Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui P. B. dėl susidariusios skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia susigrąžinti iš atsakovo išmokėtą ir negrąžintą 46 724,11 Eur paramą bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

2024 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė paraišką Nr. duomenys neskelbtini bei verslo planą gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles.

Nacionalinės mokėjimo agentūros 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. BRK-17132 „Dėl paramos skyrimo“ patvirtina, kad atsakovas tapo paramos gavėju, jo projektui „P. B. ūkio įkūrimas“ įgyvendinti skirta 60 000 Eur dydžio paramos suma: iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 51 000 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos; Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 9 000 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos; sprendime nurodytos tinkamos finansuoti investicijos: traktorius; vaizdo stebėjimo kamera; laukinių paukščių ir žvėrių baidyklė.

2024 m. lapkričio 4 d. suformuotas avansinis mokėjimo prašymas Nr. duomenys neskelbtini kuriame nurodyta mokėtina 48 000 Eur suma.

2024 m. lapkričio 11 d. atsakovui išmokėtas avansas pagal avansinį mokėjimo prašymą.

2025 m. birželio 17 d. gautas atsakovo prašymas (reg. Nr. duomenys neskelbtini) leisti grąžinti dalimis per maksimalų leistiną terminą paramos avansą ir išregistruoti iš „Jaunųjų ūkininkų programos“; nurodyta, kad projekto negali įvykdyti dėl to, kad trūksta žemės plotų ir kaip smulkus ūkininkas neįvertino savo pajėgumų.

2025 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. duomenys neskelbtini ,,Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“ nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 48 000 Eur paramos dalį ir nebeišmokėti likusios paramos dalies.

2025 m. liepos 17 d. raštu Nr. duomenys neskelbtini atsakovui paaiškinta, kad prašymai dėl skolos išdėstymo dalimis svarstomi bendra tvarka, gavus iš skolininkų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių reikalavimus atitinkantį prašymą. Pažymima, kad atsakovo pateikė prašymą išdėstyti skolą, tačiau nepateikti papildomi finansinių ataskaitų duomenys ar kita svarbi informacija, pagrindžianti, iš kokių lėšų būtų grąžinamas įsiskolinimas. Pažymėta, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse numatyta, jog jeigu negrąžinta suma yra 30 000 eurų ir daugiau, o prašomas terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių, lėšų grąžinimui gali būti nustatomas maksimalus 24 mėnesių laikotarpis, tačiau tik įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją ir įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu. Nurodyta ir tai, kad nepateikus prašymo skolą išdėstyti, negrąžinus skolos per nurodytas 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Atsižvelgus į tai, rašte prašoma ne vėliau nei iki 2025 m. liepos 31 d. pateikti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių reikalavimus atitinkantį prašymą. Jei prašomas terminas bus ilgesnis nei 12 mėnesių, prašoma pateikti papildomą informaciją bei pagrindžiančių dokumentų kopijas, kaip ir iš kokių šaltinių planuojama kas mėnesį (iš viso 24 mėnesius) mokėti planuojamas mėnesines įmokas.

Rašte pareiškėjui nurodyta, kad jis turi pateikti: darbo užmokesčio ataskaitą (12 mėn. laikotarpį), ir (arba) informaciją apie gaunamas (planuojamas gauti) papildomas pajamas (pateikti pasirašytų sutarčių kopijas) ir (arba) balansą, pelno nuostolio ataskaitą ir (arba) banko sąskaitos (-ų) faktinio likučio suvestinę (jei dokumentai yra rengiami) bei informaciją apie turimus įsiskolinimus (areštus) bei kitą informaciją, rodančią pareiškėjo gebėjimą mokėti įmokas.

Duomenų, kad atsakovas šia teise pasinaudojo nėra, jų nepateikė ir pats atsakovas.

II. Dėl skolos ir palūkanų

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 punktas).

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas šioje byloje nevertintinas.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad 2025 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. duomenys neskelbtini ,,Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo būtų apskųstas ar nuginčytas. Nenuginčijus šio sprendimo ir atsakovui lėšų negrąžinus, pareiškėjai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18.3 papunktis).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendžia, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo 2025 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. duomenys neskelbtini pripažintą skolą yra pagrįstas.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1, 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti ar gavo didesnę nei priklauso paramą.

Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 809/2014) 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2025 m. liepos 17 d. raštu Nr. duomenys neskelbtini „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir atsakymo į prašymą“ nurodė atsakovui per šešiasdešimt kalendorinių dienų reikalaujamą sumą pervesti į nurodytą Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per nurodytas 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovui išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2025 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. duomenys neskelbtini „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra minėtu raštui informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo bei prašymo išdėstyti skolą nepateikimo teisines pasekmes.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimai priteisti iš atsakovo 46 724,11 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos negrąžintos lėšų dalies nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintini.

III. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimdamas pareiškėjos prašymą, teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – areštuoti atsakovo turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis, 46 724,11 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra, atliekant mokėjimus tik į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, atsakovas atsiliepime ir vėlesniais teismui pateiktais prašymai reiškė reikalavimą reikalavimo užtikrinimo priemones panaikinti ar sumažinti jų apimtį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma taikyti turto areštą fiziniam asmeniui, turi būti paisoma proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat įvertinama, ar tokios priemonės taikymas nepagrįstai nepažeistų atsakovo teisių bei teisėtų interesų ir nesukeltų neigiamų pasekmių viešajam interesui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Apartame kontekste teismas pažymi, kad aukščiau aptarti argumentai dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo patvirtina, kad pareiškėjos reikalavimas pripažintas pagrįstu ir tenkintinu, todėl ši reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga pripažintina įrodyta.

Pasisakant dėl antrosios sąlygos, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, teismas akcentuoja šias bylos aplinkybes.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad jau 2025 m. liepos 17 d. raštu atsakovui detaliai išaiškintos skolos grąžinimo sąlygos, nurodytos galimybės skolos mokėjimą išdėstyti, paaiškinta, kokie prašymai ir įrodymai turi būti pateikti. Tačiau atsakovas iki pareiškėjos kreipimosi į teismą ir reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo nesikreipė į pareiškėją dėl skolos išdėstymo, neteikė tam būtino prašymo bei įrodymų, o taip pat negrąžino nė dalies skolos. 2025 m. gruodžio 15 d. atsiliepimu atsakovui paprašius panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodžius siekį kas mėnesį mokėti po 500 Eur skolos, atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybes grąžinti skolą. Jokių įrodymų apie sąskaitose turimas lėšas ar kitą turtą atsakovas neteikė ir po to, kai 2026 m. sausio 29 d. į bylą įstojo jo interesams atstovaujantis advokatas. Atsakovo pozicija į pareiškėjos reikalavimą priteisti skolą apsiribojo šios skolos neginčijimu ir prašymu panaikinti (ar pakeisti) reikalavimo užtikrinimo priemones.

Šiame kontekste svarbu ir tai, kad 2025 m. gruodžio 19 d. gauti valstybės įmonės Registrų centro duomenys apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad atsakovui (įvertinus žemės sklypus, valdomas bendrosios nuosavybės teise) priklausančių žemės sklypų vertė – apie 19 239 Eur, taigi, nesiekia nė pusės pareiškėjos prašomos priteisti skolos (be mokėtinų palūkanų). Iš 2024 m. lapkričio 11 d. atsakovui išmokėtų 48 000 Eur atsakovas nesugrąžino nė kiek avansu sumokėtų lėšų, nors jau 2025 m. birželio 17 d. nurodė, kad atsisako paramos. Pareiškėjos reikalaujama priteisti suma – 46 724,11 Eur – atsakovui, pagal byloje esančią informaciją apie jo turtinę padėtį, yra didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, o tokių valstybės biudžeto lėšų sugrąžinimas yra viešasis interesas.

Dėl aptarto teismas sprendžia, kad yra ir antroji sąlyga, sudaranti pagrindą byloje ir toliau taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Iš atsakovo prašymo matyti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones jo sąskaitoms, jis neturi piniginių lėšų pragyvenimui.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad, nežiūrint į pareiškėjos teisėtą interesą užtikrinti lėšų grąžinimą valstybės biudžetui, atsakovui būtina suteikti galimybę naudotis gaunamomis pajamomis būtiniems gyvenimo poreikiams užtikrinti, kadangi priešingu atveju būtų neprotingai ir neproporcingai apribotos atsakovo turtinės teisės bei interesai, atsirastų neigiamų pasekmių, kurie iš esmės pablogintų atsakovų turtinę padėtį ir neleistų jam vykdyti svarbiausių įstatyminių bei sutartinių įsipareigojimų. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti pagrįstas abiejų ginčo šalių turtinių interesų pusiausvyra ir nevaržyti atsakovo turtinių teisių bei interesų labiau, negu tai yra būtina teisėtų tikslų pasiekimui.

Atsižvelgus į tai spręstina, kad areštavus pinigines lėšas bankų sąskaitose, atsakovui būtina leisti disponuoti minimalios mėnesinės algos dydį siekiančiomis pajamomis, kad būtų tenkinami jo elementariausi ir būtiniausi gyvenimo poreikiai bei įstatyminiai (sutartiniai) įsipareigojimai. Dėl aptarto šioje dalyje 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeistinos ir taikytinos iki teismo sprendimo įvykdymo (ABTĮ 70 straipsnio 8 dalis, 10 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 288739270, iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 46 724,11 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 11 centų) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies (46 724,11 Eur) nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – areštuoti atsakovo turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis, 46 724,11 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra, atliekant mokėjimus tik į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), – pakeisti.

Areštuoti atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – areštuoti atsakovo turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis, 46 724,11 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 11 centų) dydžio sumai, leidžiant atsakovui pinigines lėšas gauti ir kas mėnesį disponuoti gaunamų pajamų dalimi, neviršijančia 1 (vienos) minimalios mėnesinės algos.

Pakeistą reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti nuo sprendimo paskelbimo dienos, – 2026 m. kovo 12 d., iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.