Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 5 d. raštu įformintą sprendimą atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją, kaip nepagrįstą; panaikinti ekonominio vertinimo 11.1 ir 11.2 punkte nustatytus T1, T2 ir T3 kriterijus, arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą; tuo atveju jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus T1, T2 ir T3 kriterijus - nustatyti kriterijų T1-T3 bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai. Teigia, kad viešojo pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 – T4 tiesiogiai nesusiję su viešojo pirkimo objektu ir todėl jiems suteikti lyginamieji svoriai turėtų būti suteikti žemesni nei nustatyta pirkimo sąlygose.

Atsakovės pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 aprašymuose yra daug dviprasmybių, dėl kurių neaišku, kaip atsakovė vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T1 įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“, kaip pagal tai skirs skirtingus arba tokius pačius balus. Neaišku kuo skiriasi netikslus planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo neišsamaus planavimo idėjos ir principų išdėstymo, nors turi būti aišku, nes priklausomai nuo to tiekėjas gaus atitinkamus balus.

Pagal kriterijaus T2 vertinimo aprašymą neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“ ir kokie trūkumai gali būti. Iš sąlygų neaišku, kaip bus sprendžiama dėl rizikų suvaldymo priemonių, ar jos „lengvai įgyvendinamos“, ar „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“. Atsakovės nurodytos sąvokos yra vertinamojo pobūdžio ir jų neįmanoma pamatuoti ar pasverti. Todėl mano, kad T2 kriterijaus vertinimo tvarka balais yra paini, neaiški ir subjektyvi.

Pagal kriterijaus T3 vertinimo aprašymą neaišku, kada atsakovei tiekėjo pateiktos poveikio aplinkai priemonės bus aiškios ir lengvai įgyvendinamos, o kada neaiškios ir sunkiai įgyvendinamos. Neaišku, kada ir kokia apimtimi turi būti pateiktas priemonių taikymas, kad atsakovė jį vertintų kaip aiškų ir pagrįstą ir laikytų, kad šių priemonių taikymas yra ekonomiškai naudingas.

Ieškovės nuomone, yra didelė rizika, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijaus T1 aprašymą bus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai, o vertinimas atliekamas itin subjektyviai. Mano, kad atsakovės ekonominio naudingumo kriterijai susiję ne su pirkimo objektu, o su šio objekto įgyvendinimu, nes kriterijais T2 ir T3 vertinama ne pirkimo objekto kuriama ekonominė ar socialinė nauda, o jo įvykdymo kokybės tikimybė. Esant tokiems dviprasmiškiems kriterijams, atsakovei bus leidžiama manipuliuoti, bus pažeistas skaidrumo principas, nebus pasiektas pirkimo rezultatas - nusipirkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Be to, pirkimo sąlygų 3.1.13 - 3.1.15 punktuose įtvirtinti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, reikalaujantys pateikti sertifikatus, įrodančius, kad jie yra įdiegę kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos valdybos sistemas, atitinkamai turintys šiuos sertifikatus tiekėjai bus laikomi atitinkančiais reikalavimus. Teigia, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai T2-T3 yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose ir atsakovė iš esmės su tuo sutiko. Nežiūrint į tai, tiekėjai bus pakartotinai vertinami pagal tuos pačius kriterijus jau vertinant jų pasiūlymų ekonominį naudingumą, nes bus vertinama, ar jų taikomos, visuotinai pripažįstamos tinkamomis ir teisėtomis visiems objektams kokybės vadybos sistemos, atitinka pirkimo objektą ir pagal tai bus parenkamas pirkimo laimėtojas. Mano, jog tiekėjo turimas sertifikatas įrodo, kad jo veikloje taikomi aukščiausius standartus atitinkantys universalūs kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos standartai, kad tiekėjas geba tinkamai įvykdyti sutartį, kad tiekėjo sistemos atitinka pirkimo objektą.

Įvertinusi atsakovės atsiliepimo argumentus, pažymi, kad atsakovė pasirinko ekonominio naudingumo kriterijais tokius aspektus, kuriais vertinama tiekėjo vykdoma politika, nežiūrint į tai, kad teismų praktikoje tai draudžiama daryti. Tai leidžia ieškovei daryti išvadą, kad atsakovės vykdomas pirkimas yra neteisėtas.

Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, komisija nusprendė ją patenkinti dalyje, t. y. dėl reikalavimo patikslinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Tl, T2, T3 aprašymus, atsisakant formuluočių, kurios pretenzijoje nurodytos kaip nepakankamai aiškios, arba jas detaliau paaiškinant; tenkinti pretenziją dalyje dėl reikalavimo nustatyti maksimalią vertinimo reikšmę ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui „Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T4)“; netenkinti pretenzijos dalyje dėl reikalavimo panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: Darbų aprašymas (T1), Rizikos vertinimas (T2), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T3) ir netenkinti pretenzijos dalyje dėl reikalavimo nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų: Darbų aprašymas (T1), Rizikos vertinimas (T2), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T3), bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį, kaip 5 balai.

Nurodo, kad visi ieškovės ginčijami kriterijai yra tiesiogiai susijęs su galimybėmis įgyvendinti siūlomus projektinius sprendinius, įvykdyti tokius siūlomus autobusų stoties pastato rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo darbus, kad gautas rezultatas labiausiai atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius ir būtų ekonomiškai naudingiausias.

Nesutinka su ieškovės išvada, kad konkurso sąlygose numatoma tiekėjo kvalifikaciją (3.1.13 p. - 3.1.15 p.) ir pasiūlymo ekonominį naudingumą (T2 ir T3) yra tie patys kriterijai, nes konkurso sąlygų 3.1.13 p. - 3.1.15 punktuose nustatyti minimalūs reikalavimams tiekėjo kvalifikacijai, o ieškovės ginčijami kriterijai T2 ir T3 skirti tiekėjo, kuris atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, siūlomų atlikti darbų ekonominio naudingumo vertinimui. Tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo atitiktį konkurso sąlygų 3.1.13 p. - 3.1.15 punktuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, turi pateikti atitinkamus sertifikatus ar kitus atitinkamų vadybos standartų įdiegimą patvirtinančius įrodymus. Tiekėjas, siekdamas, kad jo pasiūlymas būtų vertinamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 ir T3, turi pateikti siūlomų darbų aprašymus, kuriuose turi apibūdinti konkrečius siūlomų darbų sprendinius, pagrįsti jų optimalumą ir įgyvendinamumą.

Konkurso sąlygose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais ir pasiūlymo vertinimo kriterijais atsakovė siekia skirtingų tikslų: 3.1.13. ir 3.14 punktuose nustatytais reikalavimais tiekėjų kvalifikacijai atsakovas siekia įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti darbus pagal reikalaujamų aplinkos apsaugos vadybos ir kokybės vadybos standartus, o Konkurso sąlygų 11.2 punkte nustatytais kriterijais (T2 ir T3) - atrinkti ekonomiškai naudingiausią, labiausiai atsakovės poreikius atitinkantį pasiūlymą.

Nesutinka su ieškovės argumentais, kad ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra dviprasmiški. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus ir reikalavimus grindžia savo subjektyviais pamąstymais. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis negalėtų vienodai suprasti ir/ar aiškinti konkurso sąlygas ir neturėtų vienodų galimybių rengdami savo pasiūlymus. Pažymi, kad atsakovė sutiko su pretenzijoje išdėstytais argumentais dėl kriterijų vertinimo aprašymuose naudojamų formuluočių aiškumo, kurios sukėlė ieškovei abejonių dėl jų tikslumo ir dviprasmiškumo, todėl pretenziją šioje dalyje tenkino ir formuluotes: „išsamumas“, „detalumas“, „pagrįstumas“, „logiškumas“, „efektyvumas“ iš sąlygų pašalino bei patikslino.

Po pretenzijos išnagrinėjimo nei ieškovė, nei kiti konkurso dalyviai nesikreipė į atsakovę su prašymu detaliau paaiškinti kriterijų turinį ar vertinimo apyrašą. Tai, kad ieškinyje nurodomos jau kitos, neva, taip pat neaiškios vertinimo kriterijų formuluotės, kurios nebuvo minimo pretenzijoje, patvirtina ieškovės nerūpestingumą ar nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Ieškovės išreikštos abejonės dėl kriterijų aprašymuose vartojamų sąvokų aiškumo būtų pašalintos, jeigu ji būtų pakankamai rūpestinga ir laiku pateiktų prašymą detaliau paaiškinti ir/arba patikslinti pasiūlymo vertinimo kriterijus.

Ieškovė taip pat nurodo, kad jai neaišku, kuo skiriasi netikslus planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo neišsamaus; kaip suprantamas projektavimo vykdymo strategijos nuoseklumas ir optimalumas; kokios klaidos bus priskiriamos prie loginių klaidų, o kokios - prie kitų esminių trūkumų, kokios rizikos suvaldymo priemonės yra lengvai įgyvendinamos, o kokių priemonių įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas; kokios poveikio aplinkai priemonės aiškios ir lengvai įgyvendinamos, o kokios priemonės - neaiškios ir sunkiai įgyvendinamos. Ieškovė nepaaiškino kuo pagrįsti jos teiginiai dėl šių terminų neaiškumo, netikslumo, dviprasmiškumo, todėl mano, kad aiškinant žodžius, kuriems nepriskirta speciali reikšmė, turi būti vadovaujamasi ta prasme, kuria paprastai šis žodis suprantamas. Pačios žodžių reikšmės yra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos ir dėl pirkimo sąlygose pavartotų šių žodžių turinio neaiškumo nėra.

Nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę pakeisti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Tl, T2 ir T3 aprašymus bei nustatyti kriterijų T1-T3 bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai, nes Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas. Be to, ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė, kuo remiantis proporcingu pirkimo objektui turėtų būti pripažintas bendras kriterijų Tl - T3 lyginamasis svoris ne didesnis kaip 5 proc.

Triplike atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai sutampa. Pagal Konkurso sąlygų 11.2 punkte pateiktą kriterijaus Rizikos vertinimas (T2) aprašymą, pasiūlymas, kuriame išsamiai aprašyta projekto specifika, įsigilinta į tokių projektų vykdymo praktiką, identifikuotos visos projekto rizikos, numatytos efektyvios ir pagristos, praktiškai reikšmingos, lengvai rizikos valdymo priemonės ir būdai, bus vertinamas aukštesniu balu, o siūlomi projektiniai sprendiniai ir jų pagrindų atlikti darbai bus pripažinti pagrįstais, optimaliais ir įgyvendinamais, t. y. labiausiai atitinkančiais perkančiosios organizacijos poreikius.

Pagal kriterijaus T3 vertinimo aprašymą, pasiūlymas, kuriame pateiktas detalus neigiamai veikiamu aplinkos komponentu ir būsimu taršos šaltinių aprašymas, atitinkantis objekto specifiką, nurodytos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, pateiktas aiškus ir pagrįstas taikymo planas, bus vertinamas aukštesniu balu, o siūlomi projektiniai sprendiniai ir jų pagrindų atlikti darbai - labiausiai atitinkančiais aplinkosauginius standartus.

Pagal 3.1.13 p. nustatytą reikalavimą - tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą; pagal 3.1.14 p. - kokybės vadybos sistemą; pagal 3.1.15 p. - darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos užtikrinimo priemones.

