Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-244-843/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-23
Bylos Nr.: 1A-244-843/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-05-2-00150-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Bielskė, Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius
Nuteistasis: A. Ž., L. Ž.
Advokatai: Tomas Leščinskas

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-843/2023Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00150-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.6.2.1; 2.4.6.5.1 (S) 2.4.6.5.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Daiva Skorupskaitei-Lisauskienei,nuteistajai A. Ž., nuteistajam L. Ž. ir jų gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

A. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad L. Ž. ir A. Ž. paskirtas baudas savanoriškai turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesas pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 217,15 Eur valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. Ž. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 2 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, tai yra nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo apskaitos dokumentų, nesudarė apskaitos registrų ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Be to, L. Ž. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)., direktoriumi ir atsakingas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos organizavimą, 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes 2018–2019 metais apskaitos registruose neregistravo ūkinių operacijų, nepagrindė apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis pervestų pinigų:

2.1. nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į A. Ž. „Swedbank“, AB, suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 30 609,33 Eur, pavedimuose nurodant „už el. parduotuvę, prekes, R201290383 užsakymą Nr. 63 http://www. (duomenys neskelbtini).lt projekte (Pardavėjas: (duomenys neskelbtini)), smulkias išlaidas, maudynes, dovanėles, kalėdines dekoracijas, DHL, dovanų kuponus, apsaugines kaukes, įdegio kremus, greitą pilvuko užgijimą“;

2.2. nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. iš L. Ž. UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) 421,22 Eur, pavedimuose nurodant „tarp sąskaitų“;

2.3. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. iš A. Ž. „Swedbank“, AB, suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) 14 442,70 Eur, pavedimuose nurodant „už sąskaitas, dėžes, detales, aparatus Hydra Facial, Velasape, prekes, įdegio kremą“;

2.4. nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. kovo 22 d. iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į L. Ž. UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) 17 735,59 Eur, pavedimuose nurodant už „a, A, tarp sąskaitų“;

2.5. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. buhalterines paslaugas pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 20-08 teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), nepateikė banko sąskaitų išrašų, dėl to apskaitos registruose neregistruotos piniginių lėšų apyvartos banko sąskaitose ir grynųjų pinigų apyvartos, neregistravo 2020 m. rugsėjo 1 d. atliktos ūkinės operacijos pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apskaitos dokumentu nepagrindė 3 904,90 Eur piniginių lėšų gavimo iš K. D., taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.

3. Be to, L. Ž. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)., direktoriumi ir pagal 2018 m. vasario 20 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 5 punktą atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrijos turtą, pervedė pinigus:

3.1. nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į A. Ž. „Swedbank“, AB, suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 30 609,33 Eur, pavedimuose nurodant už „el. parduotuvę, prekes, (duomenys neskelbtini) užsakymą Nr. 63 http://www. (duomenys neskelbtini).lt projekte (Pardavėjas: (duomenys neskelbtini)), smulkias išlaidas, maudynes, dovanėles, kalėdines dekoracijas, DHL, dovanų kuponus, apsaugines kaukes, įdegio kremus, greitą pilvuko užgijimą“;

3.2. nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. kovo 22 d. iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į L. Ž. UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) 17 735,59 Eur, pavedimuose nurodant „už a, A, tarp sąskaitų“;

3.3. nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. iš L. Ž. UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) gauta 421,22 Eur, pavedimuose nurodant „tarp sąskaitų“;

3.4. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. iš A. Ž. „Swedbank“, AB, suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) gauta 14 442,70 Eur, pavedimuose nurodant „už sąskaitas, dėžes, detales, aparatus Hydra Facial, Velasape, prekes, įdegio kremą“, taip nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2021 m. kovo 22 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus – 33 481 Eur.

4. Taip pat L. Ž. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)., direktoriumi, po 2020 m. spalio 8 d. įrenginio „Krioterapijos aparatas 360 Plus 6in1“ pristatymo pagal 2020 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. spalio 19 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), programine įranga atliko šio įrenginio sertifikato vertimą į lietuvių kalbą, jį nufotografavo, įkėlė fotografinių vaizdų išsaugojimo formatu, koregavo programa „Photoshop“, spausdintinėje versijoje sumontavo šio įrenginio sertifikatą iš mažiausiai keturių dalių, taip pagamino įrenginio „Krioterapijos aparatas 360 Plus 6in1“ netikrą 2016 m. spalio 10 d. sertifikatą ECM Nr. AT12106225, tariamai išduotą Italijos Respublikos įmonės „Entecerma“, po to šį pagamintą netikrą sertifikatą realizavo išsiųsdamas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

5. Be to, L. Ž. nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. kovo 22 d. iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į L. Ž. UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė 17 735,59 Eur, pavedimuose nurodydamas „už a, A, tarp sąskaitų“, nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. iš jam (L. Ž.) UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė 421,22 Eur, pavedimuose nurodydamas „tarp sąskaitų“, taip gavo 17 314,37 Eur pajamų ir, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį būdamas pajamų mokesčių mokėtoju, privalėjo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, bet to nepadarė ir nuo 2020 m. gegužės 1 d. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 2 597,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

6. A. Ž. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji po to, kai MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)., direktorius L. Ž. nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) į A. Ž. „Swedbank“, AB, suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 609,33 Eur, pavedimuose nurodydamas „už el. parduotuvę, prekes, (duomenys neskelbtini) užsakymą Nr. 63 http://www. (duomenys neskelbtini).lt projekte (Pardavėjas: (duomenys neskelbtini)), smulkias išlaidas, maudynes, dovanėles, kalėdines dekoracijas, DHL, dovanų kuponus, apsaugines kaukes, įdegio kremus, greitą pilvuko užgijimą“, A. Ž. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. iš „Swedbank“, AB, jai suteiktos sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „Paysera“ suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė 14 442,70 Eur, pavedimuose nurodydama „už sąskaitas, dėžes, detales, aparatus Hydra Facial, Velasape, prekes, įdegio kremą“, taip gavo 16 166,63 Eur pajamų ir, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį būdama pajamų mokesčių mokėtoja, privalėjo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, bet to nepadarė ir nuo 2019 m. gegužės 1 d. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 2 424,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Nuteistasis L. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei BK 183 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nenustačius jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių; teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės pakeisti ir paskirti jam mažesnio dydžio baudą, nustatant ilgesnį jos sumokėjimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismo padaryta išvada dėl nuteistųjų naudotos apgaulės yra visiškai nemotyvuota. Sistemiškai analizuojant BK normas, pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimas negali būti vertinamas kaip apgaulės būdas sukčiavimo bylose. Cituoja kasacinio teismo praktiką dėl BK 182 straipsnyje numatytos sukčiavimo veikos požymių ir nurodo, kad deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas, teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, Nr. 2K-265/2011, Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-7-304- 976/2016).

7.2. Dar iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos jis pateikė reikalingas deklaracijas ir patikslino jau pateiktas, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu įskaitė MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių ir įmokų permoką ir šio sprendimo pagrindu atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio.

7.3. Cituoja kasacinio teismo praktiką dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir nurodo, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą. Vertinant jo tyčinius veiksmus svarbu atsižvelgti į tai, kad abu nuteistieji vykdė bendrą veiklą, t. y. užsiėmė prekyba grožio priemonėmis; dalis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į jo ir A. Ž. banko sąskaitas įvykdytų bankinių pavedimų įvardinti kaip „už el. parduotuvę“, „prekes“, „DHL“, „apsaugines kaukes“ „įdegio kremus“ ir kt.; žymi dalis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervestų piniginių lėšų buvo pervestos atgal į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą; nuo pat MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios jos steigėjas ir vienintelis narys nebuvo sau oficialiai išsimokėjęs dividendų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jis neturėjo siekio ir tikslo užvaldyti svetimą, jam patikėtą turtą, o tik dėl nežinojimo ir nesupratimo bendrijos lėšas naudojo bendrijos interesais ir asmeniniams poreikiams tenkinti.

7.4. Skundžiamame nuosprendyje nėra pagrindžiama, kaip ir kokios žalos dėl jo veiksmų pasisavinant svetimą MB priklausantį turtą patyrė MB „(duomenys neskelbtini)“. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodoma, koks konkretus subjektas (fizinis ar juridinis asmuo, valstybė) dėl jo veiksmų, susijusių su turto pasisavinimu, patyrė turtinės žalos. Kaltinamajame akte nurodyta, kad byloje nukentėjusiųjų nėra, o civiline ieškove pripažinta Valstybinė mokesčių inspekcija. Byloje nėra duomenų, kad kiti juridiniai ar fiziniai asmenys būtų patyrę turtinę žalą. Pažymi, kad jo veiksmais pasisavinant patikėtą svetimą turtą žala pirmiausia galėjo būti padaryta turto savininkei – MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis būtinasis nusikaltimo sudėties požymis kaltinime net nebuvo inkriminuotas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

7.5. Nusprendus, kad jis padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, prašo jam skirti kiek galima mažesnio dydžio baudą, nustatant maksimaliai ilgą jos sumokėjimo terminą. To prašo, nes nuo 2023 m. kovo 25 d. jis bus atleistas iš pareigų (duomenys neskelbtini), todėl kurį laiką žmona bus vienintelė šeimos, kurioje auga trys vaikai, išlaikytoja. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis iš esmės pripažino kaltinamajame akte nurodytų veikų mechanizmą, tik išreiškė nesutikimą su teisiniu veiksmų vertinimu (kvalifikavimu). Mano, kad toks pripažinimas turi būti laikomas papildoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8. Nuteistoji A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių, o šio prašymo netenkinus – teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės pakeisti ir paskirti kiek galima mažesnio dydžio baudą, nustatant maksimaliai ilgą jos sumokėjimo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

8.1. Nurodo tokius pačius argumentus kaip ir nuteistojo L. Ž. apeliaciniame skunde bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nustatė apgaulės požymį, nors vadovaujantis kasacinio teismo praktika mokesčių nesumokėjimas nelaikomas turtiniu sukčiavimu.

8.2. Apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus nuosprendžio dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, prašo skirti kiek galima mažesnio dydžio baudą, nustatant maksimaliai ilgą jos sumokėjimo terminą. To prašo, nes nuo 2023 m. kovo 25 d. jos vyras, nuteistasis L. Ž., bus atleistas iš pareigų (duomenys neskelbtini), todėl kurį laiką ji bus vienintelė šeimos, kurioje auga trys vaikai, išlaikytoja. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad iš esmės pripažino kaltinamajame akte nurodytos veikos mechanizmą, išreiškė tik nesutikimą su teisiniu jos veiksmų vertinimu (kvalifikavimu). Mano, kad toks pripažinimas turi būti laikomas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji L. Ž., A. Ž. ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų L. Ž. ir A. Ž. apeliaciniai skundai tenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistiesiems, tai yra suvaržiusių įstatymo garantuotas jų teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinių skundų ir proceso dalyvių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad A. Ž. ir L. Ž. padarė nusikaltimus, turinčius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o L. Ž. – ir 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos taisytinos panaikinant ginčijamo nuosprendžio dalį dėl nurodytų veikų ir dėl to priimant naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

11. Nuteistasis L. Ž. apeliaciniame skunde argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nepateikė, teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo neginčijo, tad teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šiuos BK straipsnius keitusio, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 taikymo bei bausmių keitimo.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

12. Nuteistųjų L. Ž. ir A. Ž. apeliaciniai skundai dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pagrįsti iš esmės tais pačiais argumentais, todėl teisėjų kolegija juos aptars kartu. Ginčijamu nuosprendžiu nustatyta, kad L. Ž. ir A. Ž., gavę iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų ir būdami gyventojų pajamų mokesčio mokėtojais, privalėjo pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pagal tai apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį už praėjusį mokestinį laikotarpį, o to nedarę, apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų neįvykdyta pareiga deklaruoti gautas pajamas bei sumokėti nuo šių pajamų apskaičiuotus mokesčius valstybei neginčytina, visgi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinimo pagrįstumo, privalėjo nustatyti, ar yra visi BK 182 straipsnio 1 dalies subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, ar nuteistųjų veikos gali būti priskiriamos turtiniams nusikaltimams.

13. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

14. Mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Taigi sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir nusikalstamų veikų finansų sistemai atribojimo, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-189/2014, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

15. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), surašomi ir „Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas.

16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. į A. Ž. sąskaitą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesta 30 609,34 Eur dydžio suma. Pati A. Ž. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė viso 14 442, 70 Eur (t. 2, b. l. 148–167). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu L. Ž. nurodė, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į A. Ž. sąskaitą pervesdavo pinigus, kai reikėdavo pateikti prekių užsakymą, įsigyti prekes. Galvojo, kad jų verslas praktiškai tas pats, tad pervesdavo pinigus sutuoktinei tam, jog ši užsakytų prekes ar įrangą. Dalį pinigų ji grąžindavo, jeigu pervesta suma buvo per didelė (t. 10, b. l. 21–25). Visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad į A. Ž. sąskaitą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė 19 000 Eur, šie pinigai buvo investuoti į „A. S.“ grožio saloną, įsigyta kosmetologinė įranga bei priemonės. Taip pat iš šių pinigų buvo daromi remontai jų namuose, keistos grindys, baldai, padengta būsto renovacija, pirkti baldai sutuoktinei priklausančiam grožio salonui „A. S.“ (t. 8, b. l. 119–118). 2022 m. kovo 17 d. apklausos metu jis nurodė, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedami pinigai buvo naudojami verslui, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek sutuoktinės, taip pat asmeniniams poreikiams, kadangi jokio atlyginimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo (t. 8, b. l. 139–144).

17. A. Ž. „Swedbank“ sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 23 d. patvirtina ne tik MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus pavedimus į A. Ž. sąskaitą bei A. Ž. atliktus pavedimus į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kartu jis patvirtina ir L. Ž. nurodytas aplinkybes. Pavyzdžiui, 2018 m. birželio 22 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos atliktas 35 Eur pervedimas A. Ž., kurio paskirtyje nurodoma „Už el. parduotuvę“, o tą pačią dieną iš A. Ž. sąskaitos atliktas mokėjimas UAB Opay Solutions taip pat 35 Eur sumai už užsakymą tinklapyje „www.eshoprent.com“. Be to, A. Ž. nuolat atlikdavo mokėjimus įmonei UAB „Cosmoprof Baltic“, o paraleliai gaudavo pervedimus iš MB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „už prekes“. Minėtas išrašas taip pat patvirtina, kad po pavedimo „už maudynes“, gauto iš MB „(duomenys neskelbtini)“, iš A. Ž. sąskaitos buvo pervesta 340 Eur suma M. P., mokėjimo paskirtyje nurodant „L. ir A. Ž. 2019-06-01/02 (2 nakvynės)“. Po MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimo „mano meilei smulkiom išlaidom“ iš A. Ž. sąskaitos atlikti apmokėjimai statybinių prekių parduotuvėje (t. 4, b. l. 40–77). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. Ž. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamus pinigus naudojo ne tik prekių, kurios buvo naudojamos „A. S.“ bei MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tačiau ir asmeninėms Ž. šeimos reikmėms.

18. Apklausiama pirmosios instancijos teisme A. Ž. taip pat patvirtino L. Ž. nurodytas aplinkybes bei neigė norėjusi tyčia apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės. Ji nurodė, kad jos ir L. Ž. veikla buvo vienoda, jie prekiavo ta pačia kosmetika, vienas kitam ją užsakinėdavo (t. 10, b. l. 21–25). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nurodė, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos lėšos į jos sąskaitą, kuria ji naudojasi ir vykdydama individualią veiklą, buvo panaudotos grožio ir kosmetikos priemonėms įsigyti. Taip pat dalis lėšų buvo panaudota šeimos reikmėms, tačiau konkrečiai įvardinti sumų negali. Ji taip pat nurodė, kad nedeklaravo gautų pinigų, nes tai yra bendras šeimos verslas ir ji nemanė, kad privalu deklaruoti gautas lėšas pavedimu. Jokios apgaulės nuslėpti mokesčius nebuvo (t. 9, b. l. 45–48).

19. Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad piniginės lėšos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervedamos ir šios bendrovės vadovui bei vieninteliam nariui L. Ž.. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. kovo 22 d. pervesta 17 735,59 Eur suma, o iš L. Ž. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą per 2020 m. pervesta 421,22 Eur suma. Pats L. Ž. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė visada galvojęs, kad pinigai, kuriuos jis gauna, yra jo, kad jis gali su jais taip tvarkytis, gali pervesti sau. Šito nesureikšmino ir tikrai negalvojo, kad įmonės pinigai yra tik įmonės. Jam atrodė, kad tai jo pinigai. Tiek jis, tiek žmona A. Ž. pirko įmonei tas pačias prekes. Visų apklausų metu jis nurodė nesiekęs slėpti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos atliekamus pavedimus, manė, jog banko sąskaitos išrašas yra pakankamas dokumentas išlaidoms pagrįsti (t. 8, b. l. 113–118, 139–144, 151–154; t. 10, b. l. 21–25).

20. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Atlikus bankinius pavedimus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į L. Ž. ir A. Ž. sąskaitas, šie gavo pajamų, tad kartu jiems atsirado prievolė deklaruoti šias iš juridinio asmens gautas pajamas, pagrįsti jų gavimą bei sumokėti šios rūšies pajamoms priskiriamus mokesčius. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. buvo susijusi su MB „(duomenys neskelbtini)“ darbiniais ryšiais, būtų mažosios bendrijos narė ar turėtų kitokį teisinį pagrindą gauti lėšas iš šio juridinio asmens. Nenustačius šių aplinkybių, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikta informacija byloje, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos apmokestinamos taikant nesusijusioms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamoms nustatytus pajamų mokesčio tarifus (GPMĮ 6 straipsnio 1 ir 1² dalys) (t. 8, b. l. 33–34). Nors L. Ž. buvo vieninteliu MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu bei vadovu, tačiau jis iš įmonės jam pervestų piniginių lėšų nepagrindė Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23–26 straipsniuose nurodytais dokumentais, todėl šios lėšos tais pačiais GPMĮ numatytais pagrindais apmokestinamos taikant nesusijusioms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamoms nustatytus pajamų mokesčio tarifus. Taigi, A. Ž. ir L. Ž. turtinė prievolė susiformavo iš specialiame įstatyme numatytos pareigos deklaruoti pajamas bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Aptarta prievolė nebuvo įvykdyta, tačiau vien tai nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kilti.

21. A. Ž. ir L. Ž. inkriminuota BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika – turtinės prievolės išvengimas, tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, Nr. 2K-274/2011). Apgaulė išvengiant prievolės naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį ir nesiekiant, kad koks nors kitas suklaidintas asmuo patvirtintų kaltininkui reikalingą juridinį faktą, bet siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas būti priverstam vykdyti prievolę. Tai pasiekiama sukuriant fiktyvią teisinę padėtį, dėl kurios civilinės teisinės priemonės tampa skolininkui „nepavojingos“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008).

22. Nagrinėjamoje byloje pagal apeliantams inkriminuotas ir ginčijamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes apgaulė siekiant išvengti mokestinės prievolės pasireiškė tik pasyviais A. Ž. ir L. Ž. veiksmais, jiems nedeklaravus per mokestinį laikotarpį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ be teisėto pagrindo gautų pajamų. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai žinojo apie prievolę pateikti pajamų mokesčio deklaracijas, deklaruoti gautas pajamas. Specialisto paaiškinimų protokole nustatyta, kad L. Ž. nuo 2018 m. iki 2021 m. teikė pajamų mokesčio deklaracijas, nurodydamas gautas apmokestinamas pajamas – su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, indėlių palūkanos. A. Ž. taip pat teikė pajamų mokesčio deklaracijas, nuo 2018 m. buvo deklaruotos apmokestinamosios pajamos, gautos iš individualios veiklos, individualios veiklos išlaidos (t. 2, b. l. 94–100). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių nustatyti apeliantų tyčiai apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės nepakanka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi pinigų pervedimai buvo atliekami bankiniais pavedimais, o ne grynaisiais pinigais (t. 4, b. l. 7–200). Sąskaitų išrašų analizė patvirtina, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedami pinigai nuolat cirkuliavo apeliantų apyvartoje, juos naudojant tiek darbo pobūdžio tikslais – įsigyjant prekių elektroninei parduotuvei, tiek asmeniniais tikslais – pavyzdžiui, remonto darbams. Be to, paminėti įrodymai patvirtina ir tai, kad abu apeliantai ir patys pervedė tam tikras pinigų sumas į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Be to, tokios pinigų pervedimo operacijos buvo fiksuojamos gana ilgą laiką, nuo 2018 m. iki 2021 m. (t. 2, b. l. 148–167). Abejones dėl apeliantų tyčios ir apgaulės naudojimo sustiprina ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės liudytojos A. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. A. M. nurodė mačiusi į A. Ž. sąskaitą darytus pavedimus, tačiau tai traktavo kaip avansinius mokėjimus už prekes (t. 9, b. l. 169–171). Taigi, nustatyti apeliantų veiksmai neleidžia spręsti buvus jų tyčiai apgaule išvengti turtinės prievolės įvykdymo, kadangi piniginių lėšų pervedimo veiksmai buvo fiksuojami banko sąskaitose, neslepiant pervedamų sumų, jų paskirties, nekuriant sudėtingo mechanizmo, kurio pagrindu VMI būtų suklaidinta ir negalėtų nustatyti gautų pajamų bei šių pajamų rūšies, apskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio.

23. Apeliantų veiksmais VMI galimybės užtikrinti jų mokestinės prievolės įvykdymą civilinės teisės priemonėmis taip pat nebuvo suvaržytos. 2022 m. balandžio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas kreipėsi į VMI dėl informacijos pateikimo išaiškinant, ar nurodytu atveju L. Ž. ir A. Ž. privalėjo deklaruoti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas ir sumokėti už jas apskaičiuotą pajamų mokestį (t. 8, b. l. 31). Šios užklausos pagrindu nustatyta, kad apeliantai privalėjo deklaruoti pajamas, gautas iš MB „(duomenys neskelbtini)“, ir sumokėti metinėse mokesčio deklaracijose apskaičiuotą pajamų mokestį (t. 8, b. l. 33). 2022 m. birželio 9 d. VMI įgaliota atstovė pateikė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje, prašydama priteisti iš A. Ž. ir L. Ž. Lietuvos valstybei padarytą žalą, lygią nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio sumai (t. 8, b. l. 72–77). Kaip nurodoma pačiame ieškinyje, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai yra pradedamos BPK numatytos procedūros, mokesčių administratorius jam pavestą funkciją išieškoti biudžetui padarytą žalą visų pirma turėtų įgyvendinti būtent šio proceso metu. Taigi, nesumokėti mokesčiai gali būti išieškomi ne tik civilinį ieškinį nagrinėjant kartu su baudžiamąją bylą, tačiau ir pagal procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad apeliantų veiksmais mokesčių administratoriaus galimybės užtikrinti prievolės įvykdymą kitomis, nei baudžiamojo proceso teisės priemonėmis, nebuvo apribotos, o tokiu būdu buvo realizuojamos tik dėl proceso ekonomiškumo principų. Šią išvadą patvirtina ir VMI pareiškimas, gautas dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jame nurodant, kad civilinis ieškovas atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio, kadangi valstybei padaryta žala buvo įskaityta iš MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio ar kitų įmokų permokos (t. 10, b. l. 31).

24. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 182 straipsnio 1 dalies požymius apeliantų veiksmuose. Neįvykdyta turtine prievole buvo kėsinamasi į valstybės finansų sistemą, o tai neatitiko turtinių nusikaltimų objekto. Be to nenustatyta, kad apeliantai, nedeklaruodami iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų, veikė tiesiogine tyčia ir panaudodami apgaulę išvengė prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį. VMI prievolės įvykdymą galėjo užtikrinti kitais būdais, o mokesčio, kurio buvo vengiama šioje byloje, teisinis reguliavimas nesuponuoja galimybės pretenduoti į jo susigražinimą arba kitokį kompensavimą, tad biudžeto lėšos grobiamos nebuvo.

25. Pirmiau aptartų duomenų visetas taip pat leidžia spręsti, kad apeliantų veikose galimai buvo kitų BK XXXII skyriuje numatytų nusikaltimų požymių. Pagal A. Ž. ir L. Ž. inkriminuotas ir teismo nustatytas aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad apeliantų veika galimai iš dalies atitiko BK 221 straipsnio 1 dalies dispoziciją, pagal kurią baudžiamas tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 100 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti (veikų metu galiojusi 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tiek A. Ž., tiek ir L. Ž. nagrinėjamu laikotarpiu vis tik teikė mokesčių administratoriui savo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose neįrašė jiems žinomų duomenų apie iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas. Įvertinus šias aplinkybes buvo pagrindas svarstyti ir apie jų veikos galimą atitikimą BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijai, pagal kurią baudžiamas tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (veikų metu galiojusi 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija). Visgi abu minėti straipsniai baudžiamąją atsakomybę numatė tik tuo atveju, jei išvengto mokesčio suma viršijo 100 MGL (5 000 Eur). Paminėtina ir tai, kad pagal naują, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK redakciją minėta suma padidinta iki 400 MGL (20 000 Eur) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Atsakomybė už pirmiau aptarto pobūdžio veikas, kuriomis buvo siekiama išvengti iki 400 MGL dydžio mokesčių, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnyje. Taigi, pagrindo išvadai, kad A. Ž. ir L. Ž. veikoje buvo visi nusikalstamos veikos požymiai, nėra. Jie pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

26. Ginčijamu nuosprendžiu L. Ž. pripažintas kaltu padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu nariu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2021 m. kovo 22 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į jam priklausančią asmeninę banko sąskaitą bei jo sutuoktinei A. Ž. priklausančią banko sąskaitą pervedė viso 33 481 Eur ir taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir nurodo, kad nuosprendyje tinkamai nenustatyta jo tyčia pasisavinti MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, bendrijos lėšas jis panaudojo bendrijos bei asmeniniams poreikiams, be to bendrovės veikimo laikotarpiu jis nebuvo išsimokėjęs dividendų, teismas taip pat nenustatė MB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos, atsiradusios dėl jo veiksmų, nors tai yra būtinasis jam inkriminuoto turto pasisavinimo požymis.

27. BK 183 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-75-677/2016, Nr. 2K-89-303/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009). Pastarosiomis teismų išvadomis vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Visgi teismų praktikoje pripažįstama ir tai, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realią žalą dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-508-976/2015). Jei nėra bent vieno iš objektyviųjų ar subjektyvių nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių – nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

28. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. Ž. buvo vieninteliu MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėju bei nariu. 2018 m. vasario 21 d. L. Ž. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui užregistruoti MB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre, narių skaičius nenurodytas, vadovu nurodomas pats L. Ž.. MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akte taip pat nurodoma, kad L. Ž. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bei bendrijos vadovas (t. 6, b. l. 3–6). Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. patvirtino esantis vieninteliu MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu bei jos vadovu (t. 8, b. l. 113–118, 139–144, 151–154; t. 10, b. l. 21–25), tad neabejotina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo patikėtas būtent jam ir jo žinioje buvo visą nagrinėjamą laikotarpį. Nežiūrint to, remiantis įstatymo nuostatomis bei jau suformuotos teismų praktikos išvadomis panašaus pobūdžio klausimais, yra spręstina, kad mažosios bendrijos turtas net ir vieninteliam jos steigėjui ir nariui yra svetimas.

29. Kasacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014 buvo išaiškinta, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, jog šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Tokių išvadų nuosekliai laikomasi ir tolimesnėje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-222/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-169-976/2022, Nr. 2K-99-489/2023 ir kt.). MBĮ 2 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Taigi, mažosios bendrijos kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens požymis lemia ir bendrijos turto svetimumą net ir vieninteliam jos steigėjui ir nariui.

30. Aptarti įrodymai tenkina BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko sąlygas, tačiau kartu turi būti nustatyti ir kiti šios nusikalstamos veikos požymiai. Turto pasisavinimas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas. Taigi, kartu būtina nustatyti ir svetimo turto pasisavinimo veiksmo neteisėtumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2006, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-168/2013 ir kt.).

