Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1064-524/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
2S-1064-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06384-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
L. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1064-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06384-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas L. K. skundu dėl antstolės R. G. veiksmų prašė skubiai grąžinti neteisėtai paimtus 120,20 Eur vykdomosiose bylose Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798. Nurodė, kad antstolė skundžiamu veiksmu antrą kartą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 668 straipsnį.

2. Antstolė R. G. 2024 m. gegužė 30 d. patvarkymu Nr. 0090/S-30 netenkino skolininko L. K. skundo ir perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškėjo skundą kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798 kopijomis.

3. Antstolė nurodė, kad ji vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus sprendimus Nr. (23.31-08) 483-60805/2024 dėl 23 Eur baudos ir Nr. (23.31-08) 483-55030/2024 dėl 23 Eur baudos išieškojimo iš L. K. valstybės naudai. Patvarkymai išskaičiuoti baudas ir vykdymo išlaidas iš skolininko gaunamų periodinių išmokų buvo išsiųsti į Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrių. L. K. pradėjo teikti įvairius skundus-prašymus nutraukti išieškojimus, kadangi baudos išieškomos neteisėtai, nurodydamas, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Sąjungos reglamentą. Skolininkas taip pat reikalauja grąžinti išskaičiuotus 121,20 Eur. Skundai-prašymai netenkinami, kadangi skolininkas nepateikė įrodymų, kad baudos buvo sumokėtos prieš pateikiant jas išieškoti antstoliui, taip pat nėra gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimai nutraukti baudų išieškojimą iš skolininko, todėl nutraukti baudų išieškojimą pagal šios institucijos išduotus sprendimus Nr. (23.31-08) 483-60805/2024 ir Nr. (23.31-08) 483-55030/2024 nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą dėl antstolės veiksmų prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra, įvertinus pateiktą informaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Teismas nurodė, kad, susipažinęs su skundžiamu patvarkymu, nustatė, jog antstolė nepažeidė CPK 753 straipsnyje nustatytos išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos vykdomosiose bylose Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798. Skolininko gaunamos pajamos yra pajamos, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 737 straipsnio 7, 8 punktai), ir jos nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto turto, iš kurio negalima išieškoti, sąrašą. Patvarkymai dėl dydžio, išieškotino iš skolininko pajamų, priimti iki CPK 626, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. liepos 1 d. Be to, pareiškėjas yra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skųsti antstolės 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. patvarkymus, todėl šių antstolės veiksmų teisėtumas apskritai nebegali būti vertinamas. Pareiškėjo skundas dėl antstolės R. G. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas nevertino Kauno apylinkės teisme 2024 m. liepos 12 d. ir 2024 m. liepos 15 d. gautų pareiškėjo pateiktų įrodymų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteiktos informacijos apie prašymus grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir užklausos Europos centriniam bankui, kadangi pateikti įrodymai nesusiję su byla (CPK 180 straipsnis), įrodymai pateikti po to, kai teismas išnagrinėjo bylą ir atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą (CPK 253 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir bylas Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798 nutraukti.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjo skundas atmestas šališkai. Tai kartojasi 23 metus. Skundžiamoje nutartyje meluojama, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, bet antstolė pareiškėjo skundo pagrindu perdavė vykdomąsias bylas į Kauno apylinkės teismą. Nutartyje yra neteisingai skaičiuojamas skolos likutis, kadangi, pagal atsakovų pateiktus duomenis, susidaro ne 47,60 Eur, bet 47,54 Eur skola. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra dar daugiau skolinga pareiškėjui nuo 2001 metų ir 2023 m. sausio 11 d.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, į pareiškėjo gaunamas pajamas gali būti nukreipiamas išieškojimas. Išieškotų lėšų paskirstymas buvo atliekamas laikantis CPK 753 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie leistų abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

14. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 2 d. gautas pareiškėjo L. K. prašymas kviesti jį ir suinteresuotus asmenis į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartis, kuria pareiškėjas L. K. skundu dėl antstolės R. G. veiksmų prašė skubiai grąžinti neteisėtai paimtus 120,20 Eur vykdomosiose bylose Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798.

16. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo skundas atmestas šališkai, skundžiamoje nutartyje meluojama, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, nutartyje yra neteisingai skaičiuojamas skolos likutis, kadangi, pagal atsakovų pateiktus duomenis, susidaro ne 47,60 Eur, bet 47,54 Eur skola.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė R. G. vykdomojoje byloje Nr. 0090/24/00669 vykdo 23 Eur baudos išieškojimą pagal UAB „Kauno autobusai“ parengtą procesinį dokumentą dėl administracinio nusižengimo ir vykdomojoje byloje Nr. 0090/24/00798 vykdo 23 Eur baudos išieškojimą pagal UAB „Kauno autobusai“ parengtą procesinį dokumentą dėl administracinio nusižengimo iš skolininko L. K. Antstolė R. G. 2024 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-90-8623, skirtu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesinį atlyginimą (toliau – ir MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė R. G. 2024 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-24-90-9950, skirtu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė R. G. 2024 m. gegužės 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-90-12262 vykdomosiose bylose Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798 iš skolininko L. K. išieškotą 121,20 Eur sumą paskirstė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0090/24/00669 išieškant visą 23 Eur skolą, išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0090/24/00798 – 2,66 Eur, skolos likutis 20,34 Eur, būtinosioms vykdymo išlaidoms – 61,16 Eur, atlygis antstoliui – 34,38 Eur, liko išieškoti 27,20 Eur vykdymo išlaidų. Antstolė R. G. 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo patikslinimo Nr. S-24-90-12340 vykdomosiose bylose Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798 patikslino, kad išieškomos sumos likutis yra 47,60 Eur.

18. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

19. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

21. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš skolininko kitų pajamų, taip pat kitų lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai, 689, 733 straipsniai).

22. Pareiškėjas skundu antstolei reiškė reikalavimą grąžinti neteisėtai paimtus 120,20 Eur vykdomosiose bylose Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798 ir nurodė, kad antstolė skundžiamu veiksmu antrą kartą pažeidė CPK 668 straipsnį. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kuo būtent nagrinėjamu atveju pasireiškė CPK 668 straipsnio pažeidimas, ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Skolininko gaunamos pajamos yra pajamos, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 737 straipsnio 7, 8 punktai) ir jos nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto ar CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašus. Taip pat teismas nenustatė, jog antstolės 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. patvarkymais dėl dydžio, išieškotino iš skolininko pajamų, nustatyti dydžiai neatitiktų nustatytųjų CPK 736 straipsnyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.). Kita vertus, nėra duomenų, kad pareiškėjas šiuos patvarkymus, taip pat 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo patikslinimo, kuriuo patikslinta, kad išieškomos sumos likutis yra 47,60 Eur, būtų skundęs per CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad šių antstolės veiksmų teisėtumas apskritai nebegali būti vertinamas.

23. Atskiruoju skundu pareiškėjas, be kita ko, pareiškė naują reikalavimą – vykdomąsias bylas Nr. 0090/24/00669 ir Nr. 0090/24/00798 nutraukti. Vykdomosios bylos nutraukimas reglamentuojamas CPK 629 straipsnyje, o vykdomosios bylos užbaigimas reglamentuojamas CPK 632 straipsnyje, tačiau pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu vadovaujantis šiais straipsniais vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos ar baigtos. Kita vertus, CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar negalima jų grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolės R. G. veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Antstolės veiksmų neteisėtumo iš byloje esančių įrodymų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas skundžiama 2024 m. liepos 15 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo L. K. prašymo kviesti jį ir suinteresuotus asmenis į teismo posėdį.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė