurių nenurodė atsakovei teikiamojoje pretenzijoje, dėl ieškovės ieškinyje nurodytų pažeidimų nėra priimtas atsakovės sprendimas, nesilaikyta ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškinyje nurodyti pažeidimai dėl ekonominio naudingumo kriterijų neaiškumo ir dviprasmiškumo nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo apimtį (CPK 423³ str. 3 d.). Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nenagrinėti ieškovės argumentų dėl ekonominio naudingumo kriterijų T₁-T₃ neaiškumo ir dviprasmiškumo.

Dėl teismo ex officio teisės įgyvendinimo

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo, ar ieškovės ieškinyje ginčijami Pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijų aprašymai užtikrina viešąjį interesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teismų teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, kurioje įtvirtintos tiek bendrosios taisyklės, tiek teismų procesinių veiksmų reikalavimai viešųjų pirkimų ginčuose. Iš šios praktikos, kuri detaliai šioje nutartyje nepristatytina, matyti šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (pvz., teismas netaiko VPĮ nuostatų dėl pretenzijos ar ieškinio padavimo terminų, jei paaiškėja ar nustatoma, kad savo teisių gynybai užtikrinti tiekėjui nebuvo suteikta privalomos informacijos). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai ir vertinimas pagal tokius kriterijus yra susiję, tačiau nėra tapatūs dalykai. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pasiūlymų vertinimui reikalingi Pirkimo sąlygose nustatyti kriterijai T₁, T₂, T₃. Perkančioji organizacija gali konkrečiai spręsti klausimą dėl Pirkimo sąlygose nurodytų kriterijų aprašymo trūkumų pašalinimo, tik jeigu tiekėjas nurodo konkrečius trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, jos taikymas ar pasinaudojimas šia procedūra ieškovei buvo praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovei buvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybą ar buvo pritaikyta peržiūros procedūra, tačiau ji buvo neveiksminga, pernelyg suvaržanti ieškovės teises, ir kad iš pirkimo sąlygų uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas negalėjo suprasti jų turinio. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, kaip pažymėjo ESTT, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004-04-29 sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001-10-18 sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).Teisėjų kolegija pagal Pirkimo sąlygų 11.2 punkto ekonominio naudingumo kriterijų aprašymus, atsižvelgdama į galimybę pakankamai gerai informuotam ir normaliai rūpestingam (uoliam) Konkurso dalyviui vienodai juos suprasti bei aiškinti ir turėti vienodas galimybes rengiant savo pasiūlymus, sprendžia, kad teismui nėra pagrindo ex officio vertinti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje ieškovės nenurodytų argumentų dėl kriterijų aprašymo. Nesant ginčijamų Konkurso sąlygų akivaizdaus neteisėtumo ir nepagrįstumo fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo ex officio nagrinėti ir vertinti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje ieškovės nenurodytų argumentų dėl kriterijų aprašymo.

Dėl vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog kriterijų T₁- T₃ vertinimo aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs.Konkurso sąlygų 11.1 p. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Konkurso sąlygų 11.2 punkte nustatyta, kad pasiūlymo vertinimas atliekamas pagal Kainos (C), Darbų aprašymo (T₁), Rizikos vertinimo (T₂), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymo (T₃), Statinio statybos darbų vadovo patirties (T₄) vertinimo kriterijus (Konkurso sąlygų 11.2. p.). Visi minėti kriterijai smulkiai apibūdinti, nurodant vertinimą balais sąlygas. Konkurso sąlygų 11.6. punkte nustatyta, kad kriterijų T₁, T₂ ir T₃ reikšmės R₁, R₂ ir R₃ bus vertinamos ekspertinio vertinimo metodu, suteikiant balus pagal Konkurso sąlygų 11.2 punkte pateiktą vertinimo aprašą. Kriterijų T₁, T₂ ir T₃ reikšmių R₁, R₂ ir R₃ vertinimą atlieka komisija, prireikus pasitelkusi ekspertus. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės argumentai, kad Kriterijų T₁-T₃ vertinimo aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs, nepagrįsti ir atmestini.

Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002-12-12 sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003-12-04 Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.

Kaip minėta, Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai ir vertinimas pagal tokius kriterijus yra susiję, tačiau nėra tapatūs dalykai. Bylos duomenys patvirtina, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais T₁, T₂, T₃ perkančioji organizacija pagrindė. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad nurodyti kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo nustatyti kriterijų T₁- T₃ bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai, Pirkimo sąlygose kriterijų lyginamojo svorio paskirstymas yra proporcingas jų reikšmei ir yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nurodytų aplinkybių yra teisingos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis taip pat sprendžia, kad atsakovė kriterijais T₂ ir T₃ siekia išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus pasiūlyti taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones, pateikti visų projektavimo ir statybos darbų metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimą ir pagrindimą, pagrįsti įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį taikymo naudą, atskleisti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimą, projekto vykdymo rizikas bei pateikti rizikos valdymo priemones. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su Pirkimo objektu - Kupiškio miesto autobusų stoties pastato rekonstravimo statybos, projektavimo darbais su projekto vykdymo priežiūra.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė, kad ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymuose vartojamos formuluotės būtų neaiškios, netikslios, dviprasmiškos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė Konkurso sąlygose nustatytais terminais būtų kreipusi į atsakovę dėl jai neaiškių Konkurso sąlygų paaiškinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ekonominio naudingumo kriterijų T₁ - T₃ nesuprato, ginčijo ar prašė paaiškinti kiti Konkurse dalyvavę tiekėjai. Vien tai, kad ieškovei nėra aišku, kaip bus vertinami pasiūlymai pagal Konkurso sąlygose pateiktus kriterijų aprašymus, nepakanka konstatuoti vertinimo kriterijų neaiškumo ir juos pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2017-09-01 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Gensera“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš ieškovės UAB „Gensera“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės prašymas tenkintinas. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl trečiojo asmens prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gensera“, j. a. k. 300584533, atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. 188774975, septynis šimtus dvidešimt šešis eurus (726 Eur) bylinėjimosi išlaidų.