- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1564-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01977-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., U. K., R. V. K., A. B.
pareiškėjo V. K. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4613-329/2020 pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., U. K., R. V. K., A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. P., R. B. ir E. K. 2010 m. birželio 23 d. notarų biure pasirašė preliminarią E. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią E. K. iš pirkėjų gavo 46 000 Lt avansą. Nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, A. P. ir R. B. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl 46 000 Lt pagal preliminarią sutartį priteisimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys patenkintas ir iš atsakovės E. K. ieškovams priteista 46 000 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
2. E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą pagal teismo patvirtintą E. K. 2011 m. spalio 10 d. sudarytą asmeninį testamentą priėmė jos anūkės A. K. ir U. K..
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas V. K. teismui pateiktu prašymu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis (V. K.) priėmė testamentu nepaskirto palikimo dalį – 20 000 Lt (5792,40 Eur), atsiradusią po palikėjos E. K. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina E. K. gautus 46 000 Lt pagal 2010 m. birželio 23 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį padalino sūnums: 20 000 Lt paskyrė pareiškėjui V. K., o kitus 26 000 Lt perdavė jo broliui R. V. K.. Pareiškėjas minėtą aplinkybę grindžia su pareiškimu pateiktais pakvitavimais, taip pat 2012 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012, 2010 m. birželio 23 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra E. K., mirusios 2013 m. vasario 18 d., sūnus, kuris būtų priskiriamas pirmosios eilės įpėdiniams pagal įstatymą. Pirmosios eilės pagal įstatymą įpėdiniu taip pat galėtų būti ir palikėjos sūnus R. V. K., tačiau palikėja E. K. asmeniniu testamentu visą savo turtą paliko savo anūkėms A. K. ir U. K., t. y. pareiškėjo dukroms, kurios yra priėmusios palikimą pagal testamentą.
7. Iš pareiškėjo pateiktos 2014 m. sausio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4-570/2014 teismas nustatė, jog testatorės (palikėjos) E. K. visas turtas, jo nedetalizuojant, nenurodant, koks tiksliai turtas perduodamas bei nenurodant jo išimčių, atiteko dviem testamentinėms įpėdinėms, kas reiškia, jog dėl testatorės (palikėjos) valios paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir pareiškėjas (5.19 straipsnio 3 dalis), todėl ši valia turėtų būti gerbiama, o testamento sąlygos vykdomos. Atsižvelgdamas į tai, jog asmeniniu testamentu, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, visą turtą testatorė (palikėja) E. K. paliko testamentinėms įpėdinėms A. K. ir U. K., teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neturi teisės į E. K. palikimą nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, todėl juridinio fakto, jog pareiškėjas priėmė dalį palikimo, tai yra 20 000 Lt piniginių lėšų, nustatymas negali sukelti jam norimų teisinių pasekmių – palikimo įgijimo.
8. Teismas sprendė, kad 20 000 Lt suma, kurią E. K. perdavė V. K., nėra palikimas, nes pinigai buvo perduoti iki jos mirties. Kadangi pareiškėjas negali priimti palikimo į daiktą, kuris mirties dieną nepriklausė nuosavybės teise mirusiajai E. K..
9. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukurs pareiškėjui V. K. jokių asmeninių ar turtinių teisių, kadangi palikėja asmeniniu testamentu visą savo turėtą turtą paliko testamentinėms įpėdinėms A. K. ir U. K., be to, pareiškėjas negali priimti palikimo į pinigus, kurie nepriklausė nuosavybės teise mirusiajai, todėl prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiraisiais skundas pareiškėjas V. K. (toliau – apeliantas) ir jo atstovė advokatė D. I. Vinklerytė (toliau – apelianto atstovė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį, pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
1.1. Teismas neatsižvelgė į kitoje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, kur Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 nustatyta, jog ieškovai atsakovei E. K. už būsimą žemės ir pastatų pirkimą yra sumokėje 46 000 Lt. Teismas neįvertino, kad E. K. paveldimą turtą sudarė užgyventas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei 46 000 Lt grynųjų pinigų suma, iš kurios 20 000 Lt ji paskyrė pareiškėjui, kitus 26 000 Lt paskyrė pareiškėjo broliui. Grynieji pinigai testamentu nebuvo paskirti. Kad tokios pinigų sumos įpėdinės nepaveldėjo, patvirtina notarės 2016 m. kovo 21 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad notarė išdavė vykdomąjį pavedimą Nr. 1725, kuriuo pavedė antstolei S. Ž. papildyti turto apyrašą būtent dalyje dėl grynųjų pinigų – 46 000 Lt, kurie padalyti broliams. Nors antstolė patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį pavedimą, tačiau Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4581-399/2020 yra nagrinėjamas pareiškėjų Aistės ir U. K. skundas dėl antstolės veiksmų.
1.3. Apelianto teigimu, pardavėjos gautų pagal preliminarią sutartį pinigų perdavimas tretiesiems asmenims reškia šios sutarties pažeidimą, nes pagal 2010 m. birželio 23 d. preliminarią sutartį, pardavėjai atsisakius parduoti turtą, gautą avansą ji privalėjo grąžinti pirkėjams. Pinigų perdavimas pareiškėjui ir jo broliui yra niekiniai ir negaliojantys sandoriai, o pinigai, perduoti E. K. sūnums, vertintini kaip jų be teisinio pagrindo įgytas turtas.
1.4. Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra reiškiamas tikslu įregistruoti nuosavybės teises į faktiniu valdymu paveldėtus 20 000 Lt. Tai yra vienintelė galimybė įteisinti pagal preliminarią sutartį gautus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš byloje esančio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 matyti, kad pagal 2010 m. birželio 23 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai A. P. ir R. B. turto pardavėjai E. K. perdavė 46 000 Lt, o kaip atsakovė E. K. panaudojo gautą avansą ir kas disponavo pinigais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas nurodo, jog gautus pinigus E. K. iš karto padalino ir perdavė sūnums – V. K. perdavė 20 000 Lt, o broliui R. V. K. – 26 000 Lt. Tokias pačias aplinkybes nurodė tiek pareiškėjas, tiek R. V. K., kurie buvo apklausti liudytojais nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog palikimo atsiradimo dieną E. K. 46 000 Lt jau nebepriklausė.
14. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 straipsnis). Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gautus iš E. K. pinigus pagal preliminariąją sutartį pradėjo valdyti iki savo motinos mirties, todėl šie pinigai negali būti laikomi palikimo dalimi. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K. priėmė testamentu nepaskirto palikimo dalį – 20 000 Lt, atsiradusią po palikėjos E. K. mirties, jam nesukurs jokių asmeninių ar turtinių teisių.
16. Kita vertus, paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti tik testamentiniai įpėdiniai. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį, kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, tai yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir nėra taikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamos bylos duomenimis pagal galiojantį testamentą atsirado testamentinis paveldėjimas, tai įstatyminis paveldėjimas neatsirado. Toks įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi tik įvardyti testamente konkretūs asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai. Ši taisyklė taip pat reiškia tai, kad sudarydamas testamentą testatorius gali kitokia, negu paveldėjimo pagal įstatymą tvarka paskirstyti paliekamą turtą įpėdiniams bei atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2006).
17. Pareiškėjo teigimu, jis yra pirmos eilės įstatyminis E. K. įpėdinis, nes jis pradėjęs faktiškai valdyti 20 000 Lt priėmė palikimą. Tačiau pagal 2011 m. spalio 10 d. sudarytą asmeninį testamentą E. K. visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko anūkėms U. K. ir A. K.. Ši aplinkybė paneigia tai, kad apeliantas galėtų paveldėti pinigus kaip įstatyminis įpėdinis, nes testamento turinys rodo, jog jokio kito nepaminėto testamente turto nėra. Taigi, asmeniniu testamentu testatorė paskyrė vieninteles įpėdines – anūkas, dėl to testatorės valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir apeliantas. Šis testamentas nenuginčytas, todėl yra galiojantis. Jeigu testatorė savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jos mirties. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad juridinio fakto, jog pareiškėjas priėmė palikimo dalį, nustatymas negali sukelti pareiškėjo norimų teisinių pasekmių – palikimo dalies įgijimo faktiniu valdymu.
18. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Marijampolės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-4581-399/2020 yra nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų yra nesusijusi su nagrinėjamu klausimu. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjų A. K. ir U. K. skundą atmetė.
19. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas. Pagal minėtą teisės normą, teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius juridinius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmens materialinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.3 punkte nurodyta, jog kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o 2020 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.