Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su D. G. buvo bendradarbiai. 2024 m. spalio 25 d. buvo susitarę, kad D. G. parveš jį namo. Važiavo BMW automobiliu. Važiavo Kaune, Elektrėnų gatve. Už vairo sėdėjo D. G., jis – priekinėje keleivio sėdynėje. Ar segėjo saugos diržus – nepamena. Kokiu greičiu važiavo – nežino, į spidometrą nežiūrėjo. Mano, kad greitis buvo didesnis, nei 70 km/val. Kuria eismo juosta važiavo, nežino. Važiuojant Elektrėnų gatve, privažiavus vietą, kur yra geležinkelis, pamatė, kad jiems iš dešinės pusės, nuo Urmo bazės teritorijos, išvažinėja šviesios spalvos lengvasis automobilis. Jis (automobilis) prieš įvažiuojant į važiuojamąją dalį stabtelėjo ir tada vėl pradėjo važiuoti į jų važiavimo juostą. Neatsimena kokiu atstumu buvo iki to automobilio. Neprisimena ar jie atsitrenkė į tą automobilį, ar jis trenkėsi į juos. D., stengdamasis išvengti padarinių, nusuko į kairę ir atsitrenkė į kairėje buvusią stotelę. Po susidūrimo oro pagalvės neišsiskleidė. Išlipo iš automobilio, prisidegė cigaretę. Tuomet pastebėjo, kad jam iš galvos bėga kraujas. Nuėjo, jei gerai pamena, prie vairuotojo pusės veidrodėlio pažiūrėti savo sužalojimų. Pamatė, kad nuo kairės ausies iki kaktos vidurio puslankiu yra kirstinė žaizda, iš jos stipriai kraujavo. Jis prakirstą odą mėgino užversti atgal, D. G. jam padavė kažkokį rūbą, kad prisidengtų žaizdą. Paskambino greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Nepamena ar po įvykio bendravo su D. G.. Atvykę medikai jį (nukentėjusįjį) nuvežė į Kauno klinikas. Ten buvo nustatytas lengvas smegenų sutrenkimas, susiūta žaizda ir buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai (2 t., b. l. 60, 61).

Nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. jis iš Tadžikistano atvyko gyventi ir dirbti Lietuvoje. Iki 2025 m. turi leidimą gyventi Lietuvoje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2024 m. spalio 25 d., apie 10.00 – 11.00 val., buvo nuvykęs į Urmo bazės turgų apsipirkti, kadangi tą pačią dieną turėjo išvažiuoti į pamainą. Buvo suplanuota, kad išvažiuos šešiems mėnesiams. Darbas daugiausia Vakarų Europoje. Apsipirkęs Urmo bazėje, nuėjo į viešojo transporto sustojimą Elektrėnų gatvėje. Ten susitiko savo bendradarbį, jo vardo ir pavardės nežino. Laukė autobuso, kad nuvažiuotų į savo gyvenamąją vietą pasiimtų daiktus ir važiuotų į darbovietę. Jis stovėjo sustojimo paviljono viduje, atsisukęs veidu į gatvę. Bendradarbis stovėjo ant šaligatvio, veidu atsisukęs į jį, kalbėjosi. Eismo gatvėje nestebėjo. Vienu metu išgirdo automobilio stabdymo ir smūgio garsą. Po to pajuto, kad guli ant žemės tarp sustojimo paviljono nuolaužų. Sąmonės nebuvo praradęs. Pamatė, kad labai deformuota dešinė koja, skaudėjo ir kairę koją. Suprato, kad sužalojimai rimti, jį ištiko šokas. Pamatė, kad netoliese jo ant gatvės pasisukęs prieš eismą stovi juodos spalvos lengvasis automobilis „BMW“. Suprato, kad jis jį parbloškė. Kas išlipo iš vairuotojo vietos nematė, tik matė, kad iš priekinės keleivio sėdynės išlipo vaikinas gal iki 30 metų amžiaus, kuris buvo abiem rankomis susiėmęs už galvos. Po įvykio medikai jį nuvežė į Kauno klinikas, ten buvo nustatyta abiejų kojų lūžiai, dešinės kojos atviras. Buvo atliktos trys ar keturios operacijos. Kauno klinikose buvo gydomas 1 mėnesį laiko. Nuo 2024 m. lapkričio 29 d. yra gydomas Griniaus palaikomojo gydymo ligoninėje. Kiek žinoma, čia bus iki sausio mėnesio galo, o gal ir ilgiau (2 t., b. l. 72, 73).

Liudytoja J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 10.10 val., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Skoda Yeti“. Išsukusi iš Technikos gatvės, važiavo Elektrėnų gatve, kryptimi link Pramonės pr. Tik įsukus į Elektrėnų gatvę, išgirdo didžiulį automobilio variklio gausmą ir netrukus ją pralenkė tamsios spalvos „BMW“ lengvasis automobilis. Nusikeikė, kad dabar „kažkas bus“. Tuo metu jos važiavimo greitis buvo iki 50 km/h. „BMW“ važiavimo greitis buvo labai didžiulis. Jai įsukinėjant į Elektrėnų gatvę, to automobilio net nebuvo jos akiratyje. Jai toliau važiuojant Elektrėnų gatve, priekyje jos važiavo kažkoks lengvasis automobilis. „BMW“ automobilis toliau važiavo didžiuliu greičiu, nemėgindamas sugrįžti arčiau dešiniojo kelkraščio. Jai nuvažiavus gal kokius 200 metrų, matė, kad jai iš dešinės pusės į Elektrėnų gatvę ketina sukti kažkoks šviesios spalvos lengvasis automobilis. Jis buvo pilnai sustojęs ir praleidinėjo pravažiuojančius automobilius. Iki tos vietos likus gal 50 metrų, pamatė, kad šviesios spalvos automobilis pradeda daryti kairiojo posūkio manevrą, jis tik įvažiavo į jos eismo juostą, kuomet „BMW“ automobilis kliudė sukančio automobilio priekį. Po susidūrimo „BMW“ automobilis, jei gerai pamena, apsisuko apie savo ašį kokius du kartus ir, nuslydęs toliau gatve, trenkėsi į kairiajame kelkraštyje buvusį viešojo transporto sustojimą. Priekyje jos važiavęs automobilis įvykio vietoje nesustojo ir įvykio vietoje nepasiliko. Jos automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Pamačiusi, kad „BMW“ automobilis sumaitojo sustojimo paviljoną, nusprendė sustoti ir įsitikinti, ar nereikia kam pagalbos. Priartėjusi prie vietos, kur sustojo „BMW“ automobilis, sustojo kitoje gatvės pusėje. Artėdama link tos vietos, matė, kad atsidarė „BMW“ automobilio durelės ir iš jo išlipo jaunuoliai. Išlipusi iš savo automobilio matė, kad „BMW“ automobilio visos durelės uždarytos, asmenų jame nebuvo. Tuo metu prie „BMW“ automobilio iš viso stovėjo penki jaunuoliai ir mergina. Kaip minėjo, prie įvykio vietos po susidūrimo privažiavo labai greitai. Ar visi jaunuoliai važiavo „BMW“ automobiliu, nežino, bet jai buvo labai keista, nes jie visi buvo panašaus amžiaus, apsirengę tik džemperiais, kai kurie su šlepetėmis. Vienas iš vaikinų, avintis raudonais sportiniais laisvalaikio batais, vaikščiojo susiėmęs už kaktos, matė kad ji visa kruvina, vėliau jis ją prisidengė kažkokiu rūbu, todėl nesimatė, kas tiksliai sužalota. Taip pat matė, kad suniokotame sustojimo paviljone guli žmogus, jis dūsavo, suprato, kad sužeistas. Kadangi prie jo buvo žmonių, artyn nėjo. Išlipusi iš automobilio savo mobilaus ryšio telefonu viską filmavo, kas vyksta kitoje gatvės pusėje. Filmuodama girdėjo, kad kitoje gatvės pusėje buvusi mergina kalba telefonu, kiek suprato, skambino pagalbos telefonu. Pirmi atvažiavo gaisrininkai, po to medikai ir policija. Medikai vaikiną su sužalota galva ir žmogų, kuris gulėjo sustojimo paviljono nuolaužose, išsivežė. Policijos pareigūnams parašė paaiškinimą. Mano, kad vairuotojas, kuris suko į Elektrėnų gatvę, neturėjo jokios galimybės pamatyti atvažiuojančio „BMW“ automobilio, kadangi jo važiavimo greitis ir važiavimo trajektorija buvo visiškai nepriimtini (2 t., b. l. 45, 46).

Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 10.15 val., gavo pranešimą, kad Kaune, Elektrėnų gatvėje yra įvykęs eismo įvykis, yra nukentėjusių žmonių. Minėtą dieną ji dirbo brigadoje „1510“. Nuvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos automobiliai. Matė, kad stovi sudaužytas lengvasis automobilis (jo markės ir modelio nežino). Taip pat matė, kad suniokotas viešojo transporto sustojimas. Jo nuolaužose jų kolegų kitas ekipažas suteikinėjo pagalbą nukentėjusiam vyriškiui. Išlipusi iš automobilio, ėjo prie žmonių būrelio. Kažkas parodė į vaikiną, kuris buvo galvą užsidengęs džemperiu, jis dejavo, kad jam labai skauda. Vaikino veidas buvo kruvinas. Nusivedė į greitosios med. pagalbos automobilį. Patraukus nuo galvos džemperį, pamatė, kad jam prakirsta galva. Vaikinas buvo labai trumpais plaukais. Prasivėrusi kirstinė kraujuojanti žaizda buvo virš kaktos, pakaušio srityje, pusmėnulio formos, maždaug nuo vienos ausies iki kitos. Žaizdos plotis buvo iki 1,5 cm. Suteikiant pagalbą, vaikinas daugiau jokių nusiskundimų neišsakė. Jis minėjo, kad nukentėjo, kaip automobilio keleivis. Suteikus pirmąją pagalbą, vaikiną nuvežė į Kauno klinikas. Smūgio metu esant kirstinėms žaizdos galvoje, būna didelis kraujavimas, kadangi yra daug smulkių kapiliarų. Vežant į Kauno klinikas, vaikinui stabdė kraujavimą, kuris buvo gana gausus (2 t., b. l. 48, 49).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 10.10 val., jis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Hyundai Ioniq5“. Įmonės būstinė yra UAB „Prekybos miestelis Urmas“ teritorijoje. Apie 10.10 val. automobiliu išvažiavo iš savo įmonės ir ketino važiuoti į objektą, esantį Technikos gatvėje. Privažiavęs sankryžą su Elektrėnų gatve, stabtelėjo, pilnai nesustojo, kadangi matė, kad Elektrėnų gatve tiek iš dešinės, tiek iš kairės atvažiuojančių automobilių nėra. Įjungė kairiojo posūkio signalą. Į abi puses pasižiūrėjo po du kartus. Pradėjo daryti kairiojo posūkio manevrą. Į juostą, kuri skirta važiuoti link Pramonės prospekto, mano, kad įvažiavo iki jos pusės, kai pajuto smūgį, iš karto iššovė oro pagalvės, todėl kas tuo metu įvyko, nesuprato. Po smūgio jo automobilis liko stovėti toje pačioje vietoje, kadangi jo važiavimo greitis tuo metu buvo labai nedidelis. Automobilyje pabuvo gal 5-10 sekundžių ir tuomet iš jo išlipo. Pamatė, kad daužtas jo automobilio priekinis dešinysis kampas. Apsidairęs pamatė, kad maždaug už 200 metrų, Elektrėnų gatvėje, kryptimi link Pramonės pr., prie viešojo transporto sustojimo kažkoks chaosas, susirinkę žmonių, stipriai apgadintas juodos spalvos „BMW“ automobilis. Priėjo artyn prie įvykio vietos. Ten sutiko moterį, kuri visa nuo streso drebėjo, pasakė, kad minėtas „BMW“ automobilis ją aplenkė didžiuliu greičiu ir ji manė, kad įvyks eismo įvykis. Įvykio vietoje matė du besiblaškančius vaikinus, vienas buvo su praskelta galva. Taip pat buvo dvi ar trys merginos (tiksliai nepamena). Kas vairavo „BMW“ automobilį ir kiek juo važiavo asmenų, jis nežino, kadangi kai priėjo prie įvykio vietos, automobilis buvo tuščias. Prie sustojimo paviljono ant žemės, atsirėmęs į kažkokią konstrukciją, sėdėjo tamsaus gymio vyriškis, kuris labai dejavo. Akivaizdžių sužalojimų nematė, artyn prie jo priėjęs nebuvo. Su nieko iš asmenų nebendravo. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kiek žino, jau kažkas iš susirinkusių asmenų taip pat buvo paskambinę. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, giedra, saulėta, tačiau jo neakino, matomumui netrukdė. Prieš darant kairiojo posūkio manevrą buvo pilnai įsitikinęs, kad atvažiuojančių automobilių nėra, jų jo matomumo zonoje nebuvo, todėl ir darė posūkio manevrą. Pats įvykio metu nesusižalojo (2 t., b. l. 54, 55).

2024 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. spalio 25 d. Kaune, Elektrėnų 8N, įvykio vietoje rastas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. G. ir automobilis „„Hyundai Ioniq5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat suniokotas viešojo transporto sustojimo paviljonas bei sužalotas Tadžikistano pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dėl patirtų sužalojimų pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikas (1 t., b. l. 84–86).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota 2024 m. spalio 25 d. eismo įvykio vieta Kaune, Elektrėnų ties pastatu 8N. Elektrėnų g. dešinėje kelio pusėje, kryptimi link Pramonės pr., yra stovintis automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau priekyje kairėje pusėje apgadinta autobusų sustojimo stotelė, stotelėje matosi automobilio dalys. Už stotelės nuverstas ir apgadintas autobusų stotelės ženklas. Toliau kairėje pusėje yra automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–50).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobiliai „BMW 740“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Hyundai Ioniq5“, valst. Nr. EA1523, fiksuoti transporto priemonių sugadinimai (1 t., b. l. 51–83).

Registruotų kelių transporto priemonių registro išraše nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra ir draudimas galioja, eksploatacija leidžiama (1 t., b. l. 101–104).

Vairuotojų registro išraše nurodyta, kad D. G. 2018 m. liepos 12 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01260119, suteikiantis teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones. Vairavimo stažas nuo 2015 m. gruodžio 12 d. (1 t., b. l. 105).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas 2024 m. spalio 25 d. Kaune, Elektrėnų g. prieš pat įvykį važiuojantis automobilis „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat automobilio „Hyundai Ioniq5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į pagrindinį kelią momentas (1 t., b. l. 111–128).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3282 (24)/11-1160(25) nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks – Elektrėnų g. link Pramonės pr. vidutiniu 137,4 km/h greičiu važiavo automobilis BMW. Tuo metu link Elektrėnų g. šalutine gatve važiavo automobilis „Hyuandai Ioniq5“. Priartėjus prie šių gatvių (šalutinės ir Elektrėnų g.) nereguliuojamos sankryžos, automobilis „Hyuandai Ioniq5“ iš eigos kairiojo posūkio kreive įvažiavo į Elektrėnų g. važiuojamąją dalį. Tuo metu prie jo iš kairės artėjęs ir (100,6÷140,8) km /h greičiu važiavęs automobilis BMW buvo nusuktas link priešpriešinio eismo juostos. Automobiliui „Hyuandai Ioniq5“ užtvėrus Elektrėnų g. dešinę eismo juostą bei judant kairiojo posūkio kreive, jis priekinės dalies dešine puse (bamperiu, variklio dangčiu) atsitrenkė į automobilio BMW kairiojo šono galinę dalį (galines dureles, sparną, statramstį, bamperio apvalkalą bei, tikėtina, ratą), kai tarp automobilių dešinių šonų buvo smailus kampas, atviras link automobilio BMW priekio ir automobilio „Hyuandai Ioniq5“ galo. Dėl automobilio „Hyuandai Ioniq5“ atsitrenkimo, automobilis BMW, kuris jau buvo priešpriešinio eismo juostoje, pradėjo suktis laikrodžio rodyklių sukimosi kryptimi ir slysti šonu link priešpriešinio eismo juostos kairiojo krašto. Po kontakto su automobiliu BMW, automobilis „Hyuandai Ioniq5“ buvo sustabdytas užfiksuotoje padėtyje. Automobilis BMW kairiu šonu slydo link maršrutinio stotelės paviljono iš šio šono galine dalimi turėjo kontaktą su minėtu objektu. Slysdamas toliau už važiuojamosios dalies ribų, automobilis BMW galine dalimi turėjo kontaktą su apšvietimo stulpu. Automobilis BMW dar persislinko savo pirmine važiavimo kryptimi bei slydo link važiuojamosios dalies ir sustojo dalinai priešpriešinio eismo juostoje taip, kaip užfiksuota nuotraukose bei schemoje. Automobilio BMW galinio kairiojo rato pakaba galėjo būti sugadinta kontakto metu tiek su paviljonu, tiek su bordiūru; 2. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados 1 punkte; 3. Automobilio BMW vidutinis važiavimo greitis artėjant link susidūrimo vietos 62,6 m kelio atkarpoje (žr. tyrimą) buvo apie 137,4 km/h. Automobilio BMW vidutinis važiavimo greitis 48,9 m atkarpoje, kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas, tikėtina, buvo apie 117,4 km/h, t. y. įvertinus paklaidas greitis buvo ribose nuo 100,6 km/h iki 140,8 km/h; 4. Automobilis BMW nuo susidūrimo vietos, t. y. automobiliui „Hyundai Ioniq5“ įvažiavus į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį, buvo nuo 47,6 m iki 67,7 m atstumu, priklausomai nuo jo važiavimo greičio (100,6÷140,8 km/h). 5. Atsakymas į š klausimą pateiktas išvados 1 punkte. 6. Automobilio BMW vairuotojas, važiuodamas Elektrėnų g. dešine puse, kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu bei iškilus grėsmei eismo saugumui, net ir stabdydamas neefektyviai, turėjo techninę galimybę sustoti iki išvažiavusio automobilio „Hyuandai Ioniq5“ ir išvengti atsitrenkimo; 7. Automobilio BMW sustabdymo atstumas vairuotojui važiuojant nurodytu 70 km/h greičiu yra apie 47,9 m.; 8. Automobilio BMW vairuotojo veiksmai – važiuodamas Elektrėnų g. viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį (važiavimo greitis buvo 100,6÷140,8 km/h ribose), taip kėlė grėsmę eismo saugumui, o dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės sustoti iki jam iš dešinės išvažiavusio automobilio „Hyuandai Ioniq5“, dėl ko įvyko eismo įvykis – techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Hyuandai Ioniq5“ vairuotojo A. B. veiksmai - įvažiuodamas į Elektrėnų g. važiuojamąją dalį nedavė kelio prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui BMW, dėl ko įvyko eismo įvykis – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 127–136).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 246/2025(02) nustatyta, kad A. K. diagnozuota muštinė žaizda kaktos – kairio smilkinio srityje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 24–26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 86/2025(02) nustatyta, kad A. P. konstatuota: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinių trečdalių skeveldriniai lūžiai, dešinio blauzdikaulio atviras ir šeivikaulio viršutinių trečdalių skeveldriniai lūžiai, poodinė emfizema. Dėl patirtų sužalojimų atlikta išorinės fiksacijos prietaiso uždėjimo ir negyvybingų audinių ekscizijos operacija (2024 m. spalio 25 d.); blauzdikaulio viršutinės dalies vidinio ir išorinio krumplių lūžio atvira repozicijos su vidine fiksacija operacija (2024 m. lapkričio 7 d.);blauzdikaulio kūno lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija operacija (2024 m. lapkričio 15 d.). Dėl konstatuotų sužalojimų A. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (2 t., b. l. 38–41).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo keliu Elektrėnų g., Kaune. Ženkliai viršijo leistiną greitį. Mano, kad važiavo 80-100 km/val. greičiu. Netikėtai iš šalutinio kelio išvažiavo kitas automobilis ir įvyko eismo įvykis, t. y. automobilis slydo link viešojo transporto sustojimo paviljono ir parbloškė jame stovėjusį pėsčiąjį A. P., kuriam dėl įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „BMW 740“ keleiviui A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Patvirtino, kad matomumas buvo geras, eismo intensyvumas vidutinis. Taip pat neneigė, kad būtent dėl važiavimo greičio prarado galimybę suvaldyti situaciją.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiųjų A. P. bei A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos iš dalies papildo bei patvirtina liudytojų J. D., V. K., A. B. parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų, bepiločio orlaivio „DRON DJI MAVIC 2 PRO S“ ortomozaikos, vaizdo įrašai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. spalio 25 d. važiavo su bendradarbiu D. G. namo. Nežino, kokiu greičiu važiavo D. G., tačiau mano, kad apie 70 km/ val. Važiuojant Elektrėnų gatve, privažiavus vietą, kur yra geležinkelis, pamatė, kad jiems iš dešinės pusės išvažinėja šviesios spalvos lengvasis automobilis. Jis prieš įvažiuojant į važiuojamąją dalį stabtelėjo ir tada vėl pradėjo važiuoti į jų važiavimo juostą. Nurodė nežinantis koks atstumas buvo iki to automobilio ir ar jie, ar minėtas automobilis trenkėsi į juos. D. G., stengdamasis išvengti padarinių, nusuko į kairę ir atsitrenkė į kairėje buvusią stotelę. Nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad stovėjo sustojimo paviljone ir kalbėjosi su pažįstamu, kai staiga išgirdo automobilio stabdymo ir smūgio garsą. Pajuto, kad guli ant žemės tarp sustojimo paviljono nuolaužų. Liudytojos J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės papildo kaltinamojo ir nukentėjusių duotus parodymus. Ji paaiškino, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, jos važiavimo greitis buvo 50 km/ val., o automobilis „BMW“ važiavo labai greitai. Matė, kaip automobilis „BMW“ kliudė kito sukančio automobilio priekį. Po susidūrimo „BMW“ automobilis apsisuko apie savo ašį du kartus ir nuslydęs toliau gatve, trenkėsi į kairiajame kelkraštyje buvusį viešojo transporto sustojimą. Liudytojas A. B., kuris vairavo automobilį „Hyundai Ioniq5“, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio metu privažiavęs sankryžą su Elektrėnų gatve įjungė kairiojo posūkio signalą. Į abi puses pasižiūrėjo po du kartus, pradėjo daryti kairiojo posūkio manevrą. Į juostą įvažiavo iki jos pusės, kai pajuto smūgį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad daužtas jo automobilio priekinis dešinysis kampas. Apsidairęs pamatė, kad maždaug už 200 metrų, prie viešojo transporto sustojimo, yra stipriai apgadintas juodos spalvos „BMW“ automobilis. Priėjo artyn prie įvykio vietos ir matė du besiblaškančius vaikinus, vienas buvo su praskelta galva, o prie sustojimo paviljono ant žemės atsirėmęs į kažkokią konstrukciją sėdėjo tamsaus gymio vyriškis, kuris labai dejavo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje išanalizuotas ir įvertintas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas ir nustatyta, kad automobilio „BMW“ vairuotojas, važiuodamas Elektrėnų g., viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį (važiavimo greitis buvo 100,6÷140,8 km/h ribose), taip kėlė grėsmę eismo saugumui, o dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės sustoti iki jam iš dešinės išvažiavusio automobilio „Hyundai Ioniq5“, dėl ko įvyko eismo įvykis. Šie vairuotojo veiksmai įvertinti kaip techniniu požiūriu sąlygoję eismo įvykio kilimą. Taigi specialisto išvados patvirtina iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis apie tai, kad būtent ženkliai viršytas automobilio BMW greitis buvo eismo įvykio, kurio metu nesunkiai ir sunkiai sužalota nukentėjusiųjų sveikata, priežastis (sąlyga eismo įvykiui kilti). Nors išvadoje nurodyta, kad automobilio „Hyundai Ioniq5“ vairuotojo veiksmai (išsukimas iš šalutinio kelio į kairę) taip pat neatitiko KET reikalavimų, vis tik tuo atveju, jeigu D. G. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, t. y. važiavęs ne didesniu, nei leistinas maksimalus, greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi jis net ir neefektyviai stabdydamas, būtų išvengęs transporto priemonių susidūrimo. Visos šios aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad D. G., viršydamas leistiną greitį, kėlė pavojų kitų žmonių eismo saugumui, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai ir tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata.

Byloje esančia specialisto išvada Nr. G 246/2025(02) nustatyta, kad A. K. diagnozuota muštinė žaizda kaktos – kairio smilkinio srityje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 24-26), o specialisto išvada Nr. G 86/2025(02) nustatyta, kad A. P. konstatuota: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinių trečdalių skeveldriniai lūžiai, dešinio blauzdikaulio atviras ir šeivikaulio viršutinių trečdalių skeveldriniai lūžiai, poodinė emfizema. Dėl patirtų sužalojimų atlikta išorinės fiksacijos prietaiso uždėjimo ir negyvybingų audinių ekscizijos operacija (2024 m. spalio 25 d.); blauzdikaulio viršutinės dalies vidinio ir išorinio krumplių lūžio atvira repozicijos su vidine fiksacija operacija (2024 m. lapkričio 7 d.); blauzdikaulio kūno lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija operacija (2024 m. lapkričio 15 d.). Dėl konstatuotų sužalojimų A. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (2 t., b. l. 38-41). Šie nukentėjusiųjų patirti sužalojimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su analizuojamu eismo įvykiu, pasekmės A. K. ir A. P. sveikatai kilo dėl trauminių poveikių, kai D. G. vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu „Hyundai Ioniq5“ ir nevaldomas slydo link viešojo transporto sustojimo paviljono, kliudė bordiūrą, apšvietimo stulpą ir stotelės paviljoną bei parbloškė A. P., todėl tarp šių padarinių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Išanalizavęs ir įvertinęs proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neatsargus, važiuodamas Elektrėnų g., ženkliai viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį (važiavimo greitis buvo 100,6÷140,8 km/h ribose), taip kėlė grėsmę eismo saugumui, o dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės sustoti iki jam iš dešinės išvažiavusio automobilio „Hyundai Ioniq5“, dėl ko įvyko eismo įvykis. Dėl patirtų sužalojimų A. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „BMW 740“ keleiviui A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip dėl neatsargumo padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2024 m. spalio 25 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė trijų rūšių bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimams, BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo numatyta dar viena alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Akivaizdu, kad naujosios redakcijos BK 281 straipsnio 3 dalis lengvina D. G. teisinę padėtį, todėl D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančią BK 281 straipsnio 3 dalies redakciją.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas K. G. prašymas dėl kaltinamojo D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perdavimo jos atsakomybei. Taip pat pateiktas D. G. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti K. G. atsakomybėn (3 t., b. l. 45, 46).

K. G. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Paaiškino, kad D. G. yra jos brolis ir artimiausias jai žmogus. Bendrauja itin dažnai. Apie įvykį iš brolio sužinojo tą pačią dieną. Visai šeimai buvo šokas. D. G. yra sąžiningas, darbštus. Šis įvykis buvo atsitiktinis, kadangi D. G. dažniausiai laikosi Kelių eismo taisyklių. Nepateisina D. G. poelgio. D. G. atsižvelgia į jos nuomonę, klauso patarimų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. spalio 25 d.) galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galimas tik tada, kai yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamasis D. G. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas laikomas apysunkiu. Kaltės forma – padaryta dėl neatsargumo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo neteistas (2 t., b. l. 98, 99). D. G. pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo tiek ikiteisminio tyrumo metu, tiek teisme. Paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl savo poelgio ir savo elgesį vertino neigiamai, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 44 665,01 Eur dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo „BTA Baltic Insurance Company“. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis D. G. atlygino nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, o civilinis atsakovas 2025 m. liepos 25 d. išmokėjo 17 600,49 Eur bendro dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam A. P.. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, buvimą.

D. G. per 5 metus administracine tvarka baustas keturiolika kartų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dažniausiai – dėl nustatyto greičio viršijimo. 2023 m. rugsėjo 29 d. protokolu su administraciniu nurodymus jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį (nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus ir važiavo prieš eismą) ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (2 t., b. l. 87-97). Ši informacija suponuoja pagrindą vertinimui, kad D. G. nėra itin atsakingas vairuotojas, jo padaryti nusižengimai daugiausiai susiję su nustatytų maksimalaus greičio ribojimų nepaisymu. Leistino maksimalaus greičio ženklus viršijimas, kaip nustatyta pirmiau aptartais įrodymais, buvo priežastimi ir eismo įvykio, kurio metu, be kita ko, sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vis tik darant išvadą apie tai, ar yra pagrindo manyti, jos kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys, negali būti apsiribojama vien tik duomenų apie baustumą administracine tvarka vertinimu. Svarbiomis aplinkybėmis aptariamu atveju laikytina ir tai, kad D. G., nors ir padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, savo kaltę pripažino, išvengti atsakomybės nebandė, gailėjosi dėl savo neatsakingu elgesiu sukeltų pasekmių, atsiprašė nukentėjusiojo, teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos. Kaltinamojo neigiamas savo elgesio vertinimas, nuoširdus gailėjimasis, kartu vertinus ir tai, kad praeityje D. G. nebuvo teistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau už itin šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, po inkriminuotos nusikalstamos veikos naujų pažeidimų nepadarė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra įtrauktas į įskaitą dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys ateityje nesikartos, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis laikysis įstatymų.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes galimai laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama K. G., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Galima laiduotoja pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad yra brolis ir sesė. Paaiškino, kad D. G. klauso jos nuomonės, patarimų. Apie šį įvykį sužinojo iš D. G., šis papasakojo, gailisi dėl to, kas įvyko, kalbėjosi apie šią situaciją. Galima laiduotoja nurodė, kad dirba, nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Šias aplinkybes patvirtina informacija iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (3 t., b. l. 47, 48). Duomenų, kurie galimą laiduotoją charakterizuotų neigiamai, nebuvo gauta.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad K. G. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, yra nustatytos visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas, siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bei užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Nukentėjusysis, atstovaujamas advokatės Daivos Jurevičienės, šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 44 665,01 Eur, t. y. nusikaltimu jam padarytos 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 236,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13 228,91 Eur negautų pajamų, 1 200 Eur advokato išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 137–159). Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką, tačiau civilinis ieškinys, atsižvelgiant į išmokėtas sumas, patikslintas nebuvo.