Teigia, kad darbų rezultatas yra neatskiriamai susijęs su tuo, kaip siūlomi darbai bus atliekami. Darbai, vykdomi netaikant konkrečių, pirkimo objektui pritaikytų poveikio aplinkai mažinimo ir/ar rizikos valdymo priemonių, neišvengiamai turės neigiamos įtakos darbų rezultatui ir pirkimo objekto ekonominiam naudingumui. Pirkimo objektą sudaro autobusų stoties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo statybos, projektavimo darbai su projekto vykdymo priežiūra, todėl ieškovės argumentai dėl absoliutaus darbų ir jų rezultatų atskyrimo yra nepagrįsti. Pirkimo objekto ekonominę naudą lemia ne tik tai, „kas“, bet ir „kaip“ bus pastatyta. Todėl vertindama pasiūlymo ekonominę naudą, perkančioji organizacija turi teisę atsižvelgti ne tik į siūlomą darbų rezultatą, bet ir į tiekėjo numatomas taikyti poveikio aplinkai mažinimo ir/ar kitų rizikų valdymo priemones, vykdant statybos darbus. Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis nepakanka vien ieškovės subjektyvių pasvarstymų, kad jai neaiškios pasiūlymo vertinimo sąlygos. Be to, ieškovė Konkurso sąlygose nustatytais terminais nesikreipė į atsakovę dėl jai neaiškių Konkurso sąlygų paaiškinimo. Ieškinyje taip pat nepagrindžia ir neįrodo, kad ginčijamos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymo nuostatos tiekėjų ir/ar perkančiosios organizacijos gali būti suprastos ir/ar vertinamos skirtingai. Atsakovė, rengdama Konkurso sąlygas, atsižvelgė ne tik į pirkimo objekto specifiką, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų patirtį bei teismų praktiką analogiškose bylose.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2015-07-05 raštu įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą, negali būti tenkinamas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tiekėjui nustatytą privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir ginčo ribas teisme apibrėžia tiekėjo pretenzijos turinys. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovės sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę pakeisti ekonominio naudingumo vertinimo T1, T2 ir T3 kriterijus ir nustatyti kriterijų T1 - T3 bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai. Pagal galiojančią teismų praktiką teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras Pirkimo sąlygas, toks reikalavimas neteisėtas ir turi būti atmestas. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodo kitos, jo teigimu, neaiškias vertinimo kriterijų formuluotes, nei buvo nurodyta pretenzijoje, kurią atsakovė iš dalies patenkino. Todėl mano, kad ieškovė piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Trečiojo asmens nuomone, ieškovės teiginiai, kad atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai nesusiję su pirkimo objektu ir objekto įgyvendinimu, yra deklaratyvūs, nes T2 ir T3 kriterijai gan glaudžiai susiję su pirkimo objektu, todėl yra pagrįsti ir teisėti.

Nesutinka su ieškovės interpretacijomis ir siekiu tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus sutapatinti su ekonominio naudingumo kriterijais T2 ir T3. Pritaria atsakovės nurodytiems argumentams, kad pirkimo sąlygų 3.1.13 - 3.1.15 punktuose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai, kad tekėjas turi laikytis tam tikrų aplinkos apsaugos, kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos standartų, o ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai T2 ir T3 skirti įsitikinti tiekėjo, kuris atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, siūlomų darbų ekonominio naudingumo vertinimui. Taigi, kvalifikacijos reikalavimais ir pasiūlymo vertinimo kriterijais yra siekiama skirtingų tikslų, todėl ieškovė nepagrįstai tapatina kvalifikacijos reikalavimus su ekonominio naudingumo kriterijais.

Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu svarbu nustatyti, ar ieškovės prašymas įvertinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 - T3 galimą neaiškumą, netikslumą ir dviprasmiškumą yra pagrįstas, ar jo siekis laikytinas nepagrįstu noru peržengti ginčo ribas, kurios buvo nustatytos teikiant pretenziją.

Įvertinusi ieškovės argumentus bei atsakovės atsikirtimus, VPT mano, kad nėra pagrindo teigti, kad ekonominio naudingumo kriterijai T2 ir T3 nėra susiję su Pirkimo objektu. Manytina, kad kriterijus T2 „Rizikos vertinimas“ yra susijęs su Pirkimo objektu, nes Perkančioji organizacija, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimai darbų įgyvendinimo metu iškilsiančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Pritaria atsakovės argumentui, kad įsigyjant pirkimo objektą svarbu įsitikinti, kad tiekėjas puikiai suvokia projekto specifiką, gali pademonstruoti, kad yra įsigilinęs į tokių projektų vykdymo praktiką, yra identifikavęs visas projekto rizikas, jas pagrindęs ir aiškiai aprašęs, numatęs efektyvias, pagrįstas, lengvai įgyvendinamas rizikos valdymo priemones ir būdus. Ginčijamais kriterijais T2 ir T3 siekiama išsiaiškinti, kiek tiekėjas yra pajėgus pasiūlyti taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones, pateikti visų projektavimo ir statybos darbų metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimą ir pagrindimą, pagrįsti įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį taikymo naudą, atskleisti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimą, projekto vykdymo rizikas bei pateikti rizikos valdymo priemones.

Tarnybos nuomone, kriterijus T3 „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ sietinas su Pirkimo objektu. Mano, kad atsakovės pozicija, pagal kurią ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu gali būti pripažintas tik toks pasiūlymas, kuriame yra numatytos konkrečios, siūlomus projektinius sprendimus atitinkančios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, užtikrinančios ES aplinkosauginius standartus yra pagrįsta.

VPT nesutiko, kad ginčijami ekonominio naudingumo subkriterijai T2 - T3 yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatyti Pirkimo sąlygų 3.1.13-3.1.15 punktuose, nes analizuojamose Pirkimo sąlygose minėtais ekonominio naudingumo kriterijais ir minimaliais kvalifikacijos reikalavimais siekiama dviejų skirtingų tikslų.

Pažymi, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau jie negali pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją.

VPT išreiškė nuomonę, kad teismas, įvertinęs ieškinio ir ieškovės pretenzijos pagrindų galimą netapatumą, turi nuspręsti ar ekonominio naudingumo kriterijų T1-T3 galimas neaiškumas, netikslumas ir dviprasmiškumas yra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 23 d. paskelbė viešojo pirkimo konkursą: „Autobusų stoties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo statybos, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Konkursas). Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis konkurso sąlygomis.

Konkurso sąlygų 11.2. punkte nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal šiuos kriterijus: Darbų aprašymas (T1), Rizikos vertinimas (T2) Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T3) Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T4), taip pat pateikti minėtų kriterijų vertinimo aprašymai bei jų vertinimo balai. Konkurso sąlygų 11.6. punkte nurodyta, kad kriterijų T1 T2 ir T3 reikšmės bus vertinamos ekspertinio vertinimo metodu, suteikiant balus pagal Konkurso sąlygų 11.2. punkte pateiktą vertinimo aprašą, o kriterijų vertinimą atlieka komisija, prireikus pasitelkusi ekspertus.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 28 d. pateikė ieškovei pretenziją ir pareikalavo:

- panaikinti ekonominio vertinimo 11.2. punkte nustatytus Tl, T2 ir T3 kriterijus, arba pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą;

- nustatyti kriterijų T1-T3 bendrą lyginamąjį svorį proporcingą nustatytų kriterijų reikšmei ekonominiam objekto naudingumui, bet ne didesnį kaip 5 balai;

- nustatyti kriterijui T4 maksimaliais vertinimais reikšmes proporcingas pirkimo objektui.

kriterijų Tl, T2, T3 pateiktas balų skyrimo aprašymas (nuo 0 iki 100) yra neaiškus ir neužtikrinantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principo įgyvendinimo, T1-T3 kriterijams skirtas lyginamasis svoris - 25 balai, atsižvelgiant į kriterijų teikiamą naudą yra per didelis, o T4 kriterijaus vertinimui turėtų būti nustatytos maksimalios vertinamos reikšmės, kadangi pagal pirkimo sąlygose pateiktą aprašymą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 yra neproporcingas pirkimo objektui;

kad perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai nėra

tiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir privalo jiems suteikti tokius lyginamuosius svorius, kad šie kriterijai nelemtų pirkimo laimėtojo, o būtų tik papildomi, nepagrindiniai kriterijai leidžiantys įsitikinti pasiūlymo ekonomine nauda;

kad pasiūlymų vertinimas bus subjektyvus, nes nepateikus skaičiavimų efektyvumo įrodymų aspektams aprašymo pagrįstumas, logiškumas, efektyvumas, objektyviai įvertinti bei užtikrinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų perkančioji organizacija negalės. Tokias formuluotes, kaip „išsamumas“, „detalumas“, „logiškai pagrįstas“, tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, kadangi jos suformuotos ne konkrečiai, o abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui;

kad ekonominio naudingumo kriterijai T1 - T3 yra iš esmės tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, nustatyti 3.1.13 - 3.1.15 punktuose, kurie nėra susiję ir neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo bei sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams apskritai dalyvauti pirkimo procedūrose, nes nustato, kad geriausias (neva ekonomiškai naudingiausias) bus pasiūlymas tokio tiekėjo, kuris tiesiog moka gražiai išdėstyti pasiūlymą;

kad T4 kriterijus yra toks pats koks būna naudojamas vykdant pirkimus riboto konkurso būdu, kad nustatyti kriterijai yra tokie pat kaip kvalifikacinės atrankos kriterijai, todėl jie privalo turėti nustatytas maksimalias reikšmes.

Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją nusprendė ją patenkinti dalyje: dėl reikalavimo patikslinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Tl, T2, T3 aprašymus, atsisakant formuluočių, kurios pretenzijoje nurodytos kaip nepakankamai aiškios, arba jas detaliau paaiškinant; dėl reikalavimo nustatyti maksimalią vertinimo reikšmę ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui „Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T4)“ ir netenkinti pretenzijos dalyje dėl: reikalavimo panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: Darbų aprašymas (T1), Rizikos vertinimas (T2), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T3); reikalavimo nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų: Darbų aprašymas (T1), Rizikos vertinimas (T2), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas (T3), bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį, kaip 5 balai.

Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T2 – T3 neteisėtumo.

Ieškovė reikalauja panaikinti ekonominio vertinimo 11.1 ir 11.2 punktuose nustatytus T1, T2 ir T3 kriterijus, arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą, o tuo atveju jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus Tl, T2 ir T3 kriterijus - nustatyti kriterijų T1-T3 bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai.

Teismas nesutinka su ieškovės išdėstytais reikalavimais bei motyvais ir pritaria atsakovės argumentams.

Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos (VPĮ 32 straipsnio 1, 2 dalys, 39 straipsnio 4 dalis).

Taigi, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas, kad, tuo atveju, jei atsakovė būtų įpareigota koreguoti nustatytus Tl, T2 ir T3 kriterijus - nustatyti kriterijų T1-T3 bendrą lyginamąjį svorį ne didesnį kaip 5 balai, nepagrįstas.

Iš Konkurso sąlygų matyti, kad pirkimo objektu yra Kupiškio miesto autobusų stoties pastato rekonstravimo statybos, projektavimo darbai su projekto vykdymo priežiūra. Sąlygose skelbiama, jog Konkurse nugalėjęs rangovas turės parengti Statinio rekonstravimo darbų techninį ir darbo projektus, vadovaudamasis Techninėje specifikacijoje (priedas Nr. 1) nustatytais reikalavimais; atlikti Statinio rekonstravimo darbus, vadovaudamasis parengtais ir patvirtintais Statinio rekonstravimo darbų techniniu ir darbo projektais; vykdant Statinio rekonstravimo darbus, atlikti Statinio projekto vykdymo priežiūrą (Konkurso sąlygų 2.1 – 2.2.3 punktai). Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pagal kuriuos bus atliekamas vertinimas yra nurodyti Konkurso sąlygų 11.2 punkte. Atsakovė, siekdama gauti iš Konkurso dalyvių pasiūlymus, kaip turi būti rekonstruotos autobusų stoties patalpos ir sutvarkyta teritorija, kad pirkimo objektas atitiktų jos poreikius ir būtų ekonomiškai naudingiausias, Konkurso sąlygų 11.2. punkte nustatė šiuos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: Darbų aprašymas (T1), Rizikos vertinimas (T2), Aplinkosaugos priemonių ir vadybos sistemų taikymas“ (T3), Statinio statybos darbų vadovo patirtis (T4). Visi minėti kriterijai smulkiai apibūdinti, nurodant vertinimą balais sąlygas.

Kaip minėta, Konkurso sąlygų 11.6. punkte yra nurodyta, kad kriterijų T1 T2 ir T3 reikšmės bus vertinamos ekspertinio vertinimo metodu, suteikiant balus pagal Konkurso sąlygų 11.2. punkte pateiktą vertinimo aprašą, o kriterijų vertinimą atlieka komisija, prireikus pasitelkusi ekspertus. Taigi, ieškovės argumentai, kad Kriterijų T1-T3 vertinimo aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs, sąlygojantys itin didelį subjektyvumą vertinant tiekėjų pasiūlymus, nepagrįsti ir atmestini.

