Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-922-513/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-922-513/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00888-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
S. V., K. V.
Suinteresuotas asmuo
D. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-922-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00888-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-347-995/2019 pagal pareiškėjų S. V. ir K. V. prašymą suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 pagal ieškovių S. V. ir K. V. ieškinį atsakovui D. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pakeičiant Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 patvirtintos taikos sutarties 1.5.4 punkte apibrėžtą vykdymo tvarką, nustatant pareigą suinteresuotam asmeniui per 1 mėnesio laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje 1-3 su į 1-3 (2) patalpą atsidarančiomis durimis pagal taikos sutarties 1.5.2 punkte nustatytą reikalavimą, kad suinteresuotas asmuo D. Š. naudojasi 76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3. Pareiškėjos motyvavo, kad suinteresuotas asmuo pažeidė taikos sutarties 1.5.2 ir 1.5.4 punktų nuostatas, kadangi jam įrengus pertvarą, jis naudojasi didesne patalpos 1-3 (2) dalimi, t. y. 8,15 kv. m, nei nustatyta taikos sutartimi (7 kv. m) ir taip sumažino bendro naudojimo laiptinės aikštelės plotą iki 1,05 kv. m, o durys atsidaro į bendro naudojimo patalpą 1-3 (1) ir sukelia pareiškėjoms bei jų poilsiautojams nepatogumų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjų prašymas netenkintas ir atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.

3. Teismas nurodė, jog taikos sutarties 1.5.2 punkte nustatyta, kad D. Š. naudojasi patalpomis: 76/100, 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15; P-4, G-1. Taikos sutarties 1.5.4 punktu nustatyta, kad jis savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1-3, padalydamas ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą. Teismas konstatavo, jog taikos sutarties 1.5.2 punktu jokių įpareigojimų atsakovui nenustatyta, tai yra nuostata dėl pripažinimo, nes ja patvirtintos tam tikros faktinės aplinkybės – bendraturčių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, todėl ši nuostata nėra vykdytina priverstine tvarka ir dėl jos vykdymo negali būti išduotas vykdomasis raštas.

4. Teismas nurodė, jog taikos sutarties 1.5.4 punktu nustatyta, kad D. Š. savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1-3, padalydamas ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1). Teismas nustatė, jog šį įpareigojimą D. Š. įvykdė, pertvarą įrengė. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad pertvara įrengta taip, kaip numatyta schemoje, o būtent, kad durys atsidarytų į patalpos 1-3 (1) pusę, patvirtino ir pačios pareiškėjos 2018 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje, tai užfiksuota ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei fotonuotraukomis.

5. Dėl pareiškėjų teiginių, kad D. Š. nepagrįstai naudojasi didesne patalpos 1-3 (2) dalimi nei nustatyta taikos sutarties 1.5.2 punktu, t. y. 76/100 dalys sudarytų 7 kv. m, o po pertvaros įrengimo naudojasi 8,15 kv. m, teismas nurodė, jog antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo metu jokių matavimų neatliko, o vien faktas, kad laiptinės aikštelės 1-3 (1) plotas yra 1,05 kv. m, nesudaro pagrindo išvadai, kad patalpa 1-3 (2) po pertvaros įrengimo yra didesnė nei numatyta taikos sutartimi. Be to, teismas nurodė, jog pagal D. Š. paaiškinimus tris kartus buvo atlikti patalpos 1-3 (2) matavimai po pertvaros įrengimo ir nustatyta, jog patalpos plotas yra 6 kv. m, tai yra mažesnis, nei numatyta (7 kv. m) taikos sutartimi.

6. Taip pat teismas konstatavo, jog pareiškėjos siekia ne pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, o pakeisti pareiškėjų sudarytos taikos sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjų pateiktą planą Nr. 3 pertvara būtų kitoje vietoje, t. y. durų angos į suinteresuoto asmens kambarį 1-9 centre ir suinteresuotas asmuo nebegalėtų patekti į savo kambarį, o durys pagal pareiškėjų pageidavimą atsidarytų į patalpos 1-3 (2) pusę. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų teiginius, jog jos nematė schemos, kuri buvo taikos sutarties sudėtinė dalis, ar pamatė ją per vėlai, arba ji buvusi ne tokia. Teismas nurodė, jog schema civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 pateikta su taikos sutartimi ir pasirašyta pareiškėjų atstovo advokato, pareiškėjos suinteresuotam asmeniui jokių pretenzijų nereiškė nei patvirtinus taikos sutartį, nei įsiteisėjus nutarčiai, nei suinteresuotam asmeniui įrenginėjant pertvarą, ir tik vėliau, kai pertvara buvo įrengta, jos suinteresuotam asmeniui pradėjo reikšti pretenzijas dėl taikos sutarties nevykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjos (apeliantės) S. V. ir K. V. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

8. Nurodo, jog taikos sutarties sąlygos yra vykdomos, išskyrus 1.5.2 punkto reikalavimą, pagal kurį suinteresuotas asmuo naudojasi 76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3. Tuo tarpu D. Š. įrengęs pertvarą pažeidė taikos sutarties 1.5.2 punkto reikalavimą, nes naudojasi 1-3(2) patalpos 89/100 dalimis, jam neteisėtai užvaldžius didesnį nei taikos sutartyje suderintą 1-3 patalpos plotą atitinkamai sumažėjo bendro naudojimo laiptų aikštelės 1-3(1) plotas, kuris sudaro 11/100 dalių 1-3 patalpos ploto arba 1,05 kv. m. Nesutinka su teismo išvada, kad 1.5.2 punktu suinteresuotam asmeniui nebuvo nustatyta jokių įpareigojimų. Mano, kad teismas nepagrįstai atsietai vertino taikos sutarties 1.5.2 ir 1.5.4 punktus, nors jie yra glaudžiai susiję tuo požiūriu, kiek juose nustatomos taikos sutarties šalims tenkančių naudotis patalpų procentinės dalys bei tokio rezultato įgyvendinimo būdas. Argumentuoja, jog iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo parengto 2014 metų pirmo aukšto plano, planelio Nr. 2 ir antstolės skaičiavimų matyti, kad suinteresuotas asmuo naudojasi didesne patalpos dalimi nei nustatyta taikos sutartimi, o savo teiginius apie atliktus matavimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