Kaip matyti iš teismui pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusysis prašo atlyginti 236,10 Eur turtinę žalą, kurią sudaro lėšos, skirtos medikamentams bei medicininėms priemonėms. Taip pat prašo atlyginti negautas darbines pajamas, kurias sudaro 13 228,91 Eur. Nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis iki autoįvykio buvo 2 356,26 Eur. Laikotarpiu nuo 2024 metų spalio mėnesio iki 2025 metų birželio mėnesio imtinai būtų gavęs 21 206,34 Eur darbinių pajamų. Nedarbingumo laikotarpiu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 7 977,43 Eur. Prašo atlyginti skirtumą tarp tikėtinai gautų vidutinių pajamų už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 25 d. ir realiai gautų pajamų. Taip pat pažymėjo, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Juto besitęsiantį fizinį skausmą dėl kojų sužalojimo, iki šios dienos vartoja nuskausminamuosius vaistus. Iki pat šios nėra atstatyta traumuotų kojų funkcija, todėl išgyvena emocinę depresiją. Per gydymo laikotarpį patyrė skausmingas operacijas, buvo gydomas ligoninėje, tęsėsi ilgas reabilitacinis laikotarpis. Prašo priteisi 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. P., teisiamojo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad po įvykio jau pusantrų metų nedirba. Laukia dar viena operacija, kadangi nesuauga kaulas. Turi 3 nepilnamečius vaikus, gim. 2014 m., 2017 m., ir 2019 m. Žmona nedirba, kartu gyvena ir serganti mama. Jis vienas dirbo ir išlaikė šeimą. D. G. advokato išlaidas padengė. Buvo draustas, todėl gavo kompensaciją už prarastas pajamas. Į neįgalumo komisiją dėl neįgalumo nustatymo nesikreipė. Nesikreipė ir dėl kompensacijos į draudimą po 2025 m. birželio 20 d. Nežino, kada galės grįžti į darbą, po įvykio negali normaliai vaikščioti. Mano, kad dar apie metus negalės dirbti. Šiuo metu dar laukia dokumentų apie būsimą operaciją. Apie 4-5 mėnesius gulėjo ligoninėje, turėjo 8 operacijas su narkoze. Iki šiol geria vaistus nuo skausmo. Žmona turėjo imti paskolą, kad vaikai galėtų eiti į mokyklą. Finansinė situacija sunki.

Civilinis atsakovas draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir prašo jį atmesti (3 t., b. l. 34–39). Nurodė, kad dėl 2024 m. spalio 25 d. įvykio draudimo bendrovė A. P. atlygino 17 600,49 Eur. Pažymėjo, kad nukentėjusiojo A. P. atstovė 2025 m. birželio 10 d. pateikė draudimo bendrovei reikalavimą ir pagrindžiančius dokumentus dėl turtinės žalos kompensavimo, kurie draudimo bendrovės specialistų buvo įvertinti ir 2025 m. liepos 24 d. mokant bendrą išmoką, nukentėjusiam buvo kompensuota 235,55 Eur turtinės žalos. Pažymėjo, kad 0,55 Eur dydžio skirtumą tarp civiliniame ieškinyje reikalaujamos sumos ir draudimo bendrovės išmokėtos draudimo išmokos turtinės žalos kompensavimui sudaro išlaidos pakavimo maišeliams, kurios nėra ir negali būti pripažintos būtinomis bei susijusiomis su draudžiamųjų įvykių, todėl draudimo bendrovei nekilo pareiga atlyginti šio reikalavimo. Draudimo bendrovės išmokėtos draudimo išmokos sudėtyje buvo išmokėta 6 276,94 Eur dydžio suma A. P. prarastų pajamų kompensavimui. Pagal šiai dienai draudimo bendrovei pateiktus nukentėjusio paaiškinimus ir papildomus dokumentus, pagal Valstybinio socialinio fondo valdybos pažymas apie apskaičiuotas nukentėjusiajam išmokas, patvirtintas nukentėjusio A. P. nedarbingumo laikotarpis iki 2025 m. birželio 20 d. Šiame laikotarpyje, draudimo bendrovės surinktais duomenimis, jam buvo išmokėtos 6 518,77 Eur dydžio laikino nedarbingumo išmokos. Pagal darbdavio išduotą pažymą iki sveikatos sužalojimo jis gaudavo 74,32 Eur dienos vidutinį darbo užmokestį (apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1., 5.4. punktais). Per aukščiau nurodytą jo laikino nedarbingumo laikotarpį (nuo 2024 m. spalio 27 d. iki 2025 m. birželio 20 d.) nukentėjęs asmuo būtų gavęs bendrai 12 782,96 Eur pajamų. Iš šios sumos atskaičius išmokėtų ligos išmokų sumą gaunasi 6 264,19 Eur skirtumas, kuris ir sudaro draudimo išmokos dydį (12 782,96 Eur – 6 518,77 Eur = 6 264,19 Eur.).

Papildomai nurodė, kad draudimo bendrovės žiniomis, nukentėjusio gydymas ir atitinkamai nedarbingumo laikotarpis dar tęsiamas, todėl ateityje gavus papildomus reikalavimus ir pagrindžiančius dokumentus, žalos atlyginimas bus tęsiamas, o išmokos dydis negautų pajamų kompensavimui papildomai koreguojamas. Draudimo bendrovė taip pat sumokėjo 11 088,00 Eur dydžio sumą neturtinės žalos kompensavimui. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171, nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA (1 MMA dydį 2024 metais sudarė 924,00 Eur suma). Tokiu būdu, nukentėjusiam buvo išmokėtas maksimalus galimas draudimo bendrovės išmokos dydis, pagal nurodytas rekomendacijas (12 x 924,00 € = 11 088,00 Eur). Pažymėjo ir tai, kad civilinis atsakovas neturi pareigos apmokėti išlaidų, skirtų advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl

turtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo konstatuota kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinių trečdalių skeveldriniai lūžiai, dešinio blauzdikaulio atviras ir šeivikaulio viršutinių trečdalių skeveldriniai lūžiai, poodinė emfizema. Dėl patirtų sužalojimų atlikta išorinės fiksacijos prietaiso uždėjimo ir negyvybingų audinių ekscizijos operacija (2024 m. spalio 25 d.); blauzdikaulio viršutinės dalies vidinio ir išorinio krumplių lūžio atvira repozicijos su vidine fiksacija operacija (2024 m. lapkričio 7 d.); blauzdikaulio kūno lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija operacija (2024 m. lapkričio 15 d.), t. y. dėl konstatuotų sužalojimų A. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog apie 4-5 mėnesius gulėjo ligoninėje, turėjo 8 operacijas su narkoze ir laukia dar viena operacija. Iki šios dienos geria vaistus nuo skausmo. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, A. P. pirko įvairius medikamentus bei medicinines priemones (drėgnas servetėles, kremą nuo iššutimų, ramentus, vaistus nuo skausmo) už 235,55 Eur. Šią sumą draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam ir sprendė, kad 0,55 Eur skirtumas tarp nukentėjusiojo prašomos sumos ir realiai išmokėtos išmokos, negali būti pripažintinos būtinosiomis ir susijusiomis su draudiminiu įvykių, kadangi buvo perkamas pakavimo maišelis. Teismas sutinka su šia civilinio atsakovo padaryta išvada ir sprendžia, kad A. P. padaryta turtinė žala yra 235,55 Eur, ji civilinio atsakovo buvo atlyginta pilna apimtimi.

Nukentėjusysis A. P. taip pat prašo priteisti 13 228,91 Eur negautų pajamų, t. y. darbo užmokesčio dalį, kurią būtų gavęs, jei būtų toliau dirbęs.

Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.

Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis. Pažymint, kad deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, vis tik nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis ir nukentėjusiojo paaiškinimais nustatyta, kad A. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis iki autoįvykio buvo 2 356,26 Eur. Laikotarpiu nuo 2024 metų spalio mėnesio iki 2025 metų birželio mėnesio jis imtinai būtų gavęs 21 206,34 Eur darbinių pajamų. Nedarbingumo laikotarpiu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 7 977,43 Eur. Prašo atlyginti skirtumą tarp tikėtinai gautų vidutinių pajamų už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 25 d. ir realiai gautų pajamų, t. y. 13 228,91 Eur. Remiantis civilinio atsakovo pateiktais skaičiavimais, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis gaudavo 74,32 Eur dienos vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1., 5.4. punktais. Per laikiną nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. spalio 27 d. iki 2025 m. birželio 20 d. nukentėjusysis būtų gavęs bendrai 12 782,96 Eur pajamų. Iš šios sumos atskaičius išmokėtų ligos išmokų sumą (6 518,77 Eur), gaunasi 6 264,19 Eur skirtumas (12 782,96 Eur – 6 518,77 Eur = 6 264,19 Eur). Būtent ši suma ir buvo išmokėta draudimo bendrovės, kaip draudimo išmoka už negautas pajamas. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas neturi pagrindo nesutikti su civilinio atsakovo nukentėjusiajam apskaičiuota ir išmokėta negautų pajamų suma. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė advokatė nurodė, kad A. P. gydymas dar bus tęsiamas, jo laukia dar viena operacija, todėl nukentėjusysis turi teisę kreiptis į civilinį atsakovą dėl papildomų negautų pajamų kompensavimo. Įvertinus aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.