Teismas, įvertinęs ginčijamų kriterijų aprašymus, daro išvadą, kad pagrindo teigti, jog ekonominio naudingumo kriterijai T2 ir T3 nėra susiję su pirkimo objektu, kad šiais kriterijais vertinamas ne tiekėjo siūlomo atlikti pirkimo objekto ekonomiškumas, o jo vykdoma politika atliekant darbus, nėra.

Iš kriterijaus Rizikos vertinimas (T2) aprašymo matyti, kad bus vertinama: projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas; projekto vykdymo rizikų, susijusių su rangos sutarties vykdymu, identifikavimas; rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Atsakovė pagrįstai teigia, kad įsigyjant pirkimo objektą svarbu įsitikinti, kad tiekėjas puikiai suvokia projekto specifiką, gali pademonstruoti, kad yra įsigilinęs į tokių projektų vykdymo praktiką, yra identifikavęs visas projekto rizikas, jas pagrindęs ir aiškiai aprašęs, numatęs efektyvias, pagrįstas, lengvai įgyvendinamas rizikos valdymo priemones ir būdus.

Teismo nuomone, su pirkimo objektu yra susijęs ir kriterijus T3 - Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas. Pagal šį kriterijų vertinama: taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu; visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimas ir pagrindimas; rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Pagal šį kriterijų ekonomiškai naudingiausiu gali būti pripažintas pasiūlymas, kuriame yra numatytos konkrečios, siūlomus projektinius sprendimus atitinkančios poveikio aplinkai mažinimo priemonės, užtikrinančios ES aplinkosauginius standartus.

Tiek kriterijumi T2, tiek ir kriterijumi T3 atsakovė siekia išsiaiškinti ar tiekėjas pajėgus pasiūlyti taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones, pateikti visų projektavimo ir statybos darbų metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimą ir pagrindimą, pagrįsti įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį taikymo naudą, atskleisti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimą, projekto vykdymo rizikas bei pateikti rizikos valdymo priemones. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu - Kupiškio miesto autobusų stoties pastato rekonstravimo statybos, projektavimo darbais su projekto vykdymo priežiūra.

Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad ekonominio naudingumo kriterijai T2 ir T3 yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie jau yra nustatyti Pirkimo sąlygų 3.1.13-3.1.15 p. ir kuriuos atsakovė vertins tikrindama tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad ekonominio naudingumo kriterijais ir minimaliais kvalifikacijos reikalavimais siekiama dviejų skirtingų tikslų. Pirkimo sąlygų 3.1.13 - 3.1.15 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų (tiekėjas yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą perkamų darbų srityje; rangovas turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą perkamų darbų srityje: rangovas turi būti įdiegęs darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos užtikrinimo priemones) tikslas yra įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu ekonominio naudingumo kriterijų T2- T3 tikslas - pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. „Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1.).

Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T1 – T3 neaiškumo.

Ieškovė teigia, kad atsakovės pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1, T2 ir T3 aprašymuose yra daug dviprasmybių, dėl kurių neaišku, kaip atsakovė vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T1 įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“, kaip pagal tai skirs skirtingus arba tokius pačius balus. Neaišku kuo skiriasi netikslus planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo neišsamaus planavimo idėjos ir principų išdėstymo, nors turi būti aišku, nes priklausomai nuo to tiekėjas gaus atitinkamus balus.

T2 kriterijaus vertinimo tvarka balais yra paini, neaiški ir subjektyvi, nes neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“ ir kokie trūkumai gali būti. Iš sąlygų neaišku, kaip bus sprendžiama dėl rizikų suvaldymo priemonių, ar jos „lengvai įgyvendinamos“, ar „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“.

Įstatymas reglamentuoja, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštoje išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 423³ straipsnio 2 - 4 dalys).

VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos (VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017-07-01).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-237-415/2016, kt.). Kasacinio teismo šiuo klausimu taip pat konstatuota, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) principui, lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti perkančiųjų organizacijų veiksmus, paneigtų ikiteisminę ginčo stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

Kaip minėta, ieškovė 2017 m. birželio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl ekonominio naudingumo kriterijų Tl, T2 ir T3 panaikinimo ir jų vertinimo pakeitimo. Pretenzijoje nurodė konkrečias formuluotes, kurias, ieškovės nuomone, tiekėjai ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti dėl jų nekonkretumo ir abstraktumo. Atsakovė pretenziją patenkino dalyje ir su ieškovės argumentais dėl kriterijų aprašymuose naudojamų formuluočių konkretumo pripažino iš dalies pagrįstais. Siekiant išvengti galimų neaiškumų, atsakovė kriterijų aprašymuose ieškovės nurodytas formuluotes: „išsamumas“, „detalumas“, „pagrįstumas“, „logiškumas“, „efektyvumas“, patikslino, atsisakydama formuluočių, kurios pretenzijoje nurodytos kaip nepakankamai aiškios, arba jas detaliau paaiškinant.

Kaip pažymėta anksčiau, ieškovės reikalavimai teisme perkančiajai organizacijai gali būti grindžiami tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė nurodo tokius pažeidimus, kurių nenurodė atsakovei teikiamojoje pretenzijoje.

Ieškovė teigia, kad jai neaišku, kada tiekėjo pasiūlyme atsakovė nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“, kokie „kiti trūkumai“ gali būti, nes nuo to priklauso ar tiekėjo pasiūlymas bus įvertintas 0-33 balais ar, visgi, 34-66 balais. Ieškovei nurodo, kad jai taip pat neaišku, kaip atsakovė spręs kada rizikų suvaldymo priemonės yra „lengvai įgyvendinamos“, o kada „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“, nes, nuo nuo to gali priklausyti kiek balų bus skirta tiekėjui. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad jai neaišku, kaip atsakovė vertindama pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų T1 įvertins pasiūlymuose pateiktų projektavimo vykdymo strategijų „nuoseklumą ir optimalumą“ ir kaip pagal tai skirs balus; kuo skiriasi „netikslus“ planavimo idėjos ir principų išdėstymas nuo „neišsamaus“ planavimo idėjos ir principų išdėstymo; kuo skiriasi „nuosekli ir optimali“ projektavimo vykdymo strategija nuo projektavimo vykdymo strategijos, kurioje „trūksta nuoseklumo ir optimalumo“, ir ką atsakovė laiko „optimalia“ strategija. Pagal kriterijaus T2 vertinimo aprašymą ieškovė nurodo, kad jai neaišku, kada atsakovė tiekėjo pasiūlyme nustatys „logines klaidas“, o kada „kitus trūkumus“, kokie gali būti „kiti trūkumai“; kaip bus sprendžiama kada rizikų suvaldymo priemonės yra „lengvai įgyvendinamos“, o kada „jų įgyvendinimas abejotinas arba sudėtingas“.

Ginčydama ekonominio naudingumo kriterijų T1 - T3 neaiškumą ir dviprasmiškumą, ieškovė nurodo, kad jai neaišku, kokiais atvejais atsakovei tiekėjo pateiktos poveikio aplinkai priemonės bus aiškios ir lengvai įgyvendinamos, o kokios priemonės bus neaiškios ir sunkiai įgyvendinamos; kada ir kokia apimtimi turi būti pateiktas priemonių taikymas, kad atsakovė jį vertintų kaip aiškų ir pagrįstą ir laikytų, kad šių priemonių taikymas yra ekonomiškai naudingas; neaišku kaip ir kokiu pagrindu atsakovė nustatys, kad vienos priemonės yra neekonomiškos, nesusijusios su objektu.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovės ir VPT argumentus dėl šio reikalavimo bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad ieškovės argumentai, ginčijant ekonominio naudingumo kriterijų T1 - T3 neaiškumą ir dviprasmiškumą, negali būti vertinami teisminio nagrinėjimo metu, nes jie nebuvo nurodyti atsakovei teikiamojoje pretenzijoje. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ekonominio naudingumo kriterijų T1 – T3 nesuprato, ginčijo ar prašė paaiškinti kiti konkurse dalyvavę tiekėjai.

Aukščiau išdėstytais motyvais, teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo, Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, išnagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 1‘089 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija rekomendacijų ir priteistinos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki teismo sprendimo dienos duomenų apie patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 423⁸ straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmesti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAK (duomenys neskelbtini), Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, JAK 188774975, 1‘089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimą per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Panevėžio apygardos teisme.