9. Apeliantės taip pat nurodo, kad taikos sutarties 1.5.4 punktas nustatė, jog atsakovas savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1- 3, padalydamas ją į patalpas 1-3(1) ir 1-3(2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1), tačiau pažymi, jog schemoje nenurodyti matmenys ir negalima nustatyti, ar pertvara įrengta tinkamai. Apeliančių teigimu, teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo, nes pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teigia, jog suinteresuotas asmuo, įrengęs pertvarą, estetiniu ir projektiniu požiūriu sudarkė laiptų aikštelę, ji tapo ankšta, nebegalima pranešti didesnių gabaritų daiktų, kyla grėsmė į laiptų aikštelės pusę atsidarančiomis durimis užgauti ar sužaloti ten esančius žmones.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. Š. pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog ginčijama nutartis teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos kelia ginčą dėl taikos sutarties sąlygų, o ne jų vykdymo. Pritaria teismo nustatytoms aplinkybėms, ištirtiems įrodymams ir jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Nurodo, jog atskirasis skundas nepasirašytas advokato, todėl negali būti nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Nepagrįsti suinteresuoto asmens teiginiai, jog atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas, nes nepasirašytas advokato. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir riboja konstitucinės teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą civilinėse bylose įgyvendinimą. Teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai.

14. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo.

15. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Pagal CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalį suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Pareiškėjos prašė išduoti vykdomąjį raštą pakeičiant Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 patvirtintos taikos sutarties 1.5.4 punkte apibrėžtą vykdymo tvarką, nustatant pareigą suinteresuotam asmeniui per 1 mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje 1-3 su į 1-3(2) patalpą atsidarančiomis durimis pagal taikos sutarties 1.5.2 punkte nustatytą reikalavimą.

17. Svarstant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį į CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokia CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuria yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373-790/2018).

18. Pareiškėjos nurodo, kad netinkamai įvykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties 1.5.2 ir 1.5.4 punktų reikalavimai. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. patvirtintos taikos sutarties 1.5.2 punkte nustatyta, kad „D. Š. naudojasi patalpomis: 76/100, 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15; P-4, G-1“. Taikos sutarties 1.5.4 punktu nustatyta, kad D. Š. „savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1)“ (e. bylos t. 1, b. l. 160–162). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog patvirtintos taikos sutarties 1.5.2 punktu, jokių savarankiškų įpareigojimų D. Š. nenustatyta, todėl ji pati savaime negali būti vykdoma priverstine tvarka. Tuo tarpu taikos sutarties 1.5.4 punktu įtvirtintas įpareigojimas įrengti pertvarą pagal schemą, kuri yra taikos sutarties dalis, yra įvykdytas. Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjos, tačiau teigia, kad pertvara įrengta netinkamai, t. y. įrengus pertvarą suinteresuotam asmeniui teko didesnė patalpos dalis (89/100 dalių) nei numatyta taikos sutartimi (76/100 dalys). Pareiškėjos prašo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką taip, kad pertvaros durys atsidarytų į patalpą 1-3(2), o ne 1-3(1), ir teikia naują schemą, pagal kurią įrengta pertvara jas tenkintų (e. bylos t. 2, b. l. 62). Iš taikos sutarties priedu esančios schemos matyti, jog pagal ją durys atsidaro į laiptų aikštelės patalpą 1-3(1), būtent taip durys ir yra įrengtos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą taikos sutarties sąlygų įvykdymą.

19. Dėl pareiškėjų teiginių, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai naudojasi didesne bendros patalpos dalimi, pažymėtina, jog jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, pareiškėjos nepateikė. Antstolė, konstatavusi faktines aplinkybes, t. y. pertvaros įrengimą, patalpos, kurioje pertvara įrengta, plotų matavimų neatliko (e. bylos t. 2, b. l. 45), kaip nepagrįstai teigia pareiškėjos. Be to, taikos sutarties dalimi esančioje schemoje konkretūs po pertvaros įrengimo atsirandančių patalpų 1-3(1) ir 1-3(2) matmenys ir plotai nėra užfiksuoti, o pretenzijų pertvaros įrengimo metu pareiškėjos suinteresuotam asmeniui nereiškė.

20. Pareiškėjos pateikė naują planą, pagal kurį įrengta pertvara jas tenkintų (e. bylos t. 2, b. l. 62). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šį planą, pertvara būtų kitoje vietoje nei susitarta taikos sutartimi ir turėtų būti įrengta durų angos į suinteresuoto asmens kambarį 1-9 centre, t. y. suinteresuotas asmuo netektų galimybės patekti į savo kambarį, durys pagal pareiškėjų pageidaujamą planą turėtų atsidaryti į patalpos 1-3(2) pusę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nagrinėjamu atveju siekia ne patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, bet patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atskirasis skundas nepatenkintas, todėl apeliantės neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj