- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-205-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00119-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pruszynski ir partneriai“
- Atsakovas
- A. Č., žemės ūkio bendrovei „Bernotų ūkis“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pruszynski ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pruszynski ir partneriai“ ieškinį atsakovėms A. Č. ir žemės ūkio bendrovei „Bernotų ūkis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 130 283, 67 Eur skolą, 2 735,93 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. kovo 29 d. su atsakove žemės ūkio bendrove (toliau – ŽŪB) „Bernotų ūkis“ sudarė žemės ūkio prekių tieki sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovės užsakytas prekes, o atsakovė – jas priimti ir už jas sumokėti. Ieškovė ir atsakovė A. Č. sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovė A. Č. įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieškovei, jeigu atsakovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ tinkamai neįvykdys savo prievolių.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, lėšas, esančias atsakovių sąskaitose. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei.
4. Ieškovė teigia, kad ieškinio suma didelė, todėl yra grėsmė galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui. Atsakovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ 2023 metais patyrė nuostolių. Tikėtina, kad dėl nevykdomų prievolių ieškovei atsakovė 2024 metais taip pat patyrė nuostolių. Ieškovė mano, kad atsakovė gali tapti nemoki, todėl, siekdama išvengti prievolių įvykdymo, ji gali iššvaistyti, perleisti, įkeisti likusį turtą. Ieškovė daro prielaidą, kad atsakovė A. Č. taip pat gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, kurį vėliau iš sąžiningų įgijėjų nebūtų galimybės išreikalauti. Atsakovės nesąžiningos, nes ilgą laiką neatsakė į ieškovės raginimus sumokėti skolą. Atsakovės nesumokėjo skolos net po to, kai buvo pratęstas terminas jai sumokėti. Atsakovės, nesumokėdamos skolos, piktnaudžiauja situacija. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pablogės ieškovės turtinė padėtis, jos reikalavimai liks neužtikrinti, o atsakovės galės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės negalės laisvai disponuoti turtu, bet išlaikys valdymo ir naudojimo teises, galės juo naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.
6. Teismas įvertino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, pateikė rašytinius įrodymus. Ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovių nesąžiningumą, jog atsakovės atliko, atlieka ar ketina atlikti aktyvius veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, siekdamos išvengti galbūt joms nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vien tai, kad atsakovės neatsiskaitė su ieškove, neatsakė į reikalavimą sumokėti skolą, nevertintina kaip nesąžiningi veiksmai.
8. Teismas nustatė, kad atsakovės nuo skolos pareikalavimo neatsiskaito pakankamai trumpą laiką – skolos sumokėjimo terminas suėjo 2024 m. rugsėjo 30 d., atsakovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ prašė leisti atsiskaityti iki 2024 m. lapkričio 11 d. Atsakovei neatsiskaičius ieškovė 2024 m. lapkričio 18 d. išsiuntė skolininkei priminimą apie pradelstas skolas, o, negavusi atsiskaitymo iš atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“, 2024 m. lapkričio 29 d. – laiduotojai atsakovei A. Č..
9. Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma ar atsakovių turtinė padėtis nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos dėl atsakovių nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Didelė dalis skolininkėms priklausančio turto yra įkeista, areštuota, bet tai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pakartotinai areštavus turtą, nesumažės būsimo teismo sprendimo įvykdymo rizika. Sudėtinga skolininkių turtinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas neištyrė ir neįvertino raštinių įrodymų, kuriais ieškovė grindė atsakovių nesąžiningumą. Ieškovė pateikė į bylą reikalavimo apmokėti įsiskolinimą, patvirtinantį, kad atsakovė ne kartą prašė ieškovės pratęsti terminą prievolei įvykdyti. Atsakovė sąmoningai ir piktybiškai praleido terminus skolai apmokėti. Tokie atsakovės veiksmai pagrindžia jos nesąžiningumą ir kelia grėsmę teismo sprendimo vykdymui.
10.2. Teismas neteisingai nurodė, kad nuo ieškovės reikalavimo sumokėti skolą praėjo ne daug laiko. Skolos sumokėjimo terminas suėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė siekė išspręsti ginčą taikiai, todėl sutiko pratęsti skolos sumokėjimo terminą iki 2024 m. lapkričio 11 d. Įvertinus ieškinio sumą, trys mėnesiai nelaikytini trumpu terminu. Ieškovė neatgauna lėšų, kurias galėtų skirti veiklai vystyti.
10.3. Teismas suabsoliutino įrodinėjimo pareigą ir perkėlė ją ieškovei. Teismų praktikoje nurodyta, kad vengimas laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievole kitiems kreditoriams kelia abejonių dėl tokio asmens sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).
10.4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pablogėtų ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų neužtikrintas, bet pagerėtų atsakovių padėtis, nes jos galėtų laisvai disponuoti turtu, lėšomis ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
10.5. Teismas neįvertino didelės ieškinio sumos kriterijaus. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ veikla nuostolinga, todėl ieškinio suma jai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių turtą ir lėšas.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
15. Atskirajame skunde nekeliamas tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino grėsmės galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl antros sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimo
16. Atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovės nesąžiningos, nes jos nesumoka skolos ieškovei. Atsakovė ŽŪB „Bernotų ūkis“, prašydama pratęsti terminą prievolei įvykdyti, vilkino laiką, kad išvengtų palankaus galbūt ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ veikla nuostolinga, pareikšto reikalavimo suma laikytina jai didele.
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025).
18. Atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera apeliantės įmonės finansinė padėtis, nei kitose bylose ar vykdymo procese jai jau taikyti apribojimai disponuoti turtu taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto (lėšų), kurio užtektų reikalavimams patenkinti Lietuvos apeliacini teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/218).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prievolės neįvykdymas laiku, prašymai pratęsti jos įvykdymo terminą savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Vertinant atsakovės sąžiningumą (nesąžiningumą), negalėjimas laiku sumokėti skolą negali būti sutapatinamas su vengimu sumokėti skolą ir vertinamas kaip nesąžiningas atsakovės elgesys. Apeliantė teigia, kad ji įvykdė sutartinius įsipareigojimus – perdavė atsakovei prekes, bet atsakovė už jas neatsiskaitė. Apeliantė sutiko su atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ prašymu pratęsti terminą skolai sumokėti, bet atsakovės nesumokėjo skolos per pratęstą terminą, neatsiliepė į apeliantės raginimus sumokėti skolą. Nurodytos aplinkybės suteikia teisę apeliantei kreiptis į teismą (pareikšti ieškinį), bet savaime nepagrindžia atsakovių nesąžiningo elgesio, taip pat ir nelaikytinos aplinkybėmis, dėl kurių galėtų kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 21 d. preliminariame sprendime įvertino apeliantas nurodytas aplinkybes ir patenkino apeliantės ieškinį.
20. Atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ sunki turtinė padėtis, patirti nuostoliai nepagrindžia jos tikėtino nesąžiningumo (ketinimų perleisti tretiesiems asmenims turtą, jį paslėpti ar suvaržyti, kad būtų išvengta teismo sprendimo vykdymo. Nesant duomenų apie atsakovių siekį pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengtų išieškojimo pagal teismo sprendimą, negalima remtis prielaida, jog dėl atsakovių veiksmų gali kilti grėsmė būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Apeliantė teigia, kad atsakovė ŽŪB „Bernotų ūkis“ neįvykdė prievoles ilgą laiką, t. y. ilgiau negu tris mėnesius. Nurodyta atsakovė turėjo sumokėti už prekes iki 2024 m. rugsėjo 30 d., bet vėliau apeliantė pratęsė terminą skolai sumokėti iki 2024 m. lapkričio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei prievolės neįvykdymo terminas, nei sunki skolininkės padėtis savaime nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu byloje nėra duomenų apie atsakovių siekį apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar jo išvengti.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
23. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, rėmėsi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.