- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1876-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07618-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- I. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-18067-959/2025, pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kt.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje prašė teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiam vaikui A. D. iš atsakovo laikiną išlaikymą po 389 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki bylos išnagrinėjimo. Prašyme nurodė, kad atsakovas su ieškove nebegyvena kartu nuo 2024 m. liepos mėnesio, atsakovas sūnui savo nuožiūra pervedė išlaikymą po 170 Eur nuo 2025 m. sausio mėnesio. Prašymas nustatyti laikiną 389,00 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį siejamas su nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytu orientaciniu ir minimaliu išlaikymo dydžio kriterijumi – puse minimalaus darbo užmokesčio dydžio, kuris pagal nustatytą kasacinio teismo praktiką gali užtikrinti minimalius ir būtinuosius vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. balandžio 29 d.) iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) priteisė iš atsakovo A. D. vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini) 327,00 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Uzufrukto tvarkytoja paskyrė ieškovę I. D..
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pinigines lėšas, skirtas nepilnamečio sūnaus išlaikymui perveda savo nuožiūra, pusę metų iš viso neteikė išlaikymo sūnui, į tai, kad atsakovo veiksmuose nėra nuoseklumo ir geranoriškumo teikti sūnui tinkamo dydžio išlaikymą, kad 170,00 Eur pervedama suma nuo 2025 m. sausio mėnesio nėra pakankama sūnaus poreikiams tenkinti, sprendė, jog nepriteisus iš atsakovo laikino išlaikymo vaikui, kol byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, gali būti pažeista vaiko teisė į išlaikymą, atitinkantį jo poreikius.
5. Anot teismo, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623–691).
6. Teismas taip pat vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatyta 122,50 Eur išmoka vienam vaikui.
7. Teismas nurodė, jog šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1 038 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 777 Eur neto (atskaičius mokesčius). Šalys turi teisę į 122,50 Eur išmoką vaikui, taigi 777 Eur vaiko poreikių suma mažintina 122,50 Eur ir, taikant orientacinį 1 MMA dydį, sudarytų 654,50 Eur, t. y. apie 327,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių bendras turtas šioje proceso stadijoje nėra padalytas, todėl išsamus šalių turtinės padėties įvertinimas ir individualizavimas šiuo metu negalimas. Šioje proceso stadijoje šalių turtinė padėtis įvertinama tik preliminariai. Šalims priklauso žemės sklypas su statiniais, kurių vertė siekia 15 184,00 Eur, ieškovės vardu įregistruotas automobilis Opel Meriva, atsakovo vardu įregistruoti automobiliai Audi A6 Avant ir Opel Astra. Ieškovės pajamos per laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. sudarė 7 402,11 Eur bruto (vidutiniškai 1 057,44 Eur per mėnesį). Atsakovo pajamos per laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. sudarė 17 129,95 Eur bruto (vidutiniškai 2 447,14 Eur per mėnesį). Preliminariai įvertinus pateiktus ir teismo išreikalautus duomenis apie šalių turtinę padėtį, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, jog ji yra iš esmės skirtinga ir dėl to nukrypti nuo išlaikymo pareigos lygių dalių principo.
9. Teismas vertino, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog 327,00 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui per mėnesį atsakovui būtų neproporcingai didelė našta. Tačiau šalių turtinė padėtis bus išsamiai ištirta ir įvertinta bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
10. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies ir priteisė iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) laikiną išlaikymą vaikui – 327,00 Eur per mėnesį, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, priteisti iš jo nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas vaikui A. D. 170 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto tvarkytoja paskiriant ieškovę I. D.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas klaidingai nurodė atsakovo gaunamų pajamų dydį. Teismas nurodė, kad atsakovas gauna 2447,14 Eur per mėnesį, tačiau ši suma yra neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius atsakovas gauna į rankas apie 1 000– 1500 Eur. Be to, atsakovas vykdo įsipareigojimus kreditoriams už turtą, kuris įgytas santuokoje, bei moka komunalinius mokesčius. Tuo tarpu ieškovė komunalinių mokesčių už bendrą būstą nemoka, įsipareigojimų kreditoriams taip pat nevykdo, nors turtas yra šalių bendras.
11.2. Ieškovė nuo teismo nuslėpė aplinkybę, jog šalys buvo susitarę, kad pradėjus gyventi skyrium, atsakovas sūnaus išlaikymui skirs po 170 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas ženkliai prisideda prie vaiko laisvalaikio, išlaikymo, vaikas daugiau laiko praleidžia pas atsakovo tėvus, nei būna su ieškove.
11.3. Atsakovo vertinimu, teismo priteisto išlaikymo ieškovė nepanaudos išimtinai vaiko interesams, nes vaiko išlaikymui realiai yra skiriama apie 460 Eur per mėnesį (460 Eur – 122,50 Eur = 337,50 Eur : 2 = 168,75 Eur). Dėl to atsakovas pagal savo finansines galimybes kas mėnesį teikia 170 Eur išlaikymą vaikui. Tai jis daro gera valia, todėl net nebuvo būtinumo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė realios grėsmės jos ir nepilnamečio vaiko teisėms bei interesams.
11.4. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog vaikui yra reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymą vaikui teikia ji pati.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. D. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai;
12.1. Teismo nustatytas laikinas išlaikymo dydis iš minimalaus darbo užmokesčio atėmus valstybės skiriamus vaiko pinigus būtent ir yra skirtas minimaliems ir būtiniesiems berniuko poreikiams patenkinti, t. y. toks, kokį pripažįsta kasacinis teismas, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir nemoka komunalinių mokesčių, nes būtent ji su nepilnamečiu sūnumi turėjo išsikraustyti iš sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančio šeimos būsto dėl atsakovo nesugyvenamo būdo. Kadangi kito turto ieškovė neturi, buvo priversta su sūnumi išsinuomoti būstą, kad turėtų kur gyventi, o atsakovas naudojasi abiejų sutuoktinių turtu vienas, todėl turi mokėti paskolą ir mokesčius už pačiam atsakovui suteikiamas įvairias komunalines paslaugas. Nors atsakovas nurodo, kad patiria dideles išlaidas, susijusias su būsto išlaikymu, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
12.3. Atsakovas neturi kitų įsiskolinimų ir išlaikytinių, todėl teikti minimalų išlaikymą sūnui turi galimybę ir tai nėra per didelė finansinė našta. Jokio susitarimo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio niekada nebuvo, 170 Eur dydžio išlaikymą atsakovas teikia savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į tai, kad šių lėšų nepakanka net minimaliems berniuko poreikiams patenkinti.
12.4. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybes, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo, prie jo laisvalaikio, kad daugiau laiko vaikas praleidžia su atsakovo tėvais, nei su ieškove, kadangi jos paprasčiausiai neegzistuoja. Atsakovas neprisidėjo ir neprisideda jokiomis papildomomis lėšomis prie vaiko poreikių tenkinimo, apart pervedamo 170 Eur išlaikymo dydžio nuo sausio mėnesio. Nepilnametis šalių sūnus per mėnesį nepraleidžia pas atsakovą nei vieno savaitgalio, nes atsakovas dažnai būna užimtas su draugais ir draugėmis, be to, turi problemų dėl alkoholio vartojimo.
12.5. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovė nepagrindė prašomo nustatyti išlaikymo dydžio. Pažymi, kad ieškinyje yra pateikta nepilnamečio sūnaus išlaikymo lentelė, iš kurios matyti, jog berniukui yra reikalingas didesnis nei minimalius poreikius tenkinantis išlaikymo dydis, o nustatytas laikinas išlaikymo dydis atitinka minimalius ir būtinuosius poreikius tenkinantį išlaikymo dydį. Būtent atsakovas turėjo pagrįsti, kad berniukui pakanka mažesnio išlaikymo nei minimalus jo dydis.
12.6. Ieškovė pagrindė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, kadangi atsakovas sūnui išlaikymo neteikė pusę metų, jau yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, o teikiamas 170 Eur išlaikymas yra per mažas, ieškiniu prašoma suma yra didesnė. Tai reiškia, kad susikaupus didesniam išlaikymo įsiskolinimui, jo įvykdymas gali būti itin apsunkintas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, anot atsakovo, 327 Eur išlaikymas yra jam didelė finansinė našta. Antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat pagrįsta ir įrodyta - nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2025 m. sausio mėnesio iki skundžiamos nutarties priėmimo teikdavo vaikui išlaikymą, mokėdamas jam po 170 Eur per mėnesį. Ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaikymo dydžio laikino priteisimo, prašė priteisti iš atsakovo po 389 Eur kas mėnesinį mokamą išlaikymą vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė vaiko išlaikymui po 327 Eur kas mėnesį. Atsakovas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 170 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikui yra reikalingas didesnis išlaikymas, be to, nėra grėsmės teismo sprendimui, nes išlaikymą atsakovas teikia geranoriškai, o priteistas išlaikymas yra sunki našta atsakovui.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
18. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikomas iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
20. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Sprendžiant laikino išlaikymo klausimą, kol negalima nustatyti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei realios tėvų turtinės padėties, svarbu atsižvelgti į minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur (atskaičius mokesčius 777 Eur)), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
21. Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, nesivadovavo šiam klausimui aktualia teismų praktika ar teisiniu reguliavimu.
22. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2010).
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių bendras turtas šioje proceso stadijoje nėra padalytas, todėl išsamus šalių turtinės padėties įvertinimas ir individualizavimas šiuo metu negalimas. Ieškovės pajamos yra vidutiniškai 1 057,44 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), atsakovo – vidutiniškai 2 447,14 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį.
24. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021). Tačiau įvertinus ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog priteisto laikino išlaikymo vaikui suma jam yra per didelė našta.
25. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirojo skundo argumentai apie jo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
26. Nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis ir / ar faktinius duomenis vertinti kitaip apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta laikina išlaikymo suma – 327 Eur per mėnesį vaikui – yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai ir apsaugoti jo interesai.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.