31. Vadovaujantis MBĮ 24, 25, 26 straipsnių nuostatomis, mažosios bendrijos nariai iš bendrijos gali gauti trijų rūšių išmokas – mažosios bendrijos lėšas savo asmeniniams poreikiams, mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį ir mažosios bendrijos pelno dalį už visą finansinių metų laikotarpį. Nurodytų lėšų iš bendrijos paėmimas ar gavimas yra galimas tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal jau minėto MBĮ 25 straipsnio nuostatas, mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam tokią teisę suteikia šis įstatymas, o jas gauti – tik mažosios bendrijos nariai. Šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 9–11 punktus, gavęs bendrijos nario prašymą ir nustatęs, kad jis gali būti tenkinamas, bendrijos vadovas turi teisę paimti bendrijos lėšų ir perduoti jas bendrijos nariui jo asmeniniams poreikiams. Tokiu atveju turi būti surašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Bendrijos nario prašymo gauti bendrijos lėšų jo asmeniniams poreikiams netenkinimo sąlygos aptartos nuostatų 13 punkte (prašymas neatitinka šiuose nuostatuose nustatytų reikalavimų; bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki prašymo gavimo dienos; išmokėjusi lėšų bendrijos nariui, bendrija negalės įvykdyti prievolių, kurių terminai sueina per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos) (t. 6, b. l. 7–9). Pagal MBĮ 26 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, mažosios bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti mažosios bendrijos pelną. Mažosios bendrijos pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams – už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Numatant skirstyti mažosios bendrijos pelną jos nariams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, mažoji bendrija privalo sudaryti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinį. MBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Šiuo konkrečiu atveju bendrijos finansinė apskaita buvo tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodoma, kad ūkinė operacija – tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą; 12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

32. Byloje esanti specialisto išvada (t. 2, b. l. 148–167) bei kiti bylos įrodymai patvirtina, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į L. Ž. asmeninę sąskaitą buvo pervesta 17 314,37 Eur suma, o į A. Ž. sąskaitą pervesta 16 166,63 Eur suma nėra pagrįsti jokiais apskaitos dokumentais, kaip to reikalauja pirmiau aptarti teisės aktai. Be to, byloje nustatytos aplaidaus MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybės nesaugojant apskaitos dokumentų, nesudarant apskaitos registrų, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31d. Byloje nustatytos ir apgaulingos MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybės, į apskaitą neįtraukiant, neregistruojant apskaitos registruose ir apskaitos dokumentais nepagrindžiant visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, dėl ko iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m balandžio 30 d. Nesant šių duomenų nebuvo įmanomas MB „(duomenys neskelbtini)“ galimybių mokėti aptartas išmokas vertinimas. Taigi, visuma šių duomenų ir argumentų patvirtina, kad L. Ž. įvykdyti piniginių sumų pervedimai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į savo bei sutuoktinės asmenines sąskaitas neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų, tad buvo neteisėti.

33. Nuteistasis L. Ž. neneigė atlikęs pervedimus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į jam bei sutuoktinei priklausančias banko sąskaitas, tačiau nurodė, kad šiais savo veiksmais nesiekė ir neturėjo tikslo pasisavinti svetimą turtą, kad šiais veiksmais žala bendrijai nebuvo padaryta, nes žymi dalis lėšų buvo pervestos atgal į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o dalis negrąžintų lėšų buvo panaudotos MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Jis taip pat nurodė, kad dar nebuvo sau oficialiai išsimokėjęs dividendų.

34. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad dalis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į A. Ž. sąskaitą pervestų lėšų iš tiesų buvo panaudotos MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme L. Ž. teigė pervesdavęs pinigines sumas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos sutuoktinei A. Ž. dažniausiai tuomet, kai būdavo darbe, o reikėdavo pateikti kokį užsakymą įsigyti prekes. Jis galvojo, kad jo ir A. Ž. verslas yra praktiškai tas pats, tad pervesdavo pinigus žmonai, kad ji užsakytų prekes ar įrangą. Po to dalį pinigų ji grąžindavo, jei per daug pervesdavo. L. Ž. teigimu, pinigai nebuvo pervedami vien dėl to, kad juos pasiimti, kažkur išleisti prabangos prekėms ar dar kažkam. Už tuos pinigus buvo vykdomas verslas, perkamos įmonei skirtos prekės. Tokias pačias aplinkybes teismui nurodė ir A. Ž., kuri teigė, kad jie su vyru prekiavo ta pačia kosmetika, ji turi tokią pačią parduotuvę. Jie vienas kitam užsakinėdavo prekes, pinigai nebuvo išleidžiami, jie gulėjo (t. 10, b. l. 21–25). Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. taip pat buvo nurodęs, kad A. Ž. pervestos piniginės sumos buvo naudojamos tiek MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek A. Ž. individualiai veiklai, tiek šeimos poreikiams (t. 8, b. l. 113–118, 139–144, 151–154). A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė tapačias aplinkybes, teigė, kad gauti pinigai buvo skiriami MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos individualiai veiklai, pirkdavo prekes tiek savo, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ verslui, kadangi jų veiklos panašios – internetinė prekyba grožio prekėmis (t. 9, b. l. 45–48).

35. Byloje esantys bankų sąskaitų išrašai bei kiti dokumentai patvirtina A. Ž. ir L. Ž. parodymus. Prie bylos medžiagos pridėtame segtuve pavadinimu „A. SPA“ pateikiami duomenys apie A. Ž. 2020 m. vykdytą individualią veiklą, pajamų suma per finansinius metu – 6 700 Eur, išlaidų suma – 5 205,75 Eur. A. Ž. pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodomas individualios veiklos pobūdis – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, prie deklaracijos pridėti individualios veiklos pajamas bei išlaidas patvirtinantys dokumentai. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad L. Ž. pirko įvairaus pobūdžio grožio prekes ir produktus veiklai vykdyti, prekės buvo užsakinėjamos iš tiekėjo UAB „Cosmoprof Baltic“, UAB „Femina Bona“, taip pat vykdytas pirkimas iš pardavėjo www.alibaba.com, vykdyti atsikaitymai už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas, gautos pajamos už įvairaus pobūdžio grožio procedūras, kuponus ir pan. Individualios veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). A. Ž. vardu buvo administruojama ir internetinė parduotuvė – www. (duomenys neskelbtini).lt. Prie bylos medžiagos pridėtuose sąskaitų išrašuose Nr. 6, pridėtos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose pateikiama informacija apie iš šios internetinės svetainės MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus pirkimus įsigyjant grožio prekes (pvz. savaiminio įdegio putas, įdegio vandenį, kolageno kaukę ir pan.), prekės įsigytos dideliais kiekiais (po 50, 35, 7, 8 vienetus). Atliekant atsikaitymą nurodytoje internetinėje parduotuvėje pinigai buvo pervedami į A. Ž. individualios veiklos sąskaitą (t. 4, b. l. 105). Iš prie bylos pridėtų sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad ir A. Ž. atliko pirkimus elektroninėje parduotuvėje www. (duomenys neskelbtini).lt, 2018 m. – 2020 m. laikotarpyje šioje svetainėje atlikti du A. Ž. pirkimai (prie bylos pridėtas segtuvas Nr. 6, l. 13).

36. MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė internetinė parduotuvė www. (duomenys neskelbtini).lt. Į bendrijos sąskaitą buvo pervedami atsikaitymai už prekes šioje svetainėje. PVM sąskaitų-faktūrų išrašai patvirtina pervedimus iš esmės už analogiškas prekes, kuriomis prekiavo ir kurias pirko ir A. Ž.. Atsiskaitymai atlikti už įdegio kremus, veido kaukes, taip pat įvairią grožio (kūno) procedūrų atlikimo įrangą. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos prekės užsakytos iš tų pačių tiekėjų, kaip ir vykdant A. Ž. individualią veiklą, t. y. iš įmonių UAB „Cosmoprof Baltic“, UAB „Femina Bona“ (bylos medžiagos priedas – „MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m.). Šių duomenų pagrindu spręstina, kad L. Ž. ir A. Ž. vykdė atskiras, tačiau to paties pobūdžio veiklas –prekybą grožio (kūno) priežiūros prekėmis bei aparatais. Šios aplinkybės patvirtina apeliantų parodymus, kad tiek L. Ž., tiek A. Ž. vykdė iš esmės tokią pačią veiklą. Be to, A. Ž. banko sąskaitos analizė atitinka parodymus, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas lėšas ji naudojo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pirkdama prekes, kurios vėliau buvo parduodamos vykdant šios įmonės veiklą.

37. Iš pateiktų sąskaitų išrašų bei specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į A. Ž. banko sąskaitą viso pervesta 30 609,34 Eur suma. Buvo įvykdytas 51 pavedimas bendrai 22 010,04 Eur sumai pavadinimu „Už prekes“, 1 pavedimas 35 Eur sumai pavadinimu „už el. parduotuvę“, 1 pervedimas 49,35 Eur sumai pavadinimu „R201290383 Užsakymas Nr.: 63 http://www. (duomenys neskelbtini).lt projekte. (pardavėjas (duomenys neskelbtini))“, 100 Eur dydžio pavedimas „kalėdinėms dekoracijoms“, 450 Eur dydžio pervedimas „Dovanėlėm“, 7 pervedimai bendrai 2 474,94 Eur sumai „smulkiom išlaidom“, 1 pervedimas 600 Eur sumai „už maudynes“, 1 pervedimas 500 Eur sumai „kad greičiau užgytų pilvukas“, 2 pervedimai bendrai 700 Eur sumai „įdegio kremai“, 4 pervedimai bendrai 1 400 Eur sumai „Dovanų kuponas“, 1 pervedimas 50 Eur sumai „DHL“ (t. 2, b. l. 148–167). A. Ž. sąskaitos analizė leidžia pagrįstai manyti, jog gautos lėšos ir buvo naudojamos pinigų pervedimų pavadinimuose nurodytais tikslais.

38. Pavyzdžiui, 2018 m. birželio 22 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos atliktas pervedimas 35 Eur sumai A. Ž., kurio paskirtyje nurodoma „Už el. parduotuvę“, o tą pačią dieną iš A. Ž. sąskaitos atliktas mokėjimas UAB Opay Solutions taip pat 35 Eur sumai už užsakymą tinklapyje „www.eshoprent.com“. Be to, A. Ž. nuolat atlikdavo mokėjimus įmonei UAB „Cosmoprof Baltic“, o paraleliai gaudavo pervedimus iš MB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtyje nurodant „už prekes“. 2018 m. liepos 18 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į A. Ž. sąskaita pervesta 36 Eur suma, 2018 m. liepos 16 d. A. Ž. atsiskaitė už prekes UAB „Cosmoprof Baltic“ (pervesta 215,28 Eur suma). 2018 m. rugsėjo 11 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesta 75 Eur suma „už prekes“, tą pačią dieną A. Ž. atliko užsakymą UAB „Cosmoprof Baltic“ 184,50 Eur sumai. Po 2018 m. rugsėjo 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų pervedimų, A. Ž. atsiskaitė už prekes UAB “Cosmoprof Baltic“. 2018 m. spalio 1 d. po iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gauto pavedimo buvo atliktas pirkimas 35 Eur sumai „A. spa projekte“ (banko sąskaita, priklausanti MB „(duomenys neskelbtini)“). 2018 m spalio 16 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 56 Eur suma „už prekes“, o 2018 m. spalio 18 d. atliktas pavedimas UAB „Cosmoprof Baltic“ 35 Eur sumai. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir kitų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pavedimų „už prekes“ atvejais. 2019 m. sausio 22 d. iš A. Ž. sąskaitos atliktas užsakymo grąžinimas „www. (duomenys neskelbtini).lt projekte“, kuriame atsiskaitymai yra pervedami į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2020 m. rugsėjo 18 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pervedimas 5 000 Eur sumai pavadinimu „už prekes“, tačiau 2020 m. rugsėjo 14 ir 15 d. A. Ž. atliko 3 pervedimus bendrai 3 922,23 Eur sumai pardavėjui „Alibaba“, iš kurio L. Ž. ir A. Ž. užsakinėjo parduodamą įrangą. Taip pat ir 2020 m. sausio 13 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pervedimas 50 Eur sumai „DHL“, o sausio 16 d. A. Ž. atliko 53 Eur pervedimą DHL Lietuva (t. 4, b. l. 40–77). Taigi, kaip minėta, remiantis šiais duomenimis yra pagrindas išvadai, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos gautas pinigų sumas A. Ž. naudojo pavedime nurodytai paskirčiai, t. y. atsiskaitant už prekes. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek L. Ž. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomoje veikloje, tiek ir A. Ž., vykdydama savo individualią veiklą, užsisakydavo prekes iš tų pačių įmonių, o remiantis pateiktais dokumentais atskirti, kurios konkrečiai prekės kurio konkrečiai verslo subjekto veikloje buvo panaudotos, nėra galimybės, visgi aptarti duomenys, juos vertinant kartu su A. Ž. bei L. Ž. parodymais, pripažintini abejones dėl L. Ž. kaltės pasisavinus MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas keliančiais duomenimis, kurie, nesant galimybės pašalinti šias abejones, vertintini L. Ž. naudai.

39. Be kita ko tai, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ į A. Ž. sąskaitą pervestos sumos tam tikra dalimi buvo naudojamos įmonės veikloje, o pardavus nupirktas prekes grįžo į bendriją, taip pat tai, kad pats L. Ž. galėjo išsimokėti bendrijos lėšas sau asmeniniams poreikiams arba kaip pelną (pelno dalį), kaip sudėtinė įrodymų grandinės dalis patvirtina ir VĮ Registrų centro pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai – pelno (nuostolių) ataskaitos bei balansai. Minėti duomenys patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas buvo 7 592 Eur, nepaskirstytasis pelnas – 7 592 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. grynasis pelnas buvo 14 858 Eur, nepaskirstytasis pelnas – 22 450 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. grynasis pelnas buvo 18 489 Eur, nepaskirstytasis pelnas – 33 347 Eur. Nurodytais finansiniais metais nuostolių įmonė nepatyrė, skolų ar neįvykdytų įsipareigojimų neturėjo (t. 9, b. l. 158–160). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi A. M. patvirtino suvedusi visus jai pateiktus dokumentus į buhalterinę apskaitą, pateikė visas ataskaitas, o L. Ž. nurodė kartu su buhaltere šiais metais (2022 m.) patikslinęs VMI pateiktas finansines ataskaitas nuo 2019 m. (t. 9, b. l. 169–171, t. 10, b. l. 21–25). Taigi, aptarti įrodymų šaltiniai atskleidžia bendrijos finansinę padėtį bei leidžiantis spręsti, kad L. Ž. veiksmais, t. y. iš įmonės sąskaitos atliekant pavedimus sau bei sutuoktinei, realiai įmonei turtinė žala padaryta nebuvo.

40. Be kita ko, L. Ž. bei A. Ž. teiginius, kad jie užsiėmė ir vykdė bendrą veiklą, nesureikšmindami, iš kokių sąskaitų atliekami pavedimai bei prekių pirkimai, patvirtina ir iš apeliantų asmeninių sąskaitų į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą atlikti piniginių lėšų pervedimai. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. A. Ž. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą viso pervedė 14 442,70 Eur, pervedimų paskirtyje nurodydama „Už prekes“, „įdegio kremas“, „velasape aparatas“, „Hydra Fcial aparatas“, „detalė“, „sąskaita“, „dezes“. Tuo pačiu iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, į kurią A. Ž. pervedė pinigines lėšas, duomenų matyti, kad po atlikto pavedimo „velasape aparatas“ ir „Hydra facial aparatas“ iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2020 m. gegužės 9 d. buvo atliekami užsakymai iš pardavėjo „alibaba“ (t. 5, b. l. 21). Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. L. Ž. atliko pervedimų 421,22 Eur sumai, pervedimų paskirtyje nurodydamas „tarp sąskaitų“ (t. 2, b. l. 148–167).

41. Teisėjų kolegija sutinka, jog ne visos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos A. Ž. ir L. Ž. pervestos lėšos buvo panaudotos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Jau iš nurodytos pervedimų paskirties matyti, kad A. Ž. pervestos lėšos, kurių paskirtis nurodyta „smulkiom išlaidom“, „dovanėlėm“, „dekoracijom“, nebuvo naudojamos įmonės reikmėms. Be to, iš L. Ž. sąskaitos, į kurią buvo pervedamos MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos, išrašo duomenų taip pat nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad sau persivestas lėšas jis panaudojo bendrijos veiklai. Nuo 2019 m. balandžio 30 d. į L. Ž. banko sąskaitą buvo pervesta bendrai 17 735,59 Eur suma, nenurodant konkrečios pervedimo paskirties, pervedimo veiksmą įvardinant kaip pervedimą „tarp sąskaitų“ (t. 2, b. l. 148–167). Iš L. Ž. banko sąskaitos nebuvo atlikti mokėjimai, kurie galėtų būti susiję su bendrijos veikla (t. 5, b. l. 157–167). Vis tik byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tokiais savo veiksmais L. Ž. siekė pasisavinti įmonės lėšas, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė žalą bendrovei ir to norėjo.

42. Duodamas parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme L. Ž. nurodė visada galvojęs, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunami pinigai yra jo ir jis gali su jais elgtis kaip nori, gali pervesti sau ar iš kitos sąskaitos užpirkti prekes, šito nesureikšmino ir negalvojo, kad įmonės pinigai yra tik įmonės. Pinigų nepervesdavo tam, kad juos išleistų prabangos prekėms, už tuos pinigus vykdė verslą. Buvo įspėtas buhalterės, kad neatliktų pavedimų iš įmonės sąskaitos, bet manė, kad tuos duomenis dar bus galima suvesti, nes vis tiek viskas vyko bankiniais pavedimais, ne grynais pinigais. Jis taip pat nurodė, kad kažkokią pinigų dalį panaudojo savo, šeimos reikmėm, po to tuos pinigus grąžino, toliau vysto verslą. Nors pinigus naudojo šeimos poreikiams, bet turėjo turėti apyvartinių pinigų, kad toliau pirktų prekes, investuotų, plėstųsi, didėtų. Be to, per visus tuos metus nebuvo sau išsimokėjęs dividendų (t. 10, b. l. 21–25). Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog gauna atlyginimą iš oficialios darbovietės, tačiau pinigų iš tos sąskaitos neima jau apie 2 metus, gyvena iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų pajamų. Teigė, jog iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamus pinigus naudojo tiek įmonės veiklai, tiek sutuoktinės individualiai veiklai, taip pat asmeniniams poreikiams, kadangi jokio oficialaus atlyginimo nemokėdavo, tie pinigai buvo kaip dividendai, žinojo, kad už 2019–2020 m. jis būtų galėjęs sau išsimokėti apie 21 000 Eur dividendų, nuo jų sumokant apie 3 000 Eur mokesčių (t. 8, b. l. 113–118, 139–144, 151–154).

43. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. Ž. buvo atėjęs pas ją ir parodė savo sąskaitų išrašus už 2019 metus. Ji matė, kad buvo pavedimų A. Ž., bet kadangi A. Ž. turėjo savo įmonę, jie traktavo, kad pervedimai atlikti kaip avansai už prekes. Ji sakė jiems, kad taip atlikinėti pavedimų A. Ž. negalima, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo ir pinigus gali gauti tik direktorius kaip atskaitingas asmuo (t. 9, b. l. 169–171). Specialisto išvadą byloje pateikusi specialistė Dovilė Požėlaitė pirmosios instancijos teisme parodė nustačiusi, kad 2018-2019-2020 m. A. Ž. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesta 16 166,63 Eur, į L. Ž. sąskaitą 2019-2020-2021 m. pervesta 17 314,37 Eur. Kadangi šioms ūkinėms operacijoms nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, ji įvertino, kokiu atveju MB gali savo nariui išmokėti lėšas. Lėšas galima išmokėti savo asmeniniams poreikiams arba kaip pelno dalį, tačiau MB nebuvo pateikusi Registrų centrui finansinės atskaitomybės formų, tad pelno dalies išsimokėti negalėjo. Tai reiškia, kad MB narys išsimokėjo savo asmeniniams poreikiams. Tuo pagrindu buvo paskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Taigi, iš įmonės sąskaitos pervestus pinigus nei įmonės buhalterė, nei specialisto išvadą pateikusi specialistė nevertino kaip pasisavintas lėšas, sutiko, kad tokio pobūdžio pavedimai galimi, tačiau tai būtina pagrįsti apskaitos dokumentais. Taigi, šie duomenys atitinka ir L. Ž. nurodytą minėtų pervedimų vertinimą kaip bendrijos naudai naudojamas lėšas atlygio sau išmokėjimą. Taigi, šiuo atveju L. Ž. veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip neteisingas, netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas (nevedimas), o ne svetimo jam patikėto turto pasisavinimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atlikdamas minėtus pervedimus L. Ž. turėjo ir galėjo suprasti, kad tokiu būdu išsimokėdamas sau atlygį išvengia gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, tačiau tai neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Apie tokių veiksmų baudžiamumą teisėjų kolegija pasisakė pirmiau.

44. MBĮ 26 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys; 2) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo; 3) paskirstytinojo finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama. Minėto straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nėra patvirtintas ankstesnių finansinių metų mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys; 2) nėra patvirtintas mažosios bendrijos trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys; 3) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki šio sprendimo priėmimo; 4) mažoji bendrija, išmokėjusi pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, būtų nepajėgi įvykdyti savo prievolių už einamuosius finansinius metus; 5) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra neigiama. Byloje pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos bei balansai patvirtina, kad 2019 m., 2020 m., 2021 m., įmonė gavo pelno, taigi, vertinant įmonės finansinės padėties stabilumą, yra pagrindas išvadai, kad tiek bendrijos pelnas, tiek lėšos asmeniniams poreikiams vieninteliam bendrijos nariui L. Ž. galėjo būti mokamos, įmonės finansinė padėtis tam kliūčių nesudarė. Šias aplinkybes patvirtina ir jau prasidėjus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme L. Ž. atlikti veiksmai – mokesčių administratoriui patvirtinus 2022 m. jo pateiktus finansinių ataskaitų rinkinius, L. Ž. kaip vienintelis bendrijos narys 2022 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė išmokėti sau dividendus (pelno dalį) už 2020 m. ir 2021 m., iš paskirstyto pelno skiriant 29 683,50 Eur sumą dividendams išmokėti (t. 10, b. l. 3). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad L. Ž. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, galėjo gauti ir finansinį atlygį už bendrijos veiklos vykdymą, o MB „(duomenys neskelbtini)“ biudžetas šia suma taip pat būtų sumažėjęs. Visgi pripažintina ir tai, kad tiek bendrijos pelno dalies, tiek kitokių leidžiamų išmokų išmokėjimas ir gavimas turėjo būti pagrįstas apskaitos dokumentais ir apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, nuo gautų sumų sumokėti privalomi mokesčiai. Tačiau tokio pobūdžio veiksmų neatlikimas atitinka kitų nusikalstamų veikų sudėtis, be kita ko, už kurių padarymą L. Ž. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir to neginčija, ir negali būti pagrindu traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

45. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nagrinėjamu atveju aptartų įrodymų visetas neleidžia daryti patikimų ir kategoriškų išvadų dėl L. Ž. tiesioginės tyčios padarius jam inkriminuotą BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje surinktų įrodymų visetas taip pat rodo, kad nustatytais L. Ž. veiksmais reali turtinė žala MB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudimas už tokio pavojingumo veiksmus būtų formalus. Taigi, aptariamo nusikaltimo sudėtis šiuo atveju konstatuota nepagrįstai. L. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir bausmės

46. Visų pirma pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė L. Ž. inkriminuotų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo, bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje L. Ž. inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė apgaulingu MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl ko laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Vis tik naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys, o būtent numatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, todėl L. Ž. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

47. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas ir BK 223 straipsnis. Jo 1 dalis buvo papildyta nauju alternatyviu požymiu bei 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad BK 223 straipsnyje numatytos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik esant neatsargiai kaltės formai. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys bei maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis nebuvo keičiami. Baudžiamasis įstatymas grįžtamąją galią turi tik esant BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad naujas baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės nenustatytos, todėl naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas L. Ž. atžvilgiu grįžtamosios galios neturi.

48. Atsižvelgusi į nurodytą, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį L. Ž. paskyrimo, taip pat vertina bausmes, skirtas už kitas dvi nusikalstamas veikas, bei subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Ž. už BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skirta švelnesnės rūšies bausmė, nei naujai numatyta, o būtent 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Savo ruožtu už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirta 100 MGL (5 000 Eur), o už numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Spręsdama parinktų bausmių tinkamumo klausimą, teisėjų kolegija įvertino L. Ž. charakterizuojančias bei padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes. Visos trys veikos, už kurias nuteistas L. Ž., buvo baigtos. Veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, padaryta esant neatsargiai kaltės formai, veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas, o veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. L. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis valstybei atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), visgi ši žala buvo įvardyta tik BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytame nusikaltime, dėl kurio A. Ž. yra išteisinamas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimų, už kuriuos jis lieka nuteistas, sudėtis, iš esmės pripažino ir gailėjosi, o tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anksčiau L. Ž. nebuvo teistas, du kartus baustas administracine tvarka – vieną kartą už prekių ženklinimo taisyklių nesilaikymą, už tai jam skirtas įspėjimas, ir vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, skirta bauda sumokėta (t. 8, b. l. 84–95). Iki nusikalstamų veikų padarymo L. Ž. dirbo, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, yra vedęs, kartu su sutuoktine augina tris vaikus, juos išlaiko (t. 8, b. l. 96; t. 10, b. l. 10–13). Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad L. Ž. už visus aptariamus nusikaltimus skirtos bausmės yra per griežtos ar neteisingos, visos jos yra artimos sankcijos minimaliai ribai, todėl už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiria tokią pačią bausmę, kokia buvo paskirta ginčijamu nuosprendžiu, bei nekeičia už kitas dvi veikas paskirtų bausmių.

49. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu galutinė bausmė už nusikalstamas veikas paskirta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kasacinėje praktikoje idealia sutaptimi pripažįstami ir tokie atvejai, kai padaromos kelios veikos, jos padaromos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-355/2009, Nr. 2K-345-507/2015). Nagrinėjamu atveju L. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors nurodyti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (atitinkamai apysunkis ir neatsargus nusikaltimai), už juos paskirtos bausmės labai nesiskiria. Be to, abi veikos yra glaudžiai susiję tarpusavyje, buvo nulemtos nuteistojo veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą, dėl jų kilo panašios pasekmės – iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai įvertinusi teisėjų kolegija pritaria, kad už šias nusikalstamas veikas skirtos bausmės būtų bendrinamos taikant apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

50. L. Ž. ginčijamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už įrenginio „Krioterapijos aparato 360 Plus 6in1“, parduoto vykdant MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, netikro sertifikato pagaminimą ir realizavimą. Nurodyti veiksmai nėra susiję su MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita, šiuo atveju asmens tyčia apėmė tik netikro dokumento pagaminimą, jo realizavimą (pateikimą) klientams. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo padaryta esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su kitomis veikomis. Tačiau net ir nustačiusi nurodytą pažeidimą, teisėjų kolegija negali skirtas bausmes subendrinti taikydama kitą bausmių bendrinimo būdą (dalinį ar visišką sudėjimą), nes tai ne tik peržengtų L. Ž. apeliacinio skundo ribas, bet ir iš esmės pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas nėra paduotas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija L. Ž. visas skirtas bausmes bendrins taikydama apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o būtent griežtesne bausme apimant švelnesnes, skiriant galutinę subendrintą bausmę, kuri prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

51. Ginčijamu nuosprendžiu buvo nustatytas šešių mėnesių L. Ž. skirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įvertinus tai, kad nuteistajam skirta galutinė bausmė – bauda – sumažėjo per pusę, taip pat tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus žmogus, aktyviai ieškantis darbo Užimtumo tarnyboje, pagrindo ilginti baudos sumokėjimo terminą nėra.

Dėl proceso išlaidų

52. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad L. Ž. ir A. Ž. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 55 Eur (t. 10, b. l. 147–150). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

53. Baudžiamoji byla apeliacinėje instancijoje nagrinėta L. Ž. ir A. Ž. iniciatyva, jiems pateikus apeliacinius skundus. A. Ž. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kitų veikų, už kurias ji būtų nuteista, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę priteisti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas tik iš pripažinto kaltu asmens, minėtos išlaidos iš A. Ž. negali būti priteistos. L. Ž. šiuo nuosprendžiu lieka nuteistas dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, visgi šiuo atveju turi būti įvertinama tai, kad jo pateikto apeliacinio skundo esminiai reikalavimai buvo patenkinti, jis dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų išteisintas. Be to, pagal bylos duomenis L. Ž. niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, augina tris vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo iš jo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, ir dėl to priimti naują nuosprendį – L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, L. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, L. Ž. bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir skirti jam subendrintą galutinę bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir dėl to priimti naują nuosprendį – A. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti iš A. Ž. ir L